Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.14; 1.2.4.1.1; 1.2.4.4.1; 1.2.14.9.3; 2.1.3.7; 2.1.15.4.3.3

2024 m. spalio 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (2 veikos), paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimas;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d., paskirta baudos bausmė, kuri visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 8 MGL (400 eurų) dydžio baudą ir 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimą;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (2 veikos), 189 str. 3 d., paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, kuri subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 8 MGL (400 eurų) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 2 metams (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutartimi 400 Eur (8 MGL) dydžio bauda pakeista 48 valandų trukmės nemokamais viešaisiais darbais; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos);

4) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartimi veika perkvalifikuota);

5) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. (dvi veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 2 metams (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartimi viena veika perkvalifikuota);

6) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos);

7) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos), 284 straipsnį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 11 mėnesių;

8) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme laisvės atėmimu 2 metams, kuri subendrinta iš dalies sudedant su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutartimi D. G. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams 5 dienoms; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartimi 1 veika perkvalifikuota ir sumažinta galutinė bausmė);

9) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

10) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, kuri subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., 187 str. 1d. ir 259 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams (teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2023 m. gruodžio 28 d. apie 1 val. 35 min. prie (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu pradurdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Peugeot 2008“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinę padangą „Taurus 215/65 R16“ – 112,71 Eur vertės, ir automobilio „Ford Eco Sport“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę kairės pusės padangą „Diplomat 205/60 R16“ – 80,89 Eur vertės, sugadino nedidelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) 193,60 Eur vertės turtą.

Be, to D.G. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. gruodžio 28 d. apie 1 val. 57 min. (duomenys neskelbtini) pastatu, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia tris kartus peiliu dūrė J. K. į kairį petį, į priekinę dešinės pusės krūtinės ląstą, į nugaros kairės pusės krūtinės ląstą, taip padarydamas durtines žaizdas kairio peties srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės priekyje ir kiauryminę durtinę žaizdą krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje bei pjautinę žaizdą kairiame nykštyje, dėl nustatytos kiauryminės durtinės žaizdos krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje, tyčia sunkiai sutrikdė J. K. sveikatą bei tuo pačiu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė T. K. į dešinę koją, padarydamas pjautinę žaizdą su dvilypio raumens pažeidimu dešinėje blauzdoje, lydimu gausiu kraujavimu, taip tyčia nesunkiai sutrikdė T.K. sveikatą.

Kaltinamasis D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltę dėl turto sugadinimo pripažįsta, o dėl sveikatos sutrikdymo kaltės nepripažįsta, nes gynėsi ir nenorėjo sužaloti nukentėjusiųjų. 2023 m. gruodžio 28 d. apie 2 val. nakties buvo konfliktas, kurio jis nepradėjo. Viskas prasidėjo nuo to, kad važiavo link namų su taksi iš parduotuvės, kurioje pirko alaus, prie (duomenys neskelbtini) baro įėjimo pamatė iš matymo pažįstamų merginų, kurios buvo iš baro išėjusios parūkyti, ir nusprendė jas pakalbinti. Pasisveikino su jomis, pasiūlė važiuoti kartu. Kai nuėjo atgal į automobilį, pamatė, kad atvyko du apsaugos darbuotojai, iš kurių vieną atpažino kaip tą, kuris jį buvo anksčiau sužeidęs, pastūmęs. Kol apsaugos darbuotojai buvo baro viduje, iš pykčio su peiliu subadė po vieną galinę automobilių padangą, po vieną kartą į jas durdamas. Tą naktį ne kartą vyko pro (duomenys neskelbtini) barą, nes po miestą važinėjo, bet į baro vidų užėjęs nebuvo. Kai subadė padangas, įsėdo atgal į automobilį ir pamatė, kad apsaugos darbuotojai išveda iš baro apie 10 žmonių, tarp kurių buvo 2 moterys. Priėjo prie jų paklausti, kas vyksta, nors iki tol tų žmonių nepažinojo. Tarp jų buvo ir nukentėjusieji. Jam bebendraujant su tais asmenimis, kažkas iš jų kompanijos pradėjo žodžiu siūlyti duoti į galvą. Šis asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, stambaus kūno sudėjimo, juodai apsirengęs. Jis nieko nedarė ir ėjo atgal link automobilio, kuris stovėjo prie įėjimo į barą, dar rūkė, ta asmenų kompanija nueidinėjo link (duomenys neskelbtini), o prie įėjimo į barą liko tik apsaugos darbai. Po to būdamas ant šaligatvio prie automobilio staiga išgirdo kaip kažkas atbėga ir jam kažkiek atsisukus kažkuris iš nukentėjusiųjų dūrė su peiliu į kairę ranką (delną), sakė „ateik čia“, jis iš dešinės kišenės išsitraukė sulenkiamą juodą delno dydžio peilį, kurį turėjo kišenėje užsilikusį nuo žvejybos, ir bedė atgal bei bandė bėgti per gatvę link (duomenys neskelbtini), kur stovėjo eglutė, o po to link (duomenys neskelbtini). Tuo metu per kelis metrus buvo (ateidinėjo link jų) ir kiti su nukentėjusiaisiais buvę asmenys. Bedė vieną kartą, bet nežino, kur pataikė, gal į krūtinės ląstą. Atsisukdamas matė, kad jį vijosi 4–6 asmenys, jie jį bandė apsupti ratu. Kai jį pasivijo netoli eglutės, kažkuris iš nukentėjusiųjų bedė jam į sėdmenį, po šio dūrio jis pargriuvo. Nukentėjusieji pradėjo jį spardyti, todėl išsitraukė peilį ir pradėjo juo mosikuoti. Tik jis buvo pargriuvęs. Atrodo, kad niekam nepataikė mosikuodamas. Kitų asmenų tuo metu jau nematė. Kai asmenys nuo jo atsitraukė, jis atsistojo, nuėjo link taksi ir išvažiavo pas brolį su sese į (duomenys neskelbtini), nes jam buvo šokas. Kai įsidėjo į taksi, vairuotojas jį siūlėsi nuvežti į ligoninę, nes jis buvo visas kruvinas, bet jis atsisakė, nes norėjo grįžti namo, pasižiūrėti, kokia žaizda, ir tada nuspręsti ,ar vykti į ligoninę. Nieko daugiau nebekalbėjo su taki vairuotoju. Grįžęs pasakė tetai, pas kurią kartais būdavo, kad jį užpuolė, ėjo apsiprausti ir netrukus (gal po 15 min.) atvyko policija. Viską, ką buvo ant spintelės susidėjęs (cigaretes, peilį, telefoną), paėmė pareigūnai, o jo kruvini drabužiai buvo skalbimo mašinoje, nes juos reikėjo skalbti, bet dar nebuvo pradėti skalbti. Iškviesti medikai nuvežė jį į ligoninę, susiuvo žaizdas ir tada jis buvo uždarytas į areštinę. Jam buvo perdurta kairė ranka ir dešinės pusės sėdmuo, dar buvo ir kitokių sužalojimų: galvoje nubrozdinimas, koja sužalota. Pripažįsta tyčia sugadinęs padangas ir šį savo elgesį vertina blogai, nes negalima taip daryti, atlygins padarytą žalą. Taip pat nukentėjusieji galėjo būti sužaloti konflikto su juo metu, tačiau nepripažįsta tyčia jų sužalojęs, nes jis tik gynėsi. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, nes kokainą vartojo 2023 m. gruodžio 26 dieną ir poveikis jautėsi tik kelias valandas. Įvykio naktį apie vidurnaktį buvo išgėręs tik vieną butelį 5 % stiprumo alaus, nuo kurio jautėsi lengvai apsvaigęs, tačiau tai neturėjo įtakos jo veiksmams, nes jis buvo ramus, nekonfliktavo, tik draugiškai paklausė, kas vyksta. Nebendravo po įvykio su nukentėjusiaisiais ir žalos nepripažįsta, nes tai jis buvo užpultas ir gynėsi nuo nukentėjusiųjų. Jam į ranką ir sėdmenį dūrė ne tas pats nukentėjusysis, o skirtingi, nes jie abu rankose turėjo peilius, tik nematė, iš kur juos išsitraukė. Kai buvo pergriuvęs, matė tuos peilius pas nukentėjusiuosius rankose, jie jį spardė ir kėsinosi sužaloti su peiliais, todėl gynėsi ir nebematė, ką kas darė. Neatsimena, ar tą naktį turėjo dujų balionėlį. Nemoka baudų už administracinius nusižengimus, pajamų gaudavo nelegaliai dirbdamas prie statybų, uždirbdavo apie 700 Eur.

Nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2023 m. gruodžio 27 d. nuvažiavo į darbo balių, kuris vyko restorane (duomenys neskelbtini). Kai apie 24 val. šventė baigėsi, nuėjo su kitais šventės dalyviais į barą (duomenys neskelbtini), tačiau kas ten vyko, nelabai atsimena, nes buvo nemažai išgėręs alkoholio. Nelabi atsimena, kas konfliktavo bare (duomenys neskelbtini). Pamena, kad apsaugos darbuotojai buvo atvykę. Kai atsidūrė lauke, T.K. atsisuko ir jis pamatė kraują, klausė jo, kas nutiko, jam pasakė, kad sudavė į veidą tas asmuo su kauke, kuris buvo su mėlyna striuke. Tada J.K. pradėjo bėgti link to asmens, o jis bėgo jam iš paskos. Kur tuo metu buvo E.S. ir U.K., nepamena. Lyg atsimena save bėgantį link aikštės, galvoja, kad buvo tamsu aplinkui. Po to pasižiūrėjęs sau į koją matė daug kraujo, bet nepamena, kaip tą koją jam sužalojo. Pradėjo rėkti, kad jį pašovė, tik kitą dieną ligoninėje sužinojo, kad su peiliu sužalotas buvo, nes jam pasakė, kad pjautinė žaizda, bet jokių įrankių pas asmenis nematė ir pats peilio neturėjo, su savimi turėjo tik cigarečių, žiebtuvėlį, bintą, raktus, tepaliukų. Pamena, kad buvo policija atvykusi, kad atsidūrė ligoninėje. Dar atsimena, kad kaltinamasis kažkuriuo metu jam siūlė paimti dujų balionėlį, bet tikslesnių aplinkybių jau nepamena, net nepamena, ar jam rodė tą balionėlį, ar tik apie tai šnekėjo. Jam ligoninėje siuvo žaizdą kojoje, nes dešinėje blauzdoje buvo 15 cm V formos žaizda, po dienos jį paleido iš ligoninės, po to 14 dienų lankė reabilitaciją, tačiau ji nelabai padėjo, iki šiol pado ir pirštų nejaučia, nes nervai pažeisti buvo, koja kaip užtirpusi, dėl to lankėsi pas neurologą, dar reikia atlikti tyrimus. Žaizdos vietoje likęs randas, kurį tepa tepalais, kartais paskauda, bet pasimasažuoja ir nieko daugiau nepadarysi. Po didesnio krūvio vakarais pradeda deginti, gelti padą, nors anksčiau to nebūdavo, labai erzina, kad kiekvieną dieną daugiau ar mažiau vis paskauda tą koją. Prašo priteisti 2000 Eur neturtinę žalą, nes du mėnesius po įvykio nedirbo (tuo metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje), tačiau ir vėliau iki pat šiol jaučia nepatogumus, o dirbti pradėjo prieš 1,5 mėnesio. Dar apmokėjo 200 Eur advokato išlaidų.

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2023 m. gruodžio 27 d. atvyko į darbo vakarėlį (duomenys neskelbtini), iki 24 val. buvo restorane (duomenys neskelbtini), o tuomet nuėjo į barą, užsisakė alkoholinių gėrimų. Bare bendravo su nepažįstamomis merginomis. Kažkokie vaikinai pasiūlė kokteilį išgerti. Tada atėjo viena iš merginų ir pasakė, kad jam prispjaudė į kokteilį. Apsižodžiavo su kažkokia kompanija. Atvažiavo 2 apsaugos darbuotojai ir išvarė juos iš baro. Tada kieme kaltinamasis, kuris buvo su kauke ir mėlyna striuke, prie jo priėjo, davė balionėlį jam į rankas ir prašė purkšti į apsaugos darbuotojus, bet jis atidavė balionėlį atgal, tik nematė, kur kaltinamasis jį įsidėjo. Tada atėjęs brolis pasakė, kad atvažiuoja jų paimti. Kai prie jų priėjo T.K. su kruvina lūpa, jie buvo į kairę nuo baro nuėję link pastato kampo. T.K. parodė į kaltinamąjį, kuris jam trenkė. Kaltinamasis buvo prie automobilių ir medžių (apie 10 metrų atstumu nuo jų) bei visokiomis grimasomis, gestais provokavo. Kadangi buvo išgėręs ir norėjo apginti draugą, pradėjo vytis kaltinamąjį, gal norėjo jam trenkti. Link eglės jį vijosi ir už striukės kapišono sugavo, pargriovė ant žemės patempęs, nes slidu buvo. Pamatė, kad jis kažką traukiasi iš striukės kairės pusės kišenės, galvojo, kad balionėlį, todėl užsidengė akis ir nematė, ką kaltinamasis turėjo ar darė. Brolis, kuris bėgo už jo, pradėjo rėkti, kad jam koją peršovė, tada ir jam pačiam pasidarė silpna, juto skausmą, nusivilko striukę ir pamatė, kad kruvinas, bet paties sužalojimo momento nepajautė. Tiksliai nepamena brolio veiksmų prieš kaltinamąjį ir ar jis buvo pargriuvęs. Nematė, kaip kaltinamasis pasišalino. Jam buvo nustatyta durtinė žaizda petyje, nugara, plautis kairės pusės perdurtas, pirštas (nykštys), krūtinė, t. y. iš viso 5 durtinės žaizdos. Buvo gydomas vaistais, kraują iš plaučių valė, susiuvo žaizdas, todėl liko žymės, 3 savaites gulėjo ligoninėje, bet operacijos neprireikė ir kitą dieną jo gyvybei grėsmės nebebuvo. Po paleidimo iš ligoninės daugiau nebesigydė, bet jam pasakė, kad dar 1–2 mėnesius negalės sunkaus darbo dirbti ir dabar dar kartais paskauda šonkaulių srityje po sunkesnio darbo. Dirbti pradėjo prieš 2 mėnesius, nes po įvykio dėl sveikatos būklės jautėsi dar negalintis dirbti. Kaltinamasis galėjo būti sužalotas tuo metu, kai jis jį pargriovė, nes rankoje turėjo peilį, tai gal nukrito ant to peilio, o jis pats jokių daiktų, su kuriais būtų galėjęs sužaloti kaltinamąjį, neturėjo. Jis pats nebuvo parkritęs, visą laiką stovėjo. Reikalauja 15 000 Eur žalos, nes patyrė traumuojančius išgyvenimus ir buvo sukelti iki šiol besitęsiantys nepatogumai: skausmas, negali intensyviai sportuoti, nors iki įvykio kažkiek sportuodavo, o dabar po fizinės veikos pasireiškia skausmas. Viską daro tą patį, ką darydavo ir iki įvykio, tik tai daro jusdamas skausmą, tačiau vaistų jokių nevartoja, tik iš pradžių prieš naktį vartodavo vaistus, kad miegotų.

