- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2S-2-889/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08046-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- E. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė Vida Daugirdienė, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolis Zenas Zenkevičius, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis Giedrius Jonauskas, antstolis Andrius Bespalovas, antstolis Egidijus Smagurauskas, akcinė bendrovė „Gjensidige“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Š.“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. P., K. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2023 m. kovo 2 d., pareiškėjui E. P. (toliau – pareiškėjas) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Eglė Gabrėnienė (toliau – bankroto administratorė).
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. birželio 5 d. gautas ir 2023 m. birželio 8 d. patikslintas bankroto administratorės prašymas dėl kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) reikalavimo patikslinimo ir įpareigojimo antstolei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartimi bankroto administratorės prašymas tenkintas iš dalies. Teismas nutarė patvirtinti pareiškėjo patikslintą kreditorės VMI finansinį reikalavimą 288 692,76 Eur sumai, iš kurios pirmu etapu tenkinamas kreditorinis reikalavimas sudaro 288 690,46 Eur, antru etapu tenkinamas kreditorinis reikalavimas – 2,30 Eur, nurašomi kreditoriniai reikalavimai – 286 209,76 Eur, nenurašomi kreditoriniai reikalavimai – 2 483 Eur. Teismas įtraukė suinteresuotu asmeniu byloje antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę. Kitos prašymo dalies (dėl įpareigojimo antstolei) netenkino. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
4.1. Po Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria patvirtinti pareiškėjo kreditorių finansiniai reikalavimai, priėmimo paaiškėjo, jog antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 400 Eur baudos išieškojimo VMI naudai, todėl patikslintas VMI kreditorinis reikalavimas 288 692,76 Eur sumai, iš jų pirmu etapu tenkinami kreditoriniai reikalavimai 288 690,46 Eur sumai, antru etapu – 2,30 Eur sumai, nurašomų VMI kreditorinių reikalavimų suma yra 286 209,76 Eur, nenurašomų – 2 483 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo bankroto administratorės prašymas dėl patikslinto kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo tenkintinas, pateiktas patikslintas kreditoriaus VMI reikalavimas tvirtintinas (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 2, 6 dalys).
4.2. Antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė 2023 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. e1-3417-903/2020 grąžino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, todėl pareiškėjo bankroto administratorės prašymas įpareigoti antstolę grąžinti vykdomąjį dokumentą 2021 m. liepos 8 d. Nr. e1-3417-903/2020 dėl 2 400 Eur baudos išieškojimo VMI ir nutraukti apribojimų taikymą pareiškėjo sąskaitai, antstolei įpareigojimą įvykdžius, netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. VMI teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta į nurašomų kreditorinių reikalavimų sąrašą įtraukti VMI finansinį reikalavimą 286 209,76 Eur sumai, ir prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį dalyje dėl kreditorės VMI kreditorinių reikalavimų bei patvirtinti pareiškėjo patikslintą kreditorės VMI finansinį reikalavimą 288 692,76 Eur sumai, iš jų pirmu etapu tenkinami kreditoriniai reikalavimai 288 690,46 Eur sumai, antru etapu – 2,30 Eur sumai, nurašomų VMI kreditorinių reikalavimų suma yra 713,30 Eur, nenurašomų – 287 977,16 Eur. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad kreditorės VMI kreditorinis reikalavimas dalyje dėl 285 496,46 Eur yra susidaręs dėl pareiškėjui paskirtų baudų už kitus įstatymų pažeidimus (už antstolio reikalavimų nevykdymą), dėl ko šioje dalyje baigus bankroto bylą šis reikalavimas nėra nurašomas (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl 285 496,46 Eur dydžio VMI kreditorinio reikalavimo priskyrimo prie nurašomų yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į VMI atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas nesutinka dėl to, kad nenurašomų reikalavimų suma yra 287 977,16 Eur. Pagal byloje esančius duomenis nenurašomos baudos turėtų būti 2483 Eur, t. y. nenurašomos administracinių pažeidimų baudos ir kriminalinė bauda. VMI prašomos nustatyti nenurašytinos sumos yra susidariusios iš baudų pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 2, 3 dalis, už antstolių patvarkymų nevykdymą (2014 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-330-897/2014 pareiškėjui buvo paskirta 1000 Lt per dieną bauda už tai, kad jis, būdamas įmonės MB „E.“ vadovas nevykdė antstolės Brigitos Tamkevičienės patvarkymo atlikti išskaitas iš MB „E.“ darbuotojo, galiausiai v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suskaičiuota 284 696,46 Eur bauda; 50 Eur bauda, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3561-889/2016 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-3561-889/2016 antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje; 100 Eur bauda, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8454-323/2016 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-8454-323/2016 antstolio A. Selezniovo kontoroje; 250 Eur bauda, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2303-328/2017 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-2303-328/2017 antstolio A. Selezniovo kontoroje; 400 Eur bauda, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9518-618/2017 už antstolio reikalavimų nevykdymą, kurios išieškojimas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-95l8-618/2017 antstolio A. Selezniovo kontoroje).
