Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.3; 2.1.2.6; 3.1.7.6;3.2.4.11; 3.2.6.1.

2023 m. spalio 17 d.

trečiojo asmens P. G. globėjos ir turto administratorės (duomenys neskelbtini) atstovui P. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovei Č. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys P. G., atstovaujamas globėjos ir turto administratorės (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras A. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) preliminariąją sutartį, pagal kurią P. G. ir Č. P. susitarė ir įsipareigojo sudaryti buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu pirkimo – pardavimo sutartį priėmimo – perdavimo aktu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro A. R., pagal kurią P. G. pardavė Č. P. butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais – priteisti P. G. iš atsakovės Č. P. 32 000 Eur.

Nurodė, kad 2022-08-16 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas (duomenys neskelbtini) 2022-08-16 prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl P. G., gim. (duomenys neskelbtini) m.“, kuriuo buvo prašoma pagal kompetenciją imtis priemonių dėl P. G. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir įstatyminio globėjo jam nustatymo. Prašymas buvo grindžiamas pasikartojančiu P. G. neadekvačiu elgesiu. Pažymėjo, kad aukščiau nurodyto prašymo nagrinėjimo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje metu buvo gauti šie duomenys:

1) sveikatos priežiūros įstaigos pateikė informaciją, iš kurios matoma, kad P. G. dėl psichikos sveikatos sutrikimo nuo (duomenys neskelbtini) m. daug kartų buvo gydytas psichiatrijos ligoninėse stacionaro sąlygomis (iš viso 22 hospitalizacijos; nuo (duomenys neskelbtini) buvo hospitalizuotas 5 kartus; paskutinė hospitalizacija - (duomenys neskelbtini)), taip pat jis nuo (duomenys neskelbtini) m. gydosi VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) (paskutinis apsilankymas pas gydytoją psichiatrą - (duomenys neskelbtini)); diagnozė - (duomenys neskelbtini);

2) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini) P. G. dėl psichikos sveikatos sutrikimo nustatyta antra invalidumo grupė, kuri prilyginta 35 % darbingumo lygiui;

3) 2022-09-08 BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai atliko P. G. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą bei surašė 2022-09-21 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje motyvuotai nurodė, kad P. G. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose vertintose turtinių santykių (10.1) ir asmeninių neturtinių santykių (10.2) srityse, tarp jų ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.) srityje (10.1.4), be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad P. G. dėl diagnozuotų susirgimų patiria sunkumus turtinių santykių srityje, susijusius su asmens supratimu (negeba savarankiškai suprasti informacijos ir priimti sprendimų), asmens gebėjimu įvertinti (negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo), asmens gebėjimu paaiškinti (negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasčių), asmens gebėjimu savarankiškai atlikti veiksmus (negeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti);

4) 2022-09-30 (duomenys neskelbtini) papildomai pateikė turimą informaciją apie P. G. bei jo elgesį.

Ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini) P. G. ir atsakovė pasirašė preliminariąją sutartį, kuria šalys susitarė ir įsipareigojo iki 2022-10-20 sudaryti P. G. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, parduodant butą už 28 000 Eur. Nurodė, kad 2022-10-03 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl pastarojo pripažinimo neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei institucinės globos jam nustatymo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui pavedant parinkti globėją ir turto administratorių; dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) P. G. ir atsakovė pasirašė, o Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras A. R. patvirtino buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartį su priėmimo - perdavimo aktu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią P. G. pardavė atsakovei Č. P. butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 28 000 Eur kainą. Šios sutarties pagrindu tą pačią dieną Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į sutartyje nurodytą butą. Paaiškino, kad pagal (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartį su priėmimo - perdavimo aktu pirkėja 3500 Eur kainos dalį sumokėjo grynaisiais pinigais iki pagrindinės sutarties pasirašymo, o 24 500 Eur kainos dalį sumokėjo mokėjimo pavedimu į P. G. vardu atidarytą sąskaitą banke (duomenys neskelbtini), pagrindinės sutarties pasirašymo momentu. Pagal sutartį P. G. turėjo teisę neatlygintinai naudotis butu iki 2022-10-20, o iki šios datos neatlaisvinęs buto – privalėjo mokėti pirkėjui 10 Eur piniginę baudą už kiekvieną uždelstą dieną.

Taip pat prokuroras pažymėjo, kad 2022-12-19 Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2022-12-19 prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu“, kuriuo paprašyta atlikti tyrimą dėl P. G. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorio aplinkybių ištyrimo ir, esant pagrindui, kreiptis į teismą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pastarojo prašymo nagrinėjimo metu buvo gauti šie papildomi duomenys: VĮ Registrų centras pateikė informaciją apie 2022 m. sudarytus kitus panašių butų, analogiškų P. G. parduotam butui, pirkimo - pardavimo sandorius; iš pateiktos informacijos matyti, kad jo parduoto buto (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina yra maždaug 2,5-3,5 karto mažesnė nei 2022 m. parduotų kitų panašių butų, esančių tame pačiame Vilniaus miesto rajone, pardavimo kainos (pvz., P. G. buto 1 m² pardavimo kaina - 945 Eur/m², kitų panašių butų 1 m² pardavimo kaina - 2478-3305 Eur/m²). P. G. turėto buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2022-10-05 buvo 47 300 Eur, o nuo 2023-01-01 galiojanti šio buto vidutinė rinkos vertė yra 62700 Eur. BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras informavo, kad socialiniams darbuotojams lankantis pastarojo namuose 2022-11-16 dėl socialinės globos paslaugų institucijoje poreikio vertinimo, asmuo teigė, kad butą, kuriame gyvena, jis yra pardavęs, naujasis buto savininkas jam leido toliau gyventi bute, už tai jis buto savininkui moka 10 Eur į dieną; socialiniams darbuotojams apsilankius jo namuose 2022-12-15, P. G. socialinių darbuotojų į butą neįsileido, bendravo tarpduryje; asmuo teigė, kad laukia asmens dokumento ir tada išvyks gyventi į Ameriką, jo žodžiais tariant, „kur laukia žmona ar kažkokia moteris“; P. G. bendravo nenoriai, neadekvačiai kalbėjo apie pinigus, teigė, kad „vėliau gelbės Lietuvą ir mus“; į socialinių darbuotojų užduodamus klausimus apie gautas lėšas už parduotą nekilnojamą turtą (butą) neatsakė; socialiniai darbuotojai informavo pastarąjį apie susidariusį turto mokestį (322 Eur/mėn.), tačiau apie tai asmuo nieko nepasakė, kalbėjo nesusijusius dalykus; pasiteiravus jo, ar norėtų apsigyventi globos įstaigoje, jis teigė, kad čia jo daiktai ir jis gyvens šiame bute (asmuo nenori gyventi globos įstaigoje ir apie tai nenori net klausyti); asmuo kliedėjo, kad yra pavargęs, nes visą naktį dirbo (kas yra netiesa), bet socialinės darbuotojos, įvertinusios tai, kad asmeniui ar aplinkai šiuo metu nekyla grėsmė gyvybei ar sveikatai, greitosios medicinos pagalbos nekvietė; socialinių darbuotojų žiniomis, asmuo stacionare gydėsi metų bėgyje, lankydavosi (duomenys neskelbtini); kaimynai skųsdavosi dėl jo šiukšlinamos aplinkos, apleisto balkono, agresyvaus elgesio; dėl šių priežasčių buvo inicijuota neveiksnumo nustatymo P. G. procedūra, globėjo jam paskyrimas.

Taip pat prokuroras nurodė, jog buvo gauti Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro A. R. paaiškinimai apie ginčo sandorius, kuriuose jis nurodė, jog dėl buto pirkimo - pardavimo sandorio patvirtinimo į notarų biurą kreipėsi pirkėjo atstovas, o pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo metu notarų biuro darbuotojai nepastebėjo kažkokių neįprastų veiksmų ar kalbų iš pardavėjo pusės, pardavėjas į klausimus atsakinėjo konkrečiai, dalykiškai, minėjo, jog parduodamas butas yra apleistas, kad po buto pirkimo - pardavimo sandorio ketina važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini). Taip pat prokuroras nurodė, jog bankas (duomenys neskelbtini), informavo prokuratūrą, kad P. G. turi šiame banke banko sąskaitą, tačiau atsisakė pateikti informaciją apie atsiskaitymo už parduotą butą pervedimą į šią sąskaitą, po pervedimo atliktas operacijas joje bei dabartinį jos likutį, kadangi vadovaujantis Bankų įstatymo 55 straipsnio 7 dalimi, tokie duomenys gali būti teikiami tik pagal teismo nutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bankas (duomenys neskelbtini), pateikė teismui P. G. banko sąskaitos, nurodytos (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartyje su priėmimo - perdavimo aktu, išrašą nuo 2022-09-28 iki 2023-02-15, iš kurio matoma: 1) 2022-10-05 Č. P. pervedė P. G. 24 500 Eur už perkamą butą (duomenys neskelbtini); 2) 2023-02-15 banko sąskaitos likutis sudarė 1,37 Eur; 3) 2022-10-08 - 2022-12-22 banko sąskaitoje, be kita ko, atlikta daug grynųjų pinigų „išgryninimo“ operacijų įvairiomis sumomis bankomatuose (po 500 Eur, 700 Eur, 1000 Eur, 2000 Eur) bei Perlo terminale (po 100 Eur, 150 Eur, 200 Eur, 300 Eur). Taip pat LITEKO duomenimis, 2023-02-09 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo gautas VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2023-02-13 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį: 1) P. G. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas (duomenys neskelbtini); 2) P. G. dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tarp jų ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.) srityje; 3) P. G. dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje dėl pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir duoti teismui paaiškinimų, atsakyti į klausimus; 4) P. G., eksperto paklaustas, ar turi butą, teigia, kad turi nuosavą butą; paklaustas, ar neturi skolų už butą, sako: „viskas apmokėta, skolinausi iš gerų žmonių“; paklaustas, ar nėra pardavęs savo buto, teigia: „taip buvau, bet mano žmona atpirko butą, sumokėjo tiems žmonėms, kurie jį pirko“. Ieškovas pažymėjo, kad būtent dėl nurodytų aplinkybių pareiškė byloje ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiomis (duomenys neskelbtini) preliminariąją ir (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartį su priėmimo - perdavimo aktu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais.

Taip pat ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad faktiniai duomenys patvirtina, jog: 1) P. G. daug metų yra nustatytas psichikos sutrikimas, dėl kurio jis ne kartą buvo gydomas psichiatrijos ligoninėse, o nuo (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentuose fiksuotas žymus jo psichikos sveikatos pablogėjimas (5 hospitalizacijos nuo (duomenys neskelbtini)); 2) 2022-08-16 policija kreipėsi į prokuratūrą dėl pasikartojančio P. G. neadekvataus elgesio, prašydama inicijuoti P. G. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse procedūrą; 3) 2022-09-08 socialiniai darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka atliko P. G. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą bei pateikė 2022-09-21 išvadą, kad P. G. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose vertintose turtinių santykių srityse, tarp jų ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.) srityje; 4) 2022-10-03 prokuroras, gindamas viešąjį interesą, inicijavo P. G. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse bei globos jam nustatymo procedūrą teismo keliu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę buvo gautas 2023-02-13 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, pagal kurį P. G. dėl savo psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir jų valdyti, inter alia (be kita ko), ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.) srityje; minėtoje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo 2023-03- 20 sprendimu P. G. buvo pripažintas neveiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; 5) iš esmės tuo pačiu metu, kai buvo inicijuota P. G. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse bei globos jam nustatymo procedūra, P. G. (duomenys neskelbtini) preliminariąja sutartimi ir (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi perleido vienintelį jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį daiktą, t. y. butą (duomenys neskelbtini), kuris yra ir jo gyvenamoji vieta, atsakovei; 6) šiuo pirkimo - pardavimo sandoriu P. G. priklausęs butas buvo parduotas už kainą, žymiai mažesnę nei šio buto reali rinkos vertė; 7) P. G. dėl savo psichikos būklės yra nepajėgus pateikti adekvataus ir nuoseklaus jam priklausiusio buto pardavimo aplinkybių paaiškinimo.

Pasak prokuroro, išdėstytų faktinių aplinkybių visuma, įvertinus P. G. nustatytą psichikos sutrikimą, progresuojantį jo pobūdį, jo elgesio neadekvatumą, socialinių darbuotojų 2022-09-21 išvadoje bei 2023-02-13 teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, taip pat (duomenys neskelbtini) preliminariojoje sutartyje ir (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą parduoto buto pardavimo kainą, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, įprastomis aplinkybėmis neparduotų jam priklausančio nekilnojamojo daikto už žymiai mažesnę kainą nei jo reali rinkos vertė (t. y. ekonominiu požiūriu pardavėjui labai nenaudingomis sąlygomis), darytinos išvados, kad: 1) P. G., sudarydamas (duomenys neskelbtini) preliminariąją sutartį ir (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartį su priėmimo - perdavimo aktu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei sau ekonomiškai labai nenaudingomis sąlygomis, buvo tokios būsenos, kurioje jis dėl psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti; 2) dėl šio P. G. ekonomiškai labai nenaudingomis sąlygomis sudaryto jo buto (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorio realiai buvo pažeisti socialiai reikšmingi P. G., t. y. dėl psichikos sveikatos būklės neįgalaus ir socialiai labiau pažeidžiamo visuomenės nario, interesai, kadangi jis negavo teisingo, rinkos vertę atitinkančio, atlyginimo už nuosavybės teise valdytą turtą ir iš esmės liko be nuolatinio gyvenamojo būsto. CK 1.81 straipsnio 1 dalies ir CK 1.89 str. 1 dalies pagrindais prašė sandorius pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją. Atsižvelgiant į tai, kad P. G. banko sąskaitoje atsakovės už ginčo butą pervestų piniginių lėšų nebėra, o dėl jo psichikos būklės jų buvimo vietos bei suvartojimo masto nustatyti nėra galimybės, pripažinus ginčo sutartis negaliojančiomis, ieškovo manymu, restitucijos natūra taikymas yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Įvertintina ir tai, kad atsakovė, atsižvelgiant į akivaizdų progresuojantį P. G. psichikos sutrikimą, turėjo žinoti, kad jis ginčo sandorių sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jai pagal CK 1.89 straipsnio 2 dalį tenka pareiga atlyginti P. G. dėl ginčo sandorių turėtas išlaidas bei jo turto netekimą ar sužalojimą. Dėl išdėstytų priežasčių, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, 1.81 straipsnio 2 dalimi, 1.89 straipsnio 2 dalimi, 6.145 ir 6.146 straipsniais, 6.147 straipsnio 1 dalimi, pripažinus (duomenys neskelbtini) preliminariąją sutartį ir (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartį su priėmimo - perdavimo aktu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis, prašė taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, priteisiant P. G. iš atsakovės ginčo buto realios vertės, buvusios ginčo sandorių sudarymo metu, ir atsakovės pagal ginčo sutartis faktiškai sumokėtos pirkimo - pardavimo kainos skirtumą. Remiantis 2023-07-11 nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr(duomenys neskelbtini), teismo ekspertizės nustatyta ginčo buto rinkos vertė ginčo sandorių sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo 60 000 Eur. Kadangi atsakovė pagal ginčo sandorius už ginčo butą P. G. faktiškai sumokėjo 28 000 Eur, taikant restituciją pastarajam priteistinas 32 000 Eur dydžio piniginis ekvivalentas (60000 Eur - 28000 Eur = 32000 Eur).

Atsakovė Č. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad CK 1.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Kiekvieno sandorio esminis elementas – jį sudarančių asmenų valia. CK 1.89 straipsnis nustato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Dėl to vienai iš šalių pareiškus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu būtina tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta asmens valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės asmens valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Ieškovas, prašydamas pripažinti sandorius negaliojančiais, remiasi 2023-02-13 atlikta teismo psichiatrijos ekspertize, kuri negali būti laikoma patikimu įrodymu šioje byloje, nes ji yra atlikta po sudarytų sandorių ir jos turinyje visiškai neatskleista P. G. sveikatos būklė sandorių sudarymo metu. Nepaisant to, jog P. G. yra nustatyta paranoidinė šizofrenija, tačiau niekur nėra prieita konkrečių išvadų, jog ši liga įtakotų asmens suvokimo formą ligos remisijos metu. Kaip žinia, paranoidinės šizofrenijos eiga gali būti epizodiška, su dalinėmis arba visiškomis remisijomis, arba lėtinė. Be to, kaip nurodyta pačioje psichiatrijos išvadoje po paskutinio P. G. gydymo ((duomenys neskelbtini)), jo sveikatos būklė buvo pagerėjusi (remisijos stadijoje) ir ji tokia buvo pasirašant ginčo sutartis. Be to, jis bendravo su daugeliu asmenų, tiek su pačia atsakove, tiek su nekilnojamojo turto agentu, tiek su atsakovės sūnumi, tiek ir su pačiu notaru, ir nė vienam iš jų nekilo abejonių dėl pastarojo sveikatos būklės. Akivaizdu, jog sandorio metu P. G. liga buvo remisijos stadijoje, todėl pasirašydamas sandorius jis pilnai suvokė savo veiksmų esmę ir suprato, kad parduoda turtą ir kokio pobūdžio sutartis sudaro. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė negalėjo žinoti, kad P. G. ginčo sandorių sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nesutiko dėl restitucijos taikymo būdo – priteisiant P. G. piniginį ekvivalentą. Taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas nurodė, jog neva ginčo turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, tačiau atsakovės įsitikinimu, turtas buvo įsigytas už realią kainą. Pirmiausia, butas buvo nupirktas itin prastos būklės, kas turėjo didelę įtaką turto kainai. Antra, atsakovė tikėjo P. G. rimtu ir skubiu ketinimu parduoti turtą, kurio, kaip jis teigė, jam nebereikėjo, nes ketino išvykti gyventi pas giminaičius į (duomenys neskelbtini). Tam tikslui atsakovė išleido visas savo santaupas, todėl tokio ieškinio patenkinimas pažeistų jos turtinius interesus ir padarytų jai nemažus nuostolius, sugriautų pagrįstus lūkesčius naudotis įsigytu turtu savo nuožiūra, neleistų užtikrinti civilinių teisinių ir nuosavybės santykių stabilumo, prieštarautų konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo bei nuosavybės teisių gynimo nuostatoms. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas taikyti restituciją priteisiant kainų skirtumą, susidariusį tarp ieškovo nustatytos turto kainos ir realios kainos, kurią sumokėjo atsakovė, yra nepagrįstas ir neteisėtas; tokia restitucija yra negalima - toks restitucijos būdas nėra numatytas įstatyme. Šiuo atveju ieškovas siekia ne restitucijos, o faktinio sutarties modifikavimo, kuomet būtų nustatyta visai kita sandorio kaina. Tačiau tokiems sandoriams taikoma kita teisinė reglamentacija. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Kadangi vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, kaip pirma minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje. Šiuo atveju, sutarties sąlyga dėl kainos nėra nuginčyta, pripažinti, kad ji prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) nėra pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju restitucija pagal įstatymą negalima dar ir todėl, kad tokios restitucijos pritaikymas būtų ekonomiškai nenaudingas pačiam P. G. ir tokiu būdu būtų pažeistos jo teisės bei teisėti interesai. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog P. G. gautų piniginių lėšų jau nebeturi, o tai reiškia, kad jis gautų pinigų grąžinti atsakovei neturi galimybės. Vadinasi, jis atsakovės atžvilgiu taptų skolininku, nepajėgiu įvykdyti savo įsipareigojimų. Vadovaujantis išdėstytu, atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Trečiojo asmens P. G. globėja ir turto administratorė (duomenys neskelbtini) su pareikštu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Tretieji asmenys Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras A. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius atsiliepimų į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad P. G. suvokė sandorių sudarymo aplinkybes, nes tuo metu buvo remisijos būklėje, o buto kaina buvo žema, nes jis siekė kuo greičiau parduoti butą, be to, butas buvo prastos būklės. Taip pat tvirtino, kad atsakovė buvo sąžininga sandorio šalis.

Notaras teismo posėdyje paaiškino, kad tvirtindamas ginčo sandorius, nepastebėjo, kad P. G. turėjo psichinių sutrikimų, jis patikrino neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų bei turto registrus, tačiau duomenų registrų bazėje apie taikomus apribojimus šiam asmeniui ar jo turtui, nenustatė. Taip pat nurodė, kad elgesio pakitimų nepastebėjo, iš viso su P. G. bendravo nuo 30 minučių iki vienos valandos, pastarasis pas notarą buvo atėjęs 2 kartus.

Trečiojo asmens P. G. globėja ir turto administratorė ((duomenys neskelbtini) atstovas) teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad kai pastarasis atvyko į jų įstaigą, butas buvo parduotas, P. G. nesuvokė ginčo sandorių ir negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl buto pardavimo; atstovas taip pat paaiškino, kad pagal paslaugų teikimo sutartį, P. G. turi mokėti kas mėnesį po 200 Eur, tačiau pinigų neturi ir jam kaupiasi skola. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu P. G. yra adekvatus, nes taikoma medikamentinė kontrolė.

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) P. G. ir atsakovė pasirašė preliminariąją sutartį, kuria susitarė ir įsipareigojo iki 2022-10-20 sudaryti P. G. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, nurodant buto kainą - 28 000 Eur. Vykdydamos preliminarioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus, šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure Buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartį su priėmimo - perdavimo aktu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią patvirtino notaras A. R.; nurodyta sutartimi P. G. pardavė atsakovei Č. P. butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 28 000 Eur kainą. Šios sutarties pagrindu tą pačią dieną Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovės nuosavybės teisė, tai matyti iš VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo.

Šalių, notaro paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartį su priėmimo - perdavimo aktu atsakovė - pirkėja sumokėjo P. G. 3500 Eur buto kainos dalį grynais pinigais dar iki pagrindinės sutarties pasirašymo, o likusią 24 500 Eur kainos dalį atsakovė sumokėjo 2022-10-05 mokėjimo pavedimu į P. G. vardu atidarytą sąskaitą banke (duomenys neskelbtini), t. y. pagrindinės sutarties pasirašymo metu. Pagal Sutartį P. G. turėjo teisę neatlygintinai naudotis butu iki 2022-10-20, o iki šios datos neatlaisvinęs buto – privalėjo mokėti pirkėjai 10 Eur piniginę baudą už kiekvieną uždelstą dieną.

Taip pat byloje nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2022-10-05 buvo 47 300 Eur, tai matyti iš VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2023-02-15 P. G. banko sąskaitos likutis sudarė 1,37 Eur, o laikotarpiu 2022-10-08 - 2022-12-22 banko sąskaitoje buvo atlikta daug „išgryninimo“ operacijų įvairiomis sumomis bankomatuose (po 500 Eur, 700 Eur, 1000 Eur, 2000 Eur) bei Perlo terminale (po 100 Eur, 150 Eur, 200 Eur, 300 Eur).

Liteko duomenimis nustatyta, kad 2022-10-03 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl P. G. pripažinimo neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei institucinės globos jam nustatymo. Tuo pagrindu teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2022-11-24 teismo nutartimi P. G. paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. 2023-02-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) P. G. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, ryškus asmenybės defektas ((duomenys neskelbtini)). Teismo psichiatrijos eksperto vertinimu, dėl psichikos sveikatos būklės jis negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimu ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa. Teismo psichiatrijos ekspertas teismo psichiatrijos ekspertizės akte pažymėjo, kad P. G. dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti teismui paaiškinimų, atsakyti į klausimus.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas 2023-03-20 sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. G. pripažino neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo– pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas; testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje–komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

Taip pat teismas pripažino P. G. neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis.

Taip pat teismas 2023-03-20 sprendimu civ. byloje Nr.(duomenys neskelbtini) nustatė P. G. institucinę globą ir jo globėju paskyrė viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini), taip pat šią įstagą paskyrė pastarojo turto administratore.

