- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- 2-136-930/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07445-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė (pirm.)
- Ieškovas
- J. F.
- Atsakovas
- A. F.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija vaiko teisių apaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. F. ieškinį atsakovui A. F. (A. F.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti šalims santuokines pavardes, priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti ieškovei transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ir 1250 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuoka buvo apskaityta Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė sūnaus. Atsižvelgiant į nepilnamečio šalių sūnaus amžių, į tai, kad iki šiol vaikas gyveno su ieškove, į jų artimą tarpusavio ryšį, atsakovo netinkamą gyvenimo būdą, vaiko psichologines savybes, ieškovės rūpinimąsi vaiku, jo sveikata, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Ieškovei atsakovo gaunamų pajamų dydis nėra žinomas. Nors atsakovas yra jaunas ir darbingas, tačiau visiškai neskiria lėšų nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymui. Todėl ieškovė viena išlaiko vaiką ir tenkina būtinuosius vaiko poreikius, kurie nuolatos didėja. Šiuo metu ieškovė jų tenkinimui kiekvieną mėnesį skiria ne mažiau 600 Eur. Vaiko maistui išleidžiama 250 Eur per mėnesį (reikalingas maistas be gliuteno), 100 Eur - drabužiams ir avalynei, nemaža dalis lėšų skiriama vaiko lavinimo priemonėms, žaislams, taip pat vaistams bei vitaminams, kadangi vaikas turi specialių poreikių – serga (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gydomas emolientais, hormoniniais vaistais, drėkinamaisiais kremais. Dėl šios ligos sukeliamų pasekmių vaikas serga (duomenys neskelbtini), būdinga (duomenys neskelbtini). Todėl išlaidos vaistams, kremams, servetėlėms, lašams miegui, raminančioms žolelių arbatoms sudaro 150 Eur per mėnesį. Kiekvieną mėnesį apie 100 Eur išleidžiama buities priemonėms – ekologiškiems skalbimo milteliams, skalbinių minkštikliams, šampūnams, muilams, dantų pastai ir higienos priemonėms. Ieškovė taip pat moka didelius komunalinius mokesčius – vaiko dalis sudaro 50 Eur per mėnesį. Santuokos metu šalys įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vidutinės rinkos vertės, ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur vidutinės rinkos vertės. Ieškovė dalintinų kreditorinių įsipareigojimų neturi, o apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus ieškovei nėra žinoma.
2018 m. gegužės 21 d. nutartimi teismas atsisakė jurisdikcijos dalyje dėl reikalavimų nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės ir neatsiejamai susijusių reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pavardžių po santuokos nutraukimo, ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad iki 2016 m. liepos 29 d. šalys gyveno kartu, 2018 m. sausio 15 d. atsakovas Rygos miesto Pardaugavos teisme pateikė ieškinį dėl šalių santuokos nutraukimo. 2019 m. sausio 30 d. Rygos miesto Pardaugavos teismas priėmė sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo, kuris įsiteisėjo 2019 m. vasario 20 d. Atsakovas pripažįsta ieškinį dalyje dėl reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi vaikas nuo pat gimimo gyvena su ja. Su reikalavimu priteisti iš atsakovo 300 Eur dydžio periodinį nepilnamečio vaiko išlaikymą atsakovas nesutinka, kadangi teikia vaikui išlaikymą po 218,50 Eur per mėnesį. Atsakovo mokama išlaikymo vaikui suma yra proporcinga jo turtinei padėčiai, didesnio išlaikymo atsakovas teikti negali dėl savo gaunamų pajamų dydžio – vidutiniškai 483,26 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Be to, atsakovas turi išlaikyti dar vieną vaiką bei mokėti 110,76 Eur dydžio kredito įmokas Luminor Bank už savo ir vaiko būstą Rygoje. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo įsigytas šalių santuokos metu, atsakovas pardavė už 1200 Eur. Kadangi minėtos transporto priemonės nebėra, nėra pagrindo spręsti dėl jos padalinimo. Atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ atitektų ieškovei, neišmokant atsakovui kompensacijos. Atsakovas santuokos metu asmeniškai investavo lėšas į šalių bendros gyvenamosios vietos Lietuvoje buitinės technikos ir baldų įsigijimą, tačiau kompensacijos už tai iš ieškovės nereikalauja.
Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą (t. I, b. l. 88-89), kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena ieškovei ir jos motinai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tarnyba, atsižvelgdama į vaiko amžių bei į tai, jog vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), vertina, kad nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaiko interesus. Skyrius neturi informacijos dėl netinkamo tėvų valdžios panaudojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Ieškovės prašomas priteisti 300 Eur per mėnesį dydžio periodinis išlaikymas galimai patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius, tačiau ieškovė turi teikti įrodymus dėl prašomo išlaikymo dydžio reikalingumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad mažina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui iki 218 Eur per mėnesį ir reikalavimą dėl kompensacijos už parduotą automobilį iki 350 Eur per mėnesį bei prašo priteisti iš atsakovo pašto išlaidas. Papildomai paaiškino, jog vaikas serga (duomenys neskelbtini), negali vartoti maisto produktų, kuriuose yra glitimo, netoleruoja laktozės. Tačiau alerginės slogos nebeturi. Vaikui reikia auklės, kadangi ieškovės motinai yra (duomenys neskelbtini), ji negali prižiūrėti šalių sūnaus. Auklė reikalinga 3 valandoms darbo dienomis, valandos įkainis - 4 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) specialiste. Jos gaunamos pajamos sudaro 780 Eur per mėnesį, neskaičiuojant 60 Eur už darbą šventinėmis dienomis.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, sutinka teikti vaikui 218 Eur dydžio periodinį mėnesinį išlaikymą, sutinka, kad ieškovei liktų automobilis (duomenys neskelbtini), sutinka sumokėti ieškovei 350 Eur dydžio kompensaciją už parduotą automobilį (duomenys neskelbtini). Tačiau nesutinka mokėti teismo pašto išlaidų, kadangi ieškovė dar nesumokėjo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Rygos teisme.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą institucijai pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis). 2020-08-05 institucija pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Atsakovui pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Iš į bylą pateiktos vaiko gimimo liudijimo kopijos (t. I, b. l. 9) nustatyta, kad šalys turi sūnų A. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sprendimo priėmimo šioje byloje metu yra nepilnametis. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas sutinka, kad ji būtų nustatyta su ieškove.
Iš 2018-06-19 buities tyrimo akto (t. I, b. l. 88-91) nustatyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiko teisių pažeidimus nėra.
Esant nustatytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą, prašydama priteisti iš atsakovo 218 Eur dydžio periodinį mėnesinį išlaikymą.
Nors ieškovė nurodė dideles išlaidas vaiko maistui, atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes apie specialius vaiko poreikius, susijusius su vaiko sveikata, tokios išlaidos būtų pagrįstos. Įvertinant visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji vaiko poreikiai aprangai, komunalinėms paslaugoms yra realūs ir protingo dydžio. Nors sveikatos poreikių dydį patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas vaiko sveikatos problemas, manytina, kad ieškovė patiria didesnes nei įprastinės išlaidas vaikui reikalingiems vaistams, higienos priemonėms. Nors ieškovės nurodytas išlaidų buities prekėms dydis kelia abejonių dėl jų pagrįstumo, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė sumažino ieškinio dėl priteistino išlaikymo vaikui reikalavimą iki pusės minimalios mėnesinės algos dydžio. Remiantis kasacinio teismo praktika, minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas), bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas lanko anglų kalbos, futbolo, šokių būrelius, kuriems taip pat patiriamos išlaidos, be to, reikalinga skirti lėšų vaiko laisvalaikiui, poilsiui, atostogoms.
CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis (t. I, b. l. 10-11), ieškovė dalinės nuosavybės teise paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu iki santuokos su atsakovu sudarymo įgijo 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, tokiu būdu užtikrindama vaiko teisę į būstą. Iš VĮ Regitra duomenų (t. I, b. l. 12, 36) matyti, kad ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė dirbanti (duomenys neskelbtini) specialiste, gaunanti apie 800 Eur dydžio atlyginimą per mėnesį. Bylos duomenimis, ieškovė daugiau išlaikytinių neturi, apie turimus finansinius įsipareigojimus byloje duomenų nėra.
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis (t. I, b. l. 20), atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra. Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų apie pajamas (t. I, b. l. 171) matyti, jog jo gaunamos mėnesio darbinės pajamos neatskaičius mokesčių šiek tiek viršija 700 Eur. Iš byloje esančios Latvijos Respublikos Rygos miesto civilinės metrikacijos skyriaus pažymos matyti, jog atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė kitą santuoką (t. I, b. l. 170), (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus (t. I, b. l. 169). Taigi atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Jis moka 110,76 Eur dydžio būsto paskolos įmokas bankui, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. I, b. l. 175-177). Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, darančių įtaką jo darbingumui ir, tuo pačiu, turtinei padėčiai, byloje nėra.
Iš nustatytų duomenų ir šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Abi šalys turi būstą, gauna panašaus dydžio atlyginimą. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Nesant duomenų apie atsakovo nedarbingumą, daroma išvada, kad jis turi galimybes gauti pakankamas pajamas vaiko poreikiams tenkinti ir prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveika, visaverte asmenybe. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 218 Eur per mėnesį, taigi sutiko su sumažintu ieškovės ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Iš į bylą pateiktų atsakovo sąskaitos išrašų (t. II, b. l. 18) nustatyta, jog būtent tokio dydžio išlaikymą atsakovas vaikui teikė iki šiol.
Esant visoms nustatytoms aplinkybėms, teismas tenkina ieškovės sumažintą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą po 218 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. kovo 9 d.) iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Ieškovė skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl turto padalinimo.
