- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1935-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01756-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- N. A.
- Ieškovas
- L. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovei N. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės N. A. priešieškinį ieškovui L. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. A. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei N. A. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – nustatyti nepilnamečių vaikų A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu iki įsiteisės teismo sprendimas; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 125 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise pripažinti ieškovą; nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovės bendravimo tvarką iki įsiteisės teismo sprendimas: atsakovė kas antrą savaitgalį – penktadienį 18 val. pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20 val. atveža atgal į jų gyvenamąją vietą.
3. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovė 2019 m. vasario mėnesį paliko ieškovą su vaikais ir išvyko gyventi atskirai. Atsakovė vaikais praktiškai nesirūpina, mato juos du kartus per savaitę, motyvuodama tuo, kad neturi laiko. Ieškovas kartu su vaikais gyvena ieškovo tėvams priklausančiame name, kuriame yra visos sąlygos vaikams augti ir lavintis. Ieškovo tėvai padeda prižiūrėti vaikus. Ieškovas rūpinasi vaikais, dėl savo finansinės padėties ir darbo pobūdžio jis turi visas galimybes tai daryti. Atsakovė dirba nustatytu darbo grafiku, neturi gyvenamosios vietos, vaikais rūpinasi minimaliai, neteikia išlaikymo. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Atsakovė nuolat grasina išvežti vaikus, todėl, užtikrinant vaikų interesus, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad nekiltų konfliktinių situacijų ir nebūtų traumuojami vaikai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu, atsiliepime į jį nurodė, kad ji rūpinasi savo vaikais, juos materialiai remia, jų emocinis ryšys nėra nutrūkęs, vaikai ją labai myli, ieškovas nepateikė įrodymų, kad aplinka, kurioje vaikai gyvena su atsakove, vaikams yra nesaugi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatė nepilnamečių vaikų A. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su ieškovu iki įsiteisės teismo sprendimas, priteisė iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 125 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas, nustatė nepilnamečių vaikų ir atsakovės bendravimo tvarką iki įsiteisės teismo sprendimas: atsakovė kas antrą savaitgalį – penktadienį 18 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20 val. atveža atgal į jų gyvenamąją vietą; nustatė ieškovui 14 dienų terminą ieškiniui pateikti.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas kartu su vaikais yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo tėvui S. A. S. A. yra parašęs 2019 m. rugsėjo 2 d. leidimą savo sūnui kartu su vaikais gyventi jam priklausančiame gyvenamajame name. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad A. A. lanko (duomenys neskelbtini), ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio mokėjo už sūnaus A. A. darželį, ieškovas arba jo tėvas atlydi vaiką į darželį, jį pasiima, ieškovas dalyvauja darželio renginiuose, susirinkimuose, (duomenys neskelbtini) auklėtoja rašte nurodė, kad A. A. labai prisirišęs prie tėvo ir senelio. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad nuo gyvenimo skyriumi pradžios (2019 m. vasario mėnesio), išskyrus vieną 0,9 Eur įmoką 2019 m. kovo 27 d., ji būtų mokėjusi už vaikų mokymą, ugdymą, kitaip teikusi vaikams išlaikymą. Atsakovės pateikti mokėjimai lizingo bendrovėms patys savaime neįrodo šių aplinkybių. Atsakovė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ji rūpinasi visais pagrindiniais vaikų poreikiais, dengia jų išlaikymo, priežiūros, mokslo, užklasinės veiklos išlaidas. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikta pažyma apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), neįrodo, kad šiuo adresu būtų kartu deklaruota ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, atsakovės teismui pateikta 2019 m. vasario 4 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria atsakovė susitarė su T. T. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, taip pat neįrodo vaikų faktinės gyvenamosios vietos kartu su atsakove, kadangi joje nenumatyta, kad atsakovė gyvens su vaikais.
7. Teismas padarė išvadą, kad teismui pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina ieškovo teiginius, jog, ieškovo tėvams sutinkant, nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškovu jo tėvams priklausančiame name, ieškovas rūpinasi vaikų kasdieniais poreikiais, ugdymu, išlaikymu, dalyvauja juos auklėjant, prižiūrint. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo prašymu iš esmės siekia laikinai įteisinti vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais padėtį, kuri yra faktiškai susiklosčiusi, atsakovė, nesutikdama su prašymu, iš esmės siekia palikti šią padėtį neįteisintą, o tai, teismo vertinimu, iš esmės provokuotų tolimesnius šalių nesutarimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog ieškovas turi žalingų įpročių ar netinkamai vykdo tėvo pareigas. Teismas padarė išvadą, kad, vadovaujantis vaikų interesais, būtina sureguliuoti klausimus, kuriais šalys nesutaria. Kadangi teismui nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra nesaugi, siekdamas užtikrinti vaikų padėties stabilumą ir jų kasdienių poreikių tenkinimą bylos nagrinėjimo metu, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, taip pat nustatė ieškovo prašomą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Nustatęs, kad atskirai nuo vaikų faktiškai gyvenanti atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog teikia vaikams išlaikymą, teismas iš atsakovės vaikams priteisė laikiną išlaikymą. Atsižvelgęs į vaikų amžių ir galimus jų poreikius, prašomo priteisti išlaikymo dydį, atsakovės iš darbinės veiklos gaunamų pajamų dydį, galimybę gauti papildomas pajamas pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog ieškovo prašoma priteisti 125 Eur suma kiekvieno vaiko išlaikymui yra reali, užtikrinanti fizinį ir socialinį vaiko vystymąsi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką: ieškovas ir atsakovė su vaikais bendrauja maksimaliai, pakaitomis, t. y. vieną savaitę, pradedant nuo sekmadienio 18 val., iki kito sekmadienio 18 val. vaikai gyvena ir bendrauja su atsakove, o kitą savaitę, pradedant nuo sekmadienio 18 val., iki kito sekmadienio 18 val. vaikai gyvena ir bendrauja su ieškovu, vaikus iš kito tėvo gyvenamosios vietos pasiima tas tėvas, kurio savaitė bendrauti su vaikais prasideda; vaikui/vaikams susirgus, ar esant gydymo įstaigoje, tėvai apie tai privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 24 valandas; tėvas, su kuriuo vaikai gyvena ir bendrauja jam priskirtą savaitę, privalo užtikrinti kito tėvo bendravimą telefonu ar internetu su vaikais, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ir dienotvarkę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas, paduodamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, nenurodė teisinių argumentų, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas įrodymais nepagrindė prašyme nurodytų aplinkybių, jog atsakovė paliko jį su vaikais 2019 m. vasario mėnesio pradžioje, atsakovė grasina išvežti vaikus, kad ieškovas jų nematytų. Teismas ieškovo paaiškinimus turėjo vertinti itin kritiškai, būti aktyvus renkant kitus prašymo nagrinėjimui reikšmingus įrodymus. Teismas nepasisakė, kad ieškovo priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo itin svarbios, neanalizavo ieškovo pateiktų įrodymų, kaip patvirtinančių grėsmę jo ar vaikų interesams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos iki ieškinio padavimo.
1.2. Teismas nepasisakė, dėl ko neįvertino Tarnybos išvados, kurioje nurodoma, kad Tarnyba neturi duomenų, jog ieškovas ar atsakovė netinkamai atliktų tėvų pareigas vaikų atžvilgiu, šalys nepateikė objektyvių duomenų apie tėvų netinkamą pareigų atlikimą, kad būtų tikslinga šioje bylos stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
1.3. Teismas turėjo itin kritiškai vertinti duomenis, kad vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo, esančio nurodytu adresu, savininkai yra ieškovo tėvai, kurie turi teisę į savo gyvenamąjį namą prideklaruoti ir išdeklaruoti asmenis savo nuožiūra. Vien aplinkybė, kad vaikų gyvenamoji vieta deklaruota minėtu adresu, nereiškia, jog atsakovė išėjo ir paliko mažamečius vaikus gyventi su ieškovu, o vaikų faktinę gyvenamąją vietą įrodo pateiktos pažymos apie deklaruotas gyvenamąsias vietas.
1.4. Teismas nenurodė vaiko nuomonės neišklausymo priežasčių, nors sūnaus A. A. amžius (greitai bus (duomenys neskelbtini) metai) nesudaro pagrindo manyti, kad jis būtų nepajėgus savarankiškai suformuluoti nuomonę ir ją pareikšti su juo susijusiais klausimais. Sūnui A. A. (duomenys neskelbtini) mėnesį sukaks (duomenys neskelbtini) metai, todėl sūnus labai prisirišęs prie atsakovės, tačiau teismas nevertino šio sūnaus ryšio ir jo itin mažo amžiaus.
