Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį (patikslintą) atsakovei L. A., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, L. B. AS Lietuvos filialas, uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“, „Swedbank“, AB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Sotero“, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį (patikslintą) palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Teikdamas paaiškinimus ieškovas patvirtino parengiamajame teismo posėdyje papildomai patikslintus ieškinio reikalavimus ir teismo prašė po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2018 m. kovo 2 d. Lizingo sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir UAB „Sotero“, pripažinti atsakovės L. A. asmenine prievole, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilio priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur vertės, statybinį vagonėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur vertės ir savaeigę benzininę žoliapjovę Honda, 200,00 Eur vertės. Paaiškino, kad sau asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti metalinį garažą, kurio vertė 100,00 Eur. Nurodė, kad nuo 2014 metų su atsakove nebeveda bendro santuokinio gyvenimo. Paaiškino, kad paskolą už buto, kuriame jis gyvena, renovaciją, moka atsakovė. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso šalių sūnui D. A.. Patvirtino, jog sutinka, kad prievolė grąžinti turimą kreditą už buto renovaciją būtų priteista ieškovui. Taip pat, patvirtino, jog sutinka iki savo pensijos atsakovei – buvusiai sutuoktinei teikti po 100,00 Eur periodinėmis išmokomis materialinį išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1983 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp ieškovo V. A. ir atsakovės L. A. (įrašo Nr. 1533) (t. 1, b. l. 6). Santuokos metu ieškovas V. A. ir atsakovė L. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįgijo (t. 1, b. l. 7-8). Atsakovė yra transporto priemonės – automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja (t. 1, b. l. 9). I. V. A yra transporto priemonės – automobilio HYUNDAI SANTA FE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas (t. 1, b. l. 10). Ieškovo vardu yra įregistruota automobilio priekaba, valstybinis numeris LR 970 (t. 1, b. l. 33). Šalys nepilnamečių vaikų neturi (t. 1, b. l. 11). Tarp ieškovo ir trečiojo asmens L. B. AS Lietuvos skyrius buvo sudarytas susitarimas dėl kredito limito suteikimo, pagal kurį ieškovas yra įsipareigojęs padengti turimą kredito limitą kreditorei. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ buvo sudarytas susitarimas dėl kredito limito suteikimo, pagal kurį atsakovė yra įsipareigojusi padengti turimą kredito limitą kreditorei AB „Šiaulių bankas“. 2018 m. kovo 2 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Sotero“ (buvęs pavadinimas UAB „Polinera“) buvo sudaryta Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. 2487, kurios pagrindu ieškovė įgijo teisę valdyti ir naudoti transporto priemonę – automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo mokėti mokėjimų grafike nustatytas pinigines įmokas (t. 1, b. l. 28-32). 2016 m. kovo 7 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens „Swedbank“, AB bankas buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. VL-ST-16-10787, sudaryta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijai finansuoti (t. 1, b. l. 34). 2019 m. gruodžio 16 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Tele2“ buvo sudaryta Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. 2.22.61156279-53714 (t. 1, b. l. 35), kuri, kaip nurodė atsakovė, buvo sudaryta išskirtinai atsakovės poreikių tenkinimui – mobiliojo telefono įsigijimui ir judriojo ryšio paslaugų teikimui. Teismo posėdžio metu bylos šalys patvirtino, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi šiuos kilnojamuosius daiktus: - statybinį vagonėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur vertės; - savaeigę benzininę žoliapjovę Honda, 200,00 Eur vertės; - metalinį garažą, 100,00 Eur vertės. A. L. A., laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gruodžio 3 d. yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (t. 2, b. l. 62). Atsakovei kiekvieną mėnesį yra mokama 375,95 Eur netekto darbingumo pensija (t. 2, b. l. 60). Byloje esantis ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas dirba VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje.

Dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.

6. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

7. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi šalys santuokinio gyvenimo nebegyvena nuo 2014 metų, sutuoktinių nesieja šilti emociniai ryšiai, atsižvelgiant į tai, ieškovas pripažįsta, kad sutuoktiniai nededa pastangų santuokos išsaugojimui ir nebemato galimybių kurti bendrą ateitį. Ieškovas teismo prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė su ieškovo reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, sutiko visiškai. Atsižvelgiant į šalių teismo posėdžio metu duotus žodinius paaiškinimus, į tai, kad atsakovė sutiko su ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir į tai, kad sutuoktiniai jau nuo 2014 metų santuokinio gyvenimo kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, darytina išvada, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta 1983 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. 1533) iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovo prašymu sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

8. Ieškovo prašymu po santuokos nutraukimo ieškovui V. A. paliktina turėta pavardė – A, atsakovei L. A., jos pasirinkimu, paliktina santuokinė pavardė – A.

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visavertiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kai minėta teismui skirtas aktyvus vaidmuo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pažymėtina tai, kad atsakovė teismui neteikė priešieškinio su reikalavimu atsakovės naudai iš ieškovo priteisti materialinį išlaikymą, tačiau šį reikalavimą atsakovė pareiškė žodine forma, bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į tai, kad teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus ir teismas turi pareigą santuokos nutraukimo byloje, be kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu, išspręsti ir sutuoktinių išlaikymo klausimus, konstatuotina, kad atsakovės žodine forma pareikštas reikalavimas turi būti išnagrinėtas santuokos nutraukimo byloje.

11. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis).

12. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.72 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga išlaikyti atsiranda tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turi teisę į išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl prašančio išlaikymo sveikatos būklės ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2003). CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Dėl to laikytina, kad ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

13. CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus. Išlaikymo pareiga yra asmeninė prievolė, nors ir susijusi su tam tikrų turtinių pasekmių atsiradimu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

14. Minimalių poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

15. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei L. A., laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gruodžio 3 d. yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (t. 2, b. l. 62), ir tuo pagrindu atsakovei kiekvieną mėnesį yra mokama 375,95 Eur netekto darbingumo pensija (t. 2, b. l. 60). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos mėnesinės pajamos siekia bendrą 400,90 Eur sumą, kurią sudaro 375,90 Eur neįgalumo mėnesinė išmoka ir 25,00 Eur mėnesinė paramą vykdomai ūkininkavimo veiklai. Atsakovė teismo prašė iš ieškovo priteisti 500,00 Eur mėnesinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, argumentuodama reikalaujamos priteisti sumos dydį, atsakovė nurodė, kad šia suma atsakovė finansuotų atsakovės gyvenamojoje vietoje būtinų vandens tiekimo inžinerinių tinkų įrengimo darbus, kurių kaina siekia 600,00 Eur, gyvenamosios vietos apšildymui reikalingų malkų pirkimo išlaidas, kurios siekia 600,00 Eur, o taip pat ir išlaidas gydymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės minėtas aukščiau nurodytas išlaidas, pastaroji teismui taip pat nepateikė duomenų bei įrodymų apie kasmėnesinius būtinuosius atsakovės poreikius bei šių poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį. Tačiau, ieškovas teismo posėdžio metu, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra tik 35 proc. darbinga ir šiuo metu negauna stabilių pajamų esamų poreikių patenkinimui, sutiko atsakovei kiekvieną mėnesį teikti materialinį išlaikymą po 100,00 Eur periodiškai mokamų išmokų. Byloje esantis ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), iš paminėto banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas gauna kintantį darbo užmokestį - už 2019 m. kovo mėnesį ieškovui buvo pervestas 931,46 Eur darbo užmokestis, už 2019 m. balandžio mėnesį ieškovui buvo pervestas 966,12 Eur darbo užmokestis, už 2019 m. gegužės mėnesį – 844,04 Eur darbo užmokestis, šiuo atveju, darytina išvada, kad ieškovo mėnesinis vidutinis darbo užmokestis siekia 900,00 Eur sumą.

16. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms – tai, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gruodžio 3 d. yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, tai, kad atsakovės mėnesinės pajamos siekia bendra 400,90 Eur sumą, tai, kad ieškovas, vertinant ieškovo gaunamas pajamas, turi galimybę teikti materialinį išlaikymą ir tai, kad ieškovas sutiko atsakovei teikti periodinį išlaikymą mokėdamas 100,00 Eur mėnesines išmokas, atsakovei neįrodžius ir nepagrindus prašomos 500,00 Eur mėnesinės materialinio išlaikymo sumos, iš ieškovo priteistinas 100,00 Eur periodinis išlaikymas, mokamas atsakovei nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki ieškovas V. A. sulauks senatvės pensijos amžiaus.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

18. Ieškovas patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu teismo prašė šalių turimą turtą padalinti šia tvarka: 1) ieškovui asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovo vardu įregistruotą transporto priemonę HYUNDAI SANTA FE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2) atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovės vardu įregistruotą transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilio priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur vertės; 4) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti statybinį vagonėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur vertės; 5) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti savaeigę benzininę žoliapjovę Honda, 200,00 Eur vertės; 6) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti metalinį garažą, 100,00 Eur vertės. Su paminėta, ieškovo prašoma taikyti šalių turimo turto padalijimo tvarka, atsakovė visiškai sutiko ir pretenzijų dėl turto dalybų nereiškė.

19. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes – šalių turima turtą bei tai, kad šalys iš esmės sutiko su ieškovo pasiūlyta turto padalijimo tvarka, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, ieškovo reikalavimas dėl šalių turimo turto padalijimo tenkintinas – po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis turtas: - ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė HYUNDAI SANTA FE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - metalinis garažas, 100,00 Eur vertės; - po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas šis turtas: - atsakovės vardu įregistruota transporto priemonė TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - automobilio priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur vertės, - statybinis vagonėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur vertės, - savaeigė benzininė žoliapjovė Honda, 200,00 Eur vertės.

Dėl prievolių kreditoriams pasidalijimo.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi šiuos įsipareigojimus: - tarp ieškovo ir trečiojo asmens L. B. AS Lietuvos skyrius buvo sudarytas susitarimas dėl kredito limito suteikimo, pagal kurį ieškovas yra įsipareigojęs padengti turimą kredito limitą kreditorei; - tarp atsakovės ir trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ buvo sudarytas susitarimas dėl kredito limito suteikimo, pagal kurį atsakovė yra įsipareigojusi padengti turimą kredito limitą kreditorei AB „Šiaulių bankas“; - 2018 m. kovo 2 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Sotero“ (buvęs pavadinimas UAB „Polinera“) buvo sudaryta Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. 2487, kurios pagrindu ieškovė įgijo teisę valdyti ir naudoti transporto priemonę – automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo mokėti mokėjimų grafike nustatytas pinigines įmokas; - 2016 m. kovo 7 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens „Swedbank“, AB bankas buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. VL-ST-16-10787, sudaryta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijai finansuoti; - 2019 m. gruodžio 16 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Tele2“ buvo sudaryta Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. 2.22.61156279-53714 (t. 1, b. l. 35), kuri, kaip nurodė atsakovė, buvo sudaryta išskirtinai atsakovės poreikių tenkinimui – mobiliojo telefono įsigijimui ir judriojo ryšio paslaugų teikimui.

22. Bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, kad kiekvienos šalies prievolės yra jų asmeninės, ir po santuokos nutraukimo šių finansinių prievolių pobūdis neturėtų būti keičiamas, tačiau ieškovas teismo prašė, o atsakovė sutiko, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2016 m. kovo 7 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens „Swedbank“, AB bankas sudarytą Kredito sutartį Nr. VL-ST-16-10787, būtų priteista ieškovui, kadangi pastarasis gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio renovacijai finansuoti ir buvo sudaryta paminėta kredito sutartis.

23. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į sutuoktinių išreikštą valią, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, kiekvienos iš šalių turimos prievolės kreditoriams po santuokos nutraukimo paskirtinos vykdyti šia tvarka: po santuokos nutraukimo ieškovo V. A. asmeninėmis prievolėmis lieka: prievolė L. B. AS Lietuvos skyriui, pagal sudarytą susitarimą dėl kredito limito suteikimo, pagal kurį ieškovas yra įsipareigojęs padengti turimą kredito limitą kreditorei, prievolė „Swedbank“, AB bankui, pagal 2016 m. kovo 7 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens „Swedbank“, AB bankas sudarytą Kredito sutartį Nr. VL-ST-16-10787, sudarytą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijai finansuoti; po santuokos nutraukimo atsakovės L. A. asmeninėmis prievolėmis lieka: prievolė AB „Šiaulių bankas“ pagal sudarytą susitarimą dėl kredito limito suteikimo, pagal kurį atsakovė yra įsipareigojusi padengti turimą kredito limitą kreditorei AB „Šiaulių bankas“, prievolė pagal 2018 m. kovo 2 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Sotero“ (buvęs pavadinimas UAB „Polinera“) sudarytą Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 2487, prievolė pagal 2019 m. gruodžio 16 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Tele2“ sudarytą Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 2.22.61156279-53714.

Dėl kitų šalių argumentų.

24. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys (patikslintas) yra patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas teismo prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinas 50,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. A. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini) ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1983 m. rugsėjo 16 d., (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. A. palikti pavardę – A, atsakovei L. A. palikti santuokinę pavardę – A.

Priteisti iš ieškovo V. A. išlaikymą atsakovei L. A., po 100,00 Eur (vieną šimtą Eur 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki ieškovas V. A. sulauks senatvės pensijos amžiaus.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- ieškovo vardu įregistruotą transporto priemonę HYUNDAI SANTA FE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

- metalinį garažą, 100,00 Eur vertės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei L. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- atsakovės vardu įregistruotą transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

- automobilinę priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur vertės;

- statybinį vagonėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur vertės);

- savaeigę benzininę žoliapjovę Honda, 200,00 Eur vertės.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovo V. A. asmenine prievole lieka prievolė L. B. AS Lietuvos skyriui, pagal sudarytą susitarimą dėl kredito limito suteikimo, pagal kurį ieškovas V. A. yra įsipareigojęs padengti turimą kredito limitą kreditorei.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę „Swedbank“, AB bankui, pagal 2016 m. kovo 7 d. tarp L. A. „Swedbank“, AB bankas sudarytą Kredito sutartį Nr. VL-ST-16-10787, asmeniškai vykdys ieškovas V. A..

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovės L. A. asmeninėmis prievolėmis lieka:

- prievolė AB „Šiaulių bankas“, pagal sudarytą susitarimą dėl kredito limito suteikimo, pagal kurį atsakovė L. A. yra įsipareigojusi padengti turimą kredito limitą kreditorei AB „Šiaulių bankas“;

- prievolė pagal 2018 m. kovo 2 d. tarp atsakovės L. A. ir UAB „Sotero“ (buvęs pavadinimas UAB „Polinera“) sudarytą Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 2487;

- prievolė pagal 2019 m. gruodžio 16 d. tarp atsakovės L. A. ir UAB „Tele2“ sudarytą Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 2.22.61156279-53714.

Priteisti iš atsakovės L. A. 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. A..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.