Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-08-11 · Civilinė byla Nr. e2-667-467/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-11
Bylos Nr.
e2-667-467/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01285-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
NGI SIA
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „WhiteBit“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-667-467/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01285-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo NGI SIA atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „WhiteBit“ ieškinį atsakovui NGI SIA dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – G. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „WhiteBit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Latvijos įmonės NGI SIA 239 313,67 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino – priteisė ieškovei UAB „WhiteBit“ iš atsakovo NGI SIA 239 313,67 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 811 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2022 m. kovo 30 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisė 2 193,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

3. Atsakovas NGI SIA 2022 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atmesti ieškovės UAB „Whitebit“ ieškinį dėl skolos priteisimo kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

4. Pareiškime nurