- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2A-471-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20903-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Biosyyd“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Santranga“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Biosyyd“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santranga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Biosyyd“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Santranga“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Biosyyd“ 48 396,23 skolą ir 3 235,25 Eur palūkanų, iš viso – 51 631,48 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 1 d. tarp ieškovės (toliau – ir rangovė) ir atsakovės (toliau – ir užsakovė) buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2019/07/01-1 (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiafunkcinius šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, elektros, apsauginės signalizacijos darbus, detalizuotus prie sutarties pridėtoje sąmatoje. Darbai buvo vykdomi objekte – gamybinės paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas). Darbai buvo vykdomi pagal atsakovės pateiktą projektą, darbų eigoje buvo keičiami projekto sprendiniai. Ieškovė atliko visus sutartyje numatytus darbus, papildomai atliko procesų valdymo ir automatizavimo darbus, kurie nebuvo numatyti sąmatoje, t. y. nebuvo įtraukti į pradinę darbų apimtį. Visus ieškovės atliktus darbus atsakovė priėmė pasirašydama tarpinius darbų atlikimo aktus (pažymas), pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė ir į aktus jokių pastabų nei dėl darbų kokybės, nei dėl darbų atlikimo terminų neįrašė.
3. Ieškovė 2020 m. kovo 25 d. faktiškai užbaigė visus darbus; tai patvirtina faktas, kad 2020 m. kovo 25 d. atsakovė pasirašė pažymą Nr. 5 apie 2020 m. kovo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus. Šioje pažymoje atsakovė nenurodė pastabų dėl darbų kokybės ir atlikimo terminų. Šios pažymos pagrindu ieškovė 2020 m. kovo 25 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SR0000119 80 760,45 Eur sumai, kurią atsakovė priėmė ir pasirašė. Pagal sutarties 2.2 punktą atsakovė 80 760,45 Eur sumą turėjo apmokėti per 15 kalendorinių dienų, t. y. ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 9 d., tačiau atsakovė, pažeisdama sutarties 1.1, 2.2 ir 4.2.7 punktus, laiku neapmokėjo 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. SR0000119. Ieškinio pateikimo metu pagal nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą atsakovės pradelsta skola sudaro 48 396,23 Eur.
4. Kadangi atsakovė pažeidė sutarties 2.2 punkte nustatytą darbų apmokėjimo terminą, vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti įstatymines palūkanas. Šalių sudaryta sutartis yra komercinis sandoris, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos iš viso už 305 kalendorines dienas – 3 235,25 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovės UAB „Santranga“ ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 51 631,48 Eur dydžio skolą už rangos darbus, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 525,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad dėl skolos dydžio ginčo nėra (atsakovė neginčija ieškovės prašomos priteisti 48 396,23 Eur skolos likučio). Remiantis rangos sutarties 5.4 punktu, atsakovės be pastabų dėl darbų kokybės ir jų atlikimo terminų pasirašyti atliktų darbų aktai – pažyma Nr. 5 apie 2020 m. kovo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus bei 2020 m. balandžio 23 d. galutinis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1 – patvirtina, kad ieškovė tinkamai atliko 80 760,45 Eur vertės darbus, už kuriuos atsakovė nevisiškai atsiskaitė, tuo pažeisdama rangos sutarties 2.2 punkte įtvirtintą susitarimą, todėl skola ieškovei iš atsakovės priteistina.
7. Atsakovei pažeidus rangos sutarties 2.2 punktą, ieškovė pagrįstai reikalauja sumokėti įstatymines palūkanas. Kadangi šalių sudaryta sutartis yra komercinis sandoris, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 8 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 3 235,25 Eur.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės nesutikimas su ieškiniu motyvuojant darbų įvykdymo termino praleidimu, darbų ir/ar techninės dokumentacijos trūkumu nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Minėta, jog pažyma Nr. 5 apie 2020 m. kovo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, kuria priimti paskutiniai ieškovės atlikti darbai, taip pat 2020 m. balandžio 23 d. galutinis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1, kurio 2 punkte nurodyta, jog darbų trūkumai nenustatyti, patvirtina darbų atlikimo tinkamumą. Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad įrodymai apie atliktų darbų netinkamumą dar tik renkami, nurodė, jog byloje priešieškinis nebus teikiamas. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad reikalavo iš ieškovės delspinigių už darbų atlikimo termino praleidimą, jokia forma neatliko netesybų įskaitymo ir nepateikė dėl to priešieškinio reikalavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Biosyyd“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą naujos sudėties pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nuspręstų priimti naują sprendimą, apeliantė prašo: nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; žodinio posėdžio metu spręsti dėl ekspertizės skyrimo ir skirti ekspertizę; šaukti liudytoju R. S.; panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas įvykdė tik formalų teisingumą ir visiškai neatskleidė bylos esmės, kadangi atsakovė tiek rangos sutarties, tiek įstatyme numatytais pagrindais turėjo teisę neatsiskaityti su ieškove už pastarosios nekokybiškai atliktus darbus.
9.2. Teismas neišklausė atsakovės ir nesudarė jai galimybių pateikti bylai reikalingus įrodymus, įrodančius ieškovės nekokybiškai atliktus darbus. Tokiu būdu teismas, pamynęs teisingumo principą, nutarė vadovautis vien operatyvumo principu, kas nulėmė neteisingą ir nesąžiningą apeliantės atžvilgiu bylos baigtį. Teismo sprendimas priimtas iš viso nevertinant, kad ieškovė netinkamai atliko darbus ir kad apeliantė turėjo teisę nemokėti už netinkamai atliktus darbus.
9.3. Atsakovė prašo teismo pridėti prie bylos naujus įrodymus, kuriuos nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, arba kurių pateikimo galimybė atsirado jau po įvykusio teismo posėdžio, kurie pagrindžia ieškovės atliktų darbų trūkumus.
9.4. Rangos sutartyje buvo numatyta apeliantės teisė neatsiskaityti už netinkamai atliktus darbus. Ieškovė įsipareigojo atlikti darbus tinkamai ir organizuoti tik tinkamai atliktų darbų perdavimą. Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti tik už tinkamai atliktus darbus. Apeliantė neprivalėjo nurodyti savo atsiliepimo į ieškinį teisinio pagrindo, todėl vertindamas ieškinio pagrįstumą, teismas turėjo teisiškai kvalifikuoti ginčą ir nustatyti, ar buvo visi pagrindai priteisti tariamą skolą iš apeliantės, ko nepadarė. Darbų netinkamo atlikimo klausimus apeliantė kėlė visos bylos nagrinėjimo metu, todėl šiame skunde nekeliami nauji apeliantės gynybos byloje pagrindai. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu apeliantė siekė pateikti specialistų išvadas, pagrindžiančias ieškovės netinkamai atliktus darbus, tačiau teismas skubėjo išnagrinėti bylą ir nesudarė galimybių apeliantei išsamiai pagrįsti savo poziciją.
9.5. Ieškovė darbus atliko netinkamai: D. K. išvadoje nurodyta, kad ieškovė nepateikė techninės dokumentacijos, atitinkančios statybos techninius reglamentus; ieškovė tinkamai nesubalansavo oro srautų statinyje; ekspertizės metu nustatyta, kad sumontuotos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo techninio darbo projekto techninių specifikacijų neatitinkančios apvalių ortakių rankinės srauto reguliavimo sklendės, o šis pakeitimas niekaip neįformintas dokumentais (statybos darbų žurnale nėra įrašo apie keitimą, neišleistas atnaujintas techninis darbo projektas su korekcija, nepateiktos gaminių deklaracijos); ieškovė neužpildė statybos darbų žurnalo ir statybos darbų žurnalo formų; dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų R-2, R-3 vėdinimo sistemos parinktos bei sukomplektuotos neteisingai – nėra galimybės tiekiamam lauko orui 100 proc. apeiti plokštelinį rekuperatorių, dėl ko patalpos vasaros metu yra priverstinai šildomos ir prarandamos vienos iš pagrindinių vėdinimo įrenginių funkcijų – nemokamas aušinimas lauko oru; ieškovė netinkamai suprojektavo ir sumontavo vėdinimo sistemą, todėl jos aptarnavimas (filtrų keitimas ir t. t.) yra neįmanomas neišardžius Armstrong tipo lubų, dėl ko vėdinimo sistemos naudotojas kiekvieną kartą, keisdamas filtrus ar atlikdamas servisą, turės finansinių nuostolių; ieškovė neatliko sistemų šildymo srautų balansavimo, nepateikė matavimo rezultatų, matuotojo atestato, matavimo įrenginio metrologinės patikros sertifikato; šildymo katilinės projektiniuose sprendiniuose buvo numatyti dubliuoti cirkuliaciniai siurbliai, tačiau ieškovė realiai sumontavo tik po vieną siurblį; ieškovė nepateikė šildymo kolektorių išpildomosios dokumentacijos, neaišku kuris kontūras kurią gamyklos patalpą šildo; vėdinimo sistema, kuri skirta aptarnauti švarias patalpas, taip pat aptarnauja ir nešvarias patalpas, tai neleidžia užtikrinti tinkamos kokybės oro numatytose švariose patalpose; -1 ir T-2 vėdinimo sistemų kanaliniai ventiliatoriai nuo traukos spintų veikia netinkamai.
