- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-334-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00300-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- V. S., M. R.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. S.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-75-732/2021 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams M. R. ir V. S. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo – D. S., ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. S. ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo ir globėjos paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir ieškovė) prašė laikinai apriboti atsakovei M. R. (toliau – ir atsakovė) motinos valdžią ir atsakovui V. S. (toliau – ir atsakovas) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus P. R. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; pakeisti 2019 m. balandžio 4 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-676-732/2019, patvirtintos taikos sutarties 5 punktą, kuriame nustatyta, kad atsakovas V. S. nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės moka po 150 Eur kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko P. R. išlaikymui, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; P. R. gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti trečiojo asmens D. S. (toliau – ir trečiasis asmuo) gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad nuo laikinosios globos mažamečiam P. R. nustatymo momento parėjus daugiau kaip aštuoniems mėnesiams, atsakovė pagalbos plane numatytus įsipareigojimus vykdė dalinai ir atmestinai, ne visada priėmė specialistų siūlomą pagalbą. Savo netinkamu, neatsakingu elgesiu bei gyvenimo būdu (alkoholio vartojimu), atsakovė neužtikrina ir negali užtikinti mažamečiam sūnui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi. Savo neveikimu bei abejingumu daro žalą sūnaus fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Atsakovas dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) nuo tėvystės pripažinimo iki šiol vengia vykdyti neturtines pareigas savo mažamečio sūnaus P. R. atžvilgiu: rūpintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Atsakovas savo elgesio nekeičia ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, mano, kad yra pagrįstas pagrindas laikinai atsakovams apriboti tėvų valdžią sūnaus P. R. atžvilgiu.
3. Ieškovė vertino, jog tam, kad būtų patenkinti mažamečio vaiko P. R. poreikiai, kad būtų sudaromos optimalios sąlygos užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko augimui, vystymuisi, iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas sūnui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei pakeistas 2019 m. balandžio 4 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartimi iš atsakovo priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas, priteisiant iš atsakovo 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pažymėjo, kad P. R., gyvenančiam kartu su laikinąją globėja D. S., yra sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos. Globėjos šeimoje jis yra mylimas, prižiūrimas, tinkamai rūpinamasi jo sveikata, priežiūra, mityba. Kadangi laikinoji globėja tinkamai vykdo globėjos pareigas, patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo, prašė vaiko gyvenamąją vietą, iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti kartu su globėja D. S. jos gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. S. ieškinyje prašė neterminuotai apriboti atsakovės M. R. motinos valdžią bei atsakovo V. S. tėvo valdžią vaiko P. R. atžvilgiu, nustatyti P. R. nuolatinę globą, paskirti trečiąjį asmenį D. S. jo globėja, nustatyti, kad P. R. globos vieta yra globėjos D. S. gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovės M. R. išlaikymą P. R. periodinėmis išmokomis po 150 Eur, o iš atsakovo V. S. – po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės ir nustatyti, kad išlaikymą vaikui P. R. uzufrukto teise valdo jo globėja D. S., priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
