Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. B. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės ir Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei J. K. dėl įsiskolinimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. K. 3 473 Eur skolą už suteiktas teisines paslaugas pagal 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.7. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo akivaizdžiai šališka ir neužtikrino greito bei operatyvaus bylos nagrinėjimo, pažeidė pareigą siekti, kad šalys išspręstų ginčą taikiai.

16.8. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė aplinkybių, kodėl nesivadovavo pačios atsakovės pripažinta ieškinio dalimi. Nors ginčo dėl patikslintame ieškinyje nurodytos skolos už suteiktas paslaugas tarp šalių nėra. Atsakovė patvirtino, kad sutinka su pagrindine skola – 54 542,92 Eur; patvirtino, kad jos valia buvo susitarti dėl sėkmės mokesčio ir toks susitarimas atitiko jos valią.

16.9. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtų formuojama ydinga teismų praktika, kai asmuo, kreipęsis ir susitaręs dėl teisinių paslaugų teikimo, gavęs paslaugą, galėtų tiesiog vengti atsiskaityti ir laukti, kol bus inicijuota civilinė byla dėl skolos priteisimo, kurioje ši suma bus sumažinta net keletą kartų, t. y. kai sudaromos prielaidos nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti sutartinių įsipareigojimų bei prisiimtų prievolių.

16.10. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui prašomų kompensacinių palūkanų. Pažymi, kad sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai turto vertintojas nustatys žemės sklypų rinkos vertę. Turto vertinimas atliktas 2018 m. rugsėjo 27 d. Tą pačią dieną ieškovas paprašė atsakovės atsiskaityti, dėl to atsakovė turi būti laikoma pažeidusia prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas nuo 2018 m. gruodžio 29 d. ir nuo šios dienos ieškovas turėjo teisę reikalauti įstatyme numatytų palūkanų. Priešingai, nei nurodė teismas, atsakovei buvo aiški suma, kurią ji turėjo sumokėti: atsakovei buvo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, ir atsakovė patvirtino, kad atlygis turi būti skaičiuojamas nuo vertinimo ataskaitos. Atsakovė neginčijo šios skolos, vadinasi, jai buvo aiški suma už suteiktas paslaugas.

17. Atsakovė J. K. atsiliepime į skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą nepakeistą.

18.1. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą, o teismo sprendimas priimtas atsižvelgus į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu ir nenukrypstant nuo aktualios teismų praktikos.

18.2. Teigia, kad atsakovė niekada nepripažino 54 542,92 Eur skolos, o duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme labai jaudinosi, buvo po ligos (2018 m. ištiko smegenų insultas) ir reabilitacijos. Teigia, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, kadangi tarp jų kilo ginčas dėl honoraro dydžio. Atsakovės manymu, ieškovas, žinodamas, kad bylos dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nesudėtingos, nereikalauja daug darbo, pasiūlė sudaryti tokio turinio teisinių paslaugų sutartį ir pareikalavo į sutartį įrašyti honorarą. Ieškovas sutarties sudarymo metu neteikė atsakovei objektyvios informacijos, o atsakovė, neturėdama pasirinkimo, spaudžiama ieškovo ir kitų pretendentų į žemės atkūrimą, buvo priversta sutikti su tokiomis sąlygomis.

18.3. Atsakovės manymu, nors atsakovės prašymai teismuose buvo patenkinti, nustatytas honoraras yra neprotingo dydžio. Bendrai ieškovas iš visų klientų reikalavo sumokėti net 356 061 Eur dydžio sėkmės honorarą. Tokio dydžio honoraras pažeidžia bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

18.4. Pats ieškovas neturėjo pakankamai reikalingos kvalifikacijos prisiimtiems įsipareigojimams pagal teisinių paslaugų sutartį teikti, dėl to teisines paslaugas teikė ir advokatas Paulius Bružas, todėl tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip tarpininkavimo sutartis. Atsakovė pareiškia, kad ji mokėjo tiek ieškovui, tiek advokatui Pauliui Bružui grynaisiais ir kad advokatai neišrašydavo jokių sąskaitų. Atsakovė buvo sumokėjusi 10 000 Lt, taip pat mokėjo žyminį mokestį, dėl to ieškovas elgiasi nesąžiningai ir iš esmės reikalauja dvigubai sumokėti už suteiktas paslaugas.

