- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- e2A-1319-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01756-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- N. A.
- Ieškovas
- L. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovei N. A. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės N. A. priešieškinį ieškovui L. A. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. A. (toliau – ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo ieškovo ir atsakovės N. A. (toliau – atsakovė) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 125 Eur kiekvienam kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise pripažinti ieškovą; priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., iš viso 1 750 Eur; nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. A. ir A. A. tvarką: kiekvieną mėnesį atsakovė pasiima A. A. ir A. A. iš jų gyvenamosios vietos pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius – penktadienį 19 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parveža atgal tos pačios savaitės sekmadienį 18 val. į jų gyvenamąją vietą; kiekvienų nelyginių metų Kūčias ir šv. Kalėdas, kiekvienų lyginių metų Naujuosius metus atsakovė pasiima A. A. ir A. A. 10 val. ir po švenčių sekančią dieną 18 val. parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą; kiekvienų lyginių metų šv. Velykas atsakovė pasiima A. A. ir A. A. 10 val. ir po švenčių sekančią dieną 18 val. parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą; Motinos dieną (gegužės pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną A. A. ir A. A. praleidžia su atsakove; Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną A. A. ir A. A. praleidžia su ieškovu; A. A. ir A. A. gimtadienius ieškovas ir atsakovė švęs prieš mėnesį laiko raštiškai suderinę savo pozicijas; atsakovė savo kasmetinių atostogų metu, dvi savaites turi teisę pasiimti A. A. ir A. A. atostogauti; apie atostogų pradžią ir pabaigą atsakovė informuoja ieškovą raštu prieš vieną mėnesį; A. A. ir A. A. vieną vasaros mėnesį praleidžia su atsakove; atsakovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina juos paskutinę atostogų dieną 16 val. į jų gyvenamąją vietą; apie atostogų pradžią ir pabaigą atsakovė informuoja raštu ieškovą prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios; 1/2 pavasario atostogų A. A. praleidžia su atsakove, konkretų atostogų laiką atsakovė su ieškovu derinasi prieš mėnesį iki atostogų; 1/2 rudens atostogų A. A. praleidžia su atsakove, konkretų atostogų laiką atsakovė su ieškovu derinasi prieš mėnesį iki atostogų; 1/2 žiemos atostogų A. A. praleidžia su atsakove, konkretų atostogų laiką atsakovė su ieškovu derinasi prieš mėnesį iki atostogų; A. A. pradėjus lankyti mokyklą: 1/2 pavasario atostogų A. A. praleidžia su atsakove, konkretų atostogų laiką atsakovė su ieškovu derinasi prieš mėnesį iki atostogų; 1/2 rudens atostogų A. A. praleidžia su atsakove, konkretų atostogų laiką atsakovė su ieškovu derinasi prieš mėnesį iki atostogų; 1/2 žiemos atostogų A. A. praleidžia su atsakove, konkretų atostogų laiką atsakovė su ieškovu derinasi prieš mėnesį iki atostogų; jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės, bendravimas su vaikais nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis dieną prieš arba iškart po susirgimo; pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaikais galimybes; padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant atsakovei automobilį „VOLVO XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (3 300 Eur vertės), valgomąjį stalą su 6 odinėmis kėdėmis (600 Eur vertės), kampinę sofą-lovą (250 Eur vertės), televizorių „Samsung“ (600 Eur vertės), dulkių siurblį (90 Eur vertės), lygintuvą (30 Eur vertės), priteisiant ieškovui automobilį „VOLKSWAGEN TOURAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 200 Eur vertės), du virtuvės baldų komplektus (500 Eur vertės), du virtuvinius stalviršius, gamintus pagal užsakymą (200 Eur vertės), indukcinę kaitlentę (200 Eur vertės), garų surinktuvą (150 Eur vertės), naujos kartos „Gorenje“ elektrinę orkaitę (200 Eur vertės), akmens masės kriauklę (80 Eur vertės), vandens maišytuvą, esantį virtuvėje (30 Eur vertės), virdulį „Bosch“ (20 Eur vertės), skalbinių džiovyklę (550 Eur vertės), stiklinę dušo kabiną (180 Eur vertės), eco odos lovą (250 Eur vertės), sukomplektuotą įrankių dėžę (500 Eur vertės), priteisiant atsakovei iš ieškovo 190 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui prigimtinę A. pavardę, atsakovei palikti ikisantuokinę T. pavardę; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. vasario mėn. pradžioje atsakovė paliko ieškovą su vaikais ir išvyko gyventi atskirai nuo jų. Atsakovė yra neištikima ieškovui. Atsakovė vaikais praktiškai nesirūpina, mato juos du kartus per savaitę, motyvuodama tuo, kad neturi laiko būti su jais, neišlaiko vaikų. Ieškovas su vaikais gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, turi keturis kambarius, atskirą įėjimą nuo tėvų, yra visos sąlygos vaikams augti ir lavintis. Tėvai gyvena kartu, kitoje namo dalyje, nuolat padeda ieškovui prižiūrėti vaikus. Šalys santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto. Nėra ginčo dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto (namų apstatymo ir apyvokos reikmenų) pasidalinimo. Po santuokos nutraukimo ieškovas nereikalauja išlaikymo iš atsakovės. Šalys neturi kreditorinių įsipareigojimų.
3. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. A. ir A. A. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnamečiam sūnui A. A. 183 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, kurios turi būti sumokamos iki einamojo mėnesio 15 dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; priteisti iš ieškovo nepilnamečiam sūnui A. A. 200 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, kurios turi būti sumokamos iki einamojo mėnesio 15 dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; nustatyti nepilnamečių vaikų A. A., A. A. bendravimo su tėvais tvarką: ieškovas su nepilnamečiais vaikais A. A. ir A. A. bendrauja kas antrą savaitgalį, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį iki 18 val. ir grąžindamas to savaitgalio sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 19 val.; ieškovas su nepilnamečiais vaikais A. A. ir A. A. bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, vaikus paimdamas iš ugdymo įstaigų ar iš jų gyvenamosios vietos iki 18 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos dienos 19.30 val.; nepilnamečiai vaikai A. A. ir A. A. ieškovo gimtadienio dieną ir Tėvo dieną praleidžia kartu su ieškovu, pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos švenčių dienomis, 10 valandą ryto ir grąžinant sūnus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val., nežiūrint nustatyto bendravimo grafiko; jei ieškovo gimimo diena išeina darbo dieną, jis vaikus pasiima iš ugdymo įstaigų ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; nepilnamečiai vaikai A. A. ir A. A. atsakovės gimtadienio dieną ir Motinos dieną praleidžia kartu su atsakove, nežiūrint nustatyto bendravimo grafiko; per didžiųjų metų šventes šalys su sūnumis bendrauja tokia tvarka: ieškovas poriniais metais su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja per Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją šv. Kalėdų dieną iki 14 val., o atsakovė poriniais metais su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja pirmąją šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją šv. Kalėdų dieną; ieškovas neporiniais metais su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja pirmąją šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją šv. Kalėdų dieną, o atsakovė neporiniais metais su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja per Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją šv. Kalėdų dieną iki 14 val.; ieškovas su sūnumis bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kai jie švenčiami iš neporinių metų į porinius metus, o atsakovė su sūnumis bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kai jie švenčiami iš porinių metų į neporinius metus; ieškovas poriniais metais su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja pirmąją šv. Velykų dieną iki 20 val., neporiniais metais sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja antrąją šv. Velykų dieną; atsakovė poriniais metais su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja antrąją šv. Velykų dieną, neporiniais metais su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja pirmąją šv. Velykų dieną iki 20 val.; neporiniais metais vaikai A. A. ir A. A. mokinių žiemos atostogų pirmąją savaitę ir rudens atostogas praleidžia su ieškovu, o poriniais metais su atsakove; poriniais metais A. A. ir A. A. mokinių žiemos atostogų antrąją savaitę ir pavasario atostogas praleidžia su ieškovu, o poriniais metais su atsakove; kol sūnus A. A. nelanko mokyklos, jis su vienu iš tėvų gyvena šiame punkte nurodytu laikotarpiu pagal brolio A. A. mokinių žiemos ir rudens atostogas, tačiau kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti tinkamą sūnaus A. A. ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą; ieškovas turi teisę su vaikais A. A. ir A. A. vasaros atostogų metu kartu praleisti 14 nepertraukiamų dienų, apie atostogas informavęs atsakovę prieš 10 kalendorinių dienų; tėvas, kuris bendrauja su vaikais, savo bendravimo metu privalo užtikrinti kito tėvo galimybę bendrauti su vaikais telefonu ar internetu; atsakovė įsipareigoja pasikeitus nuolatinei vaikų gyvenamajai vietai Lietuvoje apie tai informuoti sūnų ieškovą ne vėliau kaip per 24 valandas; vaikams susirgus ar esant gydymo įstaigoje, šalys apie tai privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 24 valandas; nė vienas iš tėvų negali išvežti nepilnamečių vaikų A. A. ir A. A. į bet kurią užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui be rašytinio kito tėvo sutikimo; padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovui priteisiant du virtuvės baldų komplektus, du virtuvinius stalviršius, indukcinę kaitlentę, garų surinktuvą, naujos kartos „Gorenje“ elektrinę orkaitę, akmens masės kriauklę, vandens maišytuvą, esantį virtuvėje, virdulį „Bosch“, valgomąjį stalą su 6 odinėmis kėdėmis, skalbinių džiovyklę, stiklinę dušo kabiną, kampinę sofą-lovą, eco odos lovą, sukomplektuotą įrankių dėžę, automobilinį keltuvą, automobilį „VOLKSWAGEN TOURAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisiant televizorių „Samsung“, dulkių siurblį, lygintuvą, automobilį „VOLVO XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei iš ieškovo 1 695 Eur kompensaciją už ieškovui po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę turto dalį; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui A. pavardę, atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę – T.; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su atsakove, nes ieškovas negali užtikrinti geriausių vaikų interesų. Jis nesugeba tinkamai paruošti sūnaus A. A. mokyklai, nepadeda vaikui paruošti namų darbų, nesidomi vaiko ugdymu. Susirgus sūnui A. A., ieškovas neteikė atsakovei informacijos apie sūnaus sveikatos būklę. Ieškovas pažeidžia sūnų teises bendrauti su atsakove, neteikia informacijos apie vaikus, nebendrauja su atsakove. Ieškovas atriboja nuo atsakovės vaikus iš savanaudiškų paskatų, siekdamas ją įskaudinti. Ieškovas nesugeba tinkamai įvertinti vaikų poreikių, šie jam nėra žinomi. Atsakovės siūloma ieškovo bendravimo su vaikais tvarka užtikrins vaikų teisę bendrauti su tėvu ir ieškovo teisę bendrauti su vaikais, dalyvauti jų ugdyme ir auklėjime. Atsakovės prašomas priteisti išlaikymas vaikams atitinka jų poreikius, ieškovas yra pajėgus jį teikti. Šalys neturi dalintino nekilnojamojo turto, taip pat neturi kreditorių. Kilnojamąjį turtą dalinant lygiomis dalimis, kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti turto už 5 715 Eur. Dauguma buities ir namų apyvokos daiktų po santuokos nutraukimo lieka ieškovui, kadangi jie yra jo tėvų namuose, todėl atsakovei priteistina 1 695 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovė išlaikymo iš ieškovo nereikalauja ir nesutinka jį teikti ieškovui, kadangi abu yra darbingi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko prigimtinę A. pavardę, atsakovei paliko ikisantuokinę pavardę – T.; nustatė nepilnamečių vaikų A. A. ir A. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; nustatė atsakovės bendravimo su vaikais A. A. ir A. A. tvarką: 1. Atsakovė kas antrą savaitgalį – penktadienį iš ugdymo įstaigų pasiima A. A. ir A. A., ir sekmadienį iki 18 val. parveža atgal į jų gyvenamąją vietą; 2. Atsakovė tą darbo savaitę, kurios penktadienį jai nepriklauso pasiimti vaikų A. A. ir A. A., nepilnamečius vaikus A. A. ir A. A. pasiima trečiadienį iš jų ugdymo įstaigų ir grąžina juos penktadienį į ugdymo įstaigas; 3. Tėvai per šventes ir atostogų metu, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų eilė bendrauti pagal 1–2 punktuose nustatytą tvarką, bendrauja su sūnumis A. A. ir A. A. tokia tvarka: 3.1. Motinos dieną ir motinos gimimo dieną A. A. ir A. A. praleidžia su atsakove, kuri pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina sūnus iki 18 val. į jų gyvenamąją vietą; jeigu motinos gimimo diena yra darbo dieną, ji vaikus pasiima iš ugdymo įstaigų ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; 3.2. Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną A. A. ir A. A. praleidžia su ieškovu; 3.3. Lyginiais metais per Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją šv. Kalėdų dieną iki 14 val. su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja ieškovas, o atsakovė lyginiais metais su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja pirmąją šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją šv. Kalėdų dieną; nelyginiais metais ieškovas su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja pirmąją šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją šv. Kalėdų dieną, o atsakovė nelyginiais metais su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja per Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją šv. Kalėdų dieną iki 14 val.; 3.4. Ieškovas su sūnumis bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kai jie švenčiami iš nelyginių metų į lyginius metus, o atsakovė su sūnumis bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kai jie švenčiami iš lyginių metų į nelyginius metus; 3.5. Ieškovas lyginiais metais su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja pirmąją šv. Velykų dieną iki 18 val., nelyginiais metais sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja antrąją šv. Velykų dieną; atsakovė lyginiais metais su sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja antrąją šv. Velykų dieną, nelyginiais metais sūnumis A. A. ir A. A. bendrauja pirmąją šv. Velykų dieną iki 18 val.; 3.6. Nelyginiais metais vaikai A. A. ir A. A. mokinių žiemos atostogų pirmąją savaitę ir rudens atostogas praleidžia su ieškovu, o lyginiais metais su atsakove; lyginiais metais A. A. ir A. A. mokinių žiemos atostogų antrąją savaitę ir pavasario atostogas praleidžia su ieškovu, o nelyginiais metais su atsakove; 3.7. Kol sūnus A. A. nelanko mokyklos, jis su atsakove bendrauja nurodytu laikotarpiu pagal brolio A. A. mokinių žiemos ir rudens atostogas, užtikrinant tinkamą vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą; 3.8. Atsakovė turi teisę su vaikais bendrauti savo kasmetinių atostogų metu 14 nepertraukiamų dienų, apie tai iš anksto prieš 20 kalendorinių dienų informavusi ieškovą; 3.9. Atsakovė turi teisę su vaikais praleisti vieną vasaros mėnesį, apie tai iš anksto prieš 30 kalendorinių dienų informavusi ieškovą; 3.10. A. A. ir A. A. gimtadienius ieškovas ir atsakovė turi teisę švęsti su vaikais prieš mėnesį laiko raštiškai suderinę savo pozicijas; 4. Kiekvienas iš tėvų įsipareigoja kitam tėvui perduoti visus reikalingus ugdymo, mokymosi, papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenis, aprangas, uniformas, drabužius, avalynę, knygas ir pan., reikalingas sūnums bendravimo su kitu iš tėvų metu; 5. Tėvas, kuris bendrauja su vaikais savo bendravimo metu privalo užtikrinti kito tėvo galimybę bendrauti su vaikais telefonu ar internetu; 6. Vaikams A. A. ir A. A. susirgus, esant gydymo įstaigoje, ar atsitikus kitoms nenumatytoms aplinkybėms, dėl kurių yra būtina keisti nustatytą bendravimo tvarką, šalys apie tai privalo informuoti viena kitą ne vėliau kaip per 24 valandas; 7. Nė vienas iš tėvų negali išvežti nepilnamečių vaikų A. A. ir A. A. į bet kurią užsienio valstybę be rašytinio kito tėvo sutikimo; 8. Pasikeitus vieno iš tėvų gyvenamajai vietai Lietuvoje, jis apie tai privalo informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip per 24 valandas; priteisė iš atsakovės nepilnamečių vaikų A. A. ir A. A. išlaikymui po 125 Eur kiekvienam vaikui, kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise pripažino ieškovą; padalino santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir priteisė asmeninės nuosavybės teise: ieškovui turto iš viso už 5 660 Eur – automobilį „VOLKSWAGEN TOURAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (2 200 Eur vertės), du virtuvės baldų komplektus (500 Eur vertės), du virtuvinius stalviršius (200 Eur vertės), indukcinę kaitlentę (200 Eur vertės), garų surinktuvą (150 Eur vertės), naujos kartos „Gorenje“ elektrinę orkaitę (200 Eur vertės), akmens masės kriauklę (80 Eur vertės), vandens maišytuvą, esantį virtuvėje (30 Eur vertės), virdulį „Bosch“ (20 Eur vertės), skalbinių džiovyklę (550 Eur vertės), stiklinę dušo kabiną (180 Eur vertės), eco odos lovą (250 Eur vertės), sukomplektuotą įrankių dėžę (500 Eur vertės), valgomąjį stalą su 6 odinėmis kėdėmis (600 Eur vertės); atsakovei turto iš viso už 4 270 Eur – automobilį „VOLVO XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (3 300 Eur vertės), televizorių „Samsung“ (600 Eur vertės), dulkių siurblį (90 Eur vertės), lygintuvą (30 Eur vertės), kampinę sofą-lovą (250 Eur vertės); priteisė atsakovei iš ieškovo 1 390 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; atmetė kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus; priteisė atsakovei iš ieškovo 702 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė ieškovui iš atsakovės 1 125 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės neištikimybės faktas buvo pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastimi, o atsakovė neįrodė, kad ieškovo naudotas smurto faktas buvo pagrindine šalių santuokos iširimo priežastimi. Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, reikalaujančias sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Konstatavęs, kad šių pareigų nevykdė abu sutuoktiniai, teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
7. Teismas nurodė, kad vaikų nuomonė teismo posėdyje dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo išklausyta dėl objektyvių priežasčių – nepilnametis A. A. bylos nagrinėjimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2019 m. spalio 9 d. išvadoje nurodyta, kad A. A. dėl savo amžiaus negali išreikšti nuomonės, nepilnametis A. A. bylos nagrinėjimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. A. nuomonė yra kintanti, ji yra veikiama besiskiriančių ir tarpusavyje konfliktuojančių tėvų. Teismas, įvertinęs Skyriaus specialistų anketose užfiksuotus vaiko teisių pažeidimus, pateiktas išvadas, kad sūnaus A. A. nuomonė yra kintanti, į Skyriaus anketose užfiksuotus tėvų bandymus paveikti vaiko nuomonę, vaiko A. A. jautrų reagavimą į šeimos skyrybų problemas, siekdamas įvertinti geriausius vaikų interesus, byloje vadovavosi surinkta byloje medžiaga, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais.
8. Teismas iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatė, kad 2019 m. vasario mėn. įvykus ieškovo ir atsakovės konfliktui, atsakovė išėjo iš ieškovo tėvų namų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės paaiškinimai ir liudytojų (atsakovės brolio D. T., atsakovės buvusios bendradarbės N. V.) parodymai dėl aplinkybės, kur laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki teismo proceso pradžios gyveno vaikai, yra prieštaringi, nedetalūs, netikslūs. Teismas sprendė, kad ieškovo paaiškinimai ir jo prašymu kviestų liudytojų parodymai dėl šių aplinkybių yra tikslūs, išsamūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinyje, teikdamas teismui žodinius paaiškinimus nuosekliai teigė, kad nurodytu laikotarpiu vaikai gyveno su ieškovu jo tėvų namuose, o atsakovė atvažiuodavo jų lankyti kartą ar du kartus per savaitę, vasaros metu buvo pasiėmusi kelioms dienoms. Šiuos ieškovo teiginius patvirtino liudytojais apklausta ieškovo motina S. A. ir kaimynystėje gyvenanti K. P. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, susijusias su vaikų gyvenamąja vieta ir tėvų bendravimu su vaikais, rėmėsi kaimynystėje gyvenančios liudytojos K. P. parodymais kaip patikimais, kadangi ji, gyvendama privataus namo kaimynystėje, turėjo galimybę matyti asmenų atvykimą ir išvykimą, vaikų buvimą kieme, pateikė teismui detalią, nuoseklią informaciją šiais klausimais, be to, ši liudytoja yra nesusijusi su bylos dalyviais giminystės ryšiais, pažįsta tiek ieškovą, tiek atsakovę, tačiau artimesnio bendravimo nė su vienu iš jų nepalaiko. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, liudytojų K. P. ir S. A. parodymus, ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, laikė nustatyta aplinkybę, kad vaikai laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. pabaigos–kovo mėn. pradžios iki 2019 m. rugsėjo 6 d., kai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, gyveno su ieškovu jo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o atsakovė su vaikais bendravo paimdama juos iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama atgal. Teismas nurodė, kad, 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartimi laikinai sureguliavus tėvų bendravimo tvarką su vaikais, vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, o atsakovė su vaikais bendravo nutartyje nustatyta tvarka. 2020 m. sausio 23 d. teismo nutartimi buvo pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau vaikų gyvenamoji vieta liko su ieškovu, o atsakovės bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta intensyvesnė, tokia, kokios ji prašė. Teismas konstatavo, kad abu sutuoktinių vaikai kartu su ieškovu jo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyveno nuo gimimo, maždaug dviejų savaičių pertrauka 2019 m. vasario–kovo mėn. laikotarpiu, kai atsakovė išėjo iš ieškovo tėvų namų su vaikais, nelaikytina reikšmingai ilgu laiko tarpu, galinčiu paneigti nustatytą aplinkybę. Teismas vertino, kad svarbi aplinkybė šioje byloje yra ta, kad atsakovė nuo 2019 m. vasario mėn. pabaigos–kovo mėn. pradžios iki 2019 m. rugsėjo mėn. pradžios, t. y. beveik pusę metų, vaikams gyvenant pas ieškovą, nesikreipė į teismą dėl tokios tvarkos pakeitimo, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vėliau ir ieškinį) teismui padavė ieškovas, siekdamas įteisinti faktiškai nusistovėjusią vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo su atsakove tvarką, prisiteisti išlaikymą iš atsakovės.
9. Teismas konstatavo, jog byloje liudytojais apklausti ieškovo tėvai S. A., S. A., gyvenantys tame pačiame name, kaip ir ieškovas su vaikais, kaimynystėje gyvenanti K. P. patvirtino, kad ieškovas tiek iki 2019 m. vasario mėn. konflikto, tiek šiuo metu myli vaikus ir jais rūpinasi, tinkamai juos prižiūri, susitvarko su jam tenkančiomis pareigomis, tai patvirtina Skyriaus rašytinės išvados šioje byloje (2019 m. spalio 9 d., 2019 m. spalio 28 d., 2019 m. lapkričio 27 d., 2020 m. sausio 22 d. išvados) ir teismo posėdyje pateikta galutinė žodžiu išdėstyta išvada, taip pat ieškovo pateiktas (duomenys neskelbtini) auklėtojos raštas, kuriame nurodyta, kad tarp ieškovo ir jo sūnaus A. A. yra glaudus emocinis ryšys. Aplinkybė, kad ieškovo tėvai prisideda prie vaikų priežiūros, teismo vertinimu, yra objektyviai susiklosčiusi ir nulemta to, kad ieškovas su vaikais gyvena tame pačiame name, kaip ir jo tėvai. Esant prieštaringiems atsakovės liudytojų ir ieškovo liudytojų parodymams, teismas atsakovės santykius su vaikais vertino remdamasis Skyriaus pateiktomis išvadomis (2019 m. spalio 9 d., 2019 m. spalio 28 d., 2019 m. lapkričio 27 d., 2020 m. sausio 22 d. išvados ir teismo posėdyje žodžiu išsakyta galutine išvada), pagal kurias atsakovė tinkamai rūpinasi vaikais.
