- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- e2A-777-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00857-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- N. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui N. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo N. P. 261,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 235,68 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas N. P. (duomenys neskelbtini) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 13 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Televizorius (duomenys neskelbtini), bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto. (duomenys neskelbtini) atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovas per pranešime apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Kadangi atsakovas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino daikto, atsakovas yra skolingas 261,87 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos ir privalo šią sumą nedelsiant atlyginti. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 235,68 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti pagal formulę: 261,87 Eur nesumokėtų nuomos mokesčio įmokų suma pagal sutartį x 0,5 proc. sutarties bendrosiose sąlygose įtvirtintas delspinigių dydis / 100 x 180 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos.
Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai. Iš jo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo N. P. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ 261,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 23,57 Eur delspinigių, iš viso – 285,44 Eur, 5,00 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (285,44 Eur) nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,17 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ ir atsakovo N. P. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, pagal kurią ginčai tarp sutarties šalių yra sprendžiami pagal nuomotojo, t. y. uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“, buveinės vietą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas savo įsipareigojimą vykdyti sutartį, su ieškove neatsiskaitė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, daiktą grąžino (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 261,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 235,68 Eur netesybų, paskaičiuotų už 180 dienų, nuo negrąžintų įmokų, taikant 0,5 proc. dydžio per dieną delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną uždelstą dieną, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pati ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kad sutartimi nustatytos netesybos negali būti neproporcingos ir akivaizdžiai per didelės. Teismas pabrėžė, kad netesybų dydis negali prieštarauti protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikti galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeisti teisėtus kitos šalies interesus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, kad su atsakovu sudaryta sutartis turi būti vertinama kaip vartojimo, todėl sumažino netesybų dydį iki 0,05 proc. už kiekvieną praleistą dieną.
Pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas nurodytą netesybų dydį teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje apskritai nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius (ar pradinės kreditorės patirtus nuostolius) ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad paskaičiuoti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11391-1138/2021 dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo N. P. 235,68 Eur delspinigių ir pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisti apeliantei iš atsakovo N. P. 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, remdamasis silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apelianto prašomus priteisti delspinigius, todėl juos sumažino nuo prašomų priteisti 235,68 Eur iki 23,57 Eur.
Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai taikė LR VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Sutartis) bendrųjų sąlygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Kitaip tariant, pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visa nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas LR VKĮ.
Taip pat nurodė, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (LR CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, atsižvelgęs į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai sumažino apeliantės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 138,00 Eur iki 79,17 Eur. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka.
Atsakovas N. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp nuomotojo UAB ,,Be kredito“ ir atsakovo N. P. prievoliniai teisiniai santykiai atsirado (duomenys neskelbtini) sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) 13 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
Pradinis kreditorius UAB ,,Be kredito“ (duomenys neskelbtini) nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovo skolą sudaro 261,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. (duomenys neskelbtini) pranešimu UAB „Legal balance“ informavo atsakovą, kad (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Be kredito“ atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo prievolę. Už termino įvykdyti prievolę praleidimą ieškovė atsakovui paskaičiavo 235,68 Eur delspinigių.
Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 235,68 Eur delspinigių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra vartotojas, silpnesnioji sutarties šalis, o vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė prašytų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, o prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Dėl to, atsižvelgiant dar ir į VKĮ nuostatas bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 23,57 Eur (261,87 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.) dydžio delspinigius. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti sutartimi šalių sutarto delspinigių dydžio.
Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tiesiogiai taikė VKĮ nuostatas, o vadovavosi jomis kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Dėl to, apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatos taikytos nepagrįstai, yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti VKĮ nuostatas, kaip reglamentuojančias panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo.
Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vartotojų teisių apsaugos nuostatas, VKĮ nuostatas bei taikydama jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, nusprendžia, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus, dėl to konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas delspinigių dydį pagrįstai sumažino iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nustatytas delspinigių dydis ne tik gerokai viršija VKĮ normose numatytą dydį, tačiau ir praktiškai yra tokio paties dydžio, kaip ir reikalautos priteisti skolos dydis, kas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, kai viena iš ginčo šalių yra vartotojas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 23,57 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.