Nagrinėjamoje buvo atlikta teismo ekspertizė ginčo turto vertei nustatyti ir 2023-07-11 buvo gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (duomenys neskelbtini) dienai, įvertinus visas individualias turto savybes ir nustatyta lyginamuoju metodu yra 60 000 Eur.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras (ieškovas), gindamas viešąjį interesą, nagrinėjamoje byloje prašo: 1) pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) preliminariąją sutartį, pagal kurią P. G. ir atsakovė Č. P. susitarė ir įsipareigojo sudaryti buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartį su priėmimo - perdavimo aktu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro A. R., pagal kurią P. G. pardavė atsakovei butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 3) taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais – priteisiant P. G. iš atsakovės 32 000 Eur.

Byloje pareikšto ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais grindžiami dviem pagrindais: kad sandorių sudarytojas – buto pardavėjas P. G. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės sandorių sudarymo metu (CK 1.89 str. ) ir, kad sandoriai prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

Dėl (duomenys neskelbtini) preliminariosios sutarties ir (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu pirkimo -pardavimo sutarties su priėmimo - perdavimo aktu galiojimo

Ieškovas teigė, kad P. G., sudarydamas ginčo sandorius, nesuprato savo veiksmų reikšmės dėl psichikos sveikatos sutrikimų (CK 1.89 str. 1 d.).

CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (LAT civ. byla Nr. e3K-3-293-969/2020, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

Pažymėtina, kad CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl CK 1.89 str. taikymo sąlygų, sprendžiant nagrinėjamoje byloje dėl P. G. sugebėjimo suvokti savo veiksmus, juos valdyti ginčo sandorių sudarymo metu, jo tikrosios valios, teismas teisiškai reikšmingais pripažįsta šiuos medicininius duomenis:

- medicinininiai duomenys liudija, kad pirmieji psichikos sveikatos sutrikimo požymiai (pasikeitęs elgesys, prarasti interesai, persekiojimo ir santykio kliedėjimo idėjos) P. G. atsirado (duomenys neskelbtini) m., kai psichiatrijos stacionare jam buvo konstatuota ūmi paranoidinė psichozė. (duomenys neskelbtini) m., besigydant psichiatrijos stacionare, psichikos sutrikimas buvo patikslintas, konstatuota paranoidinė šizofrenija. Šizofrenijos paūmėjimų metu jis daugybę kartų buvo gydytas psichiatrijos stacionaruose;

- nuo (duomenys neskelbtini) P. G. nustatytas invalidumas neterminuotai dėl paranoidinės šizofrenijos;

- Iš (duomenys neskelbtini) epikrizės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. G. būsena pablogėjo (duomenys neskelbtini) m. spalio mėnesį; nurodyta, kad paskutiniu metu remisija buvo stabili, tačiau nemažai pasitaikė ir neadekvataus pajuokavimo; nurodyta, kad pacientas reikalingas soc. darbuotojo paglobojimo. Iš 2012-11-19 apžiūros duomenų nustatyta, kad mąstymas rezonuojantis, suvokimo sutrikimų nėra, psichinės veiklos defektas ribojasi su asmenybės degradacija, intelektas buvo geras, dabar – nusmukęs;

- Iš 2020-12-15 ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad P. G. buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) lydint policijai, gydėsi nuo (duomenys neskelbtini), skundų nesuformulavo dėl ūmios psichinės būsenos; išvadoje nurodyta, kad ryškėja asmenybės regreso požymiai – socialinė dezadaptacija, išreikšta negatyvi simptomatika, defektas emocijų, valios, mąstymo sferose. Net ir po gydymo pacientas išliko neprognozuojamo elgesio, apsunkinto produktyvaus kontakto.

- (duomenys neskelbtini) ligoninė etapinėje epikrizėje nurodė, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) P. G. buvo gydytas, diagnozė – paranoidinė šizofrenija; psichikos liga serga nuo (duomenys neskelbtini), daugybę kartų gydytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, namuose jokių vaistų nevartoja, gyvena vienas; epikrizėje nurodyta kad ligonis dėl sunkios psichikos būklės, lėtinės psichikos ligos, pakitusios asmenybės nesuteikia jokių duomenų apie save. Būklė išrašant: emocijos kiek neadekvačios, pacientas išliko nekritiškas savo būsenai;

- (duomenys neskelbtini) laikotarpiu P. G. buvo gydytas, pagalbą iškvietė kaimynas, nes pats kėlė pavojų savo gyvybei;

- (duomenys neskelbtini) laikotarpiu P. G. buvo gydytas, elgesys neprognozuojamas, pavojingas, savo būklei visiškai nekritiškas;

- (duomenys neskelbtini) nurodė, kad P. G. (duomenys neskelbtini) gydėsi stacionare, tai matyti iš paciento epikrizės Nr. (duomenys neskelbtini), pacientas duomenų nepateikė dėl ūmios psichozės, nuo 2021-12-16 nepirko jam išrašytų vaistų, prasmingam kontaktui neprieinamas, mąstymas nenuoseklus, neproduktyvus, padrikas; gydymo metu paciento būsena pagerėjo, pacientas socialiai dezadaptuotas, neturi artimųjų, sunkiai pasirūpina higiena ir buitiniais reikalais; rekomenduota psichiatro priežiūra;

- (duomenys neskelbtini) poliklinika 2022-08-23 medicinos dokumentų išraše nurodė, kad P. G. gydosi nuo (duomenys neskelbtini) Nereguliariai vartojo vaistus, lankėsi reguliariai pas psichiatrą; daug kartų gydytas stacionare, diagnozė (duomenys neskelbtini) – šizofrenija, priepuolinė eiga, afektinis – kliedesinis sutrikimas; (duomenys neskelbtini) metais 3 kartus gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozė – paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu defektu. (duomenys neskelbtini) metais 2 kartus gydytas (duomenys neskelbtini), ta pati diagnozė; (duomenys neskelbtini) gydytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. gydytas 3 kartus (duomenys neskelbtini); diagnozė – paranoidinė šizofrenija; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini) gydytas (duomenys neskelbtini).

Išanalizavus ir įvertinus nurodytus medicininius duomenis, teismas sprendžia, kad P. G. liga progresavo ir ryškėjo asmenybės regreso požymiai – socialinė dezadaptacija, defektas emocijų, valios ir mąstymo sferose. Be to, sprendžiant dėl P. G. sugebėjimo suvokti savo veiksmus sandorių sudarymo metu, teismas negali ignoruoti medikiniuose dokumentuose nustatyto fakto, kad pastarojo liga buvo lėtinė. Pabrėžtina, kad P. G. prieš ginčo sandorių sudarymą (duomenys neskelbtini) gydėsi stacionare ir jo epikrizėje nurodyta, kad nors gydymo metu paciento būsena pagerėjo, tačiau jis yra socialiai dezadaptuotas, neturi artimųjų, sunkiai pasirūpina higiena ir buitiniais reikalais.

Be to, sprendžiant dėl P. G. psichinės būsenos ginčo sandorių sudarymo metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teismas teisiškai reikšmingu pripažįsta byloje esantį rašytinį įrodymą, o būtent išrašą iš 2022-05-11 ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje apibūdinta P. G. psichinė būsena – prasmingam kontaktui neprieinamas, mąstymas visiškai nenuoseklus, neproduktyvus; išvada: jo psichikos būsenoje stebima ūmi psichozinė simptomatika, pacientas daug metų serga paranoidine šizofrenija, vaistus vartoja nereguliariai, savo nuožiūra. Gydant paciento būsena pagerėjo, tačiau išliko ryškus defektas emocijų, valios mąstymo, sferoje, socialiai dezadaptuotas, sunkiai pasirūpina asmens higiena ir buitiniais reikalais. Tokio pobūdžio duomenys patvirtina, kad P. G. dėl savo psichinės būsenos sandorių sudarymo metu negalėjo priimti adekvataus sprendimo ir suprasti šio veiksmo pasekmių. Juolab, kad ir soc. darbuotojų (duomenys neskelbtini) išvadoje, kuri artima laike sudarytiems ginčo sandoriams, vienareikšmiškai nurodyta, kad dėl ligos P. G. yra nesavarankiškas ir pats negali pasirūpinti pagrindinių poreikių tenkinimu nei buityje, nei socialinėje aplinkoje.

