Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

(nuteistojo D. G. dalyvavimas užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis)

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arvydo Grambos ir nukentėjusiojo J. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 28 d. 02.50 val. iki 2023 m. gruodžio 29 d. 14.56 val. (2 paros), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo jos pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis BK 28 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, baudžiamosios bylos dalis dėl D. G. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį pareikštų kaltinimų nutraukta, nustačius, kad jo veiksmuose yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (būtinoji gintis).

Civilinių ieškovų T. K., J. K. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Iš nuteistojo D. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo ir nukentėjusiųjų atstovų dalyvavimo bei nukentėjusiojo T. K. patirtų atstovavimo išlaidų nepriteista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. G. nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 28 d. apie 01.35 val. prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu pradurdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Peugeot 2008“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinę padangą „Taurus 215/65 R16“ – 112,71 Eur vertės, ir automobilio „Ford Eco Sport“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę kairės pusės padangą „Diplomat 205/60 R16“ – 80,89 Eur vertės, sugadino nedidelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) 193,60 Eur vertės turtą.

2. Baudžiamasis procesas nutrauktas, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (BK 28 straipsnis), dalyje dėl D. G. pareikštų kaltinimų, kad jis 2023 m. gruodžio 28 d. apie 01.57 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia tris kartus peiliu dūrė J. K. į kairį petį, į priekinę dešinės pusės krūtinės ląstą, į nugaros kairės pusės krūtinės ląstą, taip padarydamas durtines žaizdas kairio peties srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės priekyje ir kiauryminę durtinę žaizdą krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje bei pjautinę žaizdą kairiame nykštyje, dėl nustatytos kiauryminės durtinės žaizdos krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje, tyčia sunkiai sutrikdė J. K. sveikatą bei tuo pačiu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė T. K. į dešinę koją, padarydamas pjautinę žaizdą su dvilypio raumens pažeidimu dešinėje blauzdoje, lydimu gausiu kraujavimu, taip tyčia nesunkiai sutrikdė T. K. sveikatą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamu atveju neskundžiama nuosprendžio dalis dėl D. G. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės svetimo UAB (duomenys neskelbtini) turto sugadinimas). Tiek prokuroro, tiek ir nukentėjusiojo J. K. apeliaciniais skundais yra nesutinkama su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog D. G., jam pareikštame kaltinime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo J. K. sveikatą bei nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo T. K. sveikatą, veikė esant būtinajai ginčiai (BK 28 straipsnis), dėl ko egzistuoja D. G. baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo.

10. Prokuroras apeliaciniu skundu sutiko su dalimi apylinkės teismo padarytų išvadų, o būtent dėl to, kad nukentėjusiesiems J. K. ir T. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti konflikto su D. G. metu, kad paties D. G. duoti parodymai tik iš dalies atitinka realiai susiklosčiusią situaciją (prokuroras sutiko su padarytomis išvadomis, kad D. G. nurodytos aplinkybės, jog abu nukentėjusieji jį puolė peiliais nėra patvirtintos kitų įrodymų), kad apylinkės teismas išsamiai išanalizavo vaizdo įrašus ir padarė pagrįstas išvadas, kad D. G. galėjo pats padaryti sau nustatytus sužalojimus (pjautines žaizdas) kairės rankos delne bei dešiniajame sėdmenyje. Tačiau prokuroras A. ginčija apylinkės teismo atliktą liudytojo T. B. parodymų vertinimą ir tuo pačiu padarytas išvadas dėl būtinosios ginties situacijos. Nukentėjusiojo J. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamo įvykio metu būtent D. G. elgėsi agresyviai prieš nukentėjusiuosius J. K. ir T. K. bei kartu su jais buvusius kitus asmenis; kad D. G. pirmasis atliko agresyvius veiksmus, be kita ko, sugadino svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą (pradūrė apsaugos darbuotojų automobilių padangas), o panaudodamas peilį prieš nukentėjusiuosius, suprasdamas, kad su tokiu įrankiu gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ar net jį nužudyti, neveikė būtinosios ginties situacijoje. Abiejuose apeliaciniuose skunduose yra pateikiami argumentai, kuriais nesutinkama su išvadomis, kad D. G. elgesiui gali būti taikomos būtinosios ginties nuostatos. Todėl šiuo konkrečiu atveju, nustačius, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), svarbu išsiaiškinti, ar apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad yra visos būtinosios ginties taikymo sąlygos.