6. Nurodė, kad ieškovė pateikė pakankamai duomenų, įrodančių, kad P. R. tėvai negali mažamečiu vaiku rūpintis, prižiūrėti jo, todėl vaikas privalo gyventi skyrium nuo biologinių tėvų. Mažamečiam vaikui nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. kovo 21 d. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinoji globėja paskirta vaiko motinos sesuo D. S.. Vaikas grąžintas motinai, tačiau 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartimi vaikas vėl perduotas D. S. laikinai globoti. Vaiko tėvas yra išvykęs iš Lietuvos ir mažamečiu vaiku visiškai nesidomi. Gyvenamosios vietos nuolatiniai keitimai kenkia vaikui, jis traumuojamas, realiai vaiku rūpinasi trečiasis asmuo, todėl vaikui turi būti nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskiriant D. S.. Nurodė, kad septynis mėnesius prižiūrėjo P. R., jį augino kaip savo sūnų, pirko rūbelius, maistą, vaistus, vitaminus ir kt. Per šiuos mėnesius, trečiojo asmens žiniomis, tėvas mokėjo vaikui išlaikymą biologinei motinai, kuri vaiko išlaikymui skirtus pinigus galimai išleido ne vaikui, bet įsigyti alkoholiui, todėl prašo priteisti po 1 050 Eur išlaikymo įsiskolinimo tiek iš tėvo, tiek iš motinos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021 m. vasario 19 d. sprendimu tiek ieškovės ieškinį, tiek trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį tenkino iš dalies – neterminuotai apribojo motinos valdžią atsakovei M. R. ir laikinai apribojo tėvo valdžią atsakovui V. S. sūnaus P. R. atžvilgiu, priteisė iš atsakovės M. R. išlaikymą sūnui P. R., mokant po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pakeitė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-676-732/2019 iš atsakovo V. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiam P. R. dydį ir priteisė iš atsakovo V. S. nepilnamečiam P. R. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš atsakovės M. R. 1 050 Eur išlaikymo sūnui P. R. įsiskolinimą, iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nepilnamečio P. R. gyvenamąją vietą nustatė D. S., paskirtos globėja (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje. Kitose dalyse ieškinių netenkino. Priteisė iš atsakovo V. S. 44,31 bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pradėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko P. R. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimęs P. R. yra atsakovų sūnus. Į ieškovę su prašymu įvertinti atsakovės socialinę situaciją saugiai prižiūrėti sūnų, 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi Santaros klinikų socialinė darbuotoja, kadangi akušerijos skyriuje pastebėta, kad atsakovė nesidomi naujagimiu, verkia, nenoriai bendrauja su personalu. 2018 m. rugsėjo 7 d., gavus pranešimą, kad viena vaiką auginanti motina yra neblaivi (nustatytas 1,59 prom. girtumas), vaikas paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas pas vaiko motinos seserį D. S.. 2018 m. rugsėjo 10 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pažymėta, kad motina pripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui, jos namuose lankosi pašaliniai asmenys, su kuriais girtaujama. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi leista paimti vaiką iš jo motinos. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. P. R. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja skirta trečiasis asmuo D. S.. 2019 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centro Pagalbos plano peržiūros metu, įvertinus M. R. situaciją, pastangas ir gebėjimus, pasiūlyta vaiką grąžinti motinai. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinoji globa nuo 2019 m. kovo 21 d. panaikinta. Nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. atsakovė su vaiku apgyvendinta Krizių centre. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 4 d. atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Byla nutraukta teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį (Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-676-732/2019), kuria atsakovas pripažino esantis P. R. tėvu, įsipareigojo sumokėti 550 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki 2019 m. balandžio 1 d., bei nuo 2019 m. balandžio 1 d. kas mėnesį mokėti 150 Eur dydžio išlaikymą sūnui. Policijai 2019 m. balandžio 27 d. gavus pranešimą, kad neblaivi motina yra namuose su kūdikiu, namuose rasta neblaivi atsakovė, nustatytas 2,38 prom. girtumas. Vaiko kartu nebuvo, jis rastas paliktas pas atsakovės draugę. Vaikas perduotas laikinai priežiūrai trečiajam asmeniui D. S.. 2019 m. balandžio 30 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad motina turi priklausomybę alkoholiui, nesugeba užtikrinti vaiko saugumo, o tėvas sūnumi pasirūpinti negali dėl neišspręsto gyvenamosios vietos klausimo ir darbo pobūdžio. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi leista paimti vaiką iš jo tėvų. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 13 d. P. R. nustatyta laikinoji globa, globėja skirta trečiasis asmuo D. S.. Iš (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centro 2020 m. kovo 10 d. rašte Nr. SŽ-266 pateiktos informacijos matyti, kad atsakovės šeimai nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. buvo taikytas atvejo vadybos procesas. Jo metu buvo išnaudoti visi pagalbos šeimai teikimo būdai, pagalbos plane numatytų įsipareigojimų atsakovė nevykdė arba vykdė atmestinai. Nurodyta, kad pagrindinė atsakovės problema – alkoholio vartojimas – yra užslėpta ir lieka neišspręsta. 2020 m. vasario 19 d. Globojamo vaiko aplankymo akte Nr. 8GVA-131 pažymėta, kad tarp vaiko ir tėvų nėra artimo ryšio, vaikas su jais nebendrauja, neina prie jų. 2020 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centro rašte Nr. SŽ-439 nurodyta, kad atsakovei stinga motyvacijos keisti gyvenimo būdą, per laikotarpį, kai sūnus buvo paimtas iš šeimos, situacija šeimoje tik blogėjo. Moteris toliau slapčia girtavo, ji teigia, kad geba kontroliuosi savo elgesį, nepripažįsta alkoholio problemos. P. R. nėra sudaryta sąlygų augti šeimoje, motinai trūksta tėvystės įgūdžių ir supratimo, kaip reikia rūpintis vaiku. Susitikimai su sūnumi reti, ryšys tarp mamos ir sūnaus silpnas. 2020 m. gegužės 7 d. Vaiko globos peržiūros akte Nr. 8GPA-39 konstatuota, kad priežastys, dėl kurių 2019 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi P. R. nustatyta laikinoji globa, neišnykusios. Motina lankėsi AA susirinkimuose, psichiatro, psichologo konsultacijose. Ji dirba, savaip myli sūnų. Motinos elgesys byloja apie socialinių įgūdžių stoką, ribotą gebėjimą atliepti vaiko poreikius. Motina priima pagalbą, tačiau pokyčiai nėra stabilūs. Užslėpta piktnaudžiavimo alkoholiu problema išlikusi. Motinos dedamos pastangos nepakankamos, vaiko ryšys su motina nestabilus, neatliepiantis vaiko poreikių. Atsakovas sūnų nuo laikinosios globos nustatymo aplankė tris kartus, reguliariai teikia išlaikymą. Šiltai atsiliepia apie sūnų, tačiau teigia, kad dėl darbo pobūdžio šiuo metu neturi galimybės auginti vaiko. Siūlomos pagalbos atsisako.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas sprendė, kad atsakovė sūnų faktiškai augino nepilnas devynias savaites: nuo gimimo iki 2018 m. rugsėjo 7 d. ir nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. balandžio 27 d. Abu kartus vaikas buvo paimtas iš motinos dėl jos neblaivumo. Vaikui šiuo metu yra 2,5 metų, tačiau, net taikant atvejo vadybos procesą, sudarius šeimos, patiriančios sunkumus, individualų planą, priklausomybės alkoholiui problema nebuvo išspręsta. Kaip nurodoma (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centro 2020 m. kovo 10 d. rašte Nr. SŽ-266, 2019 m. policijos buvo užfiksuoti trys įvykiai dėl atsakovės girtumo (nustatyti vidutiniai ir sunkūs girtumo laipsniai), iš ieškovės 2020 m. balandžio 29 d. tarnybinio pranešimo, trečiojo asmens, liudytojų parodymų matyti, kad alkoholio vartojimo problema nėra išnykusi. Pati atsakovė šią problemą neigia. Teismas iš bylos medžiagos taip pat sprendė, kad atsakovės dedamos pastangos palaikyti ryšį su sūnumi yra minimalios, susitikimai su vaiku yra reti, nereguliarūs. Motina stokoja kantrybės, socialinių įgūdžių, ribotai geba atliepti vaiko poreikius. Nors atsakovė nurodė, kad nori auginti sūnų, tačiau teismas sprendė, kad dėl to ji nededa pakankamai pastangų, nesistengia, kad vaikas augtų jos šeimoje. Teismas pažymėjo, kad vaikas iš motinos buvo paimtas du kartus, per 2,5 metų šeimoje esminių pokyčių nestebima, fiksuojamos tos pačios problemos, įsipareigojimai vykdomi dalinai ir atmestinai. Nėra požymių, kad situacija keistųsi, kad atsakovės elgesys gali pasikeisti, todėl teismas motinos valdžią sūnaus P. R. atžvilgiu apribojo neterminuotai.
10. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 30 d. ieškovei teiktame paaiškinime atsakovas nurodė, jog sūnumi pasirūpinti negali dėl gyvenamosios vietos ir darbo pobūdžio problemų ir, jei jos bus išspręstos, planuoja sūnų auginti. Per beveik dvejus metus situacija nepasikeitė. Atsakovas nesiima jokių konkrečių veiksmų, kad vaiką galėtų auginti pats. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas sūnui reguliariai teikia išlaikymą, sūnų lanko retai, tačiau bendrauja su juo, skirtingai nei atsakovė, suvokdamas vaiko amžiaus ypatumus. Teismo vertinimu, atsakovas gali užmegzti artimą ryšį su vaiku, tinkamai vykdyti tėvo pareigas sūnui, imtis atsakomybės dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvada, kad yra pagrindas atsakovui tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu apriboti terminuotai.
11. Teismas nustatė, kad tiek (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2019 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais P. R. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju skirta atsakovės sesuo – trečiasis asmuo D. S.. 2020 m. vasario 19 d. Globojamo vaiko aplankymo akte Nr. 8GVA-131 pateikta išvada, kad P. R. globėjos šeimoje yra sudarytos geros buitinės, moralinės gyvenimo sąlygos. Vaikas yra saugus, jam sudarytos tinkamos gyvenimo, ugdymosi, buities sąlygos. Tarp vaiko ir globėjos yra susiformavęs emocinis ryšys, santykiai tarp jų šilti. 2020 m. gegužės 7 d. Vaiko globos peržiūros akte Nr. 8GPA-39 nustatyta, kad globėja tinkamai vykdo savo pareigas. Namuose sukurta saugi, vaiko interesus atitinkanti aplinka. Globos išmoka, tėvo mokamas išlaikymas naudojamas išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti. Globėja bendradarbiauja su globos centro specialistais, konsultuojasi, kilus neaiškumams, įsiklauso į patarimus. Atsižvelgęs į tai, teismas P. R. gyvenamąją vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatė globėjos D. S. gyvenamojoje vietoje.
12. Teismas pažymėjo, kad dėl išlaikymo dydžio taikos sutartimi sutarė šalys – atsakovai. Atsakovė šiuo metu vaiko neaugina, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad iki ieškinio pateikimo ji sūnų buvo auginusi nepilnas keturias savaites (2018 m. rugsėjo 7 d. vaikas laikinai apgyvendintas pas trečiąjį asmenį D. S.), vaikas atsakovei grąžintas tik 2019 m. kovo 21 d., t. y. dvi savaitės prieš patvirtinant šalių taikos sutartį. Esant tokiai situacijai, teismas vertino, kad nei ieškovė, nei vaiką globojantis asmuo neturi įrodinėti padidėjusių vaiko poreikių, kadangi sudarant taikos sutartį šalimi buvo asmuo, kuris vaiko praktiškai nei augino, nei augina šiuo metu. Be to, iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, ji piktnaudžiauja alkoholiu, todėl negalima teigti, kad taikos sutartimi priteistas išlaikymas buvo paskaičiuotas atsižvelgus į realius vaiko poreikius ir realias kitos šalies – atsakovo – galimybes.
13. Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. gegužės 13 d. P. R. mokama vaiko globos išmoka bei išmoka vaikui. Atsakovai daugiau išlaikytinių neturi, atsakovės pajamos per mėnesį sudaro apie 430 Eur, atsakovo – apie 1 300 Eur. Byloje nėra duomenų, kad kuris iš atsakovų turėtų neįgalumą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovai nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė registruotino kilnojamojo turto neturi, atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Įvertinęs šias aplinkybes, kiekvieno iš atsakovų turtinę padėtį, valstybės mokamų išmokų vaikui dydį, teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti P. R. poreikių tenkinimą, iš atsakovės sūnaus išlaikymui turi būti priteistas 100 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o iš atsakovo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-676-732/2019 priteistas išlaikymas turi būti padidintas iki 250 Eur. Teismas vertino, kad atsakovo gaunamos stabilios pajamos leidžia mokėti tokią išlaikymo sumą, atsakovas turi realias galimybes daugiau prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo, todėl nėra pagrindo, motyvuojant valstybės vaikui skiriamomis išmokomis, iš jo priteisti tik visai minimalų, bazinius poreikius tenkinantį išlaikymą. Teismo posėdyje atsakovo atstovo išsakytos abejonės dėl atsakovo pajamų sumažėjimo ateityje, atsižvelgus į atsakovo amžių bei sveikatos būklę, teismas nevertino, kadangi išlaikymas vaikui priteisiamas atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes sprendimo priėmimo momentu, o ne į numanomus šių galimybių pokyčius. Teismas nenustatė pagrindo abejoti, kad vaiko išlaikymui skirti pinigai bus panaudoti būtent P. R. labui.
14. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 3 d. atsakovas atsakovei pervedė 550 Eur išlaikymo įsiskolinimą, be to, atsakovei viso pervesta 300 Eur suma vaiko išlaikymui. Nuo 2019 m. liepos 1 d. išlaikymo sumą atsakovas reguliariai kas mėnesį mokėjo trečiajam asmeniui D. S.. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimą išlaikyti vaiką, todėl reikalavimas iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį ir į tai, kad iš jos teismas nuo 2020 m. birželio 4 d. priteisia 100 Eur dydžio išlaikymą sūnui, į tai, kad atsakovė pati pripažino, jog išlaikymo sūnui niekada nemokėjo, trečiasis asmuo atsakovės sūnų augina, su poros mėnesiu pertrauka, kone nuo jo gimimo, teismas trečiojo asmens prašomą priteisti 1 050 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikė pagrįstu, todėl tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo pakeistas apelianto V. S. mokamas išlaikymo vaikui dydis, jį padidinant nuo 150 Eur iki 250 Eur, panaikinti ir ieškovės bei trečiojo asmens ieškinius šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstus, sprendimo dalį, kuria buvo priteistas iš vaiko motinos – atsakovės – 100 Eur vaiko išlaikymui, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą teismo nuožiūra, priteisti iš ieškovės apeliantui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
16. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nesiaiškino ir nenagrinėjo, kokie yra vaiko poreikiai apskritai, netyrė, kaip jie pasikeitė (padidėjo ar sumažėjo). Visos trečiojo asmens pateiktos išlaidos pagal kvitus turėtų būti paskirstomos lygiomis dalimis penkiems asmenims, kadangi tretysis asmuo gyvena su vyru ir be globojamo P. R. dar augina du savo mažamečius vaikus. Atlikus detalią pateiktų kvitų analizę, apelianto teigimu, akivaizdu, kad vidutinės trijų mėnesių trečiojo asmens visos penkių asmenų šeimos ūkio išlaidos sudaro 780,32 Eur, todėl padalinus sumą iš penkių asmenų, vienam asmeniui tenkančios išlaidos sudaro apie 156 Eur per mėnesį. Atkreipia dėmesį į tai, kad vaikui yra tik 3 metai, jam prižiūrėti nesamdoma auklė, o vaiką prižiūri globėja D. S., kuri šiuo metu nedirba, gauna valstybės paramą, kaip globėja, ir vaiko išmoką, todėl, apelianto vertinimu, vaiko poreikiams pilnai turėtų pakakti 300 Eur (skaičiuojant iš abiejų tėvų). Todėl jeigu ieškovė ar tretysis asmuo pageidavo, kad išlaikymas būtų padidintas nuo dabar esamo, turėjo būti pateikti įrodymai, patvirtinantys didesnius, nei 300 Eur vaiko poreikius.
17. Pažymi, jog teismas nevertino aplinkybės, kad jam nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-676-732/2019 ir priimant 2019 m. balandžio 4 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, atsakovę atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, civilinėje byloje dalyvavo Utenos apskrities vaiko teisių apskrities skyrius ir tretysis asmuo. Visi jie turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę, tačiau neprieštaravo taikos sutarties sąlygoms. Taigi net jei ir būtų pripažinta, kad atsakovė pati savarankiškai negalėjo įvertinti vaiko poreikių, tą puikiausiai galėjo padaryti jos atstovas advokatas bei vaiko teises ginanti institucija ar tretysis asmuo. Todėl teismo išvada, neva atsakovė negalėjo įvertinti vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio, yra neteisinga.
18. Pažymi ir tai, kad teismas, skundžiamu sprendimu nelygiomis dalimis tarp atsakovų padalindamas vaiko išlaikymui skirtą sumą, visiškai nevertino atsakovės pastangų ir galimybių gauti didesnes pajamas. Teismo nuorodos į tai, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ar kad jai trūksta socialinių įgūdžių, nelengvina atsakovės padėties dėl vaiko išlaikymo ir jo dydžio parinkimo. Akcentuoja, kad atsakovė yra beveik per pusę jaunesnė už apeliantą (jai tik 36 metai, kai apeliantui jau beveik 60 metų), ji neturi kitų išlaikomų asmenų, gyvena viena, todėl jos galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra tikrai didesnės, nei 100 Eur per mėn. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto sveikatos būklę. Teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad apeliantui diagnozuotas vidutinio sunkumo II tipo cukrinis diabetas, dėl ko, esant tokiai diagnozei, reikalingas nuolatinis gydymas (tame tarpe gydymas medikamentais), specialus mitybos režimas, o visa tai reiškia, kad tai mažins jo galimybes teikti išlaikymą (nekalbant jau apie išlaikymo padidinimą). Esant tokiai diagnozei, atsakovas nežino kiek ilgai galės dirbti pakankamai sunkų tolimųjų reisų vairuotojo darbą ir ar artimiausioje ateityje nepraras darbingumo apskritai.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo atsakovo V. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
20. Ieškovės vertinimu, teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei tinkamai nustatė nepilnamečio P. R. poreikius ir tėvų turtinę padėtį bei proporcingai taikė šių kriterijų pusiausvyrą, todėl apelianto apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nepilnamečio vaiko poreikių apimtį, nes nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, jog vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt.
21. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nuo vaiko gimimo nesirūpina sūnaus kasdieniais poreikiais, todėl apeliantas net nežino, kokie yra jo sūnaus kasdieniai poreikiai ir kokia suma yra būtina patenkinti sūnaus būtinuosius poreikius. Nesutikdamas su išlaidomis vaiko poreikių tenkinimui, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam sūnaus vystymuisi yra pakankamas 150 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė M. R. prašo apelianto V. S. apeliacinį skundą atmesti.
23. Nurodo, kad nesutinka su apelianto pateiktu apeliaciniu skundu toje dalyje, kur skundžiamas iš atsakovės priteistas 100 Eur per mėn. išlaikymas vaikui. Atsakovės vertinimu, teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui reglamentuojančias materialiosios teises normas bei tinkamai nustatė nepilnamečio P. R. poreikius ir tėvų turtinę padėtį bei proporcingai taikė šių kriterijų pusiausvyrą.
24. Pažymi, jog teismas, nustatydamas atsakovės turtinę padėtį, išsiaiškino jos gaunamas pajamas ir turimą turtą. Vaiko išlaikymą tarp atsakovų teismas paskirstė teisingai, vadovaudamasis kiekvieno iš tėvų galimybėmis teikti vaikui išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padidintas teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovui V. S. nustatytas vaiko išlaikymo dydis nuo 150 Eur iki 250 Eur, taip pat sprendimo dalies, kuria nukrypta nuo lygių dalių principo tarp atsakovų paskirstant vaiko išlaikymo pareigą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
27. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-676-732/2019, buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios 5 punktu 2018 m. rugpjūčio 13 d. gimusio P. R. tėvai atsakovai M. R. ir V. S. susitarė, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. atsakovas moka po 150 Eur kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko P. R. išlaikymui iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2020 m. birželio 4 d. ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą ieškiniu dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, kuriuo, be kita ko, prašė iš abiejų atsakovų priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pakeičiant 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punktu atsakovui nustatytą išlaikymo vaikui dydį. Trečiasis asmuo nepilnamečio vaiko P. R. laikinoji globėja D. S., be kita ko, prašė iš atsakovės, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, priteisti 150 Eur, o iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikui padidinti iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės išlaikymą sūnui P. R., mokant po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat pakeitė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-676-732/2019 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam P. R. dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam P. R. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
28. Atsakovas V. S. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą argumentuoja teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes netyrė ir nevertino vaiko poreikių, esminio jų padidėjimo. Apelianto nuomone, atsakovų 3 metų vaiko poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo D. S. gauna valstybės paramą, kaip globėja, ir vaiko išmoką, pakanka 300 Eur sumos per mėnesį, todėl teismo patvirtinta taikos sutartimi jam nustatytas 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra pakankamas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nepagrįstai nelygiomis dalimis tarp atsakovų padalindamas vaiko išlaikymui skirtą sumą, visiškai nevertino atsakovės amžiaus, turimų išlaikytinių skaičiaus, pastangų ir galimybių gauti didesnes pajamas, neatsižvelgė į atsakovo amžių, sveikatos būklę.
