Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-9910-122/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams I. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydžio, priteisiant iš atsakovo V. K. nepilnamečių vaikų I. K. ir A. K. išlaikymui po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog su atsakovu santuokoje augino du nepilnamečius vaikus: I. K., ir A. K.. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-9910-122/2013 santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios sąlygas nepilnamečių vaikų I. K. ir A. K. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui yra priteista po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovė nurodė, šiuo metu vaikų poreikiai yra iš esmės pasikeitę, išaugę: dabar jau abiem vaikams yra reikalingos mokymosi priemonės, kuprinės, uniformos, kompiuteriai, yra renkamos įvairios rinkliavos mokyklos reikmėms. Vaikams augant, išauga išlaidos turiningo vaikų laisvalaikio užtikrinimui bei jų gabumų lavinimui. Pažymėjo, jog per laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki dabar pakito ir ekonominė situacija Lietuvoje, ženkliai pabrango maisto produktai, paslaugos, mokesčiai už vaikų būrelius, išaugo rūbų, avalynės ir visų kitų prekių kainos, padidėjo privalomi sumokėti mokesčiai. Todėl būtinų vaikų poreikių tenkinimui nebepakanka Atsakovo teikiamo išlaikymo po 115,85 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė santuokoje su atsakovu augino nepilnamečius vaikus I. K., gimusią (duomenys neskelbtini), bei A. K. (A. K.), gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu c. b. Nr. N2-9910-122/2013, nutraukta ieškovės N. K. ir atsakovo V. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 10-12). Atsakovas V. K. įsipareigojo nuo 2013 m. liepos 1 d. nepilnametės dukters I. K. ir sūnaus A. K. išlaikymui kas mėnesį kiekvienam vaikui skirti po 400 Lt (115,85 Eur) iki vaikų pilnametystės (b. l. 11).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-9910-122/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų I. K. ir A. K. išlaikymui po 350 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog pakito nepilnamečių vaikų poreikiai bei ieškovės turtinė padėtis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (Civilinio kodekso 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog nuo 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovė buvo registruota Lietuvos Darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo (b. l. 13). Ieškovei iki 2020 m. lapkričio 26 d. yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (b. l. 14, 110), nustatyti darbo apribojimai (b. l. 15, 111). Ieškovė nurodė, jog jos pajamas sudaro 303 Eur/mėn. jai mokamos bedarbio pašalpos bei neįgalumo išmokos. Byloje pateikti duomenys, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d. bei 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovei buvo išmokėta po 148,12 Eur valstybinio socialinio draudimo išmoka (b. l. 16, 19); 2018 m. rugpjūčio 20 d. ieškovei išmokėta 181,53 Eur valstybinio socialinio draudimo išmoka (b. l. 17) ir 2018 m. rugsėjo 20 d. tos pačios bylos pagrindu išmokėja 155,81 Eur valstybinio socialinio draudimo išmoka (b. l. 18). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog šiuo metu dirba, jos pajamos sudaro 395 Eur, tačiau kovo mėn. jos pajamos sumažės, ji dirbs ne visą darbo dieną.

Ieškovė byloje pateikė (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kuri patvirtina, jog ieškovė su šeima (sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais) gyvena nuomojamame bute, buto nuoma sudaro 232 Eur/mėn. (b. l. 20-23). Ieškovė pateikė duomenis, jog būsto išlaikymo išlaidos 2018 m. birželio mėn. sudarė apie 333,29 Eur (kartu su nuomos mokesčiu) (b. l. 24-26, 27-28). Ieškovė turi skolinių įsipareigojimų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą Mokėjimų draudimo susitarimą, 2019 m. vasario 8 d. įsiskolinimas bendrovei sudaro 409,84 Eur (b. l. 29-30, 31-39, 112), taip pat įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį (refinansuota paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 40-44), tačiau byloje nėra pateikti duomenys apie likusį skolinio įsipareigojimo dydį.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovas V. K. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“; jo draudžiamosios pajamos (suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos per mėnesį) sudaro 524 Eur. Iš byloje pateiktos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 14 d. pažymos apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (nepasirašyta) matyti, jog atsakovo pajamos sudaro apie 717 Eur/mėn. (priskaičiuota suma), iš atsakovo pajamų išskaitomos lėšos vaikams išlaikyti 360 Eur/mėn., atsakovui išmokama apie 279 Eur/mėn. suma (b. l. 71). 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi atsakovui iškelta fizinio asmens bankroto byla (b. l. 77-81). Pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą atsakovas bankroto procese turi atlikti 107,45 Eur įmokas (b. l. 152). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, jog atsakovui priklausęs nekilnojamasis turtas parduotas (b. l. 113-116). Atsakovui priklauso transporto priemonė, kuri realizuojama fizinio asmens bankroto procese (b. l. 152).