10. Teismas nurodė, kad Skyriaus atstovas, teikdamas galutinę išvadą, paaiškino, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti vaikų teisių pažeidimai abiem tėvams (2019 m. rugsėjo 30 d. anketa Nr. 4GL-2654, 2019 m. gruodžio 23 d. anketa Nr. 4GL-3805, 2019 m. gruodžio 17 d. anketa Nr. 4GL-3726). Iš nurodytų grėsmės lygio nustatymo anketų teismas nustatė, kad pirmas grėsmės lygis nustatytas tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovės pranešimus, anketose situacija šeimoje įvertinta kaip konfliktinė dėl vykstančio skyrybų proceso. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nustatyti pažeidimai yra susiję su tėvų konkuravimu dėl vaikų skyrybų procese ir nesudaro pagrindo nei ieškovo, nei atsakovės tėvų teisių įgyvendinimą bei pareigų savo vaikams atlikimą šios bylos kontekste vertinti kaip netinkamus. Teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė tinkamai rūpinasi savo vaikais, juos prižiūri, užtikrina tinkamas jų gyvenimo, auklėjimo, vystymosi sąlygas. Teismas, įvertinęs Skyriaus pateiktus ir byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ir ieškovo, ir atsakovės namų aplinka buvo įvertinta kaip tinkama vaikams augti ir vystytis. Teismas pažymėjo, kad, vaikams gyvenant su ieškovu, kompetentinga vaiko teisių apsaugos institucija net šešis kartus vertino grėsmės vaikams lygį, savo iniciatyva darydama užklausas į vaikų gydymo, ugdymo įstaigas, ir nenustatė aplinkybių, kurios teismui galėtų sukelti abejones, kad ieškovas netinkamai prižiūri, rūpinasi savo vaikais, įskaitant ir jaunesnįjį sūnų A. A. Teismas laikė, kad nepasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir liudytojos parodymai šiuo atveju gali patvirtinti tik ankstesnį poros ketinimą nutraukti santuoką, bet negali patvirtinti atsakovės pateikto susitarimo dėl santuokos nutraukimo turinio.
11. Teismas padarė išvadą, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu, nes vaikai kartu su ieškovu jo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvena nuo gimimo, jo namų aplinka vaikams yra saugi ir įprasta; nenustatyta svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina pakeisti įprastinę vaikų gyvenamąją vietą; atsakovė, būdama, jos teigimu, nepatenkinta per retu bendravimu su vaikais, pusę metų (nuo 2019 m. vasario mėn. pabaigos – kovo mėn. pradžios iki 2019 m. rugsėjo mėn. pradžios) nesikreipė į teismą, o ieškinį teismui padavė ieškovas, siekdamas įteisinti faktiškai buvusią padėtį; gyvendami su ieškovu vaikai nesunkiai įgyvendins bendravimą su savo seneliais, pagalbą prižiūrint vaikus.
12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pasiūlyta „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka nėra tinkamiausia, kadangi pritaikius tokią tvarką vaikams tektų kas antrą savaitę kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, vaikai faktiškai neturėtų vienos gyvenamosios vietos, todėl būtų neužtikrinta stabili namų aplinka vaikams, dienos režimas, kas savaitę keistųsi juos supantys artimi asmenys, neišvengiamai padidėtų vaikų fizinis ir emocinis nuovargis. Teismas sprendė, kad geriausius vaikų interesus šioje byloje atitinka atsakovės bendravimo su vaikais tvarka, nustatyta teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi, tenkinant jos pačios prašymą. Teismas vertino, kad ši tvarka atitinka vaikų interesus, nelaikytina pernelyg dažnu vaikų gyvenamosios aplinkos keitimu, galinčiu pakenkti vaikų interesams, jų saugumo jausmui, sutrikdyti kasdieninį režimą.
13. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, atsakovės paaiškinimus, atmetė kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaikymo vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma (po 125 Eur) per mėnesį, įvertinus atsakovės galimybes ją teikti, yra pagrįsta. Šalims neginčijant teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomų dalintino kilnojamojo turto sąrašo ir verčių, teismas sprendė, kad yra pagrindas visą šalių kilnojamąjį turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį į lygias dalis, atsižvelgiant į šalių nurodomas turto vertes bei konkrečius daiktus ir jų savybes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų A. A. ir A. A. gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamąją vietą nustatant su atsakove; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nesivadovavo šalių sūnaus A. A. 2019 m. rugsėjo 30 d. išsakyta nuomone, jog jis norėtų gyventi su atsakove, netenkino atsakovės prašymo apklausti vaiką, nepaisant to, jog iki sprendimo priėmimo nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio praėjo 8 mėnesiai. Dėl šios priežasties neatmetama galimybė, kad sūnaus A. A. požiūris galėjo arba pasikeisti, arba tapti dar tvirtesnis, tačiau jis nebuvo apklaustas. Nežiūrint to, atsakovei bendraujant su sūnumi, iš jo elgesio matyti noras gyventi su atsakove, jam akivaizdžiai trūksta motiniškos šilumos, jis verkia po bendravimo savaitgalio išvykdamas pas tėvą. Teismas atmetė atsakovės prašymą apklausti sūnų A. A. dėl gyvenamosios vietos nustatymo, todėl buvo pažeista jo teisė būti tiesiogiai išklausytam, be to, vaikų interesai nustatant gyvenamąją vietą su ieškovu nebuvo individualizuoti. Dėl to teismo sprendimas prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.177 straipsniui, bet ir kasacinio teismo formuojamai praktikai, sprendžiant ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
1.2. Atsakovės prašymu liudytoju apklausto jos brolio D. T. parodymai buvo vertinami kritiškai dėl juos siejančio giminystės ryšio, tačiau ieškovo motinos parodymai buvo vertinami kaip objektyvūs ir jų pagrindu buvo nuspręsta, kad vaikų gyvenamąją vietą geriau nustatyti su ieškovu.