18.5. Teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisingai sumažino honorarą iki 8 000 Eur. Teismas sumažino honorarą iki protingos sumos ir nurodė, kad tokia suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

18.6. Nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti kompensacines palūkanas. Pažymi, kad apeliantas sąskaitas už teisines paslaugas išrašė tik 2019 m. spalio 22 d. Sąskaitos atsakovei buvo išsiųstos 2019 m. spalio 31 d. 2020 m. vasario 11 d. ieškovas pateikė ieškinį, jį 2020 m. gegužės 12 d. patikslino, dėl to tokie chaotiški ieškovo veiksmai diskredituoja jo pateikto ieškinio reikalavimą dėl palūkanų.

18.7. Nesutinka su ieškovo argumentais dėl šališko teismo, nes, tik priėmęs ieškovui nenaudingą sprendimą, teismas ieškovui tapo šališkas. Toks argumentas turi būti vertinamas kritiškai ir negali būti apeliacinio skundo argumentas, kadangi neatitinka profesionalumo reikalavimų, būtinų profesionaliam teisininkui – advokatui. Taip pat nepagrįsti argumentai dėl vilkinimo, kadangi teismas išnagrinėjo bylą per beveik 11 mėnesių ir nepaisydamas to, kad bylos eigoje ieškovas pats keitė ieškinio dalyką, o šalyje įvestas karantinas.

18.8. Pažymi, kad kiti klientai, J. H. ir M. Z., už ieškovo ir advokato Pauliaus Bružo paslaugas atsilygino jiems perleisdami nuosavybėn dalį savo žemės sklypo ir tai įformindami apsimestine pirkimo–pardavimo sutartimi. Taip pat advokatai, kaip PVM mokėtojai, turėjo išrašyti už teisines paslaugas ne sąskaitas, o PVM sąskaitas faktūras, tačiau tokių duomenų byloje nėra, dėl to, atsakovės manymu, ieškovas vengia prievolės sumokėti valstybei mokesčius. Tokie veiksmai rodo ieškovo ir advokato Pauliaus Bružo nesąžiningumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo už suteiktas teisines paslaugas (sėkmės mokesčio priteisimas), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007 m. vasario 23 d. ieškovas D. J. (kaip advokato padėjėjas), atsakovė J. K., J. Z., J. H. ir M. Z. sudarė teisinių paslaugų sutartį. Sutartimi ieškovas įsipareigojo atstovauti klientų interesams teisme dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijoje atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus. Preambulėje nurodyta, kad buvo siekiama, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, atkurti klientams nuosavybės teises į jų senelių A. H. ir A. H. iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad klientai įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas sutarties 2.2 punkte nurodytą kainą tik tuo atveju, jeigu bus priimtas palankus teismo sprendimas byloje dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų kaina yra 20 proc. nuo žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės natūra, rinkos vertės. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų, į kuriuos klientams bus atkurtos nuosavybės teisės, rinkos vertę nustatys nepriklausomas turto vertintojas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo apskrities viršininko sprendimo atkurti nuosavybės teises klientams į pretenduojamą žemės sklypą. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad klientai įsipareigoja už suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėjui sumokėti sutarties 2.2 punkte nurodytą kainą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai nepriklausomas turto vertintojas nustatys žemės sklypų rinkos vertę sutarties 2.3 ir 2.4 punktuose numatyta tvarka. 2007 m. vasario 23 d. sudarytas susitarimas tarp ieškovo advokato padėjėjo D. J. ir advokato Pauliaus Bružo, kuriuo advokatas Paulius Bružas įsipareigojo prireikus rengti procesinius dokumentus bei atstovauti teisme ir kitose institucijose advokato padėjėjo D. J. klientams (tarp jų – atsakovei J. K.), o ieškovas, gavęs apmokėjimą iš klientų už atliktų darbų rezultatą, atsiskaitys su advokatu pagal atskirą susitarimą. Byloje nėra ginčo dėl to, ar 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartyje numatytas rezultatas buvo pasiektas, t. y. atsakovė įgijo (buvo atkurta) nuosavybės teisę į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2018 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, kurią parengė UAB STIVVF (Specializuota turto ir verslo vertinimo firma), nustatyta šio nekilnojamojo turto (minėtų žemės sklypų) rinkos vertė (turto vertinimą atliko vertintojas V. K.). Vadovaudamasis šia rinkos verte, ieškovas apskaičiavo bendrą 54 542,92 Eur dydžio atlygį už suteiktas teisines paslaugas (20 proc. nuo atsakovei priklausančių žemės sklypų dalių rinkos vertės, bendra nustatyta žemės sklypų vertė – 878 300 Eur). 2019 m. spalio 24 d. ieškovas siuntė atsakovei elektroniniu paštu pretenziją dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, kartu pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas Nr. 59-2019 ir Nr. 60-2019, 2019 m. spalio 31 d. ieškovas pateikė atsakovei apmokėti dar vieną sąskaitą Nr. 58-2019 (suma – 3 473 Eur).

23. Byloje pateikti: Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4042-631/2007, iš kurio matyti, kad ieškovas D. J. atstovavo atsakovei šioje byloje dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas tenkino atsakovės pareiškimą; ieškovo, atstovaujant atsakovei, rengtas 2009 m. balandžio 30 d. prašymas dėl kartografinių planų patvirtinimo ir prašymo pateikimo Vilniaus apskrities viršininkui; 2009 m. birželio 29 d. prašymas dėl potvarkio panaikinimo Vilniaus apskrities viršininko administracijai; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-560-331/2010, iš kurio matyti, kad ieškovas D. J. atstovavo atsakovei šioje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir J. H. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teismas patenkino skundą; 2013 m. liepos 9 d. ieškovo D. J. rengtas prašymas NŽT dėl teismo sprendimo vykdymo ir teisinės registracijos panaikinimo; Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2172-590/2010, iš kurios matyti, kad ieškovas D. J. atstovavo atsakovei šioje byloje dėl kitų asmenų pateikto prašymo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-4042-631/2007 procesą, prašymas buvo atmestas; Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-693-590/2011, iš kurio matyti, kad ieškovas D. J. atstovavo atsakovei šioje atnaujintoje byloje dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas panaikino Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teismo 1999 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, atmetė prašymą dėl Vilniaus miesto trečiosios apylinkės teismo sprendimo panaikinimo; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1897-611/2011, kuria Vilniaus miesto trečiosio apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis palikta nepakeista; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-390-881/2012; 2013 m. balandžio 4 d. ieškovo D. J. rengtas prašymas NŽT dėl žemės (duomenys neskelbtini), kartografijos; 2015 m. kovo 6 d. advokato Pauliaus Bružo rengtas prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui dėl kadastrinių matavimų bylų pateikimo ir įsakymo parengimo; 2020 m. gruodžio 10 d. susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės, kuriame šalys patvirtino, kad, ieškovui gavus iš atsakovės 59 000 Eur (54 542,92 Eur pagal sąskaitą, 2 457,08 Eur – palūkanos ir 2 000 Eur – advokato išlaidos), bus laikoma, kad atsakovė atsiskaitė pagal 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 5-2007 už atkurtus nuosavybės teise tris žemės sklypus (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Šalys susitarė, kad pinigai bus pervesti tokiomis dalimis: 57 000 Eur susitarimo pasirašymo dieną ir 2 000 Eur per metus, t. y. iki 2020 m. gruodžio 10 d.

24. Byloje ginčas kilo dėl advokato (advokato padėjėjo) su klientu (fiziniu asmeniu) sudarytos teisinių paslaugų sutarties dėl honoraro (sėkmės mokesčio) advokatui sumokėjimo vykdymo. Šiuo atveju klientas su advokatu (advokato padėjėju) susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo pasirašydami rašytinę sutartį. Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai), ne tarpininkavimo, kaip atsakovė nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai). Be to, kadangi ieškovas, kaip advokato padėjėjas, vykdo savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui, yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis kaip šiuo atveju, teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009 ir kt.).

25. Sėkmės mokestis, kaip honoraro advokatui už jo teisines paslaugas mokėjimo būdas, yra įteisintas Advokatūros įstatyme ir pripažįstamas Lietuvos teismų praktikoje. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas honoraro nustatymo būdas vadinamas sėkmės mokesčiu: civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams. Sąlyginiai susitarimai dėl advokato honoraro, priklausančio nuo bylos baigties, nustatymo teikiant teisinę pagalbą – pacta de quota litis, sudaro galimybę asmenims gauti teisinę pagalbą įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, kita vertus, advokatams leidžia už teisinę pagalbą gauti atitinkamo dydžio atlygį atsižvelgiant į bylos rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-313/2016).

26. Sutarties laisvės principas leidžia susitarti dėl sėkmės mokesčio su advokatu sudaroma teisinių paslaugų sutartimi. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai nulemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas. Susitarimams dėl advokato užmokesčio, kai šio užmokesčio dydis priklauso nuo bylos baigties (rezultato pasiekimo), keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems susitarimams dėl teisinės pagalbos, kai advokato atlygis apskaičiuojamas kitais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Viena vertus, susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimas, kita vertus, sėkmės mokestis neturėtų būti neprotingai didelis. Vertinant atlyginimo už teisines paslaugas dydį, reikšmingas suderinamumas pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus tinkamo atlyginimo už advokato teikiamas paslaugas kriterijus: nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

27. Kai kyla šalių ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi ne tik patikrinti susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016). Suteikęs teisinių paslaugų sutartyje sulygtas teisines paslaugas advokatas negali likti be teisingo atlyginimo, kurį apskaičiuojant reikšminga nustatyti, kiek konkrečias teisines paslaugas įsivertino šalys sutartyje ir kokia apimtimi tos paslaugos buvo suteiktos. Kai šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio už sėkmingą bylos rezultatą, nustatytina, ar buvo pasiektas rezultatas, kurio siekti šalys susitarė teisinių paslaugų sutartyje. Be to, kadangi šiuo atveju sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kartu atlikti sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

28. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygų, abi šalys patvirtino, kad visos teisinių paslaugų sutarties sąlygos (tarp jų – susitarimas dėl sėkmės mokesčio ir jo dydžio) iš esmės aiškios ir atitiko šalių valią. Nesąžiningų sutarties sąlygų, jas vertindamas ex officio, teismas taip pat nenustatė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė norėjo, jog, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, jai būtų atkurta nuosavybės teisė į senelių A. H. ir A. H. iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus, dėl to kreipėsi į ieškovą. Atsakovė, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu už teisines paslaugas, sutiko dėl sutarties sąlygos sėkmės mokesčio, t. y. atsiskaityti su advokatu (advokato padėjėju) tik tuo atveju, jeigu bus pasiektas rezultatas, ir sumokėti jam 20 proc. nuo žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės natūra, rinkos vertės. Ieškovas prisiėmė riziką, kad, nepasiekus teigiamo rezultato, jis gali likti apskritai be atlygio už suteiktas teisines paslaugas. Šalys susitarė, kad atkurtų žemės sklypų rinkos vertę nustatys nepriklausomas turto vertintojas. Šios pozicijos, kuri nurodyta šalių sutartyje, atsakovė laikėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (tai patvirtino ir žodiniame teismo posėdyje), patvirtino, jog sutinka su ieškovo reikalavimais atsiskaityti už teisines paslaugas pagal 2018 m. vertinimo ataskaitą. Tai patvirtino atsakovė ir šalių 2020 m. gruodžio 10 d. rašytiniame susitarime, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino. Atsakovė šiame rašytiniame susitarime patvirtino, kad už jos naudai atkurtus nuosavybės teise tris žemės sklypus turi atsiskaityti su ieškovu pagal šalių teisinių paslaugų sutartį (54 542,92 Eur pagal sąskaitą, 2 457,08 Eur palūkanos, procesinės palūkanos ir 2 000 Eur advokato išlaidos), šalys susitarė, kada pinigai turėtų būti pervesti. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pakeitė savo poziciją, toks pozicijos pakeitimas laikytinas jos gynybine pozicija teisme ir vertintinas kaip sąlygotas išimtinai pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio, kuriuo teismas, nors atsakovė ir sutikimo su patikslinto ieškinio reikalavimais, sumažino priteistiną sumą. Tarp šalių nėra ginčo, kad rezultatas buvo pasiektas, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai buvo suteiktos kokybiškos teisinės paslaugos. Iš turto vertinimo išvados matyti, kad atsakovė įgijo beveik 900 000 Eur rinkos vertės žemės sklypų (28 300 Eur; 600 000 Eur ir 250 000 Eur).

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad 54 542,92 Eur dydžio atlyginimas už suteiktas teisines paslaugas pagal šalių teisinių paslaugų sutartį yra neprotingai didelis ir pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nurodė, kad teisingas atlygis ieškovui turėtų būti 8 000 Eur, tačiau teismas nepateikė motyvų, kodėl būtent toks atlygis (kuris beveik 7 kartus mažesnis nei susitartas, nenuginčytas ir atitiko šalių sutarties valią) turėtų būti laikomas teisingu ir protingu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 54 542,92 Eur atlygio suma vien dėl to, kad yra didelė suma fiziniam asmeniui, pati savaime negali būti laikoma neprotinga ar neteisinga. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į aplinkybių visumą, t. y. atstovavimo mastą, bylų sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį, pasiektą rezultatą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Viena iš esminių aplinkybių – gauta atsakovės nauda, finansinės padėties žymus pagerėjimas dėl ieškovo suteiktų teisinių paslaugų. Atsakovei buvo atkurta nuosavybė į turtą, kurio vertė – beveik 900 000 Eur. Iš suteiktų teisinių paslaugų masto matyti, kad ieškovas (kartu su advokatu Pauliumi Bružu) teikė atsakovei įvairias teisines paslaugas ir atliko daugybę teisinių veiksmų, atstovavo atsakovei tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose, tiek valstybinėse institucijose. Pačios bylos (kiek matyti iš priimtų sprendimų turinio) nebuvo nesudėtingos, nes į šiuos žemės sklypus pretendavo ir kiti asmenys, vyko ne vienas bandymas atnaujinti procesą, taip pat buvo ginčų su valstybinėmis institucijomis dėl institucijų priimtų sprendimų teisėtumo ar neveikimo, o ieškovas (kartu su advokatu Pauliumi Bružu) pasiekė teigiamus rezultatus. Šioms teisinėms paslaugoms suteikti reikėjo specialių žinių, specializuotis nagrinėjant nuosavybės teisių į nacionalizuotą žemę atkūrimo bylas. Teisinės paslaugos buvo teikiamos beveik 10 metų, dėl paslaugų kokybės atsakovė pretenzijų nereiškė, priešingai, teismo posėdyje patvirtino, kad jai buvo suteiktos kvalifikuotos teisinės paslaugos. Be to, atsakovė nebuvo nurodžiusi kitokio mokėtino dydžio už suteiktas paslaugas ieškovui, neprašė sutartos sumos sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 8 000 Eur suma yra protinga ir atitinka teisingumo bei sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju 54 542,92 Eur sėkmės mokestis, sudarantis 20 proc. gautos atsakovės finansinės naudos, atsižvelgiant į teisinių paslaugų teikimo mastą ir laikotarpį, teiktų paslaugų pobūdį, laikytinas protingu, sąžiningu ir atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-313/2016).

30. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ši ieškovo apeliacinio skundo dalis tenkinama ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 54 542,92 Eur skolą už suteiktas teisines paslaugas.

31. Ieškovas prašė patikslintu ieškiniu taip pat priteisti 1 232,28 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį nuo pradelstų apmokėti sąskaitų, t. y. 1) 49,09 Eur palūkanų už neapmokėtą sąskaitą Nr. 58-2019, apskaičiuotų nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gegužės 12 d.; 2) 811,16 Eur palūkanų už neapmokėtą sąskaitą Nr. 59-2019, apskaičiuotų nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 8 d.; 3) 372,03 Eur palūkanų už neapmokėtą sąskaitą Nr. 60-2019, apskaičiuotų nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė kompensacinių palūkanų, nurodydamas, kad atsakovei ilgą laiką nebuvo tiksliai žinoma mokėjimo suma ir byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų pateikęs atsakovei sąskaitas už paslaugas, kuriose būtų nurodytas abiejų šalių suderintas užmokestis. Kadangi atsakovė nevengė įvykdyti mokėjimo pareigos, reikalavimas atmestas.

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

33. Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pvz., CK 6.415, 6.446 straipsniai). Kompensuojamoji palūkanų funkcija atsiranda skolininkui pažeidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas faktiškai nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