Taip pat sprendžiant dėl P. G. sugebėjimo suvokti savo veiksmus sandorių sudarymo metu, teismas įvertina ir šiuos reikšmingus faktinius duomenis:

1) 2022-08-16 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas (duomenys neskelbtini) 2022-08-16 prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl P. G., gim. (duomenys neskelbtini) m.“, kuriuo buvo prašoma pagal kompetenciją imtis priemonių dėl P. G. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir įstatyminio globėjo jam nustatymo. Prašymas buvo grindžiamas pasikartojančiu P. G. neadekvačiu elgesiu;

2) 2022-09-30 (duomenys neskelbtini) rašte nurodytą informaciją apie P. G., o būtent, kad jis sunkiai tvarkosi buityje, teršia aplinką šiukšlėmis, daug kartų gydytas psichiatrinėse ligoninėse, turi psichikos sutrikimų. Patikrinus Policijos registrus nustatyta, kad nuo 2022 m. komisariate registruoti (duomenys neskelbtini) gyventojų kaimynų pareiškimai, kad P. G. yra agresyvus, puola kaimynus, gadina kitų turtą, kelia pavojų sau ir aplinkiniams. Nurodyta, kad 2020-09-21 registruotas pranešimas, kad pastarasis rėkauja balkone, mėto daiktus, kelia pavojų sau ir aplinkiniams. 2020-12-15 registruotas pranešimas, kad P. G. šūkauja balkone, meto daiktus per balkoną, atvykę medikai palydėjo asmenį į psichiatrijos ligoninę. 2021-08-02 registruotas pranešimas, kad P. G. rėkauja balkone, mėto daiktus; pasak kaimyno, P. G. taip elgiasi pastoviai, nors jį uždaro į ligoninę, jis grįžta ir kai yra paūmėjimas, vėl kartojasi tas pats; 2021-08-05 vėl registruotas pranešimas apie tai, kad P. G. turi psichikos sutrikimų, elgiasi agresyviai, mėto daiktus, pareigūnai jį palydėjo į psichiatrijos ligoninę. 2022-08-10 buvo registruotas P. G. pranešimas, patikslinus įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad jis kalbėjo tikrovės neatitinkančius dalykus.

Šios bylos kontekste, sprendžiant dėl P. G. sugebėjimo suvokti savo veiksmus, jų pasekmes, išreikšti tikrąją valią ginčo sandorių sudarymo metu, teismas įvertina teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog P. G. yra diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas -paranoidinė šizofrenija ir ši liga pagal savo pobūdį (lėtinė) yra progresuojanti; nagrinėjamu atveju liga reiškėsi kaip ūminės psichozės. Tai, kad ši liga progresavo, patvirtina ir medicininiai dokumentai. Tos aplinkybės, kad tam tikrais laikotarpiais asmuo gali suvokti veiksmus ir adekvačiai įvertinti situaciją bei, kad ginčo sandorių sudarymo metu ligos simptomai nepasireiškė, per se nepaneigia pačios ligos fakto ir jos sukeliamų pasekmių – nesugebėjimo adekvačiai vertinti situacijas, nes teismas vertina bendrą P. G. psichinę būseną. Byloje konstatuota, kad psichinis sutrikimas progresavo, nes P. G. nevartojo psichotropinių vaistų, be to, medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad nepaisant itin dažnų hospitalizacijų psichiatrijos stacionare, remisijos buvo nepilnavertės, psichikos sutrikimas įgavo nepertraukiamą eigą.

Taip pat teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant ar P. G. galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti sandorio sudarymo metu, yra tai, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu, kai jau buvo ruošiami dokumentai teismui dėl pastarojo pripažinimo neveiksniu ir globos jam nustatymo, gavus soc. darbuotojų išvadą apie pastarojo nesugebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Liteko duomenys patvirtina, kad prokuroras kreipėsi į teismą 2022-10-03, o socialinių darbuotojų išvadoje nurodyta, kad P. G. neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, įtakojanti diagnozė – (duomenys neskelbtini); asmuo į pateiktus klausimus atsako ne pagal prasmę, save įvardija buvusiais ar esamais valstybių vadovais, negeba sumokėti komunalinių mokesčių, nedisponuoja pajamomis, nesilanko pas medikus, neatlieka namų ruošos darbų, nepasirūpina asmenine higiena; dėl savo psichikos sveikatos būklės yra nesavarankiškas, be kitų asmenų pagalbos nepasirūpina pagrindinių poreikių tenkinimu nei buityje, nei socialinėje aplinkoje. Tokio pobūdžio duomenys sustiprina teismo įsitikinimą, kad P. G. psichinė būklė sandorio sudarymo metu nebuvo pagerėjusi iki tokio laipsnio, kad jis galėtų suvokti savo veiksmus ir juos valdyti bei priimti adekvačius sprendimus; jo liga buvo lėtinė, progresuojanti, ūminė ir jam diagnozuotas ryškus asmenybės defektas.

Liteko duomenimis nustatyta, kad 2023-03-20 sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas P. G. pripažino neveiksniu visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, ir nustatė jam institucinę globą. Teismas nurodytoje byloje iš P. G. medicininių duomenų nustatė aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos šioje byloje, sprendžiant dėl P. G. psichinės būsenos ginčo sandorių sudarymo metu, o būtent, kad psichikos sutrikimui progresuojant, išsivystė šizofreninio pobūdžio psichikos defektas: išryškėjo negatyvi simptomatika visose psichikos veiklos sferose, jis tapo neveiklus, sutriko jo darbinė, socialinė ir buitinė adaptacija, išryškėjo netinkamas socialinis elgesys. P. G. praktiškai nevykdė psichiatrų rekomendacijų dėl psichotropinių vaistų vartojimo ambulatoriškai, todėl nepaisant itin dažnų hospitalizacijų psichiatrijos stacionare, remisijos buvo nepilnavertės, labai trumpalaikės, psichikos sutrikimas įgavo nepertraukiamą eigą (priedas prie bylos – iš (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poliklinikos asmens sveikatos istorijos).

Be to, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti civ. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-24 nutartimi P. G. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, 2023-02-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) P. G. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, ryškus asmenybės defektas ((duomenys neskelbtini)). Teismo psichiatrijos eksperto vertinimu, dėl psichikos sveikatos būklės jis negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimu ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.

Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat, kad 2023-03-20 teismo sprendimas civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs, teismas šioje byloje vadovaujasi eksperto išvada. Pažymėtina, kad ekspertizę atlikęs teismo psichiatras tyrė visą informaciją apie P. G. psichinę būklę nuo (duomenys neskelbtini) metų, išvadas padarė remdamiesi tiek medicinine dokumentacija, tiek atlikęs pastarojo psichologinį tyrimą ekspertizės atlikimo metu. Nėra pagrindo abejoti, kad ekspertas netinkamai ištyrė ar įvertino P. G. psichinę būklę, juolab, kad jo progresuojantį psichinį sutrikimą patvirtina medicininiais duomenys šioje byloje. Įvertinus eksperto išvadą dėl tiriamojo psichinės būklės, spręstina, kad P. G. dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo ir ryškaus asmenybės defekto, dėl nesugebėjimo suvokti savo veiksmų ir jų pasekmių bei įtaigumo negalėjo priimti adekvataus sprendimo, sudarydamas ginčo sandorius. Teismo vertinimu ši eksperto išvada kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra pakankama P. G. psichikos sutrikimams, sąlygojusiems pastarojo nesugebėjimą adekvačiai įvertinti situaciją ginčo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sandorių sudarymo metu, konstatuoti; juolab, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad jo liga progresavo ir jis buvo hospitalizuojamas dėl ūmių psichozių, neadekvataus elgesio. Taigi, dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos, sudarydamas ginčo sandorius.

Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

Pažymėtina, kad teismo išvada, jog sandorio sudarymo metu asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės; tuo tarpu nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma – išrašai iš medicininių dokumentų, psichiatrinės ekspertizės aktas, soc. darbuotojų išvada, policijos raštas yra pakankami ir objektyvūs duomenys teismui spręsti, kad P. G. sandorių sudarymo metu dėl savo psichinės būklės – lėtinio progresuojančio sutrikimo (šizofrenijos) nesugebėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Būtent, P. G. būsena - psichikos būklė ir nulėmė jo nesugebėjimą suprasti savo veiksmus, aplinkybes, susijusias su sandorių turiniu (jų naudingumas, pagrįstumas, protingumas ir kita); tokiu būdu tokios sandorio sudarymo aplinkybės šioje nagrinėjamoje byloje yra pripažįstamos pakankamomis sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.

Atsakovės subjektyvūs teiginiai, kad P. G. buvo remisijoje, jo būklė buvo pagerėjusi ginčo sandorių sudarymo metu, - nepaneigia teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų argumentų bei išvadų, taip pat byloje esančių medicininių duomenų apie pastarojo sveikatos būklę. Juolab, kad eksperto pateikta išvada yra vienareikšmė, kuri taipogi sustiprina teismo įsitikinimą, kad P. G. ginčo sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Taip pat atsakovės atstovo teiginiai, jog 2023-02-13 atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė nėra patikimas įrodymas šioje byloje, nes ekspertizė buvo atlikta po ginčo sandorių sudarymo ir ji neatskleidė P. G. sveikatos būklės sandorių sudarymo metu, - prieštarauja ne tik medicininiams duomenims apie P. G. psichinę būklę (P. G. psichikos sutrikimas progresavo ir nevykdant psichiatrų rekomendacijų dėl psichotropinių vaistų vartojimo, nepaisant itin dažnų hospitalizacijų psichiatrijos stacionare, remisijos buvo nepilnavertės, labai trumpalaikės, psichikos sutrikimas įgavo nepertraukiamą eigą), bet ir ekspertizės metu konstatuotai išvadai, kad P. G. dėl psichikos sveikatos būklės negali savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio 2023-03-20 teismo sprendime civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas faktines aplinkybes, taip pat šioje byloje įvertintus medicininius duomenis, o būtent P. G. psichinio sutrikimo pobūdį (lėtinis), laipsnį, jo progresavimą ir nepertraukiamą šio sutrikimo eigą, taip pat remisijų nepilnavertiškumą, - teismas sprendžia, kad tokio pobūdžio nustatyti duomenys yra pakankami faktui, jog P. G. pagal esamą psichinę būklę ginčijamų sandorių sudarymo metu, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, konstatuoti. Juolab, teismas įvertina ir aplinkybę, kad ekspertizė buvo atlikta 2023 m. vasario mėnesį, o ginčo sandoriai sudaryti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); taigi laike ekspertizė nėra taip nutolusi, kad esant tokio pobūdžio psichiniam sutrikimui, teismas objektyviai ja negalėtų vadovautis.

Įvertinus P. G. nustatytą psichikos sutrikimą, progresuojantį jo pobūdį, šio sutrikimo poveikį jo elgesiui, sąlygojusį pastarojo neadekvatumą, socialinių darbuotojų 2022-09-21 išvadoje bei 2023-02-13 teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuotas aplinkybes, taip pat (duomenys neskelbtini) preliminarioje sutartyje ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą P. G. parduoto buto pardavimo kainą, teismas sprendžia, kad vidutiniškai protingas ir atidus asmuo, įprastomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs tokių ginčo sandorių, o būtent – pardavęs savo vienintelį būstą už ženkliai mažesnę kainą nei reali rinkos vertė (t. y. ekonominiu požiūriu pardavėjui labai nenaudingomis sąlygomis); todėl darytina išvada, kad P. G., sudarydamas ginčo sandorius, veikė itin sau ekonomiškai nenaudingomis ir žalingomis (liko be gyvenamojo būsto) sąlygomis, nes buvo tokios būsenos, kurioje jis dėl psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės be jų valdyti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad pirkimo-pardavimo sandoris pažeidė socialiai labiau pažeidžiamo visuomenės nario interesus. Byloje konstatuota, kad P. G. negavo teisingo rinkos vertę atitinkančio atlyginimo už nuosavybės teise valdytą turtą ir liko be gyvenamojo būsto. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad P. G. liga progresavo ir jo psichinė sveikatos būklė nuo 2012 m. tik blogėjo. Pažymėtina, kad byloje pakankamai duomenų, kad P. G. sveikata blogėjo dėl psichikos sutrikimų, vaistų nevartojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu; šie faktai tik patvirtina jo galimą elgesio neadekvatumą sandorių sudarymo metu. Tokio pobūdžio nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia CK 1.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygą.

Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad nepaisant, jog P. G. yra nustatyta paranoidinė šizofrenija, tačiau byloje nėra konkrečios išvados, jog ši liga įtakotų asmens suvokimo formą ligos remisijos metu, nes paranoidinės šizofrenijos eiga gali būti ir epizodiška, su dalinėmis arba visiškomis remisijomis, arba lėtinė. Spręsdamas dėl šių atsakovės argumentų, teismas pažymi, jog yra vertinama įrodymų visuma, neišimant nei vieno iš bylos bendro konteksto (CPK 185 str.); todėl šiame kontekste teismas negali ignoruoti 2023-03-20 sprendime civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, kurias patvirtina medicininiai duomenys, o būtent, kad šizofrenijos paūmėjimų metu P. G. daugybę kartų buvo gydytas psichiatrijos stacionaruose; psichikos sutrikimui progresuojant, išsivystė šizofreninio pobūdžio psichikos defektas: išryškėjo negatyvi simptomatika visose psichikos veiklos sferose, jis tapo neveiklus, sutriko jo darbinė, socialinė ir buitinė adaptacija, išryškėjo netinkamas socialinis elgesys; P. G. praktiškai nevykdė psichiatrų rekomendacijų dėl psichotropinių vaistų vartojimo ambulatoriškai, todėl nepaisant itin dažnų hospitalizacijų psichiatrijos stacionare, remisijos buvo nepilnavertės, labai trumpalaikės, psichikos sutrikimas įgavo nepertraukiamą eigą (priedas prie bylos – iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poliklinikos asmens sveikatos istorijos). Taigi, tokio pobūdžio nustatytos aplinkybės įsiteisėjusiame teisme sprendime paneigia atsakovės teiginius apie tai, kad sandorio sudarymo metu P. G. buvo remisijoje ir paranoidinė šizofrenija neįtakojo jo veiksmų suvokimo pasirašant ginčo sutartis, juolab, kad jo liga buvo lėtinė. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad prieš ginčo sandorių sudarymą – 2022-09-21 soc. darbuotojai pateikė išvadą, kad P. G. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; tokio pobūdžio faktiniai duomenys tik patviritna, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (sandorių sudarymo metu) P. G. psichinė būklė negalėjo kardinaliai pagerėti esant tokio pobūdžio ir laipsnio psichikos sutrikimui, kuris progresavo ir buvo įgavęs nepertraukimą eigą.

Be to, teismo neįtikino atsakovės teiginiai, jog ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad P. G. ginčo sandorių sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog vien buto, dėl kurio šalys sudarė sandorius, būklė, jo apleidimo laipsnis, „lindynės stovis“ akivaizdžiai liudijo, kad buto savininkas turėjo elgesio ir psichikos sutrikimų; juolab, kad perkant butą daugiabutyje, yra kaimynai, dėl ko atidus ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis, šiuo atveju – pirkėjas, pasidomėtų esama situacija, kuri, nagrinėjamu atveju, nebuvo normali ir tai buvo akivaizdu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir pasirašydamas sutartis, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Juolab, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo imperatyvas reikalauja iš civilinių teisinių santykių subjektų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atsakovės elgesio, teismas negali ignoruoti ir nustatyto fakto, kurį patvirtino liudytojas – brokeris teismo posėdyje, jog buvo itin skubama parduoti ginčo butą. Liudytojas V. G., nekilnojamojo turto brokeris, vidurinio išsilavinimo, dirbantis 8 metus nurodytą darbą, teismo posėdyje parodė, kad P. G. butas buvo labai tragiškos būklės, jis norėjo parduoti jį už 35 000 Eur, bet pardavė už 28 000 Eur; brokeriui P. G. pasirodė protingas, apsiskaitęs, keistumų pastarojo elgesyje nepastebėjo. Patvirtino, kad ginčo butą pardavė per 1,5 savaitės. Šios aplinkybės taipogi liudija apie P. G. neadekvatų elgesį, kurį vidutiniškai protingas asmuo būtų pastebėjęs ir įvertinęs. Taigi, teismo neįtikino atsakovės teiginiai, kad ji nežinojo ar nesuprato apie P. G. psichinę būseną, todėl spręstina, jog atsakovė veikė išimtinai savo rizika ir jai kyla jos veiksmų teisinės pasekmės.