Atsakovas pateikė duomenis, jog turi nepilnametį vaiką E. K. (K.), gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 72), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimu nutraukta atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas įsipareigojo nepilnamečiui vaikui teikti išlaikymą po 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės (b. l. 74-76). Iš byloje pateiktos 2017 m. balandžio 10 d. nutarties c. b. Nr. 2FB-5626-901/2017 matyti, jog 2012 m. vasario 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. N2-662-793/2012 ši suma sumažinta iki 400 Lt (115, 85 Eur)(b. l. 78).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė nurodė, jog nepilnamečių vaikų I. ir A. išlaikymui vidutiniškai reikalinga 2318 Eur suma. Ieškovė nurodė, jog dukters išlaikymui reikalinga 1168 Eur suma per mėnesį (200 Eur maistui, 80 Eur maitinimas mokykloje, 250 Eur apranga, 20 Eur uniformos mokyklai, 35 Eur apranga ir avalynė šokių ir kūno kultūros pamokoms, 40 Eur apatinis trikotažas, 100 avalynė, 25 Eur sveikata, 25 Eur higienos priemonės, 20 Eur buitinės prekės (skalbimo ir kitos švaros priemonės), 122 Eur būstas (vaikams tenkanti būsto nuomos, komunalinių mokesčių (elektra, dujos, šildymas, administravimo mokesčiai) bei mokesčių už kitas paslaugas (telefonas, internetas, televizija, šiukšlių išvežimas) dalis), 21 Eur paskolos bankui dengimas (mokėjimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal susitarimą), 40 Eur mokykla (kanceliarinės prekės, pratybų sąsiuviniai, vadovėliai, sąsiuviniai, rinkliavos mokyklos ir klasės fondui), 90 Eur papildomas vaikų lavinimas (šokių pamokos su kelionėmis į varžybas ir koncertus, ispanų kalbos pamokos), 100 Eur laisvalaikiui, šventėms ir pramogoms (ekskursijos, kinas, koncertai, spektakliai, gimtadieniai, Šv. Kalėdos., Šv. Velykos, įv. šventės mokykloje, draugų gimtadieniai ir pan.); sūnaus išlaikymui reikalinga 1150 Eur suma per mėnesį (200 Eur maistui, 52 Eur maitinimas mokykloje, 250 Eur apranga, 20 Eur uniformos mokyklai, 35 Eur apranga ir avalynė šokių ir kūno kultūros pamokoms, 35 Eur apatinis trikotažas, 100 Eur avalynė, 25 Eur sveikata, 20 Eur higienos priemonės, 20 Eur buitinės prekės (skalbimo ir kitos švaros priemonės), 122 Eur būstas (vaikams tenkanti būsto nuomos, komunalinių mokesčių (elektra, dujos, šildymas, administravimo mokesčiai) bei mokesčių už kitas paslaugas (telefonas, internetas, televizija, šiukšlių išvežimas) dalis), 21 Eur paskolos bankui dengimas (mokėjimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal susitarimą), 40 Eur mokykla (kanceliarinės prekės, pratybų sąsiuviniai, vadovėliai, sąsiuviniai, rinkliavos mokyklos ir klasės fondui), 110 Eur papildomas vaikų lavinimas (karate užsiėmimai su kelionėmis į varžybas, ispanų kalbos pamokos), 100 Eur laisvalaikiui, šventėms ir pramogoms (ekskursijos, kinas, koncertai, spektakliai, gimtadieniai, Šv. Kalėdos., Šv. Velykos, įv. šventės mokykloje, draugų gimtadieniai ir pan.).

Ieškovė teismui pateikė prekių įsigijimo kvitus (b. l. 117-140), su ranka darytais prierašais (lentynos vadovėliams, dėžė kanceliarinėms prekėms susidėti ir kt.)(b. l. 119, 120, 121, 127), kuriais grindžia vaikų poreikiams tenkinti patiriamas išlaidas. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) mokymo sutartis, sudaryta tarp švietimo teikėjo ir ieškovės dėl šalių nepilnametės dukters I. K. ugdymo pagal neformaliojo vaikų švietimo šokio programą (b. l. 45-46), tačiau nėra pateikti šios programos įkainiai ir/ar kainos. Ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) Sporto ir sveikatingumo centro ,,(duomenys neskelbtini)“ nario neformaliojo ugdymo sutartį, sudarytą tarp asociacijos ir A. K., atstovaujamo ieškovės, dėl sportinių ir mokomųjų užsiėmimų (pagal Lietuvos kyokushin karate federacijos pradinio ugdymo mokymosi programą) teikimo vaikui (b. l. 47-48), tačiau byloje nėra pateikiami duomenys apie užsiėmimų lankomumo programą ir mėnesines įmokas. Byloje ieškovė taip pat pateikė duomenis, jog (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė sutartis dėl užsienio kalbos kursų, kurių pagrindų vaikai turėjo/galėjo lankyti užsienio kalbos kursus (užsienio kalba nenurodoma) (b. l. 49-50), tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė, t. y. sumokėjo sutarčių kainą. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog vaikus išlaikyti padeda jos sutuoktinis, kurio pajamos sudaro apie 2000 Eur kas dvi savaites, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes apie galimai gaunamą finansinę paramą, jos dydį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įvertinus pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, ieškovės nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui vertintinos kritiškai (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė į vaikų poreikiams tenkinti pateiktą išlaidų lentelę įtraukia jos pačios skolinius įsipareigojimus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nors šios išlaidos nėra susijusios su vaikų išlaikymu. Be to, ieškovė nurodo, jog kiekvienam vaikui tenka po 122 Eur/mėn. išlaidos būstui, tačiau byloje pateikė duomenis, jog nuomojame bute gyvena ne tik ieškovė su vaikais, bet ir jos sutuoktinis, o vieno mėnesio išlaidos būstui (nuomos mokestis bei komunaliniai mokesčiai) sudaro apie 333,29 Eur/mėn., taigi daugiau nei pusė išlaidų būstui įtraukiama į išlaikymo vaikams išlaidas, o duomenų apie kitas patiriamas išlaidas (televizija, internetas ir ryšio paslaugos) ieškovė neteikė. Byloje nėra duomenų, jog šalių nepilnamečiai vaikai turėtų sveikatos sutrikimų, ieškovė įrodymų, patvirtinančių, jog šalių nepilnametis sūnus turi alerginių susirgimų byloje nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), byloje nėra duomenų, jog nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių, dėl ko jiems būtų reikalingas specialus maistas ar kitos priemonės; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog vaikai vyksta į sporto ar šokių varžybas ir/ar tokios išvykos yra planuojamos. Šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra 13 metų, o sūnui 7 metai, vaikų išlaikymui neabejotinai yra patiriamos išlaidos maistui, rūbams bei avalinei, higienos priemonėms, vaikų lavinimui ir kitos išlaidos, tačiau, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pripažintina, jog nepilnamečių vaikų poreikiai nėra tokie dideli, kaip ieškinyje įvardija ieškovė (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Byloje pateikti įrodymai apie ieškovės turtinę padėtį sudaro pagrindą abejoti jos galimybe maksimaliai patenkinti deklaruojamus nepilnamečių vaikų poreikius. Iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, matyti, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis, palyginti su buvusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo priėmimo metu, yra pablogėjusi. Ieškovei yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, yra sumažėjusios jos galimybės dirbti, ieškovė gyvena nuomojamame bute, gauna nedideles pajamas, turi skolinių įsipareigojimų. Atsakovui yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto procese buvo realizuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, vykdomas transporto priemonės pardavimas, o atsakovas turi kiekvieną mėnesį atlikti nustatyto dydžio įmokas bankroto procese, atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, kuriam taip pat teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis, atsakovas dirba, tačiau jo pajamos nėra didelės. Tokiu būdu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nepilnamečių vaikų tėvų turtinė padėtis yra pakitusi. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, jog atsakovo dalis teikiant nepilnamečiams vaikams išlaikymą turi būti didesnė, t. y. jis prie išlaikymo turi prisidėti didesne apimtimi (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog šiuo metu atsakovas neturi galimybės teikti didesnio, nei yra priteistas 2013 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimu, išlaikymo nepilnamečiams vaikams (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tačiau ir tokiu atveju išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus nepilnamečių vaikų poreikius. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Byloje nustatyta, jog iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui yra išskaitoma 360 Eur suma per mėnesį, taigi atsakovas teikia šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 115,85 Eur sumą/ mėn. Įvertinus kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei galimybes tenkinti vaikų poreikius, tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, o atsakovo turinė padėtis yra sunki (atsakovas yra nemokus, jam iškelta fizinio asmens bankroto byla), darytina išvada, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti vaikams teikiamo išlaikymo dydį. Pastebėtina, jog pagal Išmokų vaikams įstatymą, ieškovė įgyvendinusi teisės aktų reikalavimus turi teisę į išmokas vaikams (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis), kuri kiekvienam vaikui siekia 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio sumą, tokia forma sudarant prielaidas ieškovei didesne dalimi prisiimti pareigą išlaikyti nepilnamečius šalių vaikus.

Ieškovės atstovės argumentai, jog atsakovai galimai neturi skolinių įsipareigojimų atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams apie atsakovo turtinę padėtį. Be to, pažymėtina, jog prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Todėl ieškovės atstovės argumentai, jog atsakovo skoliniai įsipareigojimai yra mažesni, nei nurodoma 2017 m. balandžio 10 d. nutartyje c. b. Nr. 2FB-5626-901/2017 dėl bankroto bylos iškėlimo, arba jie lygūs pusei šios sumos dėl prievolės solidarumo, vertintini kaip nepagrįsti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos baigties

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, atsakovo teikiamas išlaidas laikytinas proporcingu jo turtinei padėčiai bei vaikų poreikiams, didesnio išlaikymo atsakovas šiuo metu teikti neturi galimybės, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, ieškovės ieškinys netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Teismui netenkinus ieškinio, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovės N. G. ieškinio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.