Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-09 · Civilinė byla Nr. e2S-3126-643/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-09
Bylos Nr.
e2S-3126-643/2021
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00771-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-3126-643/2020Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00771-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. Š. (V. Š.) 169,23 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 152,30 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai skundžiama 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3. Teismas nutartyje nurodė, kad bendroji CPK įtvirtinta teismingumo taisyklė yra pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau CPK 32 straipsnis numato, kad tarpusavio susitarimu galima pakeisti teritorinį teismingumą. Ieškovė pateikė ieškinį nurodydama atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktos nuomos sutarties, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas, specialiosiose sąlygose numatyta, jog ginčai sprendžiami pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą. Sutartyje taip pat nurodyta, kad nuomotojo, t. y. pradinės kreditorės UAB „Be kredito“, buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi, šia sutartimi šalys susitarė pakeisti įstatymo nustatytą teismingumą pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos), tiek UAB „Legal Balance“, kuriai buvo perleistas reikalavimas į atsakovės skolą, buveinės yra Vilniaus mieste, teismas padarė išvadą, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-11062-617/2021, ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams iš naujo.

5. Atskirajame skunde nurodo, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2019 m. sausio 24 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už nuomos mokestį pradiniam kreditoriui nuosavybės teise priklausančią lovą Abramo su stalčiais 1946167513, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį.

6. Nurodo, kad sutartis sudaryta tarp paslaugas teikiančio juridinio asmens ir fizinio asmens, taigi kvalifikuotina vartojimo sutartimi (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Ieškovė pažymi, kad sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 straipsnio 1 dalis) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Kita vertus, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Ieškovė remiasi kasacinio teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad verslininkas, jau teikdamas ieškinį teismui, turėtų nurodyti argumentus, pagrindžiančius, jog teritorinio teismingumo sąlyga buvo ne standartinė, o individualiai aptarta, t. y. vartotojas turėjo galimybę (ar pasinaudojo galimybe) daryti įtaką šios sąlygos turiniui, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pvz., vartotojo valią patvirtinančias aplinkybes.

7. Nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė pradinis kreditorius, kurio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perėmė ieškovė. Minėta nuostata yra standartinė, taigi atsakovas sudarė sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui. Sutarties sąlyga nustatanti teritorinį teismingumą nebuvo individualiai aptarta, todėl negali būti taikytina, taigi turėtų būti vadovaujamasi bendrąja teritorinio teismingumo taisykle pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, dėl to, kad šis nėra teismingas tam teismui.

10. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Teismo jurisdikcija nagrinėti tam tikrą reikalavimą nustatoma atsižvelgiant į konkrečias teisės akte įtvirtintas faktinio pobūdžio aplinkybes, kurios užtikrina ryšio tarp teismo ir bylos egzistavimą (pvz., atsakovo gyvenamoji (buveinės) vieta teismo teritorijoje (CPK 29 straipsnis), suteikiantį teismui jurisdikciją nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų – civilinės bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi.

11. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas, kuris dar skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).

12. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (bylos nagrinėjimo vietą), tačiau šią jų teisę (laisvę) riboja imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Legal Balance“ Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pateikė ieškinį atsakovui V. Š., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) dėl skolos pagal 2019 m. sausio 24 d. nuomos sutartį priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo atveju taikytinas sutartinis teismingumas, nes šalys nuomos sutarties specialiosiose sąlygose nustatė, jog kai „šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos adresą“. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra įstatyminio draudimo keisti bylos teritorinį teismingumą, o, kadangi tiek pradinės kreditorės UAB „Be kredito“, tiek jos teisių perėmėjos UAB „Legal Balance“ buveinės yra Vilniaus mieste, ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutinka.

14. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar byla tikrai jam teisminga, nevertino ir nesvarstė, kad 2019 m. sausio 24 d. nuomos sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnis), nes ją dėl lovos, skirtos asmeninių poreikių tenkinimui, nuomos sudarė paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) ir fizinis asmuo (vartotojas). Padarius šią išvadą, sprendžiant teismingumo klausimą, tampa aktualus atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.; CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir, nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, šios sąlygos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

15. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, jog sutinka su tokia sutarties sąlyga, nereiškia, jog ji buvo individualiai aptarta, nes šalių sudaryta vartojimo sutartis yra standartinė, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, todėl tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo, kaip vartotojo, valios atsisakyti jam įstatymais nustatytos apsaugos.

16. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, jog nėra duomenų, kad su atsakovu V. Š.sutarties sąlyga dėl teismingumo būtų buvusi individualiai aptarta (suderinta), sutartį paruošė pradinė kreditorė, atsakovas ją sudarė prisijungimo būdu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo klausimus, privalėjo ex officio vertinti vartojimo sutarties Specialiųjų sąlygų „Kitos sąlygos“ dalį dėl šalių ginčo sprendimo teisme pagal nuomotojo buveinės (registracijos) vietą nesąžiningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste ir nustatyti, ar ši sąlyga buvo individualiai aptarta, ar vartotojas jai galėjo dalyti įtaką, ar ši sąlyga šiuo metu neatitinka vartotojo interesų ir po to spręsti, ar sutartimi nustatyta teismingumą nustatanti sąlyga taikytina (netaikytina) ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017). Tokios praktikos laikosi ir apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2055-866/2021; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-436-278/2021; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-437-544/2021 ir kt.).

17. Konstatuotina, kad tokia nustatyta standartinės sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungė vartotojas atsakovas, suvaržo vartotojų teises ginti savo pažeistus interesus, todėl byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nagrinėjama pagal vartotojų gyvenamąją vietą. Ši išvada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010; ir kt.).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo nustatymus, netinkamai aiškino ir taikė šiuos klausimus reglamentuojančias civilinio proceso kodekso normas, dėl to nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, o ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinio atsakovui V. Š. (V. Š.) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė