Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą bei individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo M. M. parodymai, liudytojų M. B., M. Š., Agnės Kvedaravičiūtės parodymai, 2025-01-23 Alytaus apskrities VPK kelių policijos skyriaus vyriausiojo patrulio Mindaugo Kvederio tarnybiniame pranešimas, 2025-01-23 neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys ir kiti byloje esantys bei teismo ištirti rašytiniai patvirtina, kad M. M. 2025 metų sausio 23 dieną, apie 19 val. 01 min., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – jam priklausantį automobilį "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,83 promilės neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir pan.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus, nėra duomenų, kad jis įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis kaltinamasis dirba ir turi legalų pajamų šaltinį. Pagal byloje pateiktas charakteristikas kaltinamasis teigiamai apibūdinamas ir vertinamas tiek pagal gyvenamąją vietą, tiek LMŽD Varėnos skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje.

M. M. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra:

Iš bylos duomenų matyti, tai, kad M. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai pripažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo veiksmais žala nebuvo padaryta, be to, byloje yra gautas sutuoktinės R. M. prašymas perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.

Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimas netenka prasmės (Kasacinė byla baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais, gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. M. visiškai kaltę pripažino, kritiškai vertina savo požiūrį į buvusį elgesį, pergyvena dėl padarytos veikos. Jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje yra nuoseklūs ir savo esme yra vienodi. Kaltinamojo savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, išgyvena dėl padarytos veikos, ją neigiamai vertina. Todėl nustatyta pirmoji sąlyga dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi kaltinamajam M. M. inkriminuota veika nebuvo padaryta žala, todėl nespręstina dėl antrosios sąlygos ( bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti ) (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Trečioji sąlyga dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaip jau ir minėta, kaltinamajam inkriminuota veika nebuvo padaryta žala, todėl nespręstina dėl šių aplinkybių.

Būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

M. M. praeityje neteistas ( t.1, b.l. 125), pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus už 3 metus duomenimis, yra baustas vieną kartą pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį (Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas), kuris nėra priskiriamas prie šiurkščių nusižengimų ir nesusijęs su transportu ar alkoholio vartojimu.

Kaltinamasis praeityje neteistas, t. y. byloje nėra duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip M. M. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą.

Pagal gyvenamąją vietą kaltinamasi M. M. charakterizuojamas labai teigiamai, kaip aktyviai dalyvaujantis bendruomenės gyvenime, prisidedantis prie vietos renginių organizavimo, kultūrinio gyvenimo puoselėjimo. Jo veikla teigiamai vertinama tiek kitų (duomenys neskelbtini), tiek vietos bendruomenės narių.

LMŽD Varėnos skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio išduotoje charakteristikoje kaltinamasis M. M. vertinamas kaip atsakingas, pareigingas medžiotojas, pagarbiai bendraujantis su kitais kolegomis bei bendruomene.

Todėl teismo išvada šiuo aspektu pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas padeda į tai atsakyti. Nurodyti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė. Byloje nėra jokių neaiškumų ar abejonių, kad kaltinamasis pagal elgesį tiek praeityje, tiek ateityje, galėtų nesilaikyti įstatymų ar bendro gyvenimo nuostatų.

Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti M. M. pasitikėjimą.

Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 4 dalimi ( KEISTA 2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01 – remiantis 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357)) (TAR, 2024, Nr. 2024-08214), laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Apklausta R. M. parodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė, jų tarpusavio santykiai yra labai geri. Nuolatos bendrauja, sprendžia bendrus šeimyninius reikalus, išklauso vienas kito nuomonę, tik po to priima sprendimus. Šeimoje turi bendrą vaiką – dukrą, kuria abu rūpinasi. Po įvykio pasikalbėjo su M. M., kuris labai išgyvena, kritiškai vertina savo neatsakingą poelgį. Sutuoktinis reaguoja ir įsiklauso į jos nuomonę, jos patarimus bei sprendimus.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką.

Nustatytos aplinkybės, kad R. M. su kaltinamuoju palaiko nuolatinius, glaudžius ryšius (yra sutuoktinė ir gyvena kartu). Ji nėra teista ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra (duomenys neskelbtini) ir teigiamai charakterizuojama darbovietėje (ne kartą skatinta darbe už profesionalų ir atsakingą požiūrį į atliekamas pareigas). Pagal gyvenamąją vietą R. M. taip pat teigiamai charakterizuojama.

Nagrinėjamu atveju laiduotoja R. M. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad nuolatos kartu gyvena ir artimai bendrauja, veda bendrą ūkį ir turi bendrą šeimą, ir kaip nurodė laiduotoja, kaltinamasis atsižvelgia į jos nuomonę, išklauso ir tik tada priima sprendimus.

BK 40 straipsnio 5 dalyje (KEISTA 2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01 – remiantis 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357)) (TAR, 2024, Nr. 2024-08214) numatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju laidavimo terminas nustatytinas 1 metų laikotarpiui, t. y. pakankamas terminas laidavimo instituto tikslams pasiekti, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes.

Laidavimas taikytinas be užstato. Teismo nuomonė laidavimo tikslai bus pasiekti ir netaikant užstato.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – nuo vienerių iki penkerių metų, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi M. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1.83 promilių neblaivumo laipsnis. Pagal teismų praktiką vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,51 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnio baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su apribojimu naudotis specialiąja teise.

Nors M. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tačiau svarbu įvertinti tai, kad jis padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.83 promilių girtumas. Paminėtina ir tai, kad M. M. sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios būtinybės vairuoti transporto priemonę. Visos aptartos aplinkybės rodo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

Individualizuojant M. M. skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, taigi, tame tarpe ir sprendžiant kokiam laikotarpiui, jam turėtų būti uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, svarbu įvertinti ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis – praeityje neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, dirba ir pragyvenimo šaltinis yra būtinybė vairuoti transporto priemones, pagal gyvenamąją vietą, medžiotojų skyriaus charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, M. M. uždraustina naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Pabrėžtina ir tai, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011 ir kt.). Visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra neišvengiamos paties M. M. veiksmų pasekmės, kurias jis privalėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką, o jo laikinai patiriami nepatogumai yra dėsningas ir adekvatus jo neteisėto elgesio rezultatas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022).

Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Tačiau, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo tikslingumas ir proporcingumas.

Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021, 2K-208-511/2024). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė, gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad automobilis – VW - Passat, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 970,00 Eur, buvo panaudotas M. M. inkriminuoto nusikaltimo padarymui, visiškai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, BK 72 straipsnio prasme. M. M. būdamas neblaivus (nustatytas neblaivumas 1.83 promilių), vairavo minėtą transporto priemonę. Be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, todėl įvykio metu M. M. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu, numatytu BK 72 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų buvęs paslėptas ar suvartotas, jis nuosavybės teise priklauso atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. M..

Tai, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis nesukėlė jokių sunkių pasekmių, tačiau šios aplinkybės nė kiek nešvelnina jo padėties. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nereikalaujanti pasekmių. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutiniškai apsvaigęs, vairavo miestelio gatvėmis, kuriose bet kuriuo metu galėjo būti ne tik kitų transporto priemonių, bet ir pėsčiųjų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kasacinis teismas yra suformavęs poziciją, jog jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).

Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018; 2K-195-788/2019).

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018). Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine, o ne nubaudimo paskirtimi. Apibendrinus, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą ateityje, jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, šioje byloje nenustatyta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

M. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam 2025-01-24 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas ( t.1, b. l. 147-154). Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2025-01-23 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto pagrindu transporto priemonė - "VW Passat", v/n (duomenys neskelbtini) - nuvežta į saugojimo aikštelę Santaikos g. 31D, Alytus. (t.1, b.l. 77-78); 2025-02-04 nutarimo pagrindu automobilis "VW Passat", v/n (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis, grąžintas saugoti savininkui M. M. (t.1, b.l. 95-104); DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais saugoma prie bylos.

Kaltinamasis savanoriškai apmokėjo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas - 328.65 Eur (t.1, b.l. 104).

2025-01-24 prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, terminas nuo 2025-01-24 iki 2025-04-24, apribojimas taikytas automobiliui "VW Passat", v/n (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 81-91). Laikinasis nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas ir taikytinas iki bus įvykdytas nuosprendis dalyje dėl transporto priemonės - VW Passat", v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nutaria:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių (1) metų laidavimo terminą. Laiduotoja paskirti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), netaikant užstato.

Paskirti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems (1) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą skaičiuoti nuo 2025-01-24 (nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą).

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. M. uždraudimą vieneriems (1) metams .

Konfiskuoti valstybės nuosavybėn transporto priemonę – automobilį VW PASSAT, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. nr: (duomenys neskelbtini) 970 eurų vertės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą M. M., gyv. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti M. M. konfiskavimą valstybės nuosavybėn vykdančiai institucijai perduoti nurodytą transporto priemonę ir užvedimo raktelį.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, o kardomąją priemonę - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą – panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendį.

Taikyti laikiną nuosavybės apribojimą M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui - keleiviniam automobiliui VW PASSAT, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. nr: (duomenys neskelbtini) variklio nr.: markė: VW, modelis: PASSAT, spalva: JUODA, tech. paso nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: Dyzelinas, vertė: 970.00 Eur.; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mąstas: nustatyti dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant transporto priemone disponuoti. Apribojimo pagrindas - turto konfiskavimui užtikrinti. Nustatytas terminas nuo 2025-01-24 iki 2025-04-24. Turto saugotojas: M. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas - pratęstinas ir taikytinas iki bus įvykdytas nuosprendis dalyje dėl transporto priemonės - VW Passat", v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo valstybės nuosavybėn.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais saugoti prie bylos.

jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).