Liudytoja J. J. parodė, kad įvykio naktį dirbo bare (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad bare buvo dvi jaunos merginos, du jauni vaikinai. Vakaro pabaigoje bare lyg tarp 3 grupių asmenų įvyko konfliktas, lyg kažkas kažkam į alų prispjovė, kilus šurmuliui ji iškvietė apsaugos darbuotojus. Kai ji su apsaugos darbuotojais sukonfliktavusius klientus, tarp kurių buvo ir nukentėjusieji broliai, išprašė iš baro, kaltinamasis ėjo pro šalį ir su ja, buvusia prie baro durų, pasisveikino. Ji jam pasakė, kad nepažįsta jo, ir nuėjo atgal į baro vidų tvarkytis, nes darbo pabaiga buvo, o apsaugos darbuotojai prie baro stovėjo, kol žmonės išsiskirstė. Matė kaltinamojo akis, jis buvo su mėlyna striuke, gerai užsimaskavęs, su kauke kažkokia, tamsiai apsirengęs, bet bare jo nebuvo, todėl jį matė tik trumpai tarpduryje. Po to pamatė, kad lauke kažkas vyksta, bet toliau tvarkėsi. Kai policija atvažiavo, pasibeldė į duris ir iš pareigūnų sužinojo, kas įvyko, peržiūrėjo su jais kamerų įrašus, nes kameros filmuoja ne tik baro vidų, bet ir kiemą. Matė, kad vaikinai susikivirčijo, lyg pradėjo muštis, pradėjo lakstyti, gaudytis ir nubėgo toliau nuo baro, t. y. vienas bėgo, o kiti jį gaudė.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Praėjusiais metais kažkurią naktį tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų įvyko įvykis. 1.25 val. bare (duomenys neskelbtini) buvo paspaustas pavojaus mygtukas, dėl to nuėjo su kolega E. R. į baro vidų ir išsprendė konfliktą tokiu būdu, kad išvedė jo dalyvius iš baro į kiemą. Tuo metu pilietis D.G., kurį žino iš vagysčių ir kurio bare nebuvo, išlipo iš taksi automobilio, pradėjo vaikščioti ir provokuoti piliečius (šokinėjo, vaipėsi, akivaizdžiai lindo), kurie ėjo namo ir nenorėjo konflikto. Bet vėliau staiga tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilo didelis konfliktas, pradėjo asmenys bėgioti po (duomenys neskelbtini) aikštę, muštis. Nepastebėjo, kas ir kokiais veiksmais pradėjo konfliktą. Kai kolega pasakė, kad mato kaltinamojo rankoje peilį, ir jis pamatė pas kaltinamąjį juodą peilį, o kad nukentėjusieji turėtų kokius daiktus, nematė. Po konflikto D.G. nuėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), prie jo privažiavo taksi automobilis, su kuriuo jis išvažiavo, o jie, būdami prie baro (duomenys neskelbtini), pamatė vieną sėdintį, o kitą gulintį nukentėjusįjį. Pamanę, kad jie gali būti sužaloti, nuėjo pasižiūrėti, vienas kraujo klane gulėjo, o kitas pabestas į petį buvo. Jaunuoliai suteikė jiems pirmąją pagalbą, kad sustabdytų kraujavimą. Atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems suteikė pirminę informaciją. Paties momento, kada ir kaip nukentėjusieji buvo sužaloti, nematė. Kažkuriuo momentu pastebėjo, kad jų automobilių padangos sugadintos.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo A.B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad vaikinas su mėlyna striuke stovėjo netoli jų, kai staiga pamatė, kaip du asmenys iš nueidinėjančios kompanijos pribėgo prie vaikino su mėlyna striuke ir nesakę nei vieno žodžio tiesiog jam trenkė. Tiek vienas vyras, tiek kitas ir dar atbėgę galimai trys asmenys visi puolė vaikiną su mėlyna striuke. Visi pradėjo muštis ir bėgioti po (duomenys neskelbtini) aikštę, vienas kitą gaudyti. Jiems bėgiojant kolega E.R. jam pasakė „pažiūrėk, tas su mėlyna striuke turi peilį“. Jie toliau bėgiojo vienas kitą gaudydami. Vaikinas su mėlyna striuke pribėgo prie stovinčio taksi automobilio, dar aplink jį švaistėsi peiliu ir prieš įlipdamas į automobilį vaikinas nusiėmė nuo veido kaukę. Tuomet pamatė jo veidą. Vaikinas įlipo į taksi automobilį ir pasišalino (1 t., b. l. 140–142).

Po liudytojo parodymų perskaitymo jis parodė, kad tuo metu geriau atsiminė aplinkybes, nes buvo praėję mažai laiko nuo įvykio.

Liudytoja L. K. parodė, kad D. G. yra jos sūnėnas, kurio mama mirė prieš 2 metus, todėl ji augina nepilnamečius jo brolį ir sesę. Dėl šios priežasties D. G. pas ją lankydavosi gana dažnai, kartais likdavo nakvoti, nors ji 2023 m. pavasarį lyg buvo D. G. išnuomojusi butą (duomenys neskelbtini). Po to iš savininko sužinojo, kad D. G. ten negyvena. Nežino, koks butas yra (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kur sūnėnas gyvena, nes jis jai to nesakė, bet sakė, kad turi kur gyventi ir kad gyvena netoli. 2023 m. gruodžio 27 d. D. G. vakare buvo pas ją užėjęs, atvežė vaikams maisto ir neatrodė apsvaigęs. Išeidamas pasakė, kad eina į miestą su draugu ar draugais ir dar ateis šiandien, bet jis grįžo jau naktį. Įleidusi sūnėną į butą pamatė, kad jis kraujuoja. Paklausus, kas nutiko, jis pasakė, kad buvo užpultas 4–8 asmenų miesto centre, o po 10–15 minučių atvyko ir policijos pareigūnai. Iki atvykstat policijos pareigūnams liepė sūnėnui nusiplauti vonioje ranką, nes ji labai kraujavo, o kai jis pasilenkė, pamatė, kad yra kraujuojanti žaizda (įpjovimas) ir šone. Tiksliai neatsimena, kaip D. G. buvo apsirengęs, bet kai jis atėjo, drabužius nusirengė ir pasidėjo prie skalbimo mašinos, nes norėjo, kad ji juos išplautų, bet ji sakė, kad naktį neskalbs. Buvo įprasta, kad jis atnešdavo jai išskalbti savo drabužius, kuriuos vėliau pasiimdavo. Su savimi D. G. turėjo telefoną, piniginę, cigarečių pakelį ir lyg sulankstomą peilį, kuriuos ekspertai paėmė. Ji žinojo apie sūnėno teistumus, tai, kad jis kartais vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas, ir bandė su juo apie tai kalbėti, jam padėti, bet nepavyko. Po šio incidento D.G. pradėjo keistai elgtis ir kalbėti, dėl to buvo išsikvietusi policijos pareigūnus, kurie išrašė orderį nesiartinti prie jos, tai jis pradėjo rašyti visokius melagingus pranešimus institucijoms. Galbūt D.G. reikėtų atlikti psichiatrinę ekspertizę, nes jai iš to, kaip jis elgiasi ir ką rašo susidaro įspūdis, kad D.G. gali turėti problemų su galva ir jai dėl to yra neramu, nors iki įvykio to nebuvo pastebėjusi, viskas prasidėjo nuo šių metų vasario mėnesio.

Liudytojas E. S. parodė, kad 2023 m. gruodžio 27 d. buvo įmonės vakarėlis (duomenys neskelbtini), po to apie vidurnaktį nuėjo su kolegomis (apie 10 asmenų) į barą (duomenys neskelbtini), kur įvyko konfliktas, t. y. apsižodžiavimas su kitais klientais, todėl atvyko apsaugos darbuotojai. Kažkiek laiko ten pabuvę išėjo iš baro, nes jis užsidarinėjo ir prašė, kad išeitų. T.K., A.K. ir dar kiti asmenys iš baro išėjo anksčiau, o jis su T.K. ir J.K. išėjo šiek tiek vėliau. Buvo vartojęs alkoholio, tai nelabai gerai atsimena aplinkybes, bet prisimena, kaip kieme tarp kitų asmenų buvo vaikinas su mėlyna striuke, kepure ir kauke, kuris „sklaidėsi“, šokinėjo, su kažkuo konfliktavo. Prie įėjimo buvo automobilių pastatyta ir baltas Caddy automobilis stovėjo. Tuo metu kvietėsi telefonu, kad atvažiuotų paimti jų brolis, todėl buvo nusisukęs ir ne viską matė, bet matė, kad vaikinas su kauke kažkur nubėgo, o nukentėjusieji nubėgo jam iš paskos. Su juo buvo kolega U.K., o T.K. tuo metu nematė. Po to išgirdo riksmą ir nubėgo į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) žiūrėti, kas nutiko. Pamatė, kad T.K. guli, o J.K. sėdi ir daug kraujo buvo, kažkas iškvietė pagalbą. Vaikino su kauke tuo metu jau nematė. Prie nukentėjusiųjų tuo metu kitų asmenų nebuvo, bet labai greitai atėjo du vaikinai, su kuriais T.K. užspaudė su diržu žaizdą, o J.K. – su striuke, nes kraujas labai stipriai bėgo. T.K. buvo sąmoningas, o J.K. buvo sukniubęs. Jokių daiktų aplink juos nematė ir asmens su kauke daugiau nematė. Po kelių savaičių bendravo su nukentėjusiais, kurie sakė, kad T.K. „gavo nuo to vaikinuko su kauke į barzdą“ ir jie jį gynė. Jo drabužiai nebuvo sugadinti, tik rankos buvo kruvinos. Apsaugos darbuotojai galimai matė įvykį, nes stovėjo prie baro. Po įvykio brolis parvežė ir T.K. namo, nes jis buvo girčiausias ir ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuodami šnekėjo apie įvykį, bet jis nieko nematė ir net nesisakė, kad jam buvo suduota. Tą naktį pas nieką nematė peilių ar kitokių įrankių, kuriais galėtų būti sužaloti žmonės.

Liudytojas U.K. parodė, kad 2023 m. gruodžio 27 d. dalyvavo šventėje, kuri vyko restorane (duomenys neskelbtini). Po to 12–15 asmenų, įskaitant kelias moteris, nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo kažkoks susistumdymas, bet vėliau viskas aprimo. Vakarėlyje dalyvavo ir nukentėjusieji, nes kažkas iš darbuotojų samdosi juos kaip darbuotojus. Moterys anksčiau išėjo namo, o jie dar šiek tiek liko. Išgėręs buvo alkoholio, todėl ne viską gerai atsimena, tačiau pamena, kad jau ruošėsi eiti namo, nes visi skirstėsi, ir laukė kieme su kolega E. S. bendradarbio brolio, kad juos parvežtų namo. T.K. stovėjo dešinėje, o nukentėjusiųjų nematė. Iš kitų asmenų pasakymų žino, kad buvo atvykę apsaugos darbuotojai. Lyg per miglą atsimena, kad matė ant šaligatvio prie automobilių šokinėjantį vaikiną lyg su balta kauke, kai laukė, kol juos paims, bet ar jis bendravo su jų kompanijos asmenimis, nepamena. Būdami prie įėjimo į barą ir laukdami kolegos brolio, išgirdo riksmą, dejavimą ir nubėgo su kolega prie miesto eglės. Pamatė, kad du pažįstami asmenys kraujuoti, T.K. gulėjo ant šaligatvio prie gatvės, o J.K. susiėmęs už peties sėdėjo ant toliau esančio suoliuko, dėl to kvietė policiją. Klausė jų, kas nutiko, tai jie sakė, kad nežino. Vėliau atėjo iš to pačio baro du vaikinukai ir padėjo suveržti žaizdą. Važiuodami namo (duomenys neskelbtini). pamatė T.K., todėl jį pavežė namo. Pasakė jam, kas atsitiko. Jis sakė, kad trenkė jam kažkas kieme į veidą, bet nesimatė, kad būtų sužalotas. Po įvykio pastebėjo, kad jo pūkinė striukė prie širdies pradurta (yra skylė), bet nejuto, kaip tai nutiko, ir nematė, kad kas turėtų peilį su savimi.

Liudytojas T. K. parodė, kad 2023 m. gruodžio 27 d. vakare (duomenys neskelbtini) restorane (duomenys neskelbtini) buvo darbo kalėdinis vakarėlis, bet beveik nieko neprisimena iš tos nakties įvykių, nes buvo neblaivus. Tik prisimena, kad eina ties Masiulio knygynu ir paskambino kolega E.S., kad atvažiuoja paimti jo. Jam kažkas iš kolegų (gal E. S. ar U. K.) pasakojo, kad buvo sužaloti žmonės, kad kažkas su kauke sužeidė, bet pats to neprisimena, kokiomis aplinkybėmis tai nutiko ir ar jis buvo toje vietoje, nežino. Nukentėjusiuosius, kurie dalyvavo vakarėlyje, pažįsta, nes jie padėjo persikraustyti į kitas patalpas.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo T.K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. gruodžio 27 d. apie 18.30 val. nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), kur vyko darbo UAB (duomenys neskelbtini) kalėdinis vakarėlis. Minėtame vakarėlyje dalyvavo apie 40 įmonės darbuotojų. Tarp jų buvo T.K. ir J. K.. T.K. ir J.K. UAB (duomenys neskelbtini) nedirba, jie 2023 metų vasarą padėjo UAB (duomenys neskelbtini) persikraustyti, todėl direktorius R. R. juos pakvietė į vakarėlį. Iš kolegų žino, kad vakarėlis kavinėje (duomenys neskelbtini)vyko iki 24 val. Vakarėlio metu gėrė viskį, jo išgėrė nemažai. Kaip išėjo iš kavinės (duomenys neskelbtini), neprisimena. Taip pat dėl girtumo negali paaiškinti, su kuo nuėjo į barą (duomenys neskelbtini) ir kas jame įvyko. Prisimena, kad bare (duomenys neskelbtini) buvo apsaugos darbuotojai, kiek jų buvo, negali pasakyti. Dėl ko buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, negali paaiškinti, neprisimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Kas įvyko vėliau, negali pasakyti, neprisimena. Iš to vakaro prisimena, kaip eina (duomenys neskelbtini) gatve. Pamena, kaip jį veža namo E. S. brolis. Važiuojant namo matė kruvinas E. S. rankas, paklausė, kas nutiko, jis pasakė, jog T.K. ir J.K. padūrė vaikinas su kauke. Nuėjęs į darbą iš kolegų sužinojo, kad vaikinas su kauke prie baro (duomenys neskelbtini) jam sudavė į veidą. Pats to neprisimena, skausmo nejautė, kraujo ant jo kūno, drabužių nebuvo. Pasak E. S. ir U. K., jie nematė, kuriuo metu jam buvo suduota. Niekas jam konkrečiai ir nepasakė, jog matė kaip vaikinas su kauke jam sudavė. Tai tik prielaidos (1 t., b. l. 164–167).

Po liudytojo parodymų perskaitymo jis parodė, kad net ir perskaičius nelabai atsimena tokias aplinkybes, gal būtų atsiminęs, jei būtų jautęs smūgius.

Liudytojas E. R. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Žiemą įvykusio įvykio naktį budėjo (duomenys neskelbtini) prie baro (duomenys neskelbtini). Gavę pranešimą, kad bare paspaustas pavojaus mygtukas, įėjo su kolega į baro vidų ir pamatė tarpusavyje konfliktuojančių jaunuolių grupę. Pašalino iš baro nepageidaujamus asmenis ir toliau budėjo prie baro durų. Pamatė, kad iš automobilio „Caddy“, stovėjusio prie baro (duomenys neskelbtini), išlipo jaunuolis, kurio baro viduje nematė. Tarp 3–4 asmenų, kuriuos pašalino iš baro, ir to jaunuolio įvyko apsižodžiavimas, bet jie nesivėlė, buvo susikoncentravę į savo darbą, nes saugojo patalpas, kad į jas niekas nebepatektų. Ne iš karto prasidėjo veiksmai, nes asmenų kompanija toliau nuėjo, vėl sugrįžo, vėl nuėjo ir po to matė bėgiojančius asmenis. Jiems su kolega bendraujant kažkas pasakė, kad jų tarnybinio automobilio padangos pradurtos, todėl nuėjo apžiūrėti. Po to kažkas surėkė, kad žmogus sužalotas, todėl nubėgo pasižiūrėti ir pamatę gulintį asmenį kvietė per pultą policiją. Kaip asmenys buvo sužaloti, nesuprato tol, kol neatvažiavo greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai pasakė, kad durtinė žaizda. Pas asmenis įrankių, kuriais nukentėjusieji galėjo būti sužaloti, nematė. Kai po savaitės ar dviejų prieš apklausą peržiūrėjo kamerų įrašus, sužinojo, kas nutiko jų automobiliams, nes matėsi, kaip pagal aprangą tas pats jaunuolis su kauke, kurį matė išlipant iš automobilio, nubėgo link automobilių ir pasilenkė. Įrašuose taip pat matė, kad tas jaunuolis laiko rankoje įrankį, bet paties įvykio metu į tai dėmesio neatkreipė.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jų iš baro išprašyta grupelė iš karto neišsiskirstė. Vieni rūkė netoli baro, kiti buvo šiek tiek nuėję link (duomenys neskelbtini). Jiems stovint ir stebint aplinką matė kaip iš baltos spalvos automobilio „VW Caddy“, kurio vietoj numerio, jei gerai prisimena, yra užrašytas kažkoks vardas, išlipo vaikinas, kuris vilkėjo mėlynos spalvos striukę. Kokius drabužius dar vilkėjo, neprisimena ir nepagali pasakyti. Įsidėmėjo tik striukę. Vaikinas, išlipęs iš automobilio, priėjo prie vaikinų, kurie buvo išprašyti iš baro, ir pradėjo jiems sakyti, ko čia bijote apsaugos ar kažką panašaus jų atžvilgiu. Ką vaikinai atsakė vaikinui su mėlyna striuke, negirdėjo, nes kalbėjo su pulto darbuotoja. Baigus kalbėti kolega A.B. pasakė, kad jo vairuojamo automobilio tuščia padanga. Prie automobilio iš karto pažiūrėti nėjo, iš toli matėsi pasviręs automobilis. Po to užėjo į barą (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti, ar nėra viduje konfliktų. Jam išėjus iš baro pamatė prie baro (duomenys neskelbtini) durų muštynes, vaikinai, kuriuos pašalino iš baro, gaudė vaikiną su mėlyna striuke. Jam stovint prie baro prie jo priėjo vyras, kurį prieš tai išprašė iš baro, pasakė gavęs į veidą nuo to. Kas tas neįvardino, bet suprato, kad gavo nuo vaikino su mėlyna striuke. Vyrą, kuris pasakė, jog gavo į veidą, gali apibūdinti taip: vidutinio kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kaip buvo apsirengęs, neprisimena, matėsi, kad buvo nemažai išgėręs. Ar ant jo veido buvo kraujo, neprisimena. Pabendravęs su vyru ir pažvelgęs į (duomenys neskelbtini) link eglutės, pamatė grupę vaikinų, kurie gaudė vaikiną su mėlyna striuke. Matė kaip vaikinas su mėlyna striuke bėgdamas iškeltoje rankoje laikė peilį. Apie tai, kad vaikinas su mėlyna striuke turi peilį, pasakė kolegai A.B. ir informavo pultą. Kur tuo metu buvo kolega A.B., neprisimena. Muštynėms vykstant (duomenys neskelbtini) ėjo link savo vairuojamo automobilio ir tada pastebėjo, kad jo kolegos vairuojamo automobilio kairės pusės galinė padanga taip pat tuščia. Jo vairuojamo automobilio buvo pradurta dešinės pusės galinė padanga. Po to išgirdo kolegos pranešimą, kad yra sužeistų. Informavo pultą, kad kviestų greitąją pagalbą. Kviečiant greitąją kolega suriko, kad sužeistas ir antras vaikinas. Pirmiausia nuėjo prie gulinčio vaikino, kurio buvo sužeista koja. Šis vaikinas buvo sąmoningas, tik stipriai kraujavo koja. Po to nuėjo prie antro sužeisto vaikino, jis šaukė, kad sužeistas petys. Vėliau atvyko greitosios medikai, policijos pareigūnai. Kuriuo metu iš įvykio vietos pasišalino vaikinas su mėlyna striuke, nematė. Kuriuo metu baltos spalvos automobilis „VW Caddy“ nuvažiavo nuo baro (duomenys neskelbtini), nepastebėjo. Vaikino su mėlynos spalvos striuke nepažįsta, darbo metu su juo susidurti neteko. Iš kolegos A.B. žino, kad jam dirbant (duomenys neskelbtini) apsaugoje šį vaikiną teko sulaikyti (1 t., b. l. 170–174).

Po liudytojo parodymų perskaitymo jis parodė, kad teisingi parodymai, nes matė peilį, kai vyko įvykis ar jau po įvykio, prisimena tai po parodymų perskaitymo.

Liudytojas A. G. parodė, kad kai buvo apklaustas policijoje, jo klausė dėl jo vežtų keleivių, nes dirba pavežėju su automobiliu „Caddy“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet nieko negali papasakoti, nes nieko išskirtinio nevyko. Šitas automobilis turi rampą iš galo, todėl galima vežti žmones su vežimėliu. Iš viso 7 asmenys su vairuotoju gali juo važiuoti, bet keleivio sėdynėje nuo pandemijos nieko neveža, pertvara netgi tam yra. Nefiksuoja iškvietimų, nes dirba su įvairiomis programėlėmis. Gali būti, kad įvykio naktį kelis kartus buvo privažiavęs prie baro (duomenys neskelbtini), bet kažko ypatingo negalėtų išskirti, konfliktų nebuvo. Kas su juo važiavo, negali apibūdinti. Nepamena, kad būtų pastebėjęs vežantis kruviną keleivį ar net siūlęs jį vežti į ligoninę, kaip ta kaltinamasis. Nepastebėjo, kad automobilio salonas būtų išteptas krauju.

Liudytojas M. L. parodė, kad per Šv. Kalėdas buvo bare (duomenys neskelbtini), kur įvyko žodinis konfliktas, kuris baigėsi atvykus apsaugos darbuotojams ir išvarius asmenis į kiemą. Po to bare praleido dar apie 30–40 min. ir pro langą matė žmogų su mėlyna striuke, jis buvo su kauke ar kapišonu, nes veido nesimatė. Tas asmuo tiesiog stovėjo, vaikščiojo. Kai užsidarė baras, išėjo į kiemą, nusprendė su draugu nueiti link miesto eglės. Eidami pamatė sužeistus du asmenis, vienam iš jų buvo sužeista ranka, o prie kito asmens nebuvo arčiau priėjęs pažiūrėti, bet lyg koja jam buvo sužeista. Su draugu bandė jiems padėti, iškvietė greitąją. Kadangi tas sėdėjęs asmuo praradinėjo sąmonę, diržą bandė užrišti ant rankos jam. Apsvaigęs šiek tiek buvo tą naktį.

Liudytojas L. Š. parodė, kad 2023 m. gruodžio 26 ar 27 d. buvo bare (duomenys neskelbtini), sėdėjo kampe su draugu M. L.. Tą naktį bare buvo daug žmonių, pamena dvi šviesiaplaukes paneles. Apie vidurnaktį ar 1 val. įvyko konfliktas tarp 2 vyrų grupių, ėmėsi prasivardžiuoti, įžeidinėti vieni kitus, rėkė, bet tų asmenų nepažinojo, jie buvo vyresni. Barmenė rėkti pradėjo, kad išvarys visus, bet atvažiavo apsaugos darbuotojai, išskirstė visus ir išvarė į kiemą. Pro langą matėsi, kad kieme daug žmonių (gal apie 12) šnekasi, apsauga skirsto žmones, bet daugiau nieko nematė. Po kažkiek laiko (15–25 min.) su draugu išėjo į kiemą ir jie, nes užsidarinėjo baras. Iš tolo pamatė, kad kažkas guli prie eglutės rankas susidėjęs, prie jo nieko nebuvo, o kitas už peties susiėmęs rėkė, prie jo buvo vienas asmuo, buvo daug kraujo, todėl su draugu ėjo padėti. Vienam padėjo, bandė užveržti žaizdą, kalbino, kad liktų sąmoningas, o kitam nežinojo kaip padėti. Po to atvažiavo policija, paklausė jų duomenų ir jie išėjo namo. Paties įvykio, kaip tie asmenys buvo sužaloti, nematė. Kitą dieną su draugu visus įvykius aptarinėjo, tai jis sakė, kad užsiminė kažkas, jog atbėgo kažkas su mėlyna ar raudona striuke ir apsaugai padangas supjaustė. Pats nematė tokio asmens ir nebuvo nei blaivus, nei labai apsvaigęs.

Liudytojas T. B. parodė, kad „tarpušventyje“ apie vidurnaktį atvažiavo su baltos spalvos „Audi A6“ automobiliu žmonos su drauge N. paimti iš baro (duomenys neskelbtini). Šiek tiek (gal pusvalandį) pasisėdėjo, nuėjo nusifotografuoti prie eglutės, o po to nuėjo į automobilį, kuris stovėjo prie baro (duomenys neskelbtini) pasišildyti ir žmona su drauge automobilyje šnekėjosi. Pamatė atvažiuojantį taksi, iš kurio išlipo žmogus su mėlyna striuke, dengtu veidu, jis tiesiog aplink vaikščiojo. Po kažkurio laiko tas taksi išvažiavo, vėl grįžo ir taip tris kartus. Po to pamatė, kaip tas žmogus su mėlyna striuke užpuolė du prieš tai bare (duomenys neskelbtini) buvusius žmones, puolė ant jų kumščiais. Tarp jų įvyko lengvas apsistumdymas, bet tie žmonės atsitraukė ir nuėjo toliau. Po kažkiek laiko (gal po 10 min.) atbėgo du žmonės ir kumščiais puolė tą žmogų su mėlyna striuke. Tas asmuo su mėlyna striuke atsitraukė ir pradėjo bėgti nuo jų. Jiems nubėgus prie eglutės įvyko muštynės, kuriose dalyvavo 2–3 asmenys. Viskas įvyko apie 1 val. nakties. Tik po to, kai asmuo su mėlyna striuke išvažiavo su taksi, išlipo iš automobilio parūkyti, o iki tol viską stebėjo būdamas automobilyje per veidrodėlį. Išlipęs išgirdo, kad rėkia, jog papjovė. Nematė, ar asmuo su mėlyna striuke turėjo kažkokių daiktų, tik atkreipė dėmesį į greitesnius jo judesius. Apsaugos darbuotojus matė prie įėjimo į barą, ten buvo nemažai asmenų. Taip pat matė, kad stovėjo apsaugos tarnybos automobiliai, tačiau nematė, kad prie jų kas būtų priėję. Po to jis išvažiavo. Tą naktį buvo blaivus, bet geriau atsiminė aplinkybes iš karto po įvykio, negu dabar.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. gruodžio 27 d. apie 23.30 val. nuvažiavo prie naktinio baro (duomenys neskelbtini) parsivežti žmonos ir jos draugių. Baras yra (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus prie baro užėjo į baro vidų, pabuvo apie 1 valandą. Sėdint bare po 24 val. į barą atėjo 8–10 asmenų kompanija, buvo ir vyrų, ir moterų. Kai kurie vyrai iš kompanijos garsiai kalbėjo, matėsi, kad jie neblaivūs. Visa kompanija atsisėdo prie vieno staliuko. Minėtai kompanijai atėjus į barą jie bare pabuvo apie 10 minučių ir išėjo. Būnant bare buvo ramu, niekas nekonfliktavo. Išėję iš baro nuėjo prie eglutės nusifotografuoti, pabuvo apie 20 minučių. Po to nuėjo visi, t. y. jis, jo žmona, A. su vyru ir dar viena žmonos draugė, į jo automobilį. Automobilyje moterys gėrė vyną. Sėdint automobilyje prie naktinio baro (duomenys neskelbtini) atvažiavo taksi automobilis, iš jo išlipo vyras, kuris vilkėjo mėlynos spalvos striukę ir veidą dengė kauke. Taksi automobilis liko stovėti, vyras mėlynos spalvos striuke nuėjo prie naktinio baro įėjimo durų, vaikščiojo, nusišlapino, išmetė alaus butelį į šiukšlių dėžę prie baro (duomenys neskelbtini), įsėdo į tą patį taksi automobilį ir nuvažiavo. Vyrą su mėlynos spalvos striuke stebėjo iš automobilio nuolat. Po kokių 10 minučių prie naktinio baro (duomenys neskelbtini) atvažiavo tas pats taksi automobilis, iš jo išlipo tas pats vyras, vilkintis mėlynos spalvos striukę ir veidą dengiantis kauke. Antrą kartą vyras atvažiavęs vėl vaikščiojo apie naktinį barą. Taksi automobilis liko stovėti. Šį kartą nuolatos vyro su mėlyna striuke nestebėjo. Antrą kartą atvažiavęs vyras su mėlyna striuke prie naktinio baro pabuvo vėl apie 10 minučių, po to įsėdo į tą patį taksi automobilį ir nuvažiavo. Pakankamai greitai, už kokių 5–10 minučių, trečią kartą atvažiavo prie naktinio baro (duomenys neskelbtini) tas pats taksi automobilis, iš jo išlipo vyras su mėlyna striuke, veidą dengė kauke ir mūvėjo pirštines. Ar prieš tai du kartus atvažiavęs vyras mėlyna striuke mūvėjo pirštines, negali pasakyti, trečią kartą tikrai užfiksavo. Vyras mėlyna striuke vėl išlipo iš taksi automobilio, nuėjo prie baro (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio, kur buvo vyrų ir moterų kompanija, išėjusių iš naktinio baro. Vyrų kompanija tarpusavyje bendravo, kiti rūkė ir pan. Šalia stovėjo du apsaugos darbuotojai, ramino išėjusius iš baro vyrus. Vyrai norėjo įeiti į barą, apsaugos darbuotojai neleido. Vyrų kompanijos išėjimas iš baro ir vyro mėlyna striuke atvažiavimas beveik sutapo vienu metu. Iš vyro mėlyna striuke elgesio matėsi, kad ieško problemų, jį stebėjo. Kadangi vyras mėlyna striuke nebendravo su išėjusių iš baro vyrų kompanija, mano, kad jie nebuvo pažįstami. Dalis vyrų kompanijos nueidinėjo nuo naktinio baro link (duomenys neskelbtini) gatvės, kiti vyrai liko prie naktinio baro, ką jie darė, nežino. Vyras su mėlyna striuke vaikščiojo šaligatviu prie naktinio baro. Ar jis ką nors kalbėjo, negali pasakyti, veidą dengė kauke, garsų negirdėjo. Keista pasirodė, nebuvo jokio žodinio konflikto. Matė, kaip prie dviejų vyrų iš minėtos kompanijos einant (duomenys neskelbtini) gatve pribėgo vyras mėlyna striuke iš už nugaros ir iš rankos pakėlimo suprato būtų smūgiavęs vienam iš einančių vyrų. Vienas iš vyrų spėjo atsisukti ir smūgio išvengė. Po to jie tarpusavyje apsižodžiavo ir jie nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Dviejų vyrų apibūdinti negalėtų, neatkreipė dėmesio. Vyras mėlyna striuke nuėjo link baro (duomenys neskelbtini), toliau vaikščiojo. Po kelių minučių nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės atbėgo du vaikinai prie vyro mėlyna striuke ir pradėjo rankomis smūgiuoti jam į veidą ir kitas kūno vietas. Vyras mėlyna striuke smūgių išvengė atsitraukdamas, atkreipė dėmesį, kad jis laikė rankas už nugaros. Toks rankų laikymas sukėlė įtarimą, pagalvojo, kad jis turi kokį nors pavojingą daiktą. Prie vyro mėlyna striuke atbėgo ne tie patys vyrai, prie kurių buvo pribėgęs iš už nugaros. Vyras mėlyna striuke pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini), du vaikinai jį nusivijo paskui. Per automobilio veidrodėlį matė kaip du vaikinai pasivijo vyrą mėlyna striuke, jis nugriuvo ant žemės, po to du vyrai jam spyrė kelis ir pasilenkę jam smūgiavo rankomis. Tai truko ne ilgiau nei 1 minutę. Vyras mėlyna striuke atsikėlė ir pradėjo bėgti link naktinio baro (duomenys neskelbtini), prabėgo pro jo automobilį ir nubėgo link (duomenys neskelbtini), kur jo gatvėje laukė tas pats taksi automobilis, kuris jį ir atvežė prie baro. Vyrui mėlyna striuke nuvažiavus pažiūrėjo į (duomenys neskelbtini), ten pamatė vieną gulintį vaikiną, kitas vaikinas sėdėjo ant suoliuko susiėmęs už peties. Sėdinčio vaikino baltos spalvos marškinėliai buvo kruvini. Pradėjo rinktis žmonės, kvietė greitąją pagalbą ir pan. (2 t., b. l. 15–19).