11. Tiek prokuroro apeliaciniame skunde, tiek ir nukentėjusiojo J. K. apeliaciniame skunde pateikti argumentai, jog būtent D. G. savo elgesiu išprovokavo konfliktą. Šioje dalyje svarbu įvertinti pavojingo kėsinimosi pradžios bei pabaigos momentą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo poreikio gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-387/2024). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tiriamo įvykio metu D. G. elgėsi neadekvačiai (šokinėjo, mosikavosi rankomis, rodė savo apatinius ir kt.). D. G. elgesį ir veiksmus kaip provokuojančius apibūdino ir netoliese įvykio vietos buvę apsaugos darbuotojai bei liudytojas T. B.. Tačiau vertinant byloje apklaustų liudytojų parodymus, svarbu įvertinti jų nurodytas aplinkybes visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumoje. Tai teisingai padarė apylinkės teismas. Iš bylos įrodymų matyti, kad dar prieš tai, kuomet D. G. nukentėjusieji ėmė intensyviai vytis, D. G. konfliktavo su liudytoju T. K., kuris buvo žmonių grupėje kartu su nukentėjusiaisiais. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo (pavadinimu „Export 2024-01-02 15-37-26“) bei šio vaizdo įrašo apžiūros protokolo (2 t., b. l. 148–177) matyti, kaip D. G. prieina prie K. Š., vilkinčios rožinės spalvos viršutinį rūbą (vaizdo įrašo laikas 01:52:48), tada prie D. G. prieina liudytojai T. K. ir U. K., T. K. abejomis rankomis paima D. G. už atlapų ir atremia jį į pastato sieną, tada suduoda D. G. smūgį ranka, o D. G. suduoda smūgį ranka atgal. Po to D. G. dar eina paskui liudytojus T. K. ir U. K., bando liudytojui T. K. keletą kartų smūgiuoti, tačiau galiausiai apsisuka ir eina tolyn nuo asmenų grupės (vaizdo įrašo laikas 01:53:26). Kitas baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas (pavadinimu „Export 2024-01-02 15-49-30“) bei šio vaizdo įrašo apžiūros protokolas (2 t., b. l. 148–177) patvirtina, kad po šių veiksmų D. G. jau buvo nutolęs nuo nukentėjusiųjų ir kartu su jais buvusios žmonių grupės. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kaip D. G. stovi netoliese esančio baro (duomenys neskelbtini), žiūri į nukentėjusiųjų ir kartu su jais buvusių asmenų pusę, padaro kelis mostus ranka, patraukia priekinę kelnių dalį į apačią ir tuomet link jo pradeda bėgti nukentėjusysis J. K., kuris puola D. G. (kameros 04.2.3 – 2023-12-28 vaizdo įrašo laikas 01:56:11). Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog tuo metu, kai nukentėjusysis J. K. atbėgo prie D. G. ir puolė jį, niekam iš nukentėjusiųjų ar kartu su jais buvusios žmonių grupės, joks realus pavojus negrėsė, patys nukentėjusieji nebuvo sužaloti nei D. G., nei kurio nors kito asmens veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nors D. G. ir konfliktavo su liudytoju T. K., elgėsi jau minėtos asmenų grupės atžvilgiu neadekvačiai, buvo šios grupės asmenų nepageidaujamas, tačiau negalima teigti, kad prieš nukentėjusiajam J. K. atbėgus prie D. G. ir puolus jį, tuo metu būtų kilęs koks nors pavojus patiems nukentėjusiesiems ar kartu su jais buvusiems asmenims. Nors iš aptartų vaizdo įrašų matyti, kad būtent kartu su nukentėjusiaisiais buvęs liudytojas T. K. pirmasis trenkė D. G., jog po to D. G. taip pat bandė smūgiuoti atgal, tačiau konfliktas tarp D. G. ir kartu su nukentėjusiaisiais buvusių asmenų grupės po šių įvykių jau buvo pasibaigęs. Dėl to negalima sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad D. G. išprovokavo nukentėjusiuosius J. K. ir T. K.. Provokavimas, kuris pasireiškė tik D. G. mosikuojant ranka (iškeliant ją į viršų) ir apatinių rodymu, nebuvo toks intensyvus ir pavojingas ar net realus, kad būtų reikalavęs iš kitų asmenų realių gynybos veiksmų. Šios aplinkybės įrodo, kad D. G. turėjo teisę gintis nuo pavojingo dviejų asmenų kėsinimosi į jo sveikatą, kuomet jį pradėjo pulti atbėgęs nukentėjusysis J. K..

12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-350-222/2015, 2K-31-788/2015, 2K-96-303/2020, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023, 2K-7-48-495/2024 ir kt.).

13. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568-139/2015, 2K-9-719/2018, 2K-142-303/2021, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023 ir kt.). Skundžiamame nuosprendyje įvertintos aplinkybės, kad D. G. viešoje vietoje puolė du neblaivūs asmenys, kurių D. G. iki aptariamo įvykio nepažinojo. Nors nenustatyta, kad nukentėjusieji J. K. ir T. K. būtų turėję su savimi kokius nors ginklus ar kitus įrankius, leidžiančius teigti apie didesnį jų kėsinimosi pavojingumą, tačiau tai savaime nešalina aptariamos būtinosios ginties sąlygos buvimo. Svarbu įvertinti, kad D. G. įvykio metu buvo vienas, t. y. jėgų santykis tarp konfliktuojančių šalių buvo nelygus. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad įvykio metu nukentėjusieji siekė sužaloti D. G.. Neabejotina, kad dviejų suaugusių asmenų akivaizdus siekis sužaloti D. G., kuomet šie artinosi, vijosi jį, bandė jį sugauti, į jį smūgiuoti, buvo pargriovę, pargriuvusiam spyrė, pagrįstai galėjo duoti D. G. pagrindą manyti, kad jam gali būti padaryta didelė žala sveikatai. Todėl D. G. atlikti veiksmai atitiko šią būtinosios ginties teisėtumo sąlygą.

14. Nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistavo ir kita būtinosios ginties teisėtumo sąlyga – kėsinimosi realumas, kuris nustatomas kuomet kėsinimasis į besiginančiojo sveikatą, turtą ar kitas vertybes egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568-139/2015, 2K-9-719/2018, 2K-142-303/2021, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023 ir kt.). Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kėsinimasis į D. G. buvo realus. Nukentėjusysis J. K. akivaizdžiai ir realiai puolė D. G., bandė jam keletą kartų suduoti smūgius, nuo kurių D. G. privalėjo gintis. Po to nukentėjusieji J. K. ir T. K. vijosi D. G., taip siekdami prieš jį tęsti smurtinio pobūdžio veiksmus. Šios nagrinėjamo įvykio aplinkybės skundžiamame nuosprendyje yra išsamiai, detaliai aprašytos bei įvertintos ir jokių abejonių nekelia. Apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų J. K. ir T. K. veiksmų pobūdį ir intensyvumą, kurie akivaizdžiai buvo nukreipti prieš D. G., pagrįstai nustatė šią būtinosios ginties teisėtumo sąlygą.

15. Kėsinimosi akivaizdumas yra siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568-139/2015, 2K-9-719/2018, 2K-142-303/2021, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši aplinkybė yra siejama su tuo, kad besiginantis asmuo jau patiria smūgius, jam jau yra padaryti ar daromi sužalojimai, jis pats ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Nors nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti tikslaus momento, kada D. G. turėtu peiliu padarė nukentėjusiesiems J. K. ir T. K. nustatytus sužalojimus (to nurodyti apklausų metu negalėjo nei D. G., nei nukentėjusieji J. K. ir T. K.), tačiau baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai bei jų apžiūrų protokolai, kuriuos objektyviai įvertino apylinkės teismas, patvirtina, kad peilį prieš nukentėjusiuosius D. G. panaudojo jau po to kuomet jam buvo bandoma suduoti smūgius rankomis ir kojomis bei kuomet jis bėgo nuo nukentėjusiųjų, o šie jį vijosi. Todėl šią būtinosios ginties teisėtumo sąlygą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

16. Taip pat būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta ir būtinosios ginties teisėtumo sąlyga, t. y. kad D. G. neperžengė būtinosios ginties ribų. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. G. panaudota gynyba atitiko nukentėjusiųjų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, t. y. būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Nukentėjusiojo J. K. apeliaciniame skunde nesutinkama su šiomis apylinkės teismo išvadomis, nurodant, kad D. G. gynybai naudojo peilį, juo ne vieną kartą dūrė į gyvybiškai svarbius žmogaus organus, o pačiam D. G. jokie sužalojimai nukentėjusiųjų veiksmais padaryti nebuvo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra nustatyta būtinosios ginties situacija. BK 28 straipsnio 3?dalyje numatyta, kad būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimo atveju nukentėjusiajam tyčia padaroma aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos vertybės ar interesai, į kuriuos buvo kėsintasi, ir kėsinimuisi atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad klausimai, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos būtinosios ginties ribos, sprendžiami vertinant kiekvienos bylos aplinkybių visumą (kėsinimosi intensyvumą, puolančiųjų skaičių ir naudojamas priemones, konflikto dalyvių jėgų santykį, besikėsinančiojo asmenybę ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-7-326/2013). Be to, asmuo turi teisę į būtinąją gintį nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas, fiziškai stipresnis ar silpnesnis. Smurtinis užpuolimas paprastai sukelia besiginančiajam stresą, išgąstį ir sumišimą. Todėl įstatyme įtvirtinta būtinosios ginties koncepcija neriboja priemonių, kuriomis galima gintis, taip pat nereikalauja, kad jos visiškai atitiktų puolimo metu naudojamas priemones ar kad būtinąja gintimi išvengta žala atitiktų besikėsinančiajam padarytos žalos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428//2010, 2K-7-48-495/2024). Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiajam J. K. pradėjus pulti D. G., D. G. visą laiką traukėsi, bėgo nuo nukentėjusiųjų ir siekė išvengti prieš jį bandomų atlikti smurtinio pobūdžio veiksmų. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad nukentėjusieji bandė pagauti bėgantį D. G., o tai padaryti pavykus, D. G. gynybos veiksmus prieš nukentėjusiuosius naudojo, tik turėdamas tikslą ištrūkti. Vaizdo įrašas pavadinimu „Export 2024-01-02 15-49-30“ bei šio vaizdo įrašo apžiūros protokolas (2 t., b. l. 148–177) patvirtina, kad kuomet J. K. pavyksta pagauti D. G. (kameros 04.2.4 – 2023-12-28 vaizdo įrašo laikas 01:56:58), šis ištrūksta ir toliau bėga nuo nukentėjusiųjų (kameros 04.2.4 – 2023-12-28 vaizdo įrašo laikas 01:57:02). Taip pat, kuomet D. G. yra pargriaunamas ant žemės (kameros 04.2.4 – 2023-12-28 vaizdo įrašo laikas 01:57:06), prie jo pribėga abu nukentėjusieji, D. G. spiriama, o kai D. G. pavyksta atsistoti ir ištrūkti nuo puolančių nukentėjusiųjų, D. G. vėl bėga nuo jų tolyn (kameros 04.2.4 – 2023-12-28 vaizdo įrašo laikas 01:57:16). Toliau peržiūrint byloje esančius vaizdo įrašus matyti, kad D. G. nė vienu užfiksuotu momentu nebandė pats pulti nukentėjusiųjų, o priešingai visą aptariamą įvykį nuolatos nuo jų šalinosi, kol galiausiai išvyko iš įvykio vietos. Skundžiamame nuosprendyje šios aplinkybės yra išsamiai aprašytos ir įvertintos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su padarytu užfiksuotų aplinkybių vertinimu, jog D. G. nedemonstravo savo turimo peilio, juo negrasino ir neatliko visiškai jokių puolimo veiksmų, kurie leistų teigti esant būtinosios ginties ribų peržengimui. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad gynybai D. G. panaudojo su savimi turėtą peilį, kadangi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylose, kuriose sprendžiama būtinosios ginties instituto taikymo galimybė, įstatymas neriboja priemonių, kuriomis galima gintis nuo pavojingo kėsinimosi, ir nereikalauja, kad jos visiškai atitiktų puolimo metu naudojamas priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-326/2013, 2K-7-48-495/2024, 2K-37-788/2025). Be to, negalima reikalauti, kad besiginantis asmuo, kuomet per trumpą laiko tarpą yra kėsinamasi į jo sveikatą ar gyvybę, privalėtų apgalvoti ir įvertinti galimus savo gynybos būdus ir gynybai panaudotinas priemones, tai ar jos nebus neproporcingos prieš jį atliekamų veiksmų pavojingumui. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, jog D. G. peiliu tyčia nesitaikė į jokius nukentėjusiųjų organus, svarbias gyvybei vietas, o peiliu tik mosikavosi ir naudojo jį tik tuomet, kuomet buvo pagautas ar pargriautas nukentėjusiųjų. Tai patvirtina ir nustatyti skirtingo pobūdžio, skirtingose kūno vietose abiem nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai, kas taip pat neleidžia daryti išvados apie tikslius ir apgalvotus D. G. veiksmus. Apylinkės teismas išsamiai aprašė bei įvertino D. G. elgesį įvykio metu, jo panaudotas priemones gynybai (peilį), kitas įvykio aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad D. G. neperžengė būtinosios ginties ribų.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų.