6.2. Valstybės reikalavimų, už civilinio, net ne administracinio ar baudžiamojo proceso pažeidimus nenurašymas kelia abejonių dėl fizinio asmens bankroto proceso tikslų įgyvendinimo.
6.3. Reikalavimai, kurie lieka nenurašomi po fizinio asmens bankroto proceso pabaigos, yra tiesiogiai susiję su šio proceso tikslų pasiekimu. Jeigu konkretūs mokumo atkūrimo plane nurodyti reikalavimai lieka nenurašyti, tai reiškia, kad fizinis asmuo juos turi toliau tinkamai vykdyti ir po bankroto proceso pabaigos. Todėl reikalavimų, kurie lieka nenurašyti po fizinio asmens bankroto proceso pabaigos, teisinės pasekmės yra reikšmingos užtikrinant tinkamą šio proceso tikslo pasiekimą.
6.4. FABĮ 29 straipsnio 7 dalies, kuria remiasi VMI, nuostata (pakeista 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-451), įtvirtinanti, kad plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už kitų įstatymų pažeidimus, yra itin nekonkreti ir turėtų būti aiškinama bendrųjų fizinio asmens bankrotą reglamentuojančių teises normų, principų ir tikslų kontekste.
6.5. 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-451 į Lietuvos nemokumo teisės sistemą buvo perkelta 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (toliau – Direktyva). Direktyvoje nustatyta verslininkų skolų nurašymo procedūra įtvirtina minimalius reikalavimus valstybių narių teisėje nustatytoms skolų nurašymo (fizinių asmenų nemokumo) procedūroms. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisėje nenurašomos gali būti fizinio asmens (verslininko) skolos, kylančios dėl taikytų baudžiamųjų sankcijų arba su jomis susijusių skolų (Direktyvos 23 straipsnio 4 dalies b punktas). Tačiau Direktyvoje prie tokių nenurašomų skolų nėra priskiriamos skolos, kylančios iš kitų (ne baudžiamųjų) įstatymų pažeidimo. Tokių skolų nenurašymas po bankroto proceso gali daryti neigiamą poveikį ir fizinių asmenų (verslininkų) galimybėms užsiimti nauja verslo veikla po bankroto proceso. Kuo labiau išplečiamas ir skolų, kurios lieka nenurašytos po bankroto proceso, sąrašas, tuo atitinkamai sumažinamos galimybės pasiekti ir veiksmingą antrosios galimybės tikslą.
6.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika iki šiol yra formuojama bankrutuojančiam asmeniui palankia kryptimi, pvz., civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022 buvo nuspręsta bankroto pabaigoje nurašyti akcizo mokestį už krovinyje rastą paslėptą tabaką laikant, kad tai yra mokestinė prievolė.
Atsiliepimas
7. Bankroto administratorė pateikė atsiliepimą į VMI atskirąjį skundą, kuriuo prašo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2FB-1244-637/2023 nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išnagrinės Lietuvos Aukščiausio Teismo prašymą Nr. 1B-11/2023 arba atmesti VMI skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
7.1. 2023 m. birželio 19 d. VMI į bylą pateikė prašymą dėl VMI kreditorinio reikalavimo patikslinimo, kuriame nurodė, kad po finansinio reikalavimo pateikimo pateiktos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus, t. y. už laikotarpį iki nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, priskaičiuota 466,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Be to, patikslinta informacija apie antstolių vykdytų baudų išieškojimą ir kitų skolų valstybei dydžius, todėl bendras tikslintinas VMI kreditorinis reikalavimas yra 289 142,36 Eur, iš kurių 288 026,46 Eur VMI finansinio reikalavimo suma negalės būti nurašyta teismui paskelbus fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, nes šią sumą sudaro baudos už administracinius teisės pažeidimus / nusižengimus ir / arba nusikalstamas veikas ir/ ar kitus įstatymų pažeidimus, vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi. Tokiu būdu nėra aišku, kokio dydžio kreditorinį reikalavimą VMI siekia galiausiai patvirtinti – 288 692,76 Eur, iš jų nenurašomų kreditorinių 287 977,16 Eur (kaip nurodyta 2023 m. birželio 21 d. atskirajame skunde) ar 289 142,36 Eur, iš jų nenurašomų kreditorinių 288 026,46 Eur (kaip nurodyta 2023 m. birželio 19 d. prašyme dėl patikslinimo).