Po liudytojo parodymų perskaitymo jis parodė, kad teisingi parodymai.

Liudytoja K. Š. parodė, kad buvo su drauge atėjusios į barą (duomenys neskelbtini) išgerti kokteilių. Vienas iš nukentėjusiųjų (J.K.), kurio iki tol nepažinojo, buvo priėjęs prie jų staliuko, 10 minučių pabuvo, pašnekėjo, su drauge apsikeitė kontaktais socialiniuose tinkluose. Pro baro langą matė kieme tamsių plaukų vaikiną su mėlyna striuke, kuris buvo kažkiek pridengęs veidą, ir kai jos buvo išėję parūkyti, jis jų prašė žiebtuvėlio, bet jos nedavė ir su juo nebendravo, nes jo nepažįsta. Bare kilo žodinis konfliktas, nes visi buvo išgėrę, nors nieko ypatingo neįvyko, apsauga visus išvarė iš baro ir taip viskas baigėsi. Jos su drauge išėjusios iš baro J.K. jau nematė, pasuko į kairę ir ėjo link draugės namų, kai tas pats asmuo su mėlyna striuke pasiūlė pavežti iki namų, tačiau jos atsisakė ir grįžo namo. Grįžusios matė, kad atvažiuoja greitoji, policija, bet kas įvyko, nežinojo. Kitą dieną J.K. parašė D.P., kad buvo toks įvykis, jog jie nukentėjo, o po to matė reportažą per laidą (duomenys neskelbtini). To vaikino su mėlyna striuke elgesys jai nekėlė įtarimų, jis nebuvo užėjęs į barą.

Liudytoja D. P. parodė, kad gruodžio mėnesį buvo bare (duomenys neskelbtini) su drauge K.Š.. Bare susipažino su nukentėjusiuoju J.K., kuris buvo su kažkokia kompanija. Bare vaikinai susiginčijo, apsižodžiavo, todėl atėjo apsaugos darbuotojai ir visus išprašė. Nepamena, ar nukentėjusieji dalyvavo konflikte, nes viskas seniai vyko. Kai visi išėjo į lauką, jos išėjo namo ir nieko nematė, nežino, kaip nukentėjusieji buvo sužaloti, tik po to matė greitąją ir policiją. J.K. parašė po dienos ar kitos, kad taip atsitiko, jog jis ligoninėje atsidūrė. Nesakė, kas sužalojo, nes pats nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu išsamiau nurodė aplinkybes, nes jas tuo metu geriau atsiminė. Pamena, kad vaikiną su kauke matė per baro langą kieme, bet neatsimena, kaip jis buvo apsirengęs, jis beldė į langą gal, bet bare jo nebuvo. Kai buvo išėję su drauge parūkyti, jis leptelėjo kažkokius žodžius, kalbino jas, bet jos jį ignoravo, vengė su juo bendrauti ir nematė, su kuo jis bendravo, ką darė.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. gruodžio 28 d. apie 1 val. su K. Š. nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bare sėdėjo pirmame aukšte. Jų staliukas buvo prie lango. K.Š. sėdėjo nugara į langą, ji sėdėjo priešais langą. Vienu metu išgirdo ir tuo pačiu pamatė kaip vaikinas, vilkintis mėlynos spalvos striukę ir veidą dengiantis kauke, pabeldė į baro langą, lygtais maivėsi žiūrėdamas į baro vidų. Vaikino nepažinojo ir nekreipė į jį dėmesio. Joms išėjus į lauką K.Š. parūkyti, prie jų priėjo tas pats vaikinas, vilkintis mėlynos spalvos striukę ir veidą dengiantis kauke. Vaikinas su kauke išlipo iš „smagaus“ taksi automobilio. Šį taksi automobilį vadina „smagiu“, nes ant jo priekinės keleivio sėdi ateivis. Šis vaikinas K.Š. paprašė cigaretės ar žiebtuvėlio, tiksliai neprisimena. K.Š. jį ignoravo, nieko jam neatsakė, ji taip pat jam nieko nesakė. Kol K.Š. rūkė šis vaikinas kelis kartu prašė parūkyti ar žiebtuvėlio. Jos jį ignoravo, su juo nekalbėjo. K.Š. baigus rūkyti grįžo į baro vidų, priėjo prie baro nusipirkti kokteilių. Stovint prie baro, laukiant, kol pagamins kokteilius, prie jų priėjo vaikinas, tada jo nepažinojo, dabar žino, kad tai buvo J.K.. J.K. prie baro atėjo užsisakyti alaus. J.K. pirmas ją užkalbino ir trumpai su juo pasikalbėjo. Barmenei padavus kokteilius, ji su K.Š. grįžo prie savo staliuko. J.K. grįžo prie savo draugų, ten buvo kokie 5–6 vyrai. Moterų nebuvo. Su K.Š. sėdėjo prie staliuko, gėrė kokteilius. Po kokių 10 minučių prie jų staliuko atsisėdo J.K.. J.K. atsinešė bokalą alaus. Jis gėrė alų, jos su K.Š. – kokteilius. J.K. bendravo su ja, apsikeitė „Instagramo“ profiliais, pasikalbėjo. J.K. prie jų staliuko pabuvo apie 10 minučių, po to grįžo prie savo draugų kompanijos. J.K. minėjo, kad švenčia darbo kalėdinį vakarėlį. Kur dirba J.K., neklausė, jis darbovietės pavadinimo neminėjo. J.K. nuėjus nuo jų staliuko po kurio laiko išgirdo vyrų žodinį konfliktą. Konfliktas vyko tarp J.K. draugų ir dviejų vyrų, sėdėjusių netoli J.K. draugų staliuko. Konflikto pradžios nematė, nes sėdėjo į juos nugara. Konflikto priežasties nesuprato, vyrai vieni ant kitų šaukė pakeltais balso tonais. Vyrams konfliktuojant į baro atėjo du apsaugos darbuotojai, nuramino konfliktuojančius vyrus, o J.K. su draugais išprašė iš baro. J.K. su kompanija išėjus iš baro, barmenė garsiai likusiems baro klientams pasakė, kad baras užsidaro. Jos su K.Š. išėjo iš baro. Išėjus iš baro pamatė vaikštantį tą patį vaikiną su mėlyna striuke ir veidą dengiančia kauke bei J.K. su draugais. Norėdamos išvengti bendravimo su vaikinu mėlyna striuke, ėjo palei pastatą link (duomenys neskelbtini) gatvės. Joms einant vaikinas mėlyna striuke už rankos čiupo K.Š. ir pasisiūlė jas parvežti namo. Jos parvežimo atsisakė, ėjo tolyn link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vaikinas mėlyna striuke joms nieko blogo nedarė ir nesakė, nenorėjo su juo bendrauti, atrodė agresyviai dėl to, kad veidą slėpė po kauke. Joms einant kažkas iš J.K. draugų paklausė, ar jos pažįsta vaikiną su kauke. Neprisimena, kuri iš jų atsakė, kad vaikino nepažįsta, ir sparčiu žingsniu pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Apie 2 val. su K.Š. grįžo į jos močiutės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Būdamos namuose per balkono langą matė link (duomenys neskelbtini) važiuojančius greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobilius. J.K. parašė „kas nutiko?“ Jis nieko neatrašė. Sekančią dieną J.K. parašė, kad jis ir jo brolis guli subadyti ligoninėje. Iš J.K. žino, kad jį ir jo brolį subadė vaikinas su kauke (2 t., b. l. 28–31).

Po liudytojos parodymų perskaitymo ji parodė, kad ar vaikinas su kauke buvo blaivus, nežino, nes nekalbėjo su juo daug, sunku įvertinti. Jo veiksmai nebuvo blogi, nieko blogo jis nedarė, nematė jokių daiktų pas jį.

Liudytojas A. K. parodė, kad pernai kažkiek prieš Naujuosius Metus dalyvavo (duomenys neskelbtini) centre kavinėje vykusioje šventėje, po kurios buvo subadyti jo pažįstamas J.K. ir T.K., su kuriais jų pakvietimu dalyvavo tame renginyje, bet jis pats buvo neblaivus, tai nieko nežino, kas įvyko, jį patį kažkas parvežė namo. Kelioms dienoms ar savaitei praėjus jis iš pačių nukentėjusiųjų sužinojo, kad jie tą naktį buvo sužaloti. Kiek jam pasakojo, kažkas juos užpuolė su peiliu, bet jis nežino kas, kaip, kur tai padarė.

Liudytojas N. S. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) regiono vadovas. Žino, kad tiriamas įvykis dėl asmenų sužalojimo, be to, buvo sugadintas jų įmonės turtas. 2023 m. gruodžio mėnesį įmonės darbuotojai A. B. ir E. R. dirbo pamainoje kaip greitojo ragavimo grupės apsaugos darbuotojai. Nakties metu, apie 2 val. jam paskambino E. R., kuris nurodė, kad turėjo iškvietimą bare (duomenys neskelbtini), kur įvyko konfliktas tarp asmenų, o po konflikto buvo padaryta turtinė žala įmonei, nes perdurtos automobilių padangos. Nurodė darbuotojams pasikeisti padangas. Vienam automobiliui darbuotojai pakeitė vieną padangą, o kitos padangos dėl techninių kliūčių negalėjo pakeisti. Kreipėsi į automobilius Kasko draudimu apdraudusią bendrovę, automobiliai buvo transportuoti į servisą, kad būtų suremontuoti, sutvarkyti. Serviso darbuotojai teigė, kad padangos supjaustytos ir neremontuojamos. Servisas priėmė sprendimą pirkti naujas padangas. Iš viso pirko 4 padangas, nes ant automobilio ašies reikia dėti dvi naujas vienodas padangas. Sąskaitos pateiktos teismui. Bendra padaryta žala buvo apie 900 eurų. Draudimo bendrovė kompensavo visas patirtas išlaidas, dėl to civilinio ieškinio nereiškia. Po kažkurio laiko kreipėsi policijos pareigūnai dėl medžiagos pateikimo iš darbuotojų kūno kamerų. Susipažino su įvykio aplinkybėmis, nes reikėjo policijai pateikti medžiagą: buvo medžiaga iš darbuotojų kūno kamerų ir automobiliuose yra registratoriai, kurie filmuoja priekį bei vairuotojo pusės šoną. Iš vieno automobilio vaizdo įrašo matosi, kad prieina jaunuolis, padaro tupimo veiksmą, po kurio automobilio filmavimo riba nukrypsta į apačią. Kiek teko bendrauti su pareigūnais, išsiaiškino, kad puikiai matosi pažeidimas dėl padangų prabedimo iš miesto kamerų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai paėmė padangas iš jų ofiso, nes jos netinkamos naudojimui ir įmonei nebereikalingos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. D. G. nustatyta pjautinės žaizdos kairės plaštakos delniniame paviršiuje, dešinio sėdmens srityje, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje. 2. Pjautinės žaizdos kairės plaštakos delniniame paviršiuje, dešinio sėdmens srityje padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu(-ais), 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas kairio kelio srityje padarytas kietu buku paviršiumi, vienu trauminiu poveikiu. 3. Pjautinės žaizdos kairės plaštakos delniniame paviršiuje, dešinio sėdmens srityje padarytos neilgai trukus iki kreipimosi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, t. y. iki 2023 m. gruodžio 28 d. 3.01 val. Odos nubrozdinimas kairio kelio srityje padarytos prieš 1–2 dienas iki apžiūros. 4. Pjautinė žaizda kairės plaštakos delniniame paviršiuje pagal lokalizaciją galėjo būti padaryta ginantis. Kiti sužalojimai nenunorodo, ar jie galėjo būti padaryti ginantis. 5. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti pačiam smūgiuojant kumščiu, duriant peiliu, nenustatyta. 6. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b. l. 37).

VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės 2023 m. gruodžio 28 d. atliktų tyrimų protokole nurodyta, kad D. G. šlapime rasta marihuana (4 t., b. l. 143).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. T. K. nustatyta pjautinė žaizda su dvilypio raumens pažeidimu dešinėje blauzdoje, lydima gausaus kraujavimo. 2. Sužalojimas padarytas aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu. 3. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. 4. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. 5. T. K. nustatytas sužalojimas yra pasiekiamas savo paties ranka, tačiau nebūdingas savęs paties žalojimuisi. 6. Dėl nustatytos pjautinės žaizdos su dvilypio raumens pažeidimu dešinėje blauzdoje, lydimos gausaus kraujavimo, T. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (4 t., b. l. 23–24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, įvertinus papildomai pateiktus medicininius dokumentus, T. K. sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia; dėl nustatytos pjautinės žaizdos su dvilypio raumens pažeidimu dešinėje blauzdoje, lydimos gausaus kraujavimo, T. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (4 t., b. l. 29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,31 promilės etilo alkoholio (4 t., b. l. 33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1–3. Remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, J. K. nustatyta durtinės žaizdos kairio peties srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės priekyje, kiauryminė durtinė žaizda krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje, pjautinė žaizda kairiame nykštyje. Nustatytos durtinės žaizdos kairio peties srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės priekyje, kiauryminė durtinė žaizda krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje, padaryta duriančių savybių turinčiais daiktais(-u), 3 trauminiais poveikiais. Nustatyta kairio nykščio pjautinė žaizda padaryta pjaunančių savybių turinčiu daiktu, 1 trauminiu poveikiu. 4. J. K. nustatyti VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje sužalojimai diagnozuoti 2023 m. gruodžio 28 d. 02.36 val. Pagal sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienu metu ar neužilgo vienas po kito iki patekimo į ligoninę 2023 m. gruodžio 28 d. 02.36 val. 5. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats. 6. J. K. kraujyje mažiausia koncentracija 1,39 promilės etilo alkoholio. Tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį. 7. J. K. nustatyta kiauryminė durtinė žaizda krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 178–179).

2023 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra centrinėje miesto dalyje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), perimetre šalia (duomenys neskelbtini) Kalėdinės eglės. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) aikštės šiaurinėje dalyje yra betoniniai gaminiai, panašūs į vazonus, kuriuose susodinti medeliai, įrengtos sėdėjimo vietos. Ties trečiuoju betoniniu gaminiu (žiūrint nuo vakarų pusės), 1,2 m nuo statinio pietvakarinio kampo į vakarus ir 3,85 m į pietus yra matoma rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Dėmės dydis iki 18–20 cm. Aplink ją yra ir daugiau smulkių analogiškos spalvos taškų, pietvakarių kryptimi. Prie minėto betoninio gaminio pietvakarinio kampo, maždaug 1,5 kv. m plote matyti rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Betoninio statinio šiaurinėje pusėje, 1,1 m nuo šiaurinės jo sienos, matyti rusvos spalvos pėdsakai, panašūs į kraują. Pėdsakų forma kryptinga, vedanti nuo pietvakarinio kampo, pro vakarinę statinio sienelę, link važiuojamosios dalies. Pėdsako ilgis 4,5–5 m. Pėdsakas tęsiasi iki gatvės šaligatvio krašto (aikštės šiaurinėje pusėje). Važiuojamojoje dalyje, ties (duomenys neskelbtini) 3 pastatu, 0,76 m nuo gatvės važiuojamosios dalies pietinio kelkraščio, matyti rusvos spalvos taškai, maždaug 30–40 cm plote. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad ties pastatu (duomenys neskelbtini) 1, prie baro (duomenys neskelbtini), 2,28 m nuo pastato sienos į pietus ir 3,47 m nuo pastato pietrytinio kampo matomos kelios chaotiškai išsidėstę, rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu aptikta ir daugiau rusvos spalvos pavienių dėmių, panašių į kraują. Dėmės išsidėstę perimetre nuo važiuojamosios gatvės dalies ties (duomenys neskelbtini) pastatais iki Kalėdinės eglės šiaurinės pusės. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad ties (duomenys neskelbtini) namo pietvakariniu kampu, tvarkingai pastatyti du šalia vienas kitos (duomenys neskelbtini) priklausantys automobiliai Peugeot 2008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilius nustatyta, kad sugadinta automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė kairės pusės padanga Taurus 215/65 R16. Padangos paviršiuje yra matomas mechaninis pažeidimas. Šalia stovinčio automobilio Peugeot 2008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta dešinės pusės galinė padanga Taurus 215/65 R16. Pažeidimas analogiškas kaip ir Ford automobilio padangos (1 t., b. l. 43–62).

2023 m. gruodžio 28 d. patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrint laiptinės prieigas matyti, kad prie laiptinės, ant šaligatvio, 2,65 m nuo betoninių laiptų pirmosios pakopos į vakarus ir 0,78 m nuo namo šiaurinės sienos yra rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Analogiška dėmė stebima ir ant lauko laiptų aikštelės paviršiaus. Kylant laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, stebimi pavieniai, kryptingi rusvos spalvos taškai iki pat viršutinio aukšto laiptų aikštelės. Viršutinio aukšto laiptų aikštelėje matyti didelė rusvos spalvos dėmių koncentracija, šalia jos bintai, popierinės servetėlės. (duomenys neskelbtini) buto durys atidarytos. Įėjus į butą, ant koridoriaus grindų yra matomos pavienės rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Buto vonios kambario durys atidarytos. Vonios kambaryje, ant grindų, vonios krašto, pačioje vonioje, ant prie sienos stovinčio dulkių siurblio yra matomos rusvos spalvos, panašios į kraują, dėmės. Buto vakarinėje dalyje virtuvė, jos langas yra vakarinėje sienoje. Prie virtuvės šiaurinės sienos stovi virtuvinių baldų komplektas, virtuvės šiaurės rytiniame kampe – skalbyklė Samsung. Ant grindų, šalia skalbyklės, guli sumesti rūbai: mėlynos spalvos striukė HH, juodos spalvos sportinės kelnės NIKE, juodos spalvos kaklamautė, pilkos spalvos trikotažiniai marškinėliai CK, žieminė kepurė NIKE, pilkos spalvos marškinėliai su kapišonu, sportiniai batai NIKE. Apžiūrėjus mėlynos spalvos striukę HH, jos dešinėje kišenėje, esančioje prie juosmens, rasta: rožančius, įdėtas į plastikinę dėžutę, ATK kortelė, išduota D. G. vardu, ATK kortelė, išduota E. A. vardu, banko kortelė MONESE, išduota D. G. vardu, ir cigarečių pakelis Parlament su trimis cigaretėmis viduje. Ant išvardintų daiktų matyti rusvos spalvos dėmės ir sutepimai, panašūs į kraują. Ant virtuvinės spintelės, stovinčios šalia skalbyklės, stalviršio matyti sudėti įvairūs daiktai: lėkštė, prieskonių stovas, eurai (popieriniai ir monetos), puodelis. Ant spintelės, pietvakariniame kampe, guli juodos spalvos turistinis peilis. Peilio apžiūros metu ant jo geležtės matyti rusvos spalvos dėmės. Virtuvės vidurinėje dalyje stovi virtuvinis stalas. Ant stalo, už vaistų dėžutės, guli mobilaus ryšio telefonas Samsung, ant jo paviršiaus matyti rusvos spalvos, panašūs į kraują, sutepimai. Ant to paties stalo stovi 0,75 l talpos putojančio vyno butelis Bosca. Ant butelio matyti rusvos spalvos, panašūs į kraują, sutepimai (1 t., b. l. 63–79).

2024 m. kovo 18 d. apžiūros protokole nurodyta, kad žiūrėjus BPC pateiktus garso įrašus matyti, kad 2023 m. gruodžio 28 d. buvo užfiksuoti du pranešimai dėl įvykio (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 102–107).

2024 m. balandžio 11 d.–2024 m. balandžio 23 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2023 m. gruodžio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikti vaizdo įrašai. Pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje esančiuose failuose užfiksuota:

Vaizdo įraše „PN-(duomenys neskelbtini) darytame 2023 m. gruodžio 28 d. 01:34:35 val., užfiksuota kaip vyras, vilkintis mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, avi juodos spalvos batus, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, veidą dengia juodos spalvos kaklamaute (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai D. G.), prieina ir pasilenkia prie automobilio „Ford Eco Sport“ kairės pusės galinės padangos. 2023 m. gruodžio 28 d. 01:34:36 val. D. G. nueina nuo automobilio „Ford Eco Sport“.

Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) (E. R. kūno kameros), darytame 2023 m. gruodžio 28 d. laikotarpyje nuo 01:52:43 iki 01:57:42 užfiksuota vaikštantis, rėkaujantis D. G.. Girdėti kaip apsaugos darbuotojai E. R. ir A. B. kalba apie D. G.: A. B. sako: taigi didžiausias vyras čia (duomenys neskelbtini); A. B. sako: vagis, gi bled achujens. E. R. sako: nepažįstu aš jo; A. B. sako: taigi (duomenys neskelbtini) jį prigavau (ką toliau sako, negalima suprasti); 01:55:16 A. B. sako E. R.: galinė padanga kiaura; E. R. sako: mano; A. B. sako: mh; E. R. sako: o ble, dabar kažkas prapiso. E.R. prieina prie apsaugos tarnybos automobilio ir pamato sugadintą padangą. 01:56:18 link baro (duomenys neskelbtini) matyti atbulas atbėgantis D. G.. Priešais bėga ir rankomis mojuoja J. K., T.K. tarp, neleidžia J. K. prieiti prie D. G.. D. G. stovi savo abi rankas laikydamas už nugaros. D. G. žiūri į savo kairę ranką. T. K. stovi ištiesęs dešinė ranką. Prie D. G. prieina T. K., E. S. ir U. K.. E. S. ištiesęs rankas į priekį eina link D. G.. D. G. eina atbulas, jo rankos už nugaros. Paskui E. S. eina T.K., J. K. ir U. K.. J. K. pribėgęs smūgiuoja D. G.. Girdisi vyro balsas: baigiate, sakau, baigiate. Kamera sujuda. Toliau matyti ekrano viršuje matyti pastatas, viduryje matyti (duomenys neskelbtini) aikštės dalis, ekrano dešinėje pusėje matyti šaligatvis ir važiuojamoji kelio dalis. Atbulas bėgantis D. G., paskui jį bėga J.K. ir T. K.. Abu K. bėgdami paskui D. G. mojuoja rankomis ir bando spirti kojomis. 01:56:48 E. R. kalbėdamas telefonu pasako: su štyriumi; A. B. klausia: katras, su mėlyna? E. R. į A. B. klausimą neatsako, kalba telefonu. Vaizdo įrašo pabaiga 01:57:42. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) (E. R. kūno kameros įrašas), darytame 2023 m. gruodžio 28 d. 02:00:05 val., apsaugos darbuotojas A. B. pasako, kad ir jo vairuojamo apsaugos tarnybos automobilio padanga pažeista (2 t., b. l. 113–119).

2024 m. sausio 16–23 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų 2023 m. gruodžio 28 d. kūno kamerų vaizdo / garso įrašai (2 t., b. l. 124–144).

2024 m. kovo 4–7 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš (duomenys neskelbtini) miesto saugumo kamerų. Kompaktinėje plokštelėje su užrašu (duomenys neskelbtini) apgadinti tarnybiniai automobiliai“, vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota: 2023 m. gruodžio 28 d. 01:34:35 val. D. G. prieina prie apsaugos tarnybos automobilio Ford Eco Sport kairės pusės ir pasilenkia prie galinės kairės pusės padangos. 01:35:58 D. G. prieina prie automobilio apsaugos tarnybos automobilio Peugeot 2008 dešinės pusės galinės padangos ir šiek tiek pasilenkia. Kompaktinėje plokštelėje su užrašu „(duomenys neskelbtini) konfliktas tarp asmenų“ vaizdo įraše „04.2.4 – 2023-12-28 01:56:00“ užfiksuota: 2023 m. gruodžio 28 d. 01:57:05 J. K. bėgdamas paima D. G. už striukės. D. G. toliau bėga ir nugriūna ant žemės. 01:57:07 prie gulinčio ant žemės D. G. pribėga T. K. ir dešine koja spiria D. G.. Po to T. K. ir J. K. pasilenkia prie D. G. ir visi trys vyrai juda. 01:57:12 D. G. atsistoja, pabėga nuo J. ir T. K.. D. G. nusiveja J. K.. T. K. pradeda eiti šlubuodamas link šaligatvio (2 t., b. l. 148–177).

2024 m. kovo 15–18 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti naktinio baro (duomenys neskelbtini) savininko L. J. pateiktas 2028 m. gruodžio 28 d. vaizdo įrašas (vaizdo įrašo kamerų laikas nuo realaus laiko skiriasi 1 val. 08 min.). Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota: 03:04:32 (realus laikas 01:56) atbulas einantis D. G., jo dešinė ranka už nugaros, kurioje jis laiko pailgos formos daiktą, panašų į peilį (3 t., b. l. 7–15).

2024 m. sausio 2–9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti T. K. rūbai ir batai. Ant T. K. juodos spalvos kelnių „DJPLIUS“ rastas mechaninio poveikio pažeidimas (galimai pjautinis) yra ant dešinės klešnės užpakalinės dalies užtrauktuko 9,5 cm nuo apačios. Pažeidimo ilgis yra iki 2,8 cm (3 t., b. l. 53–66).

2024 m. sausio 4–5 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti J. K. drabužiai ir avalynė. Ant J. K. striukės „Champion“ rasti mechaninio poveikio pažeidimai: 1. striukės priekinėje pusėje kairiosios kišenės vietoje yra matomas striukės išorinės medžiagos mechaninis pažeidimas. Mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 11 cm nuo striukės apačios ir iki 13 cm nuo kairiosios šoninės siūlės, jis yra iki 2,7 cm ilgio. Šis pažeidimas yra kiauryminis, t. y. pažeidimas taip pat yra matomas ir striukės pamušale iš vidinės pusės; 2. striukės nugarinėje pusėje kairiosios dalies viršuje yra matomas striukės išorinės medžiagos mechaninis pažeidimas. Mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 30 cm nuo viršutinės siūlės ir iki 9 cm nuo kairiosios šoninės siūlės, jis yra iki 2,4 cm ilgio. Šis pažeidimas yra kiauryminis, t. y. pažeidimas taip pat yra matomas ir striukės pamušale iš vidinės pusės; 3. striukės kairiosios rankovės nugarinėje pusėje viršuje yra matomas striukės išorinės medžiagos mechaninis pažeidimas. Mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 1,5 cm nuo rankovės siūlės, jis yra trikampio formos, iki 2,5 cm ilgio. Šis pažeidimas yra kiauryminis, t. y. pažeidimas taip pat yra matomas ir striukės pamušale iš vidinės pusės; 4. striukės dešiniosios rankovės nugarinėje pusėje apačioje yra matomas striukės išorinės medžiagos mechaninis pažeidimas. Mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 1 cm nuo rankovės apačios, jis yra iki 2,5 cm ilgio. Ant J. K. džemperio „SMOG“ rasti mechaninio poveikio pažeidimai: 1. džemperio priekinėje pusėje kišenės vietoje yra matomas džemperio kišenės išorinės medžiagos mechaninis pažeidimas. Mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 13 cm nuo kišenės apačios ir iki 7 cm nuo kairiojo kišenės krašto, jis yra iki 1,7 cm ilgio. Šis pažeidimas - nekiauryminis, t. y. pažeidimo nėra džemperio medžiagoje iš vidinės pusės; 2. džemperio priekinėje pusėje dešiniosios dalies viršuje yra matomas džemperio medžiagos mechaninis pažeidimas. Mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 10 cm nuo gobtuvo apatinės siūlės ir iki 17 cm nuo dešinės rankovės siūlės, jis yra iki 1,8 cm ilgio. Šis pažeidimas yra kiauryminis, t. y. pažeidimas taip pat yra matomas džemperio medžiagoje ir iš vidinės pusės; 3. džemperio nugarinėje pusėje kairiosios dalies viršuje yra matomas džemperio medžiagos mechaninis pažeidimas. Mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 26 cm nuo viršutinės siūlės ir iki 12 cm nuo kairiosios šoninės siūlės, jis yra iki 2,2 cm ilgio. Šis pažeidimas yra kiauryminis, t. y. pažeidimas taip pat yra matomas džemperio medžiagoje ir iš vidinės pusės; 4. džemperio kairiosios rankovės nugarinėje pusėje viršuje yra matomas džemperio medžiagos mechaninis pažeidimas. Mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 6 cm nuo rankovės siūlės, jis yra trikampio formos, iki 2,7 cm ilgio. Šis pažeidimas yra kiauryminis, t.y. pažeidimas taip pat yra matomas džemperio medžiagoje ir iš vidinės pusės. Ant J. K. marškinėlių „SECURED CLUB“ rasti mechaninio poveikio pažeidimai: 1. marškinėlių priekinėje pusėje dešiniosios dalies viršuje virš užrašo yra matomi du marškinėlių medžiagos kiauryminiai mechaniniai pažeidimai. Pirmasis mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 6 cm nuo apykaklės siūlės ir iki 12 cm nuo dešinės rankovės siūlės, jis yra iki 1,2 cm ilgio. Antrasis mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 5,5 cm nuo apykaklės siūlės ir iki 14,5 cm nuo dešinės rankovės siūlės, jis yra iki 1,2 cm ilgio; 2. marškinėlių nugarinėje pusėje kairiosios dalies viršuje yra matomas marškinėlių medžiagos kiauryminis mechaninis pažeidimas. Mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 29 cm nuo viršutinės siūlės ir iki 10,5 cm nuo kairiosios šoninės siūlės, jis yra iki 2,5 cm ilgio; 3. marškinėlių kairiosios rankovės nugarinėje pusėje yra matomi du marškinėlių medžiagos kiauryminiai mechaniniai pažeidimai. Pirmasis mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 7 cm nuo rankovės krašto, jis yra iki 2,5 cm ilgio. Antrasis mechaninis pažeidimas yra išsidėstęs iki 6,5 cm į dešinę nuo pirmojo pažeidimo, jis yra iki 1 cm ilgio (3 t., b. l. 17–50).

2024 m. sausio 9–10 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti D. G. drabužiai ir avalynė (3 t., b. l. 69–98).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. vasario 5 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2023 m. gruodžio 28 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1–3), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui (ar abiem) priklauso ant peilio mėg. Nr. 1–3 rastas žmogaus kraujas; rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 4, Nr. 5), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant peilio mėg. Nr. 1–3 rastų susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų DNR profilio alelių rinkinys sutampa su D. G. ir T.K. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų ant peilio mėg. Nr. 1–3 nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-33. Ant peilio mėg. Nr. 4, Nr. 5 rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su D. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų D. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-24 (4 t. b. l. 51–54).

(Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. Tyrimui pateiktose dvejose padangose DIPLOMAT WINTER HP 205/60 R16 96H ir TAURUS SUV WINTER 215/65 R16 102H esantys pašaliniai mechaninio poveikio (duriamojo-pjaunamojo) pėdsakai yra tinkami juos palikusio įnagio identifikavimui. 2. Mechaninio poveikio pėdsakai yra palikti tyrimui pateiktu peiliu, rastu ir paimtu 2023 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 61–67).

Paties kaltinamojo, liudytojų N. S., A. B., E. R. parodymai, įvykio vietos pažiūros protokolas ir vaizdo įrašai, kurie buvo apžiūrėti, neabejotinai patvirtina, kad D. G. 2023 m. gruodžio 28 d. apie 1 val. 35 min. tyčia sugadino UAB (duomenys neskelbtini) turtą, peiliu pradurdamas po vieną prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), stovėjusių automobilių padangas: pradurtos „Peugeot 2008“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinė padanga „Taurus 215/65 R16“ – 112,71 Eur vertės, ir automobilio „Ford Eco Sport“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė kairės pusės padanga „Diplomat 205/60 R16“ – 80,89 Eur vertės. Tokiais kaltinamojo veiksmais buvo tyčia sugadintas nedidelės vertės svetimas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis 193,60 Eur vertės turtas, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 3 d. kaip baudžiamasis nusižengimas.

Iš kaltinimo šalintina, kad savo veiksmais kaltinamasis padarė UAB (duomenys neskelbtini) 193,60 Eur vertės turtinę žalą, nes sugadinto turto vertė ir dėl to atsiradusios žalos dydžio sąvokos nėra tapačios (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-491/2024). Šiuo atveju kvalifikuojant veiką svarbi sugadinto turto vertė, kuri atitinka nedidelės vertės turtą. O kaip paaiškino liudytojas N. S., žala buvo padaryta daug didesnė, nei sugadinto turto vertė, nes sugadinus 2 padangas turėjo pirkti ir keisti iš viso 4 padangas, dėl to bendrovė patyrė apie 900 Eur turtinę žalą, tačiau ją kompensavo draudimas. Civiliniai ieškiniai dėl šios veikos byloje nepareikšti.

Iš kaltinimo taip pat šalintina, kad nusikalstamus kaltinamojo veiksmus lėmė tai, jog jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nors netrukus po įvykio sulaikius D. G. jo organizme (šlapime) buvo rasta marihuanos, t. y. narkotinių medžiagų (4 t., b. l. 143), tačiau tai, jog asmens organizme (šlapime) aptinkama narkotinių medžiagų, savaime nereiškia, kad apsvaigimo būsena dar egzistuoja veikos padarymo metu ir turi reikšmės kaltinamojo veiksmams. Kaltinamasis atskleidė visai logišką savo nusikalstamo elgesio priežastį, nurodydamas, kad pyko ant apsaugos darbuotojo dėl to, kad anksčiau jis jį buvo sulaikymo metu pastūmęs. Nėra neabejotinai nustatyta, kada iki įvykio kaltinamasis vartojo narkotines medžiagas (jis pats jas teigia vartojęs likus kelioms dienoms iki įvykio ir tokie jo parodymai nėra paneigti, nes organizme (šlapime) marihuana gali būti aptinkama dar kelias dienas po jos vartojimo), konkretūs kaltinamojo apsvaigimo požymiai šiuo atveju taip pat nenustatyti, jis sulaikymo, kuris yra nufilmuotas, metu neatrodo akivaizdžiai apsvaigęs, jo elgesys adekvatus situacijai. Kaltinamojo teta jį matė likus kelioms valandoms iki įvykio ir D. G. jai nepasirodė kažkaip apsvaigęs. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo, kuris teigia įvykio metu nebuvęs apsvaigęs, naudai.

Nėra ginčo, kad nepraėjus nė pusvalandžiui po automobilių padangų sugadinimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kieme prie baro (duomenys neskelbtini) kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu buvo sužalotas kaltinamasis ir nukentėjusieji. D. G. nustatytos pjautinės žaizdos kairės plaštakos delniniame paviršiuje, dešinio sėdmens srityje yra to konflikto pasekmė, o jam nustatytas odos nubrozdinimas kairio kelio srityje padarytas prieš 1–2 dienas iki apžiūros, taigi nesusijęs su įvykiu. Nustatyta, kad J. K. buvo 3 kartus durta peiliu į kairį petį, į priekinę dešinės pusės krūtinės ląstą, į nugaros kairės pusės krūtinės ląstą, nes jam nustatytos durtinės žaizdos kairio peties srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės priekyje ir kiauryminė durtinė žaizda krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje, be to, jam nustatyta pjautinė žaizda kairiame nykštyje. Dėl nustatytos kiauryminės durtinės žaizdos krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje J. K. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad T. K. buvo 1 kartą įpjauta peiliu į dešinę koją, nes jam padaryta pjautinė žaizda su dvilypio raumens pažeidimu dešinėje blauzdoje, lydima gausiu kraujavimu, t. y. T. K. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

Dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo atkreiptinas dėmesys, kad byloje pakanka įrodymų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, vaizdo įrašai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados), kurie pagrindžia, kad būtent kaltinamasis D. G. 2023 m. gruodžio 28 d. apie 1 val. 57 min. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, su savimi turėtu peiliu, kuris tą pačią naktį po įvykio buvo rastas sulaikant D. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sužalojo T.K. ir J. K., kurie iki tol buvo sveiki. To, kad galėjo sužaloti nukentėjusiuosius, neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau jis nuosekliai tvirtina, kad nepadarė tyčinių nusikaltimų, nes nukentėjusiuosius sužalojo gindamasis nuo jų pačių puolimo, t. y. D. G. įrodinėja veikęs būtinosios ginties sąlygomis.

Iš tikrųjų pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 str. 2 d.). BK 28 str. 3 d. nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu (BK 28 str. 4 d.).

Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo poreikio gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-387/2024).

Pirmiausia teismas pasisako dėl konflikte dalyvavusių ir jį mačiusių asmenų parodymų vertinimo. Paties kaltinamojo parodymai tik iš dalies atitinka realiai susiklosčiusią situaciją, nes jis teigia, kad abu nukentėjusieji jį puolė turėdami peilius, kuriais jam padarė sužalojimus rankoje ir sėdmenyje, tačiau tokios aplinkybės prieštarauja nustatytiems faktams. Patys nukentėjusieji neigia turėję peilius, to nematė ir įvykio liudytojai, po įvykio peiliai įvykio vietoje ar pas nukentėjusiuosius nerasti. Tai, kad įvykio metu peilį turėjo pats kaltinamasis, matyti iš vaizdo įrašų, tai pastebėjo vienas iš apsaugos darbuotojų, kuris pasakė „su štyriumi“, ir šis peilis su kraujo pėdsakais rastas dar tą pačią naktį sulaikant kaltinamąjį bute. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2023 m. gruodžio 28 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta dviejų asmenų (D. G. ir T. K.) kraujo pėdsakų. Tai leidžia teigti, kad D. G. buvo sužalotas jo paties, o ne kažkurio iš nukentėjusiųjų turėtu peiliu.

Iš vaizdo įrašų matyti, kad dar vykstant konfliktui prie baro (duomenys neskelbtini) įėjimo J.K. bando suduoti kaltinamajam smūgį, D. G. tuo metu dešinę ranką, kurioje turi peilį, laiko už nugaros, ginasi nuo smūgio kaire ranka, tačiau ištraukęs iš už nugaros ir dešinę ranką daro mostą ja link nukentėjusiojo ir savo kairės rankos (1.56.16 val.), po to, kai įsikišus T. K. J. K. atsitraukia, D.G. pakelia kairę ranką ir žiūri į jos plaštaką. Nors dėl vaizdo įrašo kokybės kategoriškai tvirtinti sunku, tačiau labai panašu į tai, kad kaltinamasis būtent tuo metu su peiliu ir susižalojo kairės rankos plaštaką, kurios delniniame paviršiuje jam nustatyta pjautinė žaizda, įvykio vietos apžiūros protokole būtent toje vietoje, kurioje tuo metu buvo D. G. rasta šiek tiek kraujo lašų pėdsakų (1 t., b. l. 56–57). Pats D. G. apie šį epizodą pasakodamas sakė, kad vienas iš nukentėjusiųjų jam dūrė peiliu į ranką ir todėl jis dūrė jam atgal, tačiau D. G. nustatyta ne durtinė, o pjautinė žaizda rankoje, kurią jis galėjo pasidaryti jau aptartoje situacijoje pats.

Dėl kaltinamajam nustatytos pjautinės žaizdos dešinio sėdmens srityje atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas D. G. peilį laikantis dešinėje rankoje, 1.56.40 val. D. G. atbulomis traukėsi nuo J. K.. Iš apsaugos darbuotojo kūno kamera padaryto vaizdo įrašo matyti, kad kaip tik tuo metu D. G. dešinę ranką, kurioje ir buvo peilis, laikė iš pradžių priekyje, o po to traukė už nugaros (sėdmens aukštyje) ir atsitrenkė į automobilį. Tokioje situacijoje paties D. G. dešinėje rankoje laikytu peiliu galėjo būti padaryta pjautinė žaizda jo dešinio sėdmens srityje. Tai galėjo nutikti ir šiek tiek vėliau, kai jau (duomenys neskelbtini) jį vijosi nukentėjusieji ir jis buvo pargriuvęs. Nepaisant to, kad sunku tiksliai nustatyti, kuriuo metu D. G. atsirado pjautinė žaizda dešinio sėdmens srityje, tačiau nekyla abejonių, kad tai gali būti paties kaltinamojo peiliu netyčia sau padarytas sužalojimas.

Nukentėjusiųjų parodymai taip pat neatskleidžia visų įvykio aplinkybių, nes jie įvykio metu buvo neblaivūs ir dėl suvartoto alkoholio kiekio ne visas aplinkybes nurodo prisimenantys, be to, viskas vyko labai greitai ir jie patys buvo pakankamai sunkiai sužaloti, todėl visko išsamiai nepapasakojo, net negalėjo nurodyti dūrių peiliu momento, nes teigė to nepajutę iš karto. Dėl liudytojų parodymų atkreiptinas dėmesys, kad dalis liudytojų ne viską matė, pavyzdžiui, L. Š. ir M.L. tik po įvykio suteikė pagalbą, bet apie patį įvykį nieko negalėjo pasakyti, kiti liudytojai yra nukentėjusiųjų pažįstami, buvę tą naktį šventėje kartu su nukentėjusiaisiais, ir (arba) buvo neblaivūs ir dėl to ne viską gerai atsimena, pavyzdžiui, liudytojas A. K. buvo įvykio metu visai netoli konfliktuojančių asmenų, tačiau dėl girtumo nurodė nieko neatsimenantis. Taigi liudytojų parodymais remtis galima tik tiek, kiek juos patvirtina kita objektyvi bylos medžiaga.

Iš liudytojų išsamiausius ir tiksliausius parodymus apie įvykio aplinkybes davė blaivus įvykio liudytojas T. B., kuris niekaip nesusijęs su konfliktavusiais asmenimis ir viską stebėjo būdamas prie baro stovėjusiame automobilyje. Vaizdo įrašuose užfiksuotas automobilis Audi, kuriame sėdėjo minėtas liudytojas, ir bent jau įvykiai prie baro (duomenys neskelbtini) jam turėjo tikrai gerai matytis, nes įvyko prie pat jo automobilio, kurio priekis buvo nukreiptas į barą (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) užfiksuota konflikto tęsinio vieta jau buvo toliau nuo liudytojo automobilio. Nėra abejonių, kad patys objektyviausi įrodymai yra filmuota vaizdo medžiaga, nes filmavo tiek atvykę apsaugos darbuotojai (filmuota su garsu), yra filmuojama prie baro (duomenys neskelbtini) įėjimo, be to, pateikti miesto stebėjimo vaizdo kamerų įrašai, kuriuose iš skirtingų kamerų užfiksuota visa konflikto eiga, tačiau filmuota iš gana toli ir naktį, todėl ne visos aplinkybės gerai matomos net ir priartinus vaizdą ar peržiūrėjus jį sulėtintai. Neabejotinai nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo su mėlyna striuke, kepure, pirštinėmis ir kaklamaute ant veido apatinės dalies yra kaltinamasis D. G..

Jau minėtas liudytojas T. B. parodė, kad iš vyro su mėlyna striuke elgesio matėsi, kad jis ieško problemų, todėl jį stebėjo. Matė, kaip prie dviejų vyrų iš kompanijos einant (duomenys neskelbtini) gatve pribėgo vyras su mėlyna striuke iš už nugaros ir iš rankos pakėlimo suprato būtų smūgiavęs vienam iš einančių vyrų. Vienas iš vyrų spėjo atsisukti ir smūgio išvengė. Po kelių minučių nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės atbėgo du vaikinai prie vyro su mėlyna striuke ir pradėjo rankomis smūgiuoti jam į veidą ir kitas kūno vietas. Vyras su mėlyna striuke smūgių išvengė atsitraukdamas, atkreipė dėmesį, kad jis laikė rankas už nugaros. Toks rankų laikymas sukėlė įtarimą, pagalvojo, kad jis turi kokį nors pavojingą daiktą. Vyras su mėlyna striuke pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) aikštės, du vaikinai jį nusivijo paskui. Per automobilio veidrodėlį matė kaip du vaikinai pasivijo vyrą mėlyna striuke, jis nugriuvo ant žemės, po to du vyrai jam spyrė kelis ir pasilenkę jam smūgiavo rankomis. Tai truko ne ilgiau nei 1 minutę. Vyras su mėlyna striuke atsikėlė ir pradėjo bėgti link baro (duomenys neskelbtini), prabėgo pro jo automobilį ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur įsėdo į tą patį taksi automobilį ir išvažiavo. Taksi automobiliui nuvažiavus pažiūrėjo į (duomenys neskelbtini) ir ten pamatė vieną gulintį vaikiną, kitas vaikinas sėdėjo ant suoliuko susiėmęs už peties. Sėdinčio vaikino baltos spalvos marškinėliai buvo kruvini (2 t., b. l. 15–19). Nors šie esminiai liudytojo parodymai didžiąja dalimi atitinka įvykio situaciją, tačiau iš vaizdo įrašų matyti daugiau tikslių bylai reikšmingų aplinkybių.

Tam tikros fizinio kontakto pradžios aplinkybės dėl filmavimo atstumo ir kampo labai gerai matosi iš baro (duomenys neskelbtini) pateikto vaizdo įrašo (ypač jį peržiūrėjus lėtesniu tempu), tačiau kitas aplinkybes užstoja filmavimo lauke esantis medis, todėl jos geriau matomos iš kitų vaizdo įrašų. Dėl to toliau visas vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes teismas aptaria bendrai įvertinęs visus vaizdo įrašus.

Apsaugos darbuotojo E. R. kūno kamera darytame vaizdo įraše užfiksuota, kad kai 1.47 val. iš baro (duomenys neskelbtini) buvo išvesti nepageidaujami lankytojai, kurie prieš tai bare sukonfliktavo, prie įėjimo į barą užfiksuotas vaikštantis D. G., kurį nurodė prie baro kieme mačiusi ir liudytoja J. J. (tuometė baro (duomenys neskelbtini) darbuotoja). Visų liudytojų parodymai tuo aspektu, kad kaltinamojo tą naktį nebuvo baro viduje ir kad jis iki įvykio nebuvo pažįstamas su nukentėjusiaisiais, sutampa. D. G. į įvykio vietą atvyko liudytojo A. G. (pavežėjo) vairuojamu automobiliu. D. G. prie baro einant nukentėjusiesiems klausė „jūs bernai ar ne bernai“, ima bendrauti su J. K., matosi, kad jo rankose nieko nėra. Po to 1.50 val. iš baro (duomenys neskelbtini) išeina liudytojos K. Š. ir D. P., kurios stoviniuoja prie baro, prie K. Š. prieina D. G., netoliese yra nukentėjusieji ir kartu su jais bare buvę asmenys (liudytojai). 1.51 val. D. G. T. K. paklausia, ar čia jo draugai, ir jam pasakius, kad čia jo bičiuliai, jis ima juoktis, šokinėti, šiek tiek patraukia priekinę kelnių dalį į apačią ir parodo apatines kelnaites. 1.52 val. minėtos liudytojos K. Š. ir D. P., nukentėjusieji, 4 jų pažįstami (E. S., A. K., T. K. ir U. K.) ir kaltinamasis pradeda eiti šaligatviu link (duomenys neskelbtini) g. (tolyn nuo apaugos darbuotojų, kurie lieka prie įėjimo į barą). Nuo to momento viskas užfiksuota ne tik apsaugos darbuotojų vaizdo įrašuose, bet ir miesto stebėjimo kameromis.

Iš miesto stebėjimo kamerų (priartinus vaizdą ir peržiūrėjus sulėtintai) matyti, kad vienu momentu D. G. prieina prie K. Š., vilkinčios rožinės spalvos viršutinį rūbą, tada prie D. G. prieina du iš liudytojų (T. K. ir U. K.), T. K. suduoda D. G. smūgį ranka, kaltinamasis suduoda jam atgal (2 t., b. l. 159–161), o kiti asmenys eina toliau (liudytojos priekyje, o už jų nukentėjusieji ir du liudytojai). 1.53 val. liudytojos pereina į kitą gatvės pusę, kaltinamasis apsisuka ir eina atgal link baro (duomenys neskelbtini), o nukentėjusieji ir liudytojai E. S., A. K., T. K. ir U. K. stoviniuoja ant šaligatvio. 1.54 val. D. G. žiūri į nukentėjusiųjų ir jų pažįstamų pusę, o apsaugos darbuotojas A. B. pasako, kad jį žino, kad jis yra vagis, t. y. atpažįsta D. G., be to, pasako, kad jis provokuoja. 1.55 val. apsaugos darbuotojas E. R. pastebi pažeistą apsaugos tarnybos automobilio padangą.

1.56 val. link prie pastato esančio D. G., kuris prieš tai vėl buvo šiek tiek patraukęs priekinę kelnių dalį į apačią ir parodęs apatines kelnaites, atbėga J. K., kuris puola kaltinamąjį, tačiau jis apsigina, kaire ranka atstumdamas nukentėjusįjį. Po to iš prie baro (duomenys neskelbtini) įėjimo filmuotos medžiagos geriausiai matyti, kaip J. K. esant prieš jį kaltinamasis nugara traukiasi nuo jo ir už nugaros laikomoje dešinėje rankoje pasimato peilio ašmuo (įrašo 2.37 min.). Tada J. K. dešine ranka smūgiuoja D. G. jo galvos aukštyje. D. G. tuo metu dešinę ranką, kurioje turi peilį, laiko už nugaros, ginasi nuo smūgio kaire ranka, tačiau ištraukęs iš už nugaros ir dešinę ranką daro mostą ja link nukentėjusiojo ir savo kairės rankos (1.56.16 val.), po to tarp kaltinamojo ir J. K. įsikiša T. K., kuris neleidžia J. K. priartėti prie kaltinamojo, tuo metu D. G. rankas laiko už nugaros. Po to kaltinamasis pakelia kairę ranką ir žiūri į jos plaštaką. Su kaltinamuoju kalba T. K., link jų ateina ir liudytojai E. S. su U. K., kuris tiesia ranką link D. G., o kaltinamasis tiesia ranką link jo atgal. Tada prie kaltinamojo (už jo yra medis) pribėga J. K. ir suduoda smūgį D. G., kuris traukiasi atbulas, o link jo artėja E. S. ir J. K., kuris bando spirti koja. Atsitraukdamas kaltinamasis nuo šaligatvio juda link gatvės, atsitrenkia į stovinčio automobilio galą ir iš už nugaros tiesia dešinę ranką link J. K., kuris tuo metu bando jam suduoti smūgį ranka. Automobilis pavažiuoja į priekį. J. K. bando atgal besitraukiančiam kaltinamajam suduoti smūgius rankomis ir dešine koja, link jų atbėga T. K., kuris įsiterpia tarp kaltinamojo ir J. K.. Tada jau abu nukentėjusieji juda link kaltinamojo, T. K. spiria jam dešine koja ir tuo metu apsaugos darbuotojas E. R. pasako „su štyriumi“.

1.56.47 val. D. G. nusisuka nugara į nukentėjusiuosius ir pradeda bėgti per (duomenys neskelbtini) netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini) lanku link (duomenys neskelbtini) eglės, o nukentėjusieji jį vejasi. Iš pradžių pirmas bėga T. K., o už jo J. K., tačiau vėliau J. K. aplenkia brolį, kuris kelis žingsnius paėjęs vėl pradeda bėgti paskui brolį, kuris nusivijo kaltinamąjį. Nepribėgus Kalėdinės eglės 1.56.57 val. J. K. pasiveja kaltinamąjį, tada jie abu mosikuojasi rankomis, susikimba. Netrukus kaltinamasis pabėga nuo J. K., kuris toliau vejasi kaltinamąjį, o link jų bėga ir T. K.. 1.57.06 val. J. K. prie suolelio parverčia kaltinamąjį ant žemės, o pats klumpa ir šiek tiek atsitraukęs stojasi. Tada prie kaltinamojo pribėga T. K. ir spiria dešine koja kaltinamajam, kažką daro rankomis. Tuo metu D. G. stojasi, o prie jo ir brolio vėl priartėja J. K.. Kaip nurodyta ir apžiūros protokole, nelabai matosi, ką visi trys vyrai daro, bet jie juda, nes filmuota iš pakankamai toli, o priartinus vaizdą jo kokybė gana prasta, taigi net ir peržiūrėjus sulėtintai, sunku tiksliai pasakyti, kas kokius veiksmus atlieka. Po to T. K. atsitraukia ir stovi, o J. K. ir D. G. dar susikibę, atrodo, kad J. K. laiko kaltinamąjį, 1.57.13 val. D. G. atsitraukia nuo J. K. ir eina per gatvę, paskui jį eina J. K., U. K. ir A. K., o T. K. ima eiti link gatvės šlubuodamas.

Daugiau fizinio kontakto su nukentėjusiaisiais D. G. nebeturi, šalinasi link prie baro (duomenys neskelbtini) esančio pavežėjo automobilio. Iki ten dar jį seka J. K., kuris 1.58.27 val. apsisuka ir gatve eina atgal link brolio, prie kurio jau yra U. K., eidamas nusirengia striukę, link jų atbėga E. S., J. K. nusirengia džemperį. 1.58.44 val. D. G. atidaro liudytojo A. G. vairuojamo automobilio vairuotojo pusės dureles, jas uždaro ir nueina nuo automobilio toliau gatve link (duomenys neskelbtini), tada automobilis pradeda važiuoti gatve, sustoja prie kaltinamojo, į jį įlipa D. G. ir nuvažiuoja (duomenys neskelbtini).

Iš apžiūrint įvykio vietą rastų kraujo pėdsakų matyti, kad nemažai kraujo yra toje vietoje, kur D. G. buvo pargriuvęs ir susigrūmęs su nukentėjusiaisiais (1 t., b. l. 49), po to kraujo žymės matomos ten, kur pagal vaizdo medžiagą atsitraukė nuo kaltinamojo ir kurį laiką stovėjo T. K. (1 t., b. l. 47–48), kur jis vėliau šlubuodamas ėjo link gatvės (1 t., b. l. 50–51), be to, daug kraujo matoma prie suolelio, kur atvykus policijai buvo rastas sėdintis J. K. (1 t., b. l. 52–53, 12–14 nuotraukos), ir prie gatvės esančio stulpelio, kur atvykus policijai buvo rastas gulintis T. K., nes jo žaizda gausiai kraujavo (1 t., b. l. 54).

Sugretinus vaizdo įrašuose matomą situaciją su kraujo žymėmis ant grindinio galima spręsti, kad T. K. buvo sužalotas toje vietoje ir tuo metu, kai jis pribėgo prie suolelio pargriauto kaltinamojo ir tarp jų įvyko fizinis kontaktas, juolab, kad matosi, jog T. K. dešine koja, kurios blauzda ir buvo sužalota vienu trauminiu poveikiu (pjautinė žaizda), spyrė kaltinamajam, o netrukus po to kaltinamajam atsistojus jis atsitraukė nuo jo ir jau po to eidamas šlubavo, nors iki tol per (duomenys neskelbtini) nubėgo nemažą atstumą ir jokių šlubavimo požymių vaizdo įraše nematyti, kaip ir neužfiksuota, kad būtų buvę aptikta kraujo pėdsakų ten, iš kur nuo parduotuvės „Vynoteka“ pusės atbėgo kaltinamasis ir nukentėjusieji.

Dėl J. K. sužalojimų pažymėtina, kad 3 durtinės žaizdos yra viršutinėje jo kūno dalyje (peties ir krūtinės ląstos srityse) ir 1 pjautinė kairio nykščio žaizda, tačiau tik dėl vienos iš žaizdų (kiauryminės durtinės žaizdos krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje) buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nors iš vaizdo įrašų kokybės neįmanoma aiškiai išskirti, kuriuo metu kurie iš sužalojimų J. K. buvo padaryti, tačiau nėra abejonių, kad visi jie padaryti kaltinamojo veiksmais jo turėtu peiliu, kuris D. G. rankoje stebimas jau jam būnant prie baro (duomenys neskelbtini), kai prie jo pribėgęs J. K. kaltinamajam suduoda smūgį ranka. D. G. neneigia galėjęs sužaloti nukentėjusįjį J. K., tačiau nuosekliai tvirtina tai padaręs ne puolimo tikslais ir tyčia, o gindamasis, nes pats buvo užpultas.

Esant tokiai situacijai, teismas jau aptartas nustatytas faktines bylos aplinkybes įvertina teismų praktikoje formuojamų būtinosios ginties sąlygų aspektu. D. G. elgesį ir veiksmus apsaugos darbuotojai dar būdami įvykio vietoje apibūdino kaip provokavimą. Apie provokavimą savo parodymuose nurodė ir nukentėjusysis J. K., kuris paaiškino, kad T. K. parodė į kaltinamąjį ir pasakė, jog jis jam trenkė; kaltinamasis tuo metu buvo prie automobilių ir medžių (apie 10 metrų atstumu nuo jų) bei visokiomis grimasomis, gestais provokavo; kadangi buvo išgėręs ir norėjo apginti draugą, pradėjo vytis kaltinamąjį, gal norėjo jam trenkti. Tokius nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina jau aptarta vaizdo medžiaga, iš kurios, kaip jau minėta, matyti, kad kai D. G. prieina prie K. Š., vilkinčios rožinės spalvos viršutinį rūbą, tada prie D. G. prieina liudytojai T. K. ir U. K., T. K. suduoda D. G. smūgį ranka, kaltinamasis suduoda jam atgal (2 t., b. l. 159–161), o kiti asmenys, įskaitant nukentėjusiuosius, eina toliau (duomenys neskelbtini) šaligatviu link (duomenys neskelbtini) Liudytojos D. P. ir K. Š. parodė, kad kaltinamasis siūlė jas parvežti namo, o D. P. dar išsamiau nurodė, kad tai buvo tuo metu, kai joms einant vaikinas su mėlyna striuke (D. G.) čiupo K.Š. už rankos ir pasisiūlė jas parvežti namo, tačiau jos parvežimo atsisakė ir ėjo tolyn link (duomenys neskelbtini) gatvės.

D. G. apsisukus ir grįžtant link baro (duomenys neskelbtini) įėjimo nukentėjusieji, liudytojai E. S., A. K., T. K. ir U. K. stoviniuoja ant šaligatvio (šiuo metu T. K. ir galėjo nukentėjusiesiems pasakyti ar parodyti buvęs kaltinamojo sužalotas, tačiau iš tikrųjų pats T. K. pirmas trenkė kaltinamajam), o D. G. žiūri į nukentėjusiųjų ir jų pažįstamų pusę, matomi keli jo mostai iškelta kaire ranka, po to jis šiek tiek patraukia priekinę kelnių dalį į apačią ir netrukus po to prie jo pradeda bėgti J. K., kuris puola kaltinamąjį. Tačiau tuo metu, kai J. K. atbėgo link prie pastato esančio kaltinamojo ir puolė jį, niekam joks realus pavojus negrėsė, nukentėjusieji nebuvo sužaloti. Kaltinamojo veiksmus, elgesį nukentėjusysis J. K. įvertino kaip provokaciją ir pats būdamas neblaivus neadekvačiai sureagavo į situaciją, puldamas kaltinamąjį, nors tam nebuvo jokio pagrįsto pagrindo. Po to viskas vyko labai greitai (šiame nuosprendyje jau aptarti nukentėjusiųjų ir kaltinamojo fizinio kontakto epizodai, kurių metu nukentėjusieji ir buvo sužaloti, truko apie 1 minutę (nuo 1.56.12 val. iki 1.57.15 val.)).