1.3. Kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad vaikams geresnė gyvenamoji vieta yra su ieškovu dėl to, jog ši aplinka jiems yra įprasta nuo gimimo. Vaikams atsakovės gyvenamoji vieta irgi yra įprasta, nes jie prie jos priprato atvykdami pas atsakovę nuo 2019 m. vasario mėnesio, vaikai pas atsakovę praleidžia nemažai laiko, todėl vien dėl to, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje, t. y. 2019 m. vasarą, jie praleido daugiau laiko, savaime nesuponuoja to, kad ieškovo gyvenamoji vieta vaikams yra įprasta, o atsakovės gyvenamoji vieta vaikams yra neįprasta ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove neatitiktų vaikų interesų.
1.4. Teismas, nustatinėdamas vaikų gyvenamąją vietą neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovas didžiąją dalį savo, kaip tėvo, pareigų yra perleidęs savo tėvams, t. y. vaikų seneliams, jų nevertino pagal CK 3.165 straipsnio 1 dalį. Atsakovė teismui ne kartą išreiškė norą rūpintis vaikais, pateikė įrodymus, kurie įrodo atsakovės galimybes tai padaryti tinkamai ir užtikrinant geriausius vaikų interesus. Tuo tarpu ieškovas tėvo pareigomis dalinasi su savo tėvais ir dėl to teismas nusprendė, kad tai labiau užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, tokiu būdu suteikdamas ieškovo tėvams pirmumo teisę atlikti tėvų teises ir pareigas auklėti sūnus atsakovės atžvilgiu.
1.5. Bylos nagrinėjimu metu teismas sistemiškai ribojo atsakovės, kaip motinos, valdžią, susiaurindamas jos teises bendrauti su vaikais, pradedant 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria buvo nustatyta itin siaura atsakovės bendravimo su vaikais tvarka. Vėliau atsakovei teikiant skundus ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas vietoj to, kad išplėstų atsakovės teises bendrauti ir matytis su vaikais nebūtinai pagal jos prašomą tvarką, atmesdavo atsakovės prašymus, taip pažeisdamas balansą ir pusiausvyrą tarp bylos šalių. Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas suteikė privilegiją ieškovui dėl to, jog rūpintis vaikais jam padeda jo tėvai. Ieškovo išreiškiamas noras rūpintis vaikais, jų priežiūrą iš esmės paliekant savo tėvams, tik patvirtina deklaratyvų ieškovo pasirengimą prižiūrėti, ugdyti ir auklėti vaikus. Tuo tarpu atsakovė rodo iniciatyvą ir domisi vaikų ugdymu ir auklėjimu, bendraudama su mokytoja ir auklėtojomis, rūpindamasi popamokine vaikų veikla. Dėl šios priežasties vaikų interesus labiau atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove.
15. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutikimą su apeliacinio skundo argumentais grindžia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.
16. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
17. Bylos bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
18. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. A. ir (duomenys neskelbtini) – sūnus A. A. Šalys kartu kaip šeima negyvena nuo 2019 m. vasario mėnesio.
20. Į teismą su ieškiniu kreipėsi ieškovas L. A., kuris, patikslinęs ieškinį, prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės N. A. kaltės; po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. A. ir A. A. gyvenamąją vieta su ieškovu; po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 125 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės; priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., iš viso 1 750 Eur; šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise pripažinti ieškovą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnamečių vaikų motinos bendravimo tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą.
21. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus A. A. naudai po 183 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, kurios turi būti sumokamos iki einamojo mėnesio 15 dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną N. A.; priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus A. A. naudai po 200 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, kurios turi būti sumokamos iki einamojo mėnesio 15 dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną N. A.; nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su tėvais; padalinti santuokoje įgytą turtą.
22. Pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
23. Atsakovė ginčija sprendimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
24. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
25. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).
26. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).
27. Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
28. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jais. Pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir konstatavo, kad tiek ieškovo namų aplinka, tiek atsakovės namų aplinka vertinama kaip tinkama vaikams augti ir vystytis, tačiau, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, (duomenys neskelbtini) raštu, kitais rašytinais įrodymais), padarė išvadą, jog vaikų interesus labiausiai užtikrintų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieškovu).
29. Apeliantė (atsakovė) nesutikdama su priimtu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad sūnus A. 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo išsakęs nuomonę, jog norėtų gyventi su ja, tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šia vaiko nuomone ir netenkino atsakovės prašymo apklausti vaiką.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų nuomonė teismo posėdyje dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo išklausyta dėl objektyvių priežasčių. Visų pirma, nepilnametis A. A. bylos nagrinėjimo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Tarnybos 2019 m. spalio 9 d. išvadoje nurodyta, kad A. A. dėl savo amžiaus negali išreikšti nuomonės, kadangi jis nereagavo į užduodamus klausimus, nenulaikė dėmesio. Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu pateikė galutinę analogišką išvadą – A. A. dėl savo amžiaus negali išreikšti nuomonės šioje byloje. Kad A. dar gerai nekalba, patvirtino liudytojais apklausti S. A., S. A.
31. Tarnybos 2019 m. spalio 9 d. išvadoje nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. pokalbio metu A. A., kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, negalėjo tiksliai nurodyti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi (iš pradžių sakė, kad norėtų gyventi su abiem vienodai, bet vėliau nurodė, kad labiau norėtų gyventi su tėčiu, nes jam patinka, 2019 m. rugsėjo 30 d. mokykloje vaikas nurodė, kad labiau norėtų gyventi su mama). 2019 m. lapkričio 27 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 4TSD-3249 nurodyta, jog A. A. sakė gerai sutariantis su abiem tėvais.
32. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės atstove, kad (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnaus A. nuomonė turi būti išklausyta, be to, teismas turėtų vadovautis 2019 m. rugsėjo 30 d. vaiko nuomone kaip vėliausiai išsakyta, motyvuodamas tuo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog vaiko nuomonė yra kintanti, veikiama besiskiriančių ir tarpusavyje konfliktuojančių tėvų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos specialistai pagal ieškovo ir atsakovės rašytinius pranešimus A. šeimoje grėsmės vaikams lygį vertino šešis kartus. Siekiant išsiaiškinti pranešimuose nurodytas aplinkybes, buvo kalbamasi ir su šalių vaikais. Grėsmės lygių vertinimo anketose nurodyta, jog vaikų atstovai skiriasi, skyrybų procese nesugeba rasti kompromiso, daro įvairius žingsnius, siekdami palenkti vaiką (A.) į savo pusę, vaikas jautriai reaguoja į užduodamus klausimus apie tėvus.
33. Apeliantės teigimu, kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad vaikams geresnė gyvenamoji vieta yra su ieškovu, nes ši aplinka jiems įprasta nuo gimimo. Apeliantė nurodo, jog jos gyvenamoji vieta taip pat vaikams yra įprasta, nes prie jos vaikai priprato atvykdami pas ją nuo 2019 m. vasario mėnesio.
34. Teisėjų kolegijai byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog šalių nepilnamečiai vaikai jau tėvams gyvenant skyriui, gyveno su tėvu jų pastovioje gyvenamojoje vietoje ir lankydavosi pas motiną jos naujoje gyvenamojoje vietoje. Spręstina, jog pagal bylos duomenis iš esmės negalima nustatyti ir identifikuoti, su kuriuo iš tėvų vaikus sieja artimesni ir stipresni tarpusavio santykiai ir prie kurio iš tėvų šalių nepilnamečiai vaikai yra labiau prisirišę. Dėl to darytina išvada, kad vaikams vienodai svarbūs santykiai su kiekvienu iš jų. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaikų psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikai nuo gimimo gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
35. Keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
36. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, pagrįstai nematė pagrindo keisti vaikams įprastą gyvenamąją vietą.
37. Nesutiktina su apeliante, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus (jos brolio parodymus vertino kritiškai dėl giminystės ryšio, o ieškovo motinos parodymus vertino kaip objektyvius). Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo D. T. parodymus dėl vaikų gyvenimo pas atsakovę šalims jau gyvenant skyrium kritiškai vertino dėl to, kad jie buvo nenuoseklūs, nedetalūs, prieštaringi. Tuo tarpu S. A. parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, neprieštaravo vieni kitiems. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismas liudytojo D. T. parodymais rėmėsi, konstatuodamas, kad atsakovė myli vaikus, jais rūpinasi.
38. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas didžiąją dalį savo, kaip tėvo, pareigų yra perleidęs savo tėvams. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas vertino, pripažindamas, jog tai, kad ieškovo tėvai prisideda prie vaikų priežiūros yra objektyviai susiklosčiusi aplinkybė, nulemta to, jog ieškovas su vaikais gyvena tame pačiame name, kaip ir jo tėvai, ieškovo tėvai vaikams nėra svetimi asmenys, jie yra vaikų seneliai, su kuriais yra glaudus ryšys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nieko blogo, jog ieškovo tėvai, gyvendami tame pačiame name, padeda savo sūnui, kartu įgyvendina ir savo teisę bendrauti su anūkais, leisti su jais laiką.
39. Teisėjų kolegijos nuomone, nepilnamečių vaikų gyvenamoji aplinka saugi ir sveika, atitinka reikalavimus, užtikrinančius vaikų normalų vystymąsi. Iš visumos aptartų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą, nustatęs, išanalizavęs ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, jų visumos pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais kriterijais, teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
40. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, nes pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, apeliantei jos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Apeliacinį skundą atmetus, tenkinamas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pateikus išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.