17. Prokuroro apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika baudžiamosiose bylose bei jose pateikiami išaiškinimai, kad teisė į būtinąją gintį nekyla muštynių metu. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką muštynėmis yra laikomos situacijos, kuriose besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021, 2K-219-303/2021). Šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir šioje nutartyje jau aptarti įrodymai (vaizdo įrašai) patvirtina, kad D. G. konfliktavo su liudytoju T. K., vienas kitam bandė suduoti smūgius, tačiau šis jų konfliktas buvo pasibaigęs (2 t., b. l. 148–177). Jau po to nukentėjusysis J. K., be pateisinamos svarbios priežasties, pribėgęs puolė nuo jo toliau stovėjusį D. G.. Svarbu tai, kad prasidėjus pavojingam ir realiam kėsinimuisi į D. G. sveikatą ar net gyvybę, šis puolimo veiksmų prieš nukentėjusiuosius neatliko, jų neinicijavo, net ir po pirmojo jam nukentėjusiojo J. K. suduoto smūgio, D. G. atgal smūgių nesudavė ir nuolat traukėsi nuo jį puolusių asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad tarp D. G. bei nukentėjusiųjų J. K. ir T. K. buvo kilusios abipusės muštynės.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog D. G. veiksmai turėtų būti vertinami kaip ginties provokacija, kuri pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką apibūdinama kaip veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, vėliau siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą. Vertinant šiuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad ginties provokacija negali būti vertinama pagal būtinosios ginties taisykles, nes ji suplanuota tyčiniam nusikaltimui padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2007, 2K-78/2016, 2K-78-489/2016, 2K-416-942/2016,). Tai yra situacijos, kai asmens užpuolimas būna sąmoningai sukeltas paties besiginančiojo, siekiančio panaudoti užpuolimą kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023). Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad D. G. turėjo iš anksto suplanuotą vieningą tyčinio nusikaltimo planą, jog būtų iš anksto suplanavęs ir tikėjęsis nukentėjusiųjų ar kokių nors kitų asmenų atitinkamos reakcijos į jo elgesį, siekdamas vėliau padaryti šiems asmenims žalos (sveikatai, turtui ar kt.). Šiuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, paties D. G. elgesys, kuomet jis buvo užpultas nukentėjusiojo J. K. neleidžia teigti buvus išankstiniam D. G. sumanymui veikti nusikalstamai. Baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog D. G. nuolatos traukėsi ir bėgo nuo nukentėjusiųjų, pats puolimo veiksmų prieš nukentėjusiuosius nepradėdavo, o kuomet prieš jį patį smurtinio pobūdžio veiksmai buvo sustoję, jis prie nukentėjusiųjų negrįžo ir neatliko jokių kitų smurtinio pobūdžio veiksmų nei prieš pačius nukentėjusiuosius, nei prieš kitus asmenis. Todėl D. G. veiksmai negali būti laikomi provokuojančiais, kaip tai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde.

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su nukentėjusiojo J. K. apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48-495/2024 priimtoje nutartyje nurodytais išaiškinimais. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48-495/2024 nagrinėta situacija skirtinga nuo nagrinėtos šioje baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48-495/2024 buvo sprendžiamas būtinosios ginties instituto taikymo klausimas panaudojant peilį prieš neblaivų, agresyvų faktinio sutuoktinio intensyvų fizinį smurtavimą), tačiau tai nereiškia, kad šioje kasacinės instancijos teismo nutartyje išaiškintomis būtinosios ginties instituto taikymo taisyklėmis negalima vadovautis. Svarbu ir tai, kad apylinkės teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48-495/2024 priimta nutartimi nesivadovavo kaip precedentu. Apylinkės teismas atliko išsamų šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos įrodymų vertinimą ir išvadas dėl D. G. atsakomybę šalinančios aplinkybės padarė, vertindamas būtent šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

20. Nors atsiliepime į prokuroro ir nukentėjusiojo J. K. apeliacinius skundus D. G. pateikė prašymą nušalinti prokurorą A. Grambą, tačiau teismo posėdžio metu prokurorui nušalinimo nebereiškė, todėl dėl šio prašymo nepasisakytina (7 t., b. l. 106).

21. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai įvertino visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis, teisingai aiškino būtinosios ginties instituto taikymo sąlygas bei padarė pagrįstas išvadas dėl nustatytos D. G. atsakomybę šalinančios aplinkybės. Prokuroro bei nukentėjusiojo J. K. apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, kad D. G. peržengė būtinosios ginties ribas, jog būtent jis išprovokavo pavojingą pakėsinimą į jo sveikatą ar gyvybę, apylinkės teismo buvo įvertinti ir dėl jų padarytos išvados yra teisingos. Naikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl D. G. atsakomybę šalinančios aplinkybės dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo. Todėl prokuroro ir nukentėjusiojo J. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

22. Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą D. G. pagal 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidų suma yra 270,83 Eur (7 t., b. l. 103, 104–105). Apeliacinės instancijos teisme baudžiamojo byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nukentėjusiojo J. K. apeliacinius skundus, kurie yra atmetami, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. G. baudžiamojoje byloje yra nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

prokuroro Arvydo Grambos ir nukentėjusiojo J. K. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo D. G. nepriteisti.