9.6. Faktai dėl netinkamai atliktų darbų galutinai paaiškėjo tik po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Teismas, nesudaręs galimybių apeliantei pateikti specialistų išvadas, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė darbus atliko neva tinkamai. Ieškovė privalėjo prieš priduodama darbus atlikti bandymus bei kontrolinius matavimus, kurių neatliko. Pozicija, kad darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymas reiškia galutinį ir besąlygišką darbų priėmimą bei pretenzijų neturėjimą, yra formalus ir prieštarauja teismų praktikai. Apie darbų trūkumus apeliantė komunikavo su ieškove ir po darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Pagrindinės ieškovės netinkamų darbų aplinkybės paaiškėjo tik gavus specialistų išvadas, be to, tokie trūkumai nėra akivaizdūs. Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad kitas rangovas šalina ieškovės netinkamai atliktus darbus.
9.7. Ieškovė smarkiai vėlavo su darbų atlikimu, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės net nevertino.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Santranga“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: atmesti atsakovės UAB „Biosyyd“ apeliacinį skundą, o Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; atmesti atsakovės UAB „Biosyyd“ apeliaciniame skunde pareikštus procesinio pobūdžio prašymus dėl naujų įrodymų priėmimo, statybinės ekspertizės skyrimo, liudytojo apklausos, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes atsakovė neginčija pagal ieškinį priteistos skolos dydžio, delspinigių, skolos priteisimo pagrindo (pasirašytų atliktų darbų aktų, PVM sąskaitos-faktūros). Atsakovė nuo ieškinio reikalavimų gynėsi neneigdama (neginčydama) savo 48 396,23 skolos, o įrodinėdama, kad ji turi priešpriešinius reikalavimus ieškovei, kuriuos įskaičius, būtų padengta nurodyta skola. Tariamas darbų vėlavimas galėjo būti pagrindu tik atsakovei reikalauti delspinigių, bet ne pagrindu atsisakyti priimti ir apmokėti darbus. Iki bylos iškėlimo atsakovė iš ieškovės delspinigių nepareikalavo ir jokia forma neatliko įskaitymo delspinigių sumai, t. y. iki bylos atsakovės įsiskolinimas ieškovei delspinigių suma nebuvo sumažintas. Be to, atsakovė savo apeliaciniame skunde atsisako ieškinio argumentų dėl priešpriešinės reikalavimo teisės į ieškovę 97 429,20 Eur delspinigių sumai ir neįrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė atsakovės teisės į delspinigius klausimą.
10.2. Nors atsakovė byloje nurodė, kad ieškovė pažeidė darbo atlikimo galutinį terminą, tačiau atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, jog dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovei prarado prasmę. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė eksploatuoja objektą pagal paskirtį, t. y. naudojasi darbų rezultatu. Net ir specialistai nenustatė jokių darbų defektų ir trūkumų, kurie galėtų būti pagrindu užsakovei atsisakyti priimti ir apmokėti rangovo atliktus darbus.
10.3. Atsakovė apeliaciniu skundu nepagrįstai siekia, kad apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama de novo (iš naujo) vertinant naujus atsakovės argumentus ir įrodymus, kuriais atsakovė nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur atsakovė, neginčydama 48 396,23 Eur skolos ieškovei, įrodinėjo objekto eksploatavimo metu išaiškėjusius tariamus garantinius defektus, suteikiančius atsakovei teisę iš ieškovės reikalauti atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, dėl kurių ketino pareikšti priešieškinį, tačiau priešieškinio nepareiškė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme atsakovė jau įrodinėja, kad pagal sutarties 4.1.2 punktą garantiniai darbų defektai suteikia atsakovei teisę išvis nemokėti ieškovei už darbus.
10.4. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokią teisinę reikšmę šioje byloje turės atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų tariamų garantinių defektų, grindžiamų į bylą pateiktais naujais įrodymais, vertinimas ir nustatinėjimas, nesant byloje atsakovės pareikšto priešieškinio ir atsakovei neprašant sumažinti darbų kainą ar iš ieškovės priteisti trūkumų šalinimo išlaidas.
10.5. Atsakovės apeliacinio skundo nauji argumentai ir įrodymai iš esmės yra susiję su tariamais ieškovės darbų garantiniais defektais, nustatytais po darbų užbaigimo ir galutinio akto pasirašymo. Kadangi atsakovė byloje nuo ieškinio nesigynė tuo, kad turi teisę sulaikyti mokėjimus už darbus dėl nustatytų garantinių defektų ir nereiškė priešieškinio reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo ar darbų trūkumų išlaidų priteisimo, atsakovės nauji argumentai dėl garantinių defektų nėra susiję su pirmosios instancijos teisme išnagrinėtos bylos dalyku ir negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme.
10.6. Atsakovė pirma pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus sumokėti skolą už pagal pasirašytais atliktų darbų aktais priimtus darbus ir dėl to ieškovė pagrįstai sustabdė garantinių įsipareigojimų vykdymą, todėl tuo faktu, kad ieškovė sustabdė garantinių įsipareigojimų vykdymą, atsakovė negalėjo / negali remtis atsisakydama sumokėti skolą ar siekdama sulaikyti mokėjimus. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl garantinių darbų defektų gali būti atskiros bylos nagrinėjimo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
12. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė tik formalų teisingumą ir visiškai neatskleidė bylos esmės, kadangi atsakovė turėjo teisę neatsiskaityti su ieškove už pastarosios nekokybiškai atliktus darbus; teismas atsakovės argumentų visiškai nenagrinėjo.
Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo
13. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
14. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019).
16. Nepaisant to, konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, jog šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
17. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, nurodęs, kad atsakovė privalo ieškovei už atliktus ir priimtus darbus pagal rangos sutartį atsiskaityti. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės nesutikimas su ieškiniu, motyvuojant darbų įvykdymo termino praleidimu, darbų ir/ar techninės dokumentacijos trūkumu, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, nes byloje priešieškinis nėra pareikštas.
18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 48 396,23 skolą ir 3 235,25 Eur palūkanų, iš viso – 51 631,48 Eur, taip pat 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsikirsdama į ieškovės reikalavimus atsakovė nurodė, kad po galutinio atliktų darbų akto pasirašymo, atsakovei pradėjus naudoti objektą pagal paskirtį bei atlikus technines analizes, išaiškėjo paslėpti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų defektai, taip pat išaiškėjo, jog ieškovė neperdavė tam tikrų dokumentų, susijusių su darbais bei būtinų atsakovės veiklai vykdyti, reikalingų atsakovei gaunant įvairius leidimus, licencijas, ir kitų atsakovės veiklos vykdymui reikalingų dokumentų. Atsakovė negalėjo šių trūkumų numatyti priėmimo–perdavimo akto pasirašymo metu, nes įrangos trūkumus buvo galima nustatyti tik pradėjus eksploatuoti objektą. Taigi, ieškovei prašant priteisti atitinkamas sumas už atliktus darbus pagal rangos sutartį, atsakovė savo nesutikimą motyvavo atliktų darbų ir dokumentų trūkumais.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė ir iš esmės netyrė bei nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimuose nurodytų argumentų.
20. Teismų praktikoje pažymima, jog tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas). Teismas turi imtis priemonių, kad būtų tinkamai apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-701/2018). Teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovei teigiant, kad ieškovė darbus pagal rangos sutartį atliko netinkamai, atsakovei teko pareiga šiuos savo teiginius pagrįsti leistinais įrodymais, tačiau nei kartu su atsiliepimu į ieškinį, nei su tripliku atsakovė tokių įrodymų iš esmės nebuvo pateikusi. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 13 d. posėdžio metu atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo atsakovę iki 2021 m. liepos 30 d. pateikti papildomus dokumentus. 2021 m. spalio 6 d. teisme buvo gautas atsakovės prašymas atidėti paskirtą teismo posėdį, kadangi atsakovė sudarė sutartį dėl ekspertinio statybos darbų vertinimo, tačiau ši ekspertizė iki byloje paskirto posėdžio dar nebus atlikta. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 7 d. posėdžio metu atsisakė tenkinti atsakovės prašymą ir iš esmės išnagrinėjo bylą, nurodydamas, kad atsakovės prašomi prijungti įrodymai neturi ryšio su byla.
22. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytas aplinkybes aptartų teisės normų ir formuojamos teismų praktikos kontekste, sprendžia, jog, viena vertus, atsakovei, atstovaujamai advokato padėjėjo, neabejotinai turėjo būti žinoma apie proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme ginčo teisena tęsėsi nuo 2021 m. kovo 9 d. – pasirengimas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovė teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, bylos nagrinėjimas 2021 m. liepos 13 d. teismo posėdyje buvo atidėtas dėl pasikeitusio atsakovės atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje, atsakovė turėjo pakankamai laiko nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. spalio 7 d. pateikti įrodymus, tačiau įrodymų iki nurodyto termino nepateikė, dieną prieš paskirtą teismo posėdį vėl pateikdama prašymą posėdį atidėti. Toks atsakovės procesinis elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuderinamas su bendradarbiavimo, rūpestingumo bei ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis). Kita vertus aplinkybė, jog atsakovė elgėsi nepakankamai rūpestingai ir nevisiškai tinkamai vykdė savo procesines pareigas, savaime nepaneigia teismo pareigos laiku imtis priemonių kontroliuojant įrodinėjimo procesą (CPK 159 straipsnis) ir nustatant byloje objektyvią tiesą, o aplinkybės, susijusios su atsakovės netinkamu procesiniu elgesiu, gali būti reikšmingos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
23. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant procesinei situacijai, kuomet atsakovė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl atitinkamų įrodymų prijungimo pridėdama įrodymus, jog yra sudaryta sutartis dėl ginčo objekto ekspertinio vertinimo, atliktas mokėjimas už paslaugas, teismui tokio prašymo netenkinus iš esmės nebuvo užtikrintas šalių rungimosi principo tinkamas įgyvendinimas, t. y. šalių teisė įrodinėti bei atsikirsti į pareikštus reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog atsakovės prašyti prijungti įrodymai (kurie šiuo metu teikiami kartu su apeliaciniu skundu) sudaro atsakovės atsikirtimų pagrindą, todėl jų ištyrimas ir įvertinimas rangos sutarties ir kitų byloje esančių aplinkybių kontekste gali būti reikšmingas nustatant, ar ieškovė tinkamai atliko darbus pagal rangos sutartį. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašyme nurodyti įrodymai turi ryšį su byloje keliamais klausimais, kadangi jais atsakovė siekia įrodyti, jog ieškovė netinkamai atliko darbus (ar jų dalį) ir kad tokie darbų trūkumai išryškėjo vėliau. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas sąlygų atsakovei pateikti įrodymus, padarė proceso teisės pažeidimą, lėmusį rungimosi principo pažeidimą, o tai galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą.
24. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį nurodė, kad, remiantis rangos sutarties 5.4 punktu, atsakovės be pastabų dėl darbų kokybės ir jų atlikimo terminų pasirašyti atliktų darbų aktai – pažyma Nr. 5 apie 2020 m. kovo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus bei 2020 m. balandžio 23 d. galutinis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1 – patvirtina, kad ieškovė tinkamai atliko 80 760,45 Eur vertės darbus, už kuriuos atsakovė nevisiškai atsiskaitė. Taigi, ieškovės reikalavimų pagrįstumą, teismo vertinimu, nulėmė tai, kad atsakovė be pastabų pasirašė atliktų darbų aktus bei 2020 m. balandžio 23 d. galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Sutiktina, kad pagal bendrą taisyklę užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo – tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
25. Šiuo atveju atsakovė teigia ir siekia įrodyti, kad ieškovės darbų trūkumai negalėjo būti nustatyti priimant darbų rezultatą (paslėpti trūkumai), todėl darbų perdavimo–priėmimo aktai, nors ir pasirašyti be pastabų, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti atliktų darbų tinkamumą. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir to, ar atsakovės nurodomi darbų trūkumai iš tiesų negalėjo būti pastebėti priimant darbus, nevertino atsakovės argumentų, jog šie darbai galimai atlikti netinkamai jau pradinėje sutarties vykdymo stadijoje, dėl ko atsakovei galimai atsirado teisė neatsiskaityti už netinkamai atliktus darbus (ar jų dalį).
26. Nesutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad atsakovės naujai teikiami įrodymai yra nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, nes atsakovė byloje nebuvo pareiškusi priešieškinio. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Taigi, nepaisant to, kad atsakovė byloje priešieškinio nepareiškė, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atsakovės argumentus dėl galbūt netinkamai atliktų darbų, tačiau to nepadarė.
27. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir nevertino atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė smarkiai vėlavo atlikti darbus ir darbus vykdė netinkamai. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė teikė įrodymus – šalių suderintą nebaigtų darbų/ nustatytų trūkumų aktą (tripliko priedas Nr. 5), ieškovės parengtą sąrašą nebaigtų darbų ir jų baigimo terminų (tripliko priedas Nr. 6) ir kt., tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus ignoravo, nurodytų aplinkybių netyrė ir jų tinkamai neįvertino.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo apimtį ir pobūdį, taip pat į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo tiriami ir vertinami atsakovės atsikirtimų argumentai, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, konstatuoja, jog nebuvo atskleista bylos esmė, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gražinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi pakartotinai spręsti dėl atsakovės naujai teikiamų įrodymų prijungimo bei kitų jos pateiktų procesinių prašymų (dauguma jų reiškiami ir apeliaciniame skunde). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).
29. Byloje nustatytas proceso teisės pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi priėmus atsakovės naujai teikiamus įrodymus ar tenkinus reiškiamus procesinius prašymus (dėl liudytojo apklausos, ekspertizės skyrimo, bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir pan.) reikštų, jog dalis bylos turėtų būti nagrinėjama iš esmės beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
Dėl bylos sustabdymo
30. 2022 m. liepos 14 d. apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą stabdyti civilinę bylą Nr. e2A-471-467/2022 iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17136-475/2022 įsiteisėjimo. Prašymą grindė tuo, kad bylos esmę turi sudaryti klausimas, ar atsakovė galėjo pasinaudoti rangos sutarties 4.1.2 punkte nustatyta teise nemokėti ieškovei už netinkamai atliktus darbus. Atsakymui į šį klausimą būtina nustatyti, ar ieškovės darbai buvo atlikti tinkamai. Atsakovė dėl ieškovės darbų trūkumų inicijavo atskirą bylą apylinkės teisme, kurioje pareikštu ieškiniu prašo sumažinti rangos sutarties kainą dėl netinkamai atliktų arba išvis neatliktų ieškovės darbų. Šios bylos viena kitos atžvilgiu turi prejudicinę galią.
31. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė 2022 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį ieškovei dėl darbų pagal rangos sutartį kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo, kuriuo prašo sumažinti ieškovės pagal rangos sutartį atliktų darbų kainą 38 674,38 Eur, priteisti atsakovei iš ieškovės 38 674,38 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartimi ieškinį buvo atsisakyta priimti. Taigi byla, kurios pagrindu prašoma stabdyti nagrinėjamą bylą, nebuvo iškelta. Atsižvelgiant į nurodytą, neegzistuoja atsakovės nurodytas bylos stabdymo pagrindas, todėl atsakovės prašymas dėl bylos stabdymo negali būti tenkinamas.
Dėl proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei bendradarbiavimo principų
32. Teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį, kad CPK 7 straipsnis nustato, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
33. Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovės elgesys pirmosios instancijos teisme, kuomet ji kartu su paruošiamaisiais procesiniais dokumentais per papildomai teismo nustatytą terminą, taip pat iki jau vieną kartą atidėto teismo posėdžio nepateikė savo atsikirtimus patvirtinančių įrodymų, nors tai galbūt lėmė iš dalies ir objektyvios priežastys, nėra suderinamas su aukščiau minimų principų įgyvendinimu. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė šių civilinio proceso principų iš esmės nepaiso ir apeliacinės instancijos teisme; ieškinį dėl darbų pagal rangos sutartį kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo Kauno apylinkės teismui pateikė likus tik trims darbo dienoms iki apeliacinės instancijos teisme byloje paskirto teismo posėdžio (2022 m. liepos 19 d.), nors skundžiamas teismo sprendimas priimtas dar 2021 m. spalio 27 d. Be to, prašymas stabdyti bylą apeliacinės instancijos teismui pateiktas net nesulaukus, ar civilinė byla Kauno apylinkės teisme apskritai bus iškelta. Teisėjų kolegijos požiūriu, toks atsakovės elgesys gali būti vertinamas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą ir nėra suderinamas su aukščiau nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Taigi, ar atitinkamas atsakovės elgesys vertintinas kaip civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį, taip pat turėtų būti nustatyta iš naujo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jis neturėtų lemti teisingo bylos išnagrinėjimo, atskleidžiant bylos esmę.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas galimybės atsakovei pateikti savo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, sudarė prielaidas pažeisti rungimosi principą, o tai lėmė bylos esmės neatskleidimą, todėl teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis).
35. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.