Matyti, kad J. K. visą tą laiką agresyviai ir intensyviai puolė kaltinamąjį, net kelis kartus jį vijosi, po to, kai jis nuo nukentėjusiųjų pabėgdavo, sudavė ir bandė jam suduoti smūgius tiek rankomis, tiek kojomis, pargriovė kaltinamąjį. Prie tokių J. K. veiksmų prieš kaltinamąjį po kurio laiko (nuo D. G. atsitrenkimo į automobilį, nes iki tol jis bandė išskirti brolį ir kaltinamąjį ir pats nepuolė kaltinamojo) prisijungė ir T. K., taip pat vydamasis kaltinamąjį, suduodamas ir bandydamas suduoti jam smūgius tiek rankomis, tiek ir kojomis. Pats kaltinamasis jokių puolamųjų veiksmų nė viename iš epizodų neatliko, priešingai, visais atvejais jis traukėsi atbulas nuo jį puolančių asmenų, po to apsisukęs pradėjo bėgti nuo nukentėjusiųjų, J. K. jį pagavus (nepribėgus Kalėdinės eglės), po kelių sekundžių vėl nuo jo pabėgo, tada J. K. jį pasivijęs pargriovė. Po to kaltinamasis jau buvo puolamas abiejų nukentėjusiųjų, o kai T. K. šiek tiek atsitraukė, D. G. vėl pabėgo nuo J. K. ir daugiau tarp jų jau nebebuvo jokio fizinio kontakto, nors J. K., jau būdamas sužeistas, dar kurį laiką sekė besišalinantį kaltinamąjį. Jau anksčiau aptarta, kad pats D. G. įvykio metu buvo sužalotas.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad prieš D. G. tuo metu, kai nukentėjusieji kažkuriais iš jų fizinio kontakto momentų buvo sužaloti, buvo naudojamas fizinis smurtas, kėsinimasis jo atžvilgiu buvo akivaizdus, jau prasidėjęs, realiai vyko ir nebuvo pasibaigęs, tik kėsinimasis vyko su trumpomis pertraukomis, nes D. G. trumpam pabėgdavo nuo nukentėjusiųjų, o kai kėsinimasis pasibaigė, kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino. D. G. gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi, nes iš pradžių jį aktyviais veiksmais puolė J. K.. Nors T. K. ir E. S. veiksmai iš pradžių buvo skirti neleisti J. K. priartėti prie kaltinamojo ir jo pulti, tačiau netrukus prie J. K. puolimo prisijungė ir kitas nukentėjusysis T. K.. Be to, asmenims dar esant prie baro (duomenys neskelbtini) prie nukentėjusiųjų jų pusėje buvo ir daugiau asmenų, kurie D. G. iš ankstesnio T. K. pasakymo ir pačios situacijos, kad jie visi ir prie baro buvo kartu, ir nuo jo nueidinėjo kartu, buvo žinomi kaip nukentėjusiųjų bičiuliai (prieš tai aptartoje situacijoje T. K. sudavė smūgį kaltinamajam).

Jau buvo minėta, kad kai po pirminio J. K. puolimo prieš kaltinamąjį su juo (D. G.) šnekėjo T. K., link jų atėjo ir liudytojai E. S. su U. K., U. K. tiesė ranką link D. G. veido, o kaltinamasis tiesė ranką link jo atgal. Tada prie kaltinamojo pribėgo prieš tai aplink šokinėjęs J. K. ir sudavė smūgį dešine ranka D. G., kuris tuo metu traukėsi atbulas, po to link D. G. artėjo E. S. ir J. K., kuris bandė spirti kaltinamajam koja. D. G. atsitrenkus į automobilio galinę dalį E. S. toliau aktyviai nebedalyvavo konflikte, tačiau iš karto prie J. K. prisijungė T. K. ir jie toliau persekiojo nuo jų besišalinantį kaltinamąjį, kuris įvykio vietoje buvo vienas. Net ir po fizinio kontakto su nukentėjusiaisiais pabaigos kaltinamąjį dar sekė ne tik J. K., bet ir U. K., o dar vėliau – ir prie baro (duomenys neskelbtini) įėjimo buvęs E. S.. Visą laiką netoli buvo ir A. K., bet jis konfliktinėje situacijoje tiesiogiai nedalyvavo. Taigi akivaizdi jėgų persvara buvo nukentėjusiųjų, kurie ir puolė kaltinamąjį, pusėje.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad žala padaryta į kaltinamąjį aktyviausiai besikėsinusiems asmenims, kai kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kiti įvykio vietoje buvę asmenys, kurie taip pat šiek tiek dalyvavo konflikte, nenukentėjo, nes jie patys aktyviai nepuolė kaltinamojo, taip pat nenukentėjo ir asmenys, kurie iš viso nesikišo į konfliktą. Kadangi pirmos 4 teismų praktikoje išskiriamos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos nustatytos, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar kaltinamojo gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Būtinosios ginties ribų peržengimo atveju nukentėjusiajam tyčia padaroma aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos vertybės ar interesai, į kuriuos buvo kėsintasi, ir kėsinimuisi atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą būtinosios ginties situacija gali iškilti nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas ar ne, fiziškai stipresnis ar silpnesnis, aktyvesnis ar pasyvesnis ir pan. Užpuolimo neteisėtumas, netikėtumas, neretai įžūlumas, ciniškumas, tiesioginis kėsinimasis (žalos darymas) ar sudarymas realaus pavojaus sveikatai, gyvybei ir pan. sukelia stresinę būseną, netikėtumo situaciją. Įstatymas nereikalauja proporcijos tarp puolimo ir gynybos priemonių, puolimo ir gynybos intensyvumo, proporcijos tarp būtinąja gintimi išvengtos žalos ir besikėsinančiajam padarytos žalos ir pan.; asmuo, matydamas, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas, ir pasiėmęs priemonę tam smurtui atremti, turi teisę į būtinąją gintį, kai pavojingas kėsinimasis prasideda realiai. Todėl tai, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos būtinosios ginties ribos, – tiek fakto, tiek teisinio vertinimo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant visumą bylos aplinkybių, tarp jų ir nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, besikėsinančiojo asmenybę, jo ankstesnį elgesį bei elgesį įvykio metu ir po jo, santykius su besiginančiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48-495/2024).

Šiuo atveju buvo kėsintasi į D. G. sveikatą ar net gyvybę (jam besiginant jo paties peiliu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), o jam ginantis sutrikdyta pačių nukentėjusiųjų sveikata (vieno nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai, o kito – sunkiai). Dėl kėsinimosi pavojingumo pažymėtina, kad kaltinamąjį viešoje vietoje puolė du nepažįstami girti vyrai, su kuriais kaltinamasis susitiko prie baro (duomenys neskelbtini) likus 10 minučių iki jo užpuolimo. Nukentėjusieji nebuvo ginkluoti ir nenustatyta, kad puolimo metu būtų su savimi turėję ir naudoję kokius nors įrankius ar daiktus, jie puolė kaltinamąjį ir bandė jam suduoti smūgius rankomis bei kojomis, o kaltinamasis nuo smūgių gynėsi rankomis, vienoje iš kurių nuo to momento, kai prie baro (duomenys neskelbtini) jam smūgiavo J. K., turėjo peilį. Peilį kaltinamasis panaudojo gindamasis nuo aktyvių smurtinių veiksmų, juo nukentėjusiuosius sužalojo nesitaikydamas į konkrečias jų kūnų vietas, t. y. nesirinkdamas, kur pataikys, nes tam tiesiog nebuvo nei laiko, nei realios galimybės, nes buvo aktyviai ir ne kartą puolamas. Viskas vyko labai greitai, per 1 minutę užfiksuoti 3 kaltinamojo puolimo epizodai skirtingose vietose, nes tarp jų kaltinamasis pabėgdavo nuo nukentėjusiųjų, tačiau jie nesiliaudavo smurtavę ir vis vydavosi kaltinamąjį. Tai patvirtina ne tik vaizdo įrašai, bet ir pačių nukentėjusiųjų bei kaltinamojo parodymai. Nei kaltinamasis, nei nukentėjusieji viso proceso metu negalėjo įvardyti momentų, kada buvo sužaloti peiliu, iš karto po įvykio net buvo versija, kad jie buvo pašauti, nes tokios aplinkybės buvo nurodytos kviečiant pagalbą.

Jau minėta, kad peiliu buvo sužaloti ne tik nukentėjusieji, bet ir pats kaltinamasis. T. K. sužalotas vienu trauminiu poveikiu (pjautinė žaizda), o J. K. nustatytos 3 durtinės žaizdos jo viršutinėje kūno dalyje (peties ir krūtinės ląstos srityse) ir 1 pjautinė kairio nykščio žaizda, tačiau tik dėl vienos iš žaizdų (kiauryminės durtinės žaizdos krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje) buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi labiausiai nukentėjo aktyviausiai ir intensyviausiai nuo pat kėsinimosi pradžios iki jo pabaigos kaltinamąjį puolęs nukentėjusysis.

Baudžiamasis įstatymas ir teismų praktika numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, jis turi teisę teisėtai turimais ginklais, kitais įrankiais ar be jų gintis, jei jo ar jo artimo asmens gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus, jis besigindamas gali padaryti nedidelę žalą besikėsinančiam asmeniui, tačiau besigindamas neturi peržengti būtinosios ginties ribų, t. y. gintis tik tiek, kad būtų pašalinta reali grėsmė, o jai išnykus, būtinąją gintį nedelsiant baigti. Šiuo atveju D. G., gindamas save nuo jau prasidėjusio kimosi į jo sveikatą bei gal net gyvybę, kai jam grėsė realus pavojus, gynėsi panaudodamas su savimi turėtą peilį ir juo sužalojo jį puolusius nukentėjusiuosius. Tačiau iš vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis gynėsi tik tiek, kad nutrauktų neteisėtus nukentėjusiųjų veiksmus ir pašalintų savo sveikatai kilusią grėsmę, o jau prasidėjus kėsinimuisi tik esant galimybei šalinosi nuo nukentėjusiųjų, bandydamas nuo jų pabėgti, išnykus realiai grėsmei, kai nukentėjusieji vienas po kito šiek tiek atsitraukė, D. G. nutraukė gynybą ir galutinai pasišalino iš įvykio vietos.

Šiuo atveju labai svarbu, kad pats D.G. jokių puolimo veiksmų neatliko, link nukentėjusiųjų neartėjo, jiems peilio nedemonstravo ir juo negrasino, realus, agresyvus ir pavojingas kėsinimas buvo iš nukentėjusiųjų pusės ir D.G. turėjo pagrindą bijoti dėl savo sveikatos, nes kiekybinė jėgų persvara buvo nukentėjusiųjų pusėje, dėl to kaltinamasis traukdamas atbulas, o vėliau ir bėgdamas nuo nukentėjusiųjų bandė išvengti pasikėsinimo į jį, o to nepavykus padaryti ir nukentėjusiesiems nenutraukiant prieš jį pradėto naudoti smurto, gynėsi turėtu peiliu ir sužalojo nukentėjusiuosius, taip atremdamas ir užkardydamas tolesnį jų puolimą. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad D.G., būdamas užpultas, ėmėsi veiksmų turimomis priemonėmis saugoti savo sveikatą ir gintis, kai buvo neišvengiamai būtina.

Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. birželio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48-495/2024, kurioje moteris, veikdama būtinosios ginties situacijoje ir neperžengdama būtinosios ginties ribų, nužudė ją puolusį kitą asmenį, išaiškino, kad baudžiamasis įstatymas nereikalauja, jog gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą; įstatymas neriboja ir gynybai nuo pavojingo kėsinimosi taikomų priemonių (asmuo gali gintis vien savo fizinėmis jėgomis, gali panaudoti šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus, kitas priemones ar daiktus). Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir tos žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui.

Taigi ir šiuo atveju vien tai, kad gynybai nuo smūgių rankomis ir kojomis buvo panaudotas peilis, kuriuo vieno iš nukentėjusiųjų sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, dar nereiškia, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos, nes vienas kaltinamasis gynėsi nuo trumpą laiką, bet aktyviai (intensyviai) jį puolusių dviejų neblaivių ir agresyvių nukentėjusiųjų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kaltinamojo gynybos veiksmai būtų aiškiai neadekvatūs, neproporcingi susiklosčiusiai situacijai. Įvertinęs visas jau aptartas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D.G. panaudota gynyba atitiko nukentėjusiųjų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, t. y. būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos (viršytos).

Kadangi D. G. nesunkiai sutrikdė T. K. ir sunkiai sutrikdė J. K. sveikatą gindamasi nuo pradėto pavojingo ir tiesioginio kėsinimosi į jo sveikatą bei gal net gyvybę, veikdamas būtinosios ginties situacijoje, t. y. egzistuoja jo baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, baudžiamosios bylos dalis dėl D. G. pagal BK 135 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. pareikštų kaltinimų nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, BK 28 straipsnis). Esant tokiai procesinei baigčiai, nukentėjusiųjų ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti, o dėl nukentėjusiųjų atstovavimo T. K. ir valstybės patirtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes padarius baudžiamąjį nusižengimą nusikaltimų recidyvas nenustatomas (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-958/2024), o dėl BK 60 str. 1 d. 9 p. nurodytos sunkinančios aplinkybės (apsvaigimo) nebuvimo teismas pasisakė jau anksčiau šiame nuosprendyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto turto sugadinimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas D. G. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę ir kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su svetimo turto sugadinimu (peiliu subadė apsaugos tarnybos dviejų automobilių padangas), veika yra baigta, sugadinto turto (padangų) vertė – 193,60 Eur. D. G. yra daug kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tačiau jo biografijoje vyrauja svetimo turto vagystės, be to, jis baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, realiai atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, tokią bausmę atlikinėja ir šiuo metu. Nors kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, niekur nesimoko, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, skirtų baudų nemoka. Visos nustatytos aplinkybės rodo D. G. polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, anksčiau jam skirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nusikalsti linkusį kaltinamąjį, kuris iš pykčio apgadino svetimą turtą ir padaryta žala nėra atlyginta.

Įvertinęs nustatytas tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes, vadovaudamasis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas D. G. skirti griežčiausią iš sankcijoje numatytų arešto bausmę, šiek tiek viršijančią vidurkį – 30 parų. Į bausmės laiką įskaitytinas D. G. sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 30 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiai yra įsiteisėję ir jais D. G. skirtos bausmės yra subendrintos, tačiau vėliausiai priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir jame nebuvo atliktas bausmių bendrinimas, nes jį priimant dar nebuvo įsiteisėjęs Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis. Dėl to ir šiuo nuosprendžiu skirta bausmė nebendrintina su D. G. anksčiau skirtomis bausmėmis.

Byloje esantys kompaktiniai diskai palikini saugoti byloje, iš asmenų paimti rūbai, batai ir kiti asmeniniai daiktai – grąžintini tiems asmenims, iš kurių jie buvo paimti, o kiti daiktai – sunaikintini.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes jo laisvė suvaržyta, t.y. jis iš pradžių buvo suimtas, o po to atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Duomenų apie kaltinamojo finansinę padėtį byloje nėra, bet legalaus pragyvenimo šaltinio jis neturi, turi daug neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, pakankamai didelė išlaidų suma susidarė dėl to, kad kaltinamajam buvo pareikšti kaltinimai ne tik dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis prisipažino ir yra nuteisiamas, tačiau ir kitų pareikštų kaltinimų, kai, kaip nustatyta, egzistuoja jo atsakomybę šalinanti aplinkybė. Taigi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo neišieškotinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 28 d. 02.50 val. iki 2023 m. gruodžio 29 d. 14.56 val. (2 (dvi) paras), 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, baudžiamosios bylos dalį dėl D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį pareikštų kaltinimų nutraukti, nustačius, kad jo veiksmuose yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (būtinoji gintis).

Civilinių ieškovų T. K., J. K. ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

– palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus;

– grąžinti T. K. iš jo paimtus jo drabužius ir avalynę;

– grąžinti J. K. iš jo paimtus jo drabužius ir avalynę;

– grąžinti D. G. iš jo paimtus jo drabužius ir avalynę, asmeninius daiktus (cigarečių pakelį, rožančių dėžutėje, mobiliojo ryšio telefoną, UAB (duomenys neskelbtini) kvitą ((duomenys neskelbtini)), mokėjimo kortelę) ir putojančio vyno butelį „Bosca“;

– sunaikinti biologinių pėdsakų ir biologinius ėminius, nuoplovas, seilių DNR pavyzdžius, automobilių padangas ir iš jų išpjautus mechaninio poveikio pėdsakus, peilį, kvapų pėdsakus.

Nepriteisti iš kaltinamojo D. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo ir nukentėjusiųjų atstovų dalyvavimo bei nukentėjusiojo T. K. patirtų atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą. Bausmę atliekančiam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.