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). VĮ Registrų centras ir Juridinių asmenų registro duomenimis, gyvendamos santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių neįgijo. VĮ Regitra duomenimis (t. I, b. l. 12), ieškovės vardu registruotas šalių santuokos metu įgytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašo šį automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisti jai, neišmokant atsakovui kompensacijos. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė šį ieškinio reikalavimą, atsakovas su juo sutiko.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kadangi transporto priemonė yra nedalus daiktas (CK 4.6 straipsnio 2 dalis), turi būti padalinta priteisiant vienai iš šalių, kitai šaliai priteisiant ½ turto vertės kompensaciją (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Tačiau atsakovas neprašė priteisti kompensacijos už jai atitenkantį automobilį, sutiko su ieškovės reikalavimu dėl šio turto padalinimo.
Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių turto padalinimas prašomu būdu pažeistų vaiko interesus. Duomenų apie šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus, kurių vykdymui turėtų įtakos būtent toks turto padalinimo būdas, byloje nėra.
Esant nurodytoms aplinkybėms, transporto priemonė dalinama ieškovės prašomu būdu, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
VĮ Regitra duomenimis (t. I, b. l. 13-14), šalims gyvenant santuokoje, atsakovo vardu buvo registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Iš į bylą atsakovo pateiktų duomenų (t. I, b. l. 178) matyti, jog minėta transporto priemonė buvo parduota (duomenys neskelbtini). Šį faktą įrodo ir VĮ Regitra 2018 m. kovo mėnesio pažyma (t. I, b. l. 18-19), kurioje nurodyta, jog minėtas automobilis yra išregistruotas gavus užsienio institucijos pranešimą apie įregistravimą, konfiskavimą ar baigimą eksploatuoti. Atsakovas pripažino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad šalims ėmus gyventi skyrium, jis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur pardavė santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini).
Transporto priemonei (duomenys neskelbtini) nebepriklausant nei vienai iš šalių nuosavybės teise, nebėra teisinio pagrindo spręsti šio turto padalinimo klausimą, tačiau yra pagrindas priteisti ieškovei kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. CK 3.98 straipsnis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą, prašydama priteisti iš atsakovo 350 Eur už parduotą automobilį (duomenys neskelbtini). Atsakovas su tokiu reikalavimu sutiko. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 350 Eur dydžio kompensacija už atsakovo parduotą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, atsakovo nurodyta aplinkybė dėl jo sumokėtų bylinėjimosi išlaidų Rygos teisme nagrinėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo neturi įtakos sprendžiant dėl šioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė, reikšdama ieškinį, už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, sumokėjo 30 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismui ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo palikus nenagrinėtą, šis žyminis mokestis užskaitomas kaip sumokėtas už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 30 Eur dydžio žyminis mokestis.
Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą mokėjimo. Ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jos ieškinį šioje dalyje tenkinus, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 78 Eur (218 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.
CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, pateikė 350 Eur už ieškinio surašymą, patarimus ir kitas teisines paslaugas išlaidas pagrindžiančius įrodymus – pinigų priėmimo kvitą (t. I, b. l. 17).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės patirtos advokato padėjėjo pagalbos išlaidos neviršija rekomendacijose už civilinėse bylose priteistiną advokato padėjėjo pagalbą numatyto maksimalaus dydžio už ieškinio parengimą, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 350 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad, ieškovei pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byla nagrinėjama Latvijos teisme ir teismui 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakius jurisdikcijos dalyje dėl reikalavimų nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo ir pavardžių po santuokos nutraukimo, ieškinys šioje dalyje paliktas nenagrinėtas. Kadangi dalis teisinės pagalbos išlaidų susidarė ieškovei reiškiant ieškinį dėl šių reikalavimų, iš atsakovo priteistina šių išlaidų dalis proporcingai mažintina, priteisiant ieškovei iš atsakovo 200 Eur (57 procentus) teisinės pagalbos išlaidų.
Ieškovė taip pat sumokėjo 113,97 Eur už procesinių dokumentų siuntimą į Latvijos Respubliką (t. I, b. l. 141). Kadangi dalies ieškinio reikalavimų palikimas nenagrinėtų neįtakojo poreikio siųsti procesinius dokumentus atsakovui, dėl ko ieškovė patyrė nurodytas išlaidas, tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteisiamas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Byloje susidarė 24,41 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovės ieškinį dalyje palikus nenagrinėtą, o likusioje dalyje (57 proc. reikalavimų) tenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 13,91 Eur, o iš ieškovės – 10,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove J. F., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. F. (A. F.), gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 218 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. kovo 9 d.) iki vaiko pilnametystės.
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė J. F., a. k. (duomenys neskelbtini)
Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovei J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. F. (A. F.), gim. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio kompensaciją už atsakovo parduotą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas, VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. F. (A. F.), gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 343,97 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 97 eur centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. F. (A. F.), gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 91,91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 91 euro centą) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš ieškovės J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,50 Eur (dešimt eurų 50 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.