7.2. Be to, VMI atskirajame skunde sudėjus nurašomas (713,30 Eur) ir nenurašomas (287 977,16 Eur) sumas gaunasi 288 690,46 Eur, ne 288 692,76 Eur. VMI turėtų pateikti aiškią poziciją dėl galutinio pageidautino tvirtintino kreditorinio reikalavimo dydžio.
7.3. Dėl nenurašomų kreditorinių reikalavimų: byloje kilo klausimas, ar pareiškėjui taikytina FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata (pakeista 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-451), įtvirtinanti, kad plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, išskyrus reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už kitų įstatymų pažeidimus, turi būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes nėra ginčo dėl to, kad nenurašomos baudos, paskirtos už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas (pareiškėjo atveju 2483 Eur: pagal antstolio Egidijaus Smagurausko v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) 60 Eur; antstolio Zeno Zenkevičiaus v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nutarimą (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos AVPK) 23 Eur ir antstolės A. Rimaitės-Žičkuvienės v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal e1-3417-903/2020 baudą už nusikalstamą veiką 2400 Eur).
7.4. Į šiuo metu galiojančioje FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatytų skolų, kurios nenurašomos po bankroto proceso, sąrašą įtraukiamos skolos, kylančios iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens kitų įstatymų pažeidimus. Tai reiškia, kad minėtoje teisės normoje nėra nustatyta, už kokių konkrečių įstatymų pažeidimą fiziniam asmeniui paskirtos baudos nėra nurašomos, arba priešingai, baudos yra nenurašomos už visų įstatymų pažeidimus, konkrečiai nenustatant, iš kokio konkretaus teisinio santykio kylantys reikalavimai nenurašomi.
7.5. Situacija yra dviprasmiška, ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2023 m. balandžio 25 d., nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e3K-3-140-313/2023 priėmė nutartį kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu. Šiuo metu prašymas Nr. 1B-11/2023 Konstituciniame teisme dar laukia nagrinėjimo, o būtent ar FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad po bankroto proceso į nenurašomų reikalavimų sąrašą yra įtraukiami reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieštarauja teisinės valstybės principui. Dėl to, tikslinga stabdyti bylą Nr. e2FB-1244-637/2023 iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos Aukščiausio Teismo prašymą Nr. 1B-11/2023.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria į nurašomų pareiškėjo kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą įtrauktas pareiškėjo kreditorės VMI finansinis reikalavimas 286 209,76 Eur sumai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos sustabdymo kitam teismui pasikreipus į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl FABĮ normos atitikties Konstitucijai įvertinimo
11. Bankroto administratorė atsiliepimu į VMI atskirąjį skundą prašo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2FB-1244-637/2023 nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą Nr. 1B-11/2023.
12. Bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos.
13. CPK 163 straipsnyje nustatyti pagrindai kai teismas privalo sustabdyti bylą, tarp kurių ir kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais (1 dalies 7 punktas). CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia. Paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.
14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 25 d. civilinėje byloje e3K-3-140-313/2023 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar: 1) FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad po bankroto proceso į nenurašomų reikalavimų sąrašą yra įtraukiami reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui; 2) 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išdėstyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui.
15. Konstitucinio Teismo pirmininko 2023 m. gegužės 12 d. potvarkiu priimtas nagrinėti pareiškėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymas ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja: FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2021 m. birželio 29 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją po bankroto proceso nenurašomi reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus; FABĮ Nr. XI-2000 5, 6, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata „išskyrus <...> reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus <...> kitų įstatymų pažeidimus“ taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams. Rengiama konstitucinės justicijos byla Nr. 12/2023.