Taip pat, sprendžiant ar P. G. sandorio sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę, teismas negali ignoruoti fakto, kad jis gyveno kaip visiškai asocialus asmuo absoliučiai apleistame bute; tai patvirtina turto ekspertizės aktas, jame esančios fotonuotraukos, eksperto paaiškinimai, duoti teismo posėdyje. Pagal faktinę buto būklę, tiek pirkėjai, tiek brokeriui, turėjo kilti abejonių dėl P. G. elgesio adekvatumo, juolab, jau vien ta aplinkybė, kurią nurodė turto brokeris, teismo posėdyje, kad jis siekė butą parduoti per kelias dienas, o pardavė per 1,5 savaitės, - suponuoja teismui išvadą, kad buvo siekiama kuo greičiau sudaryti sandorį už itin mažą kainą ir pasinaudoti P. G. būkle. Taip pat šiame kontekste svarbu pažymėti, kad buvo parduodamas butas, kuris tuo metu buvo vienintelis P. G. gyvenamasis būstas ir už itin žemą kainą. Byloje nėra duomenų, kad sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį egzistavo objektyvios priežastys, kurios galėjo reikšmingai įtakoti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ligotą P. G. parduoti vienintelį savo gyvenamąjį būstą. Atsakovės, brokerio ir notaro teiginiai, kad P. G. teigė, jog pardavęs butą, vyks į (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis (CPK 178 str.). Taigi nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad P. G. dėl psichikos sveikatos būklės negalėjo savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir suvokti sandorio pasekmių ir jo žalingumo.

Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina ilgalaikius ir progresuojančius P. G. psichikos sutrikimus. Vertinant pagal CK 1.89 straipsnį ginčijamo sandorio teisėtumą, sprendžiama, ar nėra sandorio šalies valios trūkumų. Įstatymas nenumato, jog sandorį sudariusio asmens valios trūkumai turi būti tokio pobūdžio ir laipsnio, kad atitiktų teismo pripažinto neveiksniu asmens psichinę būseną. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. G. sandorio sudarymo metu išreikšta valia neatitiko jo tikrosios valios, nes byloje medicininiai dokumentai, soc. darbuotojų išvada vienareikšmiškai patvirtino, kad P. G. dėl diagnozuotų susirgimų negebėjo ne tik pasirūpinti savimi, bet ir priimti kasdienių sprendimų, taip pat jis negebėjo įvertinti savarankiškai aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo atliktų veiksmų, įvertinti tai, kad sandoris jam ekonomiškai nenaudingas ir žalingas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad ginčo butas buvo parduotas už 28 000 Eur, kai tuo tarpu ekspertas nustatė, kad turto vertė 2022-10-05 buvo 60 000 Eur. Taip pat teismas negali ignoruoti ir nustatytų faktinių aplinkybių, kad iš jam sumokėtų 28 000 Eur sumos jo banko sąskaitoje 2023-02-15 buvo tik 1,37 Eur, o laikotarpiu 2022-10-08 - 2022-12-22 buvo atlikta daug „išgryninimo“ operacijų (po 500 Eur, 700 Eur, 1000 Eur, 2000 Eur) bei Perlo terminale (po 100 Eur, 150 Eur, 200 Eur, 300 Eur). Šiame kontekste teismas įvertina ir P. G. atstovo paaiškinimus, duotus teismo posėdyje apie tai, kad kai pastarasis atvyko į jų įstaigą, jis nesuvokė ginčo sandorių ir negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl buto pardavimo. Tokio pobūdžio nustatyti faktiniai duomenys suponuoja teismui pagrindą manyti, kad ginčo sandoriai stokojo pagrindinio elemento – šalies laisvos valios. Pažymėtina, kad kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo sandoriai nagrinėjamoje byloje negali būti pripažinti teisėtais ir palikti galioti.

Pažymėtina, kad 2023-01-06 paaiškinimuose prokuratūrai, taip pat teismo posėdyje notaras nurodė ir paaiškino, kad buvo paruošta pirkimo-pardavimo sutartis ir 2022-10-05 paskirtas laikas jos pasirašymui; 2022-10-05 sutarties šalims atvykus pasirašyti nurodytos sutarties, buvo patikrintos šalių tapatybės bei asmens dokumentai, sutartis duota susipažinti. Sandorio šalims susipažinus ir išsiaiškinus jų tikrąją valią, šalys pasirašė sutartį ir išvažiavo į banką atlikti mokėjimo pavedimo. Paklausus ar pardavėjas gavo pinigus už parduotą butą ir jam patvirtinus, jog „taip“, notaras patvirtino sandorį. Taip pat notaras nurodė, kad skaitant sutartį ir bendraujant su pardavėju sandorio metu, jis nepastebėjo neįprastų pardavėjo veiksmų, pastarasis į klausimus atsakinėjo konkrečiai, dalykiškai, minėjo, jog parduodamas butas yra apleistas ir, kad po sandorio sudarymo jis ketina išvažiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), pas savo brolį. Taip pat notaras nurodė, kad prieš rengiant sandorį atliko privalomas patikras VĮ RC sistemoje, tačiau nustatė, kad P. G. nebuvo įtrauktas į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų sąrašus.

Pažymėtina, kad tos aplinkybės, jog notaras nepastebėjo P. G. elgesio keistumų, taip pat, kad jis galėjo būti trumpalaikėje remisijoje sandorių sudarymo metu, turi būti vertinamos visumoje, t. y. atsižvelgiant į medicininius duomenis ir bendrą P. G. sveikatos psichinę būklę dėl galimo elgesio adekvatumo, sugebėjimo priimti sprendimus, neišimant atskirų laikotarpių iš bendro konteksto. Pažymėtina, kad pati remisija savaime nereiškia, jog P. G. suvokė savo veiksmų esmę ginčo sandorių sudarymo metu, jų pasekmes, juolab, kad 2023-03-20 sprendime civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) medicininiais duomenimis nustatyta, kad pastarojo remisijos nebuvo pilnavertės, todėl teigti, kad ginčo sandorių sudarymo metu P. G. psichinė būklė buvo pagerėjusi tokiu laipsniu atsižvelgiant į lėtinį ligos pobūdį, jog pastarojo elgesį teismas galėtų vertinti kaip adekvataus ir sugebančio suprasti savo veiskmus asmens, nėra faktinio pagrindo. Be to, įvertintina ir aplinkybė, jog notaras su P. G. iš viso bendravo nuo 30 minučių iki vienos valandos, o toks laikotarpis yra pakankamai trumpas ir neįmanomas objektyviai įsitikinti ar asmens elgesys yra adekvatus ir, ar jo valia yra sąmoninga ir, ar jis suvokai savo veiksmų pasekmes.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galutinai konstatuotina, kad P. G. (duomenys neskelbtini) sudarydamas preliminariąją sutartį, kuria jis ir atsakovė susitarė bei įsipareigojo sudaryti buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat sudarydamas (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu pirkimo – pardavimo sutartį priėmimo – perdavimo aktu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro A. R., kuria P. G. pardavė atsakovei butą (duomenys neskelbtini), - negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl nurodyti sandoriai pripažįstami negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (LAT 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo dėl jo prieštaravimo gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.), teismas konstatavo atsakovės – buto įgijėjos nesąžiningumą, t. y., jog ji, sudarydama ginčo sandorius, suvokė P. G. faktinę būseną – elgesio neadekvatumą, valios nesąmoningumą ir siekė tokia jo būsena pasinaudoti; juolab, kad įgydama nuosavybės teisę į absoliučiai apleistą butą, nepasidomėjo pardavėju, jo gyvenimo būdu, nors pastarasis gyveno daugiabutyje, tačiau neatsižvelgdama į P. G. elgesio neadekvatumą, jo nesugebėjimą priimti savarankiškai sprendimų ir suvokti savo elgesio pasekmių, įgijo ginčo butą. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovė veikė nesąžiningai ir toks nesąžiningumas reiškia sandorio negaliojimą dėl jo prieštaravimo gerai moralei. Atsakovės elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko protingumo ir teisingumo principų reikalavimų, t. y. rūpestingo ir atidaus elgesio. Pažymėtina, kad buvo sudaromas nekilnojamojo turto sandoris, todėl atsižvelgiant į įgyjamo turto pobūdį (butas), sudarančio sandorį turto įgijėjo rūpestingas ir atidus elgesys reiškia, be kita ko, ir domėjimąsi kita sandorio šalimi, iš kurios įgyjamas turtas. Pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat konstatuotą aplinkybę, jog P. G. pardavė atsakovei butą, negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichinės būsenos (ilgalaikio, progresuojančio ir ūmaus psichinio sutrikimo), teismas sprendžia, kad yra ir teisinis, ir faktinis pagrindas apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnio, taip pat labiau pažeidžiamo visuomenės nario interesus, pripažįstant ginčo sandorius negaliojančius ir kaip prieštaraujančius gerai moralei bei viešai tvarkai.

Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį – kaip sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens – atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.89 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucijos taikymo esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Anksčiau buvusios padėties atkūrimas reiškia tai, kad nė viena iš šalių negali įgyti daugiau teisių ar suvaržyti savo pareigų palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydama sandorį, dėl kurio negaliojimo restitucija taikoma. Kad ji būtų tinkamai pritaikyta, reikia įvertinti, kokie faktinio ar teisinio pobūdžio veiksmai atlikti pagal negaliojantį sandorį (LAT 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-530/2009). Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (LAT 2016 m. kovo 2 d. nutartis, civ. bylos Nr. 3K-3-124-701/2016). CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

Byloje konstatuota, kad atsakovė už jai parduotą nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini), pagal ginčo sandorius sumokėjo P. G. 28 000 Eur. Ekspertas 2023-07-11 ekspertizės akte padarė išvadą, kad ginčo buto su rūsiu rinkos vertė (duomenys neskelbtini) dienai yra 60 000 Eur. Sprendžiant dėl 2023-07-11 Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) įrodomosios vertės nagrinėjamoje byloje, svarbu pažymėti, kad turto vertės ekspertizę atliko teismo ekspertas D. G., kuris turto vertinimui naudojo lyginamąjį metodą, atsakė į teismo užduotą klausimą, kad turto rinkos vertė 2022-10-05 dienai, įvertinus jį retrospektyviai ir jo individualias savybes, buvo 60 000 Eur. Išanalizavus ir įvertinus ekspertizės akto turinį, tyrimo eigą, rašytinus įrodymus, eksperto paaiškinimus, teismas nenustatė, jog eksperto išvada būtų neišsami ar prieštaringa. Ekspertas atliko objekto apžiūrą ir nustatė jo vertę, remiantis bylos medžiaga ir teisiniais metodologiniais dokumentais. Taigi, eksperto išvada turi tiek profesinį, tiek mokslinį pagrindimą ir teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Analizuojant ir vertinant ekspertizės aktą, teismas nenustatė šio akto turinio prieštaringumo, akto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas eksperto išvadą vertina kaip išsamią, patikimą ir pakankamą, todėl vadovaujasi ekspertizės akte padarytomis išvadomis.

Atsižvelgiant į tai, kad P. G. yra pripažintas neveiksniu, jam nustatyta institucinė globa, teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Juolab, kad 28 000 Eur objektyviai nėra galimybės priteisti iš P. G., kadangi sąskaitoje nurodytų lėšų nėra, jis jomis nedisponuoja; todėl tikslinga ir pagrįsta taikyti alternatyvų restitucijos būdą, sumokant ekvivalentą pinigais, o būtent - ginčo butą nuosavybės teise priteisiant atsakovei, taip pat priteisiant iš pastarosios ginčo buto vertės skirtumą – 32 000 Eur P. G., atstovaujamam globos institucijos. Tai atitiktų CK 6.147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piniginio ekvivalento apskaičiavimo taisyklę (taikant kainas, galiojančias ginčo sandorio sudarymo metu). Taikant alternatyvų būdą, teismas įvertina aplinkybę, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorius, suvokė ir žinojo apie neadekvatų P. G. elgesį, ji pasinaudojo pastarojo psichine būsena, jo pažeidžiamumu, juolab, žinojo ir suvokė, kokios būklės parduodamas butas, tačiau, siekdama įsigyti turtą už itin mažą kainą, sudarė ginčo sandorius su asmeniu, kuris sandorių sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nesugebėjo išreikšti savo tikrosios valios bei suvokti elgesio pasekmių ir sandorio žalingumo.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.146 straipsnio nuostatą, taisyklė dėl restitucijos taikymo natūra nėra absoliuti, o šios taisyklės sąlygiškumas pagal šio straipsnio nuostatas sietinas su dviem aspektais: 1) neįmanomumu taikyti restituciją natūra (pavyzdžiui, dėl to, kad daiktas, esantis pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, buvo sunaikintas, nepataisomai sužalotas, perleistas arba egzistuoja kitos priežastys, dėl kurių galimybė taikyti restituciją natūra yra objektyviai neįmanoma); 2) didelių nepatogumų šalims sukėlimu (pavyzdžiui, dėl to, kad restitucijos taikymas natūra nepagrįstai apsunkintų abiejų sandorio šalių teisinę padėtį ir kartu būtų neproporcinga civilinių teisių gynimo priemonė). Todėl restitucija tokiu atveju turėtų būti atliekama, sumokant daikto vertę atitinkančią sumą pinigais, kuri apskaičiuojama laikantis CK 6.147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piniginio ekvivalento apskaičiavimo taisyklės. Kai restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais, daiktas lieka pirkėjui.

Taigi, nagrinėjamu atveju restitucija natūra yra negalima, todėl teismas priteisia ginčo butą nuosavybės teise atsakovei, įpareigojant ją sumokėti ginčo buto vertės skirtumą – 32 000 Eur P. G., atstovaujamam globos institucijos. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad tarptautiniuose dokumentuose, o būtent valstybės narių Ministrų komiteto Rekomendacijoje Nr. R(99)4, priimtoje 1999-02-23 dėl neveiksnių asmenų teisinės apsaugos, akcentuota tokio asmens interesų ir jo gerovės viršenybė (8 principas), kuri nustato pareigą neveiksnaus asmens turtą valdyti ir naudoti jo naudai ir gerovei užtikrinti. Taigi, priteisus iš atsakovės buto vertės skirtumą P. G., šios lėšos užtikrins pastarojo gerovę, jo tinkamas gyvenimo sąlygas globos institucijoje.

Kiti atsakovės argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Patenkinus ieškinį, remiantis CPK 150 str. 3 d., 2023-03-06 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštas, uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti, perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, paliktinas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p. prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nagrinėjamoje byloje, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Patenkinus jo ieškinį, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybės naudai, o būtent 602 Eur (CPK 96 str.).

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos 33,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 150 str. 3 d., 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) preliminariąją sutartį, kuria P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) susitarė ir įsipareigojo sudaryti buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.

Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu pirkimo – pardavimo sutartį priėmimo – perdavimo aktu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro A. R., kuria P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais – priteisti iš atsakovės Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo globėjos ir turto administratorės (duomenys neskelbtini), naudai 32 000 Eur (trisdešimt du tūkstančius eurų).

Priteisti atsakovei Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Palikti galioti 2023-03-06 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant juo disponuoti, perleisti jį tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 602 Eur žyminio mokesčio ir 33,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso – 635,20 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 20 euro centų).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.