34. Nagrinėjamu atveju šalių sutarties 3.2 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja už suteiktas teisines paslaugas ieškovui sumokėti 2.2 punkte nurodytą sumą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai nepriklausomas turto vertintojas nustatys žemės sklypo (sklypų) rinkos vertę 2.3 ir 2.4 punktuose numatyta tvarka. Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo šią sumą pervesti ieškovui į nurodytą sąskaitą banke. Turto vertinimas šiuo atveju atliktas 2018 m. rugsėjo 27 d. Teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė patvirtino, kad turto vertinimas jai buvo atsiųstas 2018 m. rugsėjo 27 d. ir pirmą kartą buvo prašoma atsiskaityti. Taigi atsakovė, kaip rūpestinga sutartinių santykių dalyvė, pagal sutarties sąlygas žinojo, kokio dydžio sėkmės mokestį ji turi mokėti, ir turėjo atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas per 3 mėnesius nuo turto vertintojo išvados apie nustatytą žemės sklypų vertę, t. y. iki 2018 m. gruodžio 29 d. pervesti atlygį, apskaičiuotą nuo žemės sklypų rinkos vertės, į ieškovo banko sąskaitą. Iki minėtos dienos atsakovei neatsiskaičius, ieškovas turėjo teisę reikalauti įstatyme numatytų kompensacinių palūkanų, o atsakovė laikytina šalimi, pažeidusia sutarties sąlygas. Ieškovei papildomai buvo pateiktos sąskaitos (sąskaitų išrašymas sutartyje nebuvo numatytas), kuriose nurodytos ieškovo banko sąskaitos ir mokėtinos sumos, šios sąskaitos atsakovei įteiktos 2019 m. spalio 24 d. elektroniniu paštu. Vienoje sąskaitoje (2019 m. spalio 22 d. Nr. 58-2019) buvo nurodyta didesnė suma (3 473 Eur), kuri bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patikslinta (1 876,38 Eur), tačiau kompensacinės palūkanos ieškinyje apskaičiuotos nuo patikslintos sumos (1 876,38 Eur), kuri pripažinta apskaičiuota teisingai pagal susidariusį atsakovės įsiskolinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ši skundžiama teismo sprendimo dalis keistina, t. y. iš atsakovės ieškovui priteistina 1 232,28 Eur kompensacinių palūkanų dėl netinkamo sutarties vykdymo.

35. Atsižvelgiant į pakeistą sprendimo dalį, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bendrą priteistą sumą padidinant iki 55 775,20 Eur (1 232,28+54 542,92).

36. Apeliantas skunde abejoja dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi šios bylos duomenis ir bylos aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo šališkumo nenustatė (CPK 65, 66 straipsniai). Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio atsakovei pripažinus pareikštus reikalavimus dėl pagrindinės skolos priteisimo ir sumažino ieškovo reikalautas sumas, nebandė sutaikyti ginčo šalių, neįrodo teismo šališkumo. Taip pat nenustatyta bylos vilkinimo faktų ar proceso pažeidimų, kurie nurodomi apeliaciniame skunde.

37. Dėl kitų apeliacinio skundo ar atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas savo nuomonės nepareiškia, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

38. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinis skundas patenkintas, ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 100 proc. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, sudarė žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1 255 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 754,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ginčo dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra (tokį ieškovo pagrįstų bylinėjimosi išlaidų dydį nustatė ir pirmosios instancijos teismas), tačiau, pagal CPK normas, atliekamas šių bylinėjimosi išlaidų perskirstymas pagal pakeistas patenkinto ieškinio dalis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 100 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos 3 009,05 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

40. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 942 Eur žyminio mokesčio išlaidų, susijusių su apeliaciniu skundu, ir 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatės teisine pagalba. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (942 Eur) už faktiškai sumokėtą žyminį mokestį laikytinos pagrįstos, dėl to priteistinos.

41. Sprendžiant dėl 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu, pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo advokatės pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) punktuose nustatyto dydžio. Rekomendacijų 2 punkte išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Atsižvelgdama į tai, kad byla nėra didelė, apeliacinėje instancijoje nėra keliama kompleksinių teisės klausimų, sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kliento advokatui mokėtiną sėkmės mokestį, aiškinimo ir taikymo, dėl sėkmės mokesčio Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išnagrinėta bylų, praktika jose suformuota, šis teisės klausimas nėra naujas, o ieškovas pats yra advokatas (ilgą laiką buvo advokato padėjėjas), pats atstovavo atsakovei, taip pat advokatė, kuri rengė apeliacinį skundą, dalyvavo bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, teikė byloje tokią pačią teisinę poziciją pagrindžiančius procesinius dokumentus, taip pat į tai, kad, pateikiant sąskaitą už advokatės paslaugas surašant apeliacinį skundą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, nepridėta advokatės teiktų teisinių paslaugų išklotinė, kuri galėtų pagrįsti advokatės darbo laiko sąnaudas, kolegija sprendžia, kad pakankama bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo, patirtų apeliacinėje instancijoje, ieškovui iš atsakovės suma yra 400 Eur. Bendrai ieškovui priteistina iš atsakovės 1 342 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

42. Siekiant teisinio aiškumo, teisėjų kolegija galutinio teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėsto nauja redakcija.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo D. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 542,92 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 92 ct) atlyginimą pagal 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį, 1 232,28 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt du eurus ir 28 ct) kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (55 775,20 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 009,05 Eur (tris tūkstančius devynis eurus ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 342 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.