Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skunda? dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-23610-920/2019 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme el. paštu 2019 m. rugsėjo 6 d. gautas antstolio Regimanto Budreikos 2019 m. rugsėjo 6 d. patvarkymas dėl V. J. 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo patenkinimo iš dalies. Kartu pateiktas V. J. skundas su pridedamais priedais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pirmosios instancijos teismas paliko pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nenagrinėtą, nustatęs, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ir CPK normos nenustato skundų dėl antstolių veiksmų trūkumų šalinimo tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

9. CPK 443 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamos pagal pareiškėjo pateiktą skundą. CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Bylų dėl antstolių veiksmų taisyklės detalizuotos CPK XXXI skyriuje (510-513 straipsniai). Asmuo, manydamas, jog antstolio veiksmai neteisėti, gali juos apskųsti. CPK 510-513 straipsniuose nėra nustatyta papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110-115 straipsniai). Tam, kad tiek antstolis, tiek teismas galėtų tinkamai įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo turi pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus.

10. Kompleksiškai analizuojant CPK teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų padavimą ir nagrinėjimą, daroma išvada, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, kad nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsniuose numatytus reikalavimus. CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų.

11. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad pagal teisinį reguliavimą, galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019 ir kt.).

12. Ypatingąja teisena nagrinėjami pareiškimai, skundai yra procesiniai dokumentai (CPK 110 straipsnis), todėl jie turi atitikti procesiniams dokumentams, pateikiamiems teismui, keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose. Taigi, pareiškėjo V. J. skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), nes asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punkte nurodytų būdų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė šios aplinkybės, tačiau ir antstolio patvarkymas su pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų su priedais Kauno apylinkės teisme gautas el. paštu, kas taip pat neatitinka CPK 175¹ straipsnyje nustatytos tvarkos.

13. Pagal CPK 296 straipsnio 11 punktą ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir tik esant CPK 296 straipsnio 2 dalyje nustatytai sąlygai nagrinėti skundo palikimo nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 11 punkte nustatytu pagrindu klausimą.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, kas sudaro pagrindą ginčijamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir antstolio patvarkymo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo V. J. skundo dėl antstolio veiksmų ir antstolio patvarkymo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.