1.5. Kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) auklėtoja rašte nurodė, kad A. A. labai prisirišęs prie tėvo ir senelio. Ieškovas nepateikė duomenų, kokį prašymą pateikė (duomenys neskelbtini), todėl pateiktame auklėtojos rašte atsispindi nevisapusiška informacija, jame nenurodyta apie atsakovės ryšį ir bendravimą su sūnumi A. A.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Teismas nurodė, jog atsakovė nepaneigė ieškovo teiginių, kad atsakovė vaikus mato du kartus į savaitę, neteikia išlaikymo, tačiau šiuo atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti savo teiginius, o ne atsakovė pareigą juos paneigti.
1.7. Teismas, nustatydamas ieškovo prašomą laikiną bendravimo tvarką, nepagrįstai apribojo atsakovės teisę matytis ir bendrauti su vaikais, kadangi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra minimali. Ieškovas pats negali pasirūpinti vaikais dėl savo individualios veiklos, jo darbo grafikas nėra aiškus, todėl rūpinimąsi vaikais perima ieškovo tėvai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės ir vaikų bendravimo teisių susiaurinimas būtų reikalingas ir proporcingas, siekiant užtikrinti vaikų teises ir geriausius interesus. Nagrinėjant bylą nebuvo pateiktas ieškinys, atsakovė neteikė teismui santuokos nutraukimą inicijuojančių procesinių dokumentų, todėl atsakovė ir nereiškė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo. Vien dėl to, kad atsakovė prašė atmesti ieškovo prašymą, savaime nesuponuoja, kad ieškovo prašymas turėjo būti tenkinamas visiškai. Atsakovė niekada nebuvo bausta dėl vaikų nepriežiūros, visada dirbo, yra charakterizuojama teigiamai, nuo gimimo išlaikė savo vaikus, rūpinosi jų sveikata, mokslais ir laisvalaikiu. Net nesant atsakovės prašymo dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas galėjo pats savo nuožiūra nukrypti nuo ieškovo prašomų nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių ir taikyti jas savo nuožiūra. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrins geriausius vaikų interesus, leis jiems gyventi pilnavertį gyvenimą, kadangi jų abiejų gyvenimuose abu tėvai dalyvaus intensyviai ir vienodą laikotarpį.
1.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog buto nuomos sutartyje nenurodyta, kad su atsakove gali gyventi jos vaikai, reiškia, jog jie negali su ja gyventi. Nustatydamas laikiną vaikų gyvenamąją vietą, teismas nesikreipė į Tarnybą su prašymu įvertinti ieškovo gyvenamosios vietos sąlygas, nors šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus.
1.9. Priteisdamas vaikams laikiną išlaikymą ir nustatydamas vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas nesiaiškino ieškovo turtinės padėties.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
9.1. Atsakovė nesidomėjo ir nesirūpino vaikais iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo. Atsakovei užtekdavo vaikus pasiimti tik savaitgaliais ar rečiau. Dėl to buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir patvirtinta prašoma bendravimo tvarka, nes atsakovė nereiškė nuomonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
9.2. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeis vaikų interesus. A. A. pamokos baigiasi 12 val. 45 min. Atsakovė nesugebės užtikrinti vaiko užimtumo ir rūpinimosi juo po pamokų, nes atsakovė dirba iki 17 val.
9.3. Ieškovas, dirbdamas individualioje įmonėje ir turėdamas laisvą darbo grafiką, visuomet po pamokų pasiima A. A. iš mokyklos ir būna su juo. A. A., kuris lanko darželį, taip pat turi galimybę kasdien būti su ieškovu ir seneliais nuo 12.30 val. Vaikai, gyvendami su ieškovu, turi saugią ir jaukią aplinką, yra prižiūrėti. Ši vaikų gyvenamoji aplinka yra nuo jų gimimo, todėl nusistovėjusios ir vaikams įprastos gyvenamosios aplinkos kaitaliojimas gali turėti neigiamą poveikį vaikų vystymuisi ir psichologinei būsenai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
12. Ieškovas pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, prašydamas nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką. Šis ieškovo prašymas buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad šalys nesutaria dėl tėvų valdžios įgyvendinimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nesant pateiktų įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra nesaugi, siekiant užtikrinti vaikų padėties stabilumą, jų kasdienių poreikių tenkinimą. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo nustatyta laikina atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka, atskirąjį skundą motyvuodama tuo, kad ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo nenurodė priežasčių, dėl kurių su prašymu nebuvo pareikštas ieškinys, pirmosios instancijos teismas neįvertino Tarnybos išvados, kritiškai nevertino duomenų apie deklaruotą vaikų gyvenamąją vietą, neišklausė sūnaus A. A. nuomonės, nevertino A. A. ryšio su atsakove, apribojo atsakovės teisę matytis ir bendrauti su vaikais, nesikreipė į Tarnybą su prašymu įvertinti ieškovo gyvenamosios vietos sąlygas, nesiaiškino ieškovo turtinės padėties.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė prašo pakeisti tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikinos atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Tai reiškia, kad atsakovė iš esmės sutinka su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktu, todėl jos atskirojo skundo argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apskritai, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, ieškovas ieškinį pirmosios instancijos teisme pareiškė 2019 m. rugsėjo 18 d., todėl atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikimo nebėra aktualūs. Taip pat atsakovė atskirajame skunde nurodo argumentus dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nors, kaip minėta, iš esmės neginčija šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies. Pažymėtina tai, kad atsakovė atskirajame skunde kelia klausimus dėl ieškovo gyvenamosios vietos sąlygų, jo finansinės padėties neįvertinimo, vyresniojo sūnaus nuomonės neišklausymo, jaunesniojo sūnaus ryšio su atsakove neįvertinimo, kritikuoja pirmosios instancijos teismo rėmimąsi faktu, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta deklaruota ieškovo tėvui nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau pati atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patvirtino, kad šalys su šalių nepilnamečiais vaikais gyveno ieškovo tėvų namuose, atsakovė teigė, jog būtent dėl to nesusiklostė šalių santuokinis gyvenimas. Taigi atsakovė pripažino, kad šalių nepilnamečiams vaikams įprasta gyvenamoji aplinka yra dabartinėje ieškovo gyvenamojoje vietoje, kurioje jie ir anksčiau gyveno bei kurioje šalims ir jų nepilnamečiams vaikams gyvenimo sąlygos buvo tinkamos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo laikyti, kad šiuo metu ieškovo gyvenamoji vieta yra netinkama ar nesaugi šalių nepilnamečiams vaikams, atsakovė teismui nepateikė tokių duomenų, kaip ir duomenų, kad dabartinė jos gyvenamoji vieta labiau atitinka šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
15. Kaip minėta, atsakovė iš esmės neprašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, kuri nustatyta su ieškovu, tačiau atsakovė, prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną jos bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką, siekia, kad šalių nepilnamečiai vaikai vieną savaitę gyventų su ieškovu, kitą – su atsakove, t. y. netiesiogiai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant su abiem tėvais.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y., kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas (3 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl nuolatinės ieškovo ar atsakovės (priklausomai nuo to, su kuria šalimi bus nustatyta šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta) bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo, tačiau, preliminariai įvertinęs šalių pateiktus su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyta laikina atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tarp šalių kyla ginčai dėl atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Byloje esanti informacija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie šalių nepilnamečių vaikų teisėtų interesų pažeidimą jiems bendraujant su motina, tačiau, kaip minėta, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių apie šalių nesutarimus nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakove ir kitais klausimais, dėl kurių šalių nepilnamečiai vaikai patiria neigiamas emocijas. Atsakovei nepateikus objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka pažeidžia pastarųjų teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaikų interesus bei atsakovės teisę bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime.
20. Kaip minėta, atsakovės prašymo dėl laikinos jos bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo tenkinimas iš esmės reikštų laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą. Vadovaudamasis 14 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaikų įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikams įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tam tikrų su laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu susijusių aspektų, tačiau ji neteigia, jog ieškovas netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, daro žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaikus, smurtauja šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu ar pan. Nesant duomenų, kad ieškovas yra nusišalinęs nuo šalių nepilnamečių vaikų priežiūros, atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovo tėvai padeda ieškovui prižiūrėti šalių nepilnamečius vaikus, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to yra pažeidžiami šalių nepilnamečių vaikų interesai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra auginami nesaugioje aplinkoje ir jų laikiną gyvenamąją vietą nustačius su abiem tėvais, jų interesai būtų užtikrinami geriau. Teismo vertinimu, patenkinus tokį atsakovės prašymą, šalių nepilnamečiai vaikai apskritai nebežinotų, kur yra jų gyvenamoji vieta, nuolatinis jų gyvenamosios vietos kaitaliojimas galėtų sukelti šalių nepilnamečiams vaikams neigiamus emocinius išgyvenimus. Be to, atsakovė, teigdama, kad nebuvo įvertinta ieškovo gyvenamoji vieta, atitinkamai nepateikė duomenų apie savo gyvenamosios vietos atitikimą šalių nepilnamečių vaikų interesams, taip pat atsakovė, prašydama nustatyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai kas antrą savaitę gyventų su ja, atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, kaip būtų užtikrinama tinkama vaikų priežiūra jai būnant darbe.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.