29. Įvertinusi į bylą pateiktų įrodymų visumą bei procesinius šalių dokumentus, teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms ir argumentams, kurių pagrindu padaryta išvada, jog šiuo konkrečiu atveju nei ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nei vaiką globojantis asmuo – trečiasis asmuo D. S. byloje neturėjo įrodinėti padidėjusių vaiko poreikių, todėl teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja. Apeliaciniame skunde atsakovo nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos išvadų pagrįstumo ir neteikia pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas.
30. Skundžiamo sprendimo motyvuose pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai ištyrė ir aptarė abiejų atsakovų turtinę padėtį, kuri neabejotinai rodo mažesnes atsakovės, gaunančios net tris kartus mažesnes su darbo santykiais susijusias pajamas, nei atsakovas, galimybes šiuo metu prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl byloje nustatytų aplinkybių viseto pagrindu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto vaiko išlaikymo pareigos paskirstymo tarp atsakovų. Priešingai, nei nurodo apeliantas, skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvų teiktino išlaikymo dalis, vertino ir atsakovės turimų išlaikytinių skaičių, ir apelianto pateiktus duomenis apie jo sveikatos būklę, iš kurių matyti, kad sprendimo priėmimo metu apeliantui nebuvo nustatytas neįgalumas, kas rodytų, jog dėl sveikatos būklės apeliantas būtų dalinai darbingas. Apeliaciniame skunde akcentuojamos tokios aplinkybės, kaip atsakovės amžius, nerūpestingas elgesys yra teisiškai reikšmingos, vertinant atsakovės galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau priimant sprendimą yra vertinama visuma teisiškai reikšmingų aplinkybių.
31. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad įrodinėti padidėjusių vaiko poreikių nereikia ir sprendžiat klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turėjo būti nustatyti konkretūs vaiko poreikiai ir jų dydis. Kasacinis teismas, vienoje iš kasacinės justicijos bylų spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir kitų reikalavimų, yra pažymėjęs, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Tačiau kad būtų pakeisti išlaikymo dydis, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios būtinos taikant aptartas materialines teisės normas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
32. Nagrinėjamu byloje pirmosios instancijos teismas vaiko poreikių dydžio nenustatė, tačiau sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti tik visai minimalų, bazinius vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą, kurio orientacine suma teismų praktikoje laikytinas minimaliosios mėnesinės algos dydis (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 460 Eur „į rankas“). Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinyje nurodė, kad išlaikymo padidinimo iš atsakovo nuo 150 Eur iki 250 Eur būtinybę lemia tai, kad būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai, kad būtų sudaromos optimalios sąlygos augimui, vystymuisi ir pan. Trečiasis asmuo D. S. nors vaiko poreikių detalaus apskaičiavimo nepateikė, tačiau 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdyje nurodė, kad išlaidos už vaiko darželio paslaugas sudaro 60 Eur / mėn., išlaidos vaiko maitinimui – 100 Eur / mėn. Iš trečiojo asmens D. S. į bylą pateiktų kvitų (už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėn.) taip pat matyti, kad vaikui tenkanti išlaidų už komunalines (įskaitant ryšių) paslaugas dalis sudaro apie 20 Eur / mėn., išlaidų kurui dalis – apie 10 Eur / mėn., išlaidos vaiko aprangai ir avalynei sudaro apie 50 Eur / mėn., o išlaidos vaistams ir higienos priemonėms – apie 35 Eur / mėn.
33. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar trečiasis asmuo D. S. šioje byloje įrodė, kad atsakovų nepilnametis vaikas P. R. turi didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai nujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamo ginčo kontekste.
34. Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš atsakovų priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, nepagrįstai nevertino trečiojo asmens D. S. iš valstybės gaunamų vaiko išmokų dydžio.
35. Kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – ir Išmokų vaikams įstatymas) valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 13 d. P. R. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju skirta trečiasis asmuo D. S., taip pat nuo 2019 m. gegužės 13 d. nurodyta mokėti vaiko globos (rūpybos) išmoką bei globos išmokos tikslinį priedą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Išmokų vaikams įstatymo 11 ir 12 straipsnio nuostatomis, tiek vaiko globos (rūpybos) išmoka, tiek globos išmokos tikslinis priedas yra 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (po 160 Eur), tačiau skirtingai nei globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, globos (rūpybos) išmoka yra skirta būtent vaikui. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatas P. R. valstybė kiekvieną mėnesį moka išmoką vaikui (vaiko pinigus), tačiau teisėjų kolegija vertina, kad pagal to paties straipsnio nuostatas valstybė P. R. kiekvieną mėnesį moka ir papildomą išmoką vaikui (prie vaiko pinigų), kadangi P. R. yra globojamas D. S., kuri šeimoje augina ir globoja iš viso tris vaikus. Teisėjų kolegija pažymi, kad išmoka vaikui (vaiko pinigai) yra 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (70 Eur), o papildoma išmoka vaikui – 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio (41,20 Eur), todėl pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatas P. R. yra mokama 111,20 Eur išmoka.
37. Teisėjų kolegija nurodo, kad tiek globos (rūpybos) išmoka, tiek išmoka vaikui (vaiko pinigai) bei papildoma išmoka vaikui (prie vaiko pinigų) pagal Išmokų vaikams įstatymą yra skirti ir mokami atsakovų vaikui P. R.. Aplinkybė, kad šiuos vaiko pinigus valdo P. R. globėja D. S. nekeičia nurodytų išmokų naudojimo paskirties – jie turi būti naudojami vaiko poreikiams tenkinti ir yra valstybės finansinė pagalba abiems vaiko tėvams tenkinant šiuos poreikius.
38. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš atsakovų priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į valstybės mokamas P. R. išmokas pagal Išmokų vaikams įstatymą. Todėl šioje byloje neįrodžius, kad atsakovų nepilnametis vaikas P. R. turi didesnių nei minimalioji mėnesinė alga (apytiksliai 460 Eur „į rankas“) išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, įvertinus tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybė P. R. kas mėnesį moka iš viso 271 Eur dydžio išmokas, iš atsakovės M. R. skundžiamu sprendimu yra priteistas 100 Eur išlaikymas vaikui, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovui V. S. nustatytas 150 Eur išlaikymas vaikui nėra pakankamas vaiko likusiems poreikiams patenkinti ir šiuo metu (271 Eur + 100 Eur + 150 Eur = 521 Eur).
39. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš abiejų tėvų priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nenustatė vaiko poreikių, taip pat neatsižvelgė į pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamą vaikui išmokų dydį, todėl netinkamai aiškino ir taikė išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Dėl nurodyto yra pagrindas atsakovo V. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pakeistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-676-732/2019 iš atsakovo V. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiui P. R. dydis ir priteistas iš atsakovo V. S. nepilnamečiui P. R. išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinius atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
41. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
42. Panaikinus apskųstąją pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo padidinimo, iš atsakovo V. S. į valstybės biudžetą priteistina tik 50 proc. byloje pirmosios instancijos teisme susidariusių procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (34,62 Eur), t. y. 17,31 Eur. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista į valstybės biudžetą iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 44,31 Eur iki 17,31 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kita sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista.
43. Nustatyta, kad atsakovas V. S., pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 68 Eur žyminį mokestį dėl ginčijamos iš jo priteistos padidinto išlaikymo sumos, ir 27 Eur žyminį mokestį dėl ginčijamos iš atsakovės M. R. priteistos išlaikymo sumos. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir panaikinus apskųstąją pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo padidinimo, atsakovui V. S. 27 Eur žyminio mokesčio priteistina iš ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų (CPK 96-1 straipsnis), o likusi 41 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina atsakovui V. S. (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-676-732/2019 iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydis ir priteistas iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymas po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinius atmesti.
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. vasario 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, sumažinant iš atsakovo V. S. priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei sumą nuo 44,31 Eur iki 17,31 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio iš ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje.
Grąžinti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio permoką.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.