16. Kadangi nustatyta, kad kitas teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą dėl teisės normos atitikties Konstitucijai, todėl spręstina dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto privalomo bylos stabdymo pagrindo.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi (jos dalimi) patvirtino patikslintą kreditorės VMI reikalavimą 288 692,76 Eur sumai, iš jų pirmu etapu tenkinami kreditoriniai reikalavimai 288 690,46 Eur sumai, antru etapu – 2,30 Eur sumai, nurašomų VMI kreditorinių reikalavimų suma yra 286 209,76 Eur, nenurašomų – 2 483 Eur. VMI atskiruoju skundu prašo patvirtinti pareiškėjo patikslintą kreditorės VMI finansinį reikalavimą 288 692,76 Eur sumai, iš jų pirmu etapu tenkinami kreditoriniai reikalavimai 288 690,46 Eur sumai, antru etapu – 2,30 Eur sumai, nurašomų VMI kreditorinių reikalavimų suma yra 713,30 Eur, nenurašomų – 287 977,16 Eur, motyvuodama tuo, kad kreditorės VMI kreditorinis reikalavimas dalyje dėl 285 496,46 Eur yra susidaręs dėl pareiškėjui paskirtų baudų už kitus įstatymų pažeidimus (už antstolio reikalavimų nevykdymą), dėl ko šioje dalyje baigus bankroto bylą šis reikalavimas nėra nurašomas vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi. Pareiškėjas su tokia VMI pozicija nesutinka, motyvuodamas tuo, jog VMI prašomos nustatyti nenurašytinos sumos yra susidariusios iš baudų pagal CPK 585 straipsnio 2, 3 dalis, už antstolių patvarkymų nevykdymą, t. y. už civilinio, ne administracinio ar baudžiamojo proceso pažeidimus, o FABĮ 29 straipsnio 7 dalies, kuria remiasi VMI, nuostata (pakeista 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-451), įtvirtinanti, kad plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už kitų įstatymų pažeidimus, yra nekonkreti ir turėtų būti aiškinama bendrųjų fizinio asmens bankrotą reglamentuojančių teises normų, principų ir tikslų kontekste.
18. Kaip atkreipiamas dėmesys ir pareiškėjo bei bankroto administratorės atsiliepimuose į atskirąjį skundą, reikalavimai, kurie lieka nenurašomi po fizinio asmens bankroto proceso pabaigos, yra tiesiogiai susiję su šio proceso tikslų pasiekimu. Jeigu konkretūs mokumo atkūrimo plane nurodyti reikalavimai lieka nenurašyti, tai reiškia, kad fizinis asmuo juos turi toliau tinkamai vykdyti ir po bankroto proceso pabaigos. Todėl reikalavimų, kurie lieka nenurašyti po fizinio asmens bankroto proceso pabaigos, teisinės pasekmės yra reikšmingos užtikrinant tinkamą šio proceso tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-140-313/2023, 33 punktas).
19. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl (ne)nurašomų pareiškėjo įsipareigojimų VMI, atsiradusių dėl pareiškėjo pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už pareiškėjo padarytus kitų įstatymų pažeidimus vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, o Konstitucinis Teismas, be kita ko, pasisakys būtent dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies atitikties Konstitucijai tiek, kiek pagal ją po bankroto proceso nenurašomi reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, darytina išvada, kad Konstitucinio Teismo priimtas išaiškinimas turės įtakos nagrinėjamai bylai. Jei šiuo metu galiojanti FABĮ 29 straipsnio 7 dalies norma neatitiktų Konstitucijoje įtvirtintiems tam tikriems principams, toks Konstitucinio Teismo sprendimas turėtų tiesioginę reikšmę sprendžiant nagrinėjamą civilinę bylą.
20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad šioje proceso stadijoje yra pagrindas stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą e2S-754-889/2023 CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos Aukščiausio Teismo prašymą Nr. 1B-11/2023.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 165 straipsniu, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 290, 291 straipsniais teismas
nutaria:
sustabdyti civilinės bylos Nr. e2S-754-889/2023 nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 12/2023 pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo 2023 m. balandžio 25 d. prašymą civilinėje byloje e3K-3-140-313/2023 (prašymo Nr. 1B-11/2023).
Nutartis neskundžiama.