- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-494-856/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. Č.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4635-1138/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei E. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės E. Č. 256,57 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 230,91 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. birželio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2020 m. kovo 23 d. UAB „Be kredito“ ir atsakovės E. Č. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, pagal kurią ginčai tarp sutarties šalių yra sprendžiami pagal nuomotojo, t. y. uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“, buveinės registracijos vietą; priteisė iš atsakovės E. Č. ieškovei UAB „Legal Balance“ 256,57 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 23,09 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (279,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 149,16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas, įvertinęs 2020 m. kovo 23 d. UAB „Be kredito“ ir atsakovės sudarytos išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu, sprendė, jog yra pagrindas pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) sutarties nuostatą, pagal kurią ginčai tarp sutarties šalių yra sprendžiami pagal nuomotojo, t. y. UAB „Be kredito“, buveinės registracijos vietą. Sutarties sąlygos yra standartinės, nėra duomenų, kad buvo aptartos individualiai, sutartis vertintina kaip vartojimo, taip pat nėra duomenų, jog susitarimas dėl teritorinio teismingumo buvo šalių realiai aptartas.
4. Teismas nurodė, kad duomenų apie tai, jog atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su pradine kreditore ar reikalavimo teisę į atsakovės skolą perėmusia ieškove, byloje nėra. Prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų atsakovė nepareiškė, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 256,57 Eur skolą laikė pagrįstu.
5. Teismas nurodė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios nuomos sutartis yra vartojimo sutartis, atsakovė yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo skalbimo mašiną asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais).
6. Teismas nurodė, kad Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgęs į šią įstatyminę nuostatą, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė ne 230,91 Eur delspinigių, kaip to prašė ieškovė, bet 23,09 Eur (256,57 Eur x 0,05 procento x 180 dienų). Pasirinkdamas nurodytą netesybų dydį teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje apskritai nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius (ar pradinės kreditorės patirtus nuostolius) ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog paskaičiuoti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus. Be to, ir aukštesnės instancijos teismų nurodoma, kad pozicija mažinti netesybas yra pagrįsta, bei, be kita ko, pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius.
7. Teismas nurodė, kad net ir pačios ieškovės sudarytoje 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyti tik 0,02 procento delspinigiai (5.1. punktas), t. y. net ir ieškovės verslo teisiniuose santykiuose nustatomos kelis kartus mažesnės netesybos nei nagrinėjamu atveju prašoma priteisti iš vartotojo. Kartu teismas pažymėjo, kad ir naujausioje apeliacinės instancijos teismų praktikoje pritariama pozicijai dėl netesybų mažinimo (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-777-883/2021).
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovės E. Č. 230,91 Eur delspinigius; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės E. Č. 260 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; likusią Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės E. Č. 19,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) bendrųjų sąlygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
8.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
8.3. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
8.4. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintas visa apimtimi, teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro sprendimo už akių dalies dėl delspinigių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės E. Č. 2020 m. kovo 23 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo išnuomota skalbimo mašina „Beko“, modelio Nr. (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertė sutarties sudarymo metu – 239 Eur su PVM), 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perdavė naudotis skalbimo mašiną „Beko“, o atsakovė visą sutarties laikotarpį įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį – 15,99 Eur. 2021 m. sausio 29 d. pradinė kreditorė išsiuntė atsakovei pretenziją dėl nesumokėtos skolos už nuomos paslaugas bei informavo, kad neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, sutartis bus nutraukiama ir perduota tretiesiems asmenims dėl išieškojimo. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl UAB „Be kredito“ 2021 m. vasario 8 d. nutraukė sutartį su atsakove. 2021 m. birželio 11 d. tarp UAB „Be kredito“ ir UAB „Legal Balance“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu reikalavimo teisė į atsakovės E. Č. įsiskolinimą buvo perleista ieškovei. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2021 m. birželio 16 d. pranešimu.
13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu - pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja bei silpnesniąja šalimi.
15. Kaip nustatyta iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio, teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė yra vartotoja, ir į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius (ar pradinės kreditorės patirtus nuostolius) ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad paskaičiuoti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatant, kokia delspinigių suma laikytina pagrįsta ir pakankama, gali būti remiamasi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog VKĮ nuostatose nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
16. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas gali remtis VKĮ nuostatomis, kaip reglamentuojančiomis panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo.
17. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
18. Sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatyta atsakovės pareiga mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Minėtos nuostatos pagrindu apeliantė tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašo priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos už 180 dienų, t. y. 230,91 Eur.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
21. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
22. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; kt.).
23. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino vadovaudamasis pirmuoju netesybų mažinimo pagrindu (aiškiai per didelės netesybos).
24. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; kt.).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos delspinigių dydžio klausimu, teisingai atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prašoma priteisti 230,91 Eur delspinigių suma yra beveik lygi skolos sumai (256,57 Eur), todėl 0,5 procentų delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai per didelis, pažeidžiantis vartotojos, kaip silpnesnės šalies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sutartimi nustatytą 0,5 procento delspinigių dydį sumažino iki 0,05 procento. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir aiškiai per didele apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 0,05 procento delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
26. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos delspinigių dydžio klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo pirmosios instancijos teisme.
28. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.