Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 10 619,55 Eur negrąžinto kredito, 774,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.), 108,75 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.), 21 procentų negautų pajamų (nuostolių), kurie sudaro 5 967,88 Eur, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. vasario 17 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 1 439,02 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. vasario 17 d.), 31,66 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. lapkričio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K303769730, kuria ieškovė suteikė atsakovei 11 600 Eur vartojimo kreditą 72 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 8 892,64 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 21 proc.) ir 1 823,84 Eur tarpininkavimo mokesčio. Šalys 2021 m. liepos 15 d. pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarties dėl įmokų atidėjimo, kuriuo buvo pakeista kredito grąžinimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Ieškovės teigimu, atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

4. 2022 m. lapkričio 21 d. teisme buvo gautas atsakovės prašymas dėl teisminės mediacijos taikymo sprendžiant ginčą ar jo dalį, tačiau ieškovė 2022 m. lapkričio 30 d. pranešimu informavo teismą, jog nesutinka perduoti ginčą meditacijai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2020 m. lapkričio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K303769730 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 11 600 Eur vartojimo kreditą 72 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 8 892,64 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 21 proc.) ir 1 823,84 Eur tarpininkavimo mokesčio. Šalys 2021 m. liepos 15 d. pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarties dėl įmokų atidėjimo, kuriuo buvo pakeista kredito grąžinimo data bei perskaičiuotos palūkanos ir tarpininkavimo mokestis, t. y. šalys susitarė, kad visas suteiktas kreditas turi būti grąžintas iki 2027 m. vasario 17 d., mokama palūkanų suma – 9 517,39 Eur, mokama tarpininkavimo mokesčio suma – 1 879,53 Eur. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. gegužės 18 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2022 m. gegužės 24 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartį (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl negrąžinto kredito ir mokėjimo palūkanų priteisimo

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 10 619,55 Eur negrąžinto kredito ir 774,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.).

Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo

8. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 108,75 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.) ir 1 439,02 Eur tarpininkavimo mokesčio (kaip negautų pajamų), apskaičiuoto nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. vasario 17 d.).

9. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

10. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktu, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (šiuo atveju – 8,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 1 879,53 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio, kurio mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis.

11. Pažymėtina, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. kaip asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nustačius, jog atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, ieškinio reikalavimas dėl 108,75 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 24 d.), priteisimo pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

13. Vis dėl to, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties (žr. sprendimo 9 punktą) matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1687-258/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2626-560/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3049-643/2021; 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022; 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-640/2022; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-936/2022; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022; kt.).

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 439,02 Eur tarpininkavimo mokesčio (kaip negautų pajamų), apskaičiuoto nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. vasario 17 d.), atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo

15. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 21 procentų negautų pajamų (nuostolių), kurie sudaro 5 967,88 Eur, apskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. vasario 17 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

17. Nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje susitarė dėl atsakovės mokėtinos fiksuotos 9 517,39 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 21 proc.). Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2027 m. vasario 17 d.

20. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (9 517,39 dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

21. Byloje nustatyta, kad Sutarties nutraukimo dieną nesumokėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos sudarė 774,57 Eur (sprendimo 6 punktas). Tuo atveju, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. vasario 17 d.) atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei dar 5 967,88 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.

22. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

23. Pažymėtina, kad Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų nurodytos 5 967,88 Eur sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1808-866/2020; 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-852/2021; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-224-560/2021).

24. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. vasario 17 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 21 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2022 m. gegužės 24 d. – 10 317,81 Eur; 2022 m. birželio 17 d. – 10 213,75 Eur; 2022 m. liepos 17 d. – 10 107,87 Eur; 2022 m. rugpjūčio 17 d. – 10 000,14 Eur; 2022 m. rugsėjo 17 d. – 9 890,52 Eur; 2022 m. spalio 17 d. – 9 778,99 Eur; 2022 m. lapkričio 17 d. – 9 665,50 Eur; 2022 m. gruodžio 17 d. – 9 550,03 Eur; 2023 m. sausio 17 d. – 9 432,54 Eur; 2023 m. vasario 17 d. – 9 312,99 Eur; 2023 m. kovo 17 d. – 9 191,35 Eur; 2023 m. balandžio 17 d. – 9 067,58 Eur; 2023 m. gegužės 17 d. – 8 941,65 Eur; 2023 m. birželio 17 d. – 8 813,51 Eur; 2023 m. liepos 17 d. – 8 683,13 Eur; 2023 m. rugpjūčio 17 d. – 8 550,47 Eur; 2023 m. rugsėjo 17 d. – 8 415,49 Eur; 2023 m. spalio 17 d. – 8 278,14 Eur; 2023 m. lapkričio 17 d. – 8 138,39 Eur; 2023 m. gruodžio 17 d. – 7 996,19 Eur; 2024 m. sausio 17 d. – 7 851,51 Eur; 2024 m. vasario 17 d. – 7 704,29 Eur; 2024 m. kovo 17 d. – 7 554,50 Eur; 2024 m. balandžio 17 d. – 7 402,09 Eur; 2024 m. gegužės 17 d. – 7 247,01 Eur; 2024 m. birželio 17 d. – 7 089,22 Eur; 2024 m. liepos 17 d. – 6 928,66 Eur; 2024 m. rugpjūčio 30 d. – 6 765,29 Eur; 2024 m. rugsėjo 17 d. – 6 599,07 Eur; 2024 m. spalio 17 d. – 6 429,94 Eur; 2024 m. lapkričio 17 d. – 6 257,85 Eur; 2024 m. gruodžio 17 d. – 6 082,74 Eur; 2025 m. sausio 17 d. – 5 904,57 Eur; 2025 m. vasario 17 d. – 5 723,28 Eur; 2025 m. kovo 17 d. – 5 538,82 Eur; 2025 m. balandžio 17 d. – 5 351,13 Eur; 2025 m. gegužės 17 d. – 5 160,16 Eur; 2025 m. birželio 17 d. – 4 965,85 Eur; 2025 m. liepos 17 d. – 4 768,13 Eur; 2025 m. rugpjūčio 17 d. – 4 566,95 Eur; 2025 m. rugsėjo 17 d. – 4 362,25 Eur; 2025 m. spalio 17 d. – 4 153,97 Eur; 2025 m. lapkričio 17 d. – 3 942,05 Eur; 2025 m. gruodžio 17 d. – 3 726,42 Eur; 2026 m. sausio 17 d. – 3 507,01 Eur; 2026 m. vasario 17 d. – 3 283,77 Eur; 2026 m. kovo 17 d. – 3 056,62 Eur; 2026 m. balandžio 17 d. – 2 825,49 Eur; 2026 m. gegužės 17 d. – 2 590,32 Eur; 2026 m. birželio 17 d. – 2 351,03 Eur; 2026 m. liepos 17 d. – 2 107,56 Eur; 2026 m. rugpjūčio 17 d. – 1 859,82 Eur; 2026 m. rugsėjo 17 d. – 1 607,75 Eur; 2026 m. spalio 17 d. – 1 351,27 Eur; 2026 m. lapkričio 17 d. – 1 090,30 Eur; 2026 m. gruodžio 17 d. – 824,76 Eur; 2027 m. sausio 17 d. – 554,58 Eur; 2027 m. vasario 17 d. – 279,67 Eur).

25. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 21 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos 2027 m. vasario 17 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto sprendimo 24 pastraipoje. Negautos pajamos Sutarties termino pasibaigimo dieną (2027 m. vasario 17 d.) negali viršyti 5 967,88 Eur sumos.

Dėl delspinigių priteisimo

26. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 31,66 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gegužės 24 d.

27. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalys Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte susitarė, kad atsakovei pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Sutartį laiku, ieškovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. paskaičiavo atsakovei 31,66 Eur delspinigių. Byloje konstatavus, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, ieškovei iš atsakovės priteistina 31,66 Eur delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų

29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

30. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte susitarė, kad atsakovei pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Sutartį laiku ir dėl to ieškovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovei bus skaičiuojamos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

31. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punktu, ieškovei iš atsakovės priteistinos 15 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 11 534,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

33. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 626 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 426 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 92,40 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistina 578,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (626 Eur x 92,40 proc.).

35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 619,55 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus devyniolika eurų ir 55 ct) negrąžinto kredito, 774,57 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 57 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 108,75 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus ir 75 ct) tarpininkavimo mokesčio, 21 proc. dydžio palūkanas, kaip negautas pajamas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2022 m. gegužės 24 d. – 10 317,81 Eur; 2022 m. birželio 17 d. – 10 213,75 Eur; 2022 m. liepos 17 d. – 10 107,87 Eur; 2022 m. rugpjūčio 17 d. – 10 000,14 Eur; 2022 m. rugsėjo 17 d. – 9 890,52 Eur; 2022 m. spalio 17 d. – 9 778,99 Eur; 2022 m. lapkričio 17 d. – 9 665,50 Eur; 2022 m. gruodžio 17 d. – 9 550,03 Eur; 2023 m. sausio 17 d. – 9 432,54 Eur; 2023 m. vasario 17 d. – 9 312,99 Eur; 2023 m. kovo 17 d. – 9 191,35 Eur; 2023 m. balandžio 17 d. – 9 067,58 Eur; 2023 m. gegužės 17 d. – 8 941,65 Eur; 2023 m. birželio 17 d. – 8 813,51 Eur; 2023 m. liepos 17 d. – 8 683,13 Eur; 2023 m. rugpjūčio 17 d. – 8 550,47 Eur; 2023 m. rugsėjo 17 d. – 8 415,49 Eur; 2023 m. spalio 17 d. – 8 278,14 Eur; 2023 m. lapkričio 17 d. – 8 138,39 Eur; 2023 m. gruodžio 17 d. – 7 996,19 Eur; 2024 m. sausio 17 d. – 7 851,51 Eur; 2024 m. vasario 17 d. – 7 704,29 Eur; 2024 m. kovo 17 d. – 7 554,50 Eur; 2024 m. balandžio 17 d. – 7 402,09 Eur; 2024 m. gegužės 17 d. – 7 247,01 Eur; 2024 m. birželio 17 d. – 7 089,22 Eur; 2024 m. liepos 17 d. – 6 928,66 Eur; 2024 m. rugpjūčio 30 d. – 6 765,29 Eur; 2024 m. rugsėjo 17 d. – 6 599,07 Eur; 2024 m. spalio 17 d. – 6 429,94 Eur; 2024 m. lapkričio 17 d. – 6 257,85 Eur; 2024 m. gruodžio 17 d. – 6 082,74 Eur; 2025 m. sausio 17 d. – 5 904,57 Eur; 2025 m. vasario 17 d. – 5 723,28 Eur; 2025 m. kovo 17 d. – 5 538,82 Eur; 2025 m. balandžio 17 d. – 5 351,13 Eur; 2025 m. gegužės 17 d. – 5 160,16 Eur; 2025 m. birželio 17 d. – 4 965,85 Eur; 2025 m. liepos 17 d. – 4 768,13 Eur; 2025 m. rugpjūčio 17 d. – 4 566,95 Eur; 2025 m. rugsėjo 17 d. – 4 362,25 Eur; 2025 m. spalio 17 d. – 4 153,97 Eur; 2025 m. lapkričio 17 d. – 3 942,05 Eur; 2025 m. gruodžio 17 d. – 3 726,42 Eur; 2026 m. sausio 17 d. – 3 507,01 Eur; 2026 m. vasario 17 d. – 3 283,77 Eur; 2026 m. kovo 17 d. – 3 056,62 Eur; 2026 m. balandžio 17 d. – 2 825,49 Eur; 2026 m. gegužės 17 d. – 2 590,32 Eur; 2026 m. birželio 17 d. – 2 351,03 Eur; 2026 m. liepos 17 d. – 2 107,56 Eur; 2026 m. rugpjūčio 17 d. – 1 859,82 Eur; 2026 m. rugsėjo 17 d. – 1 607,75 Eur; 2026 m. spalio 17 d. – 1 351,27 Eur; 2026 m. lapkričio 17 d. – 1 090,30 Eur; 2026 m. gruodžio 17 d. – 824,76 Eur; 2027 m. sausio 17 d. – 554,58 Eur; 2027 m. vasario 17 d. – 279,67 Eur), kurios vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dieną (2027 m. vasario 17 d.) negali viršyti 5 967,88 Eur sumos, 15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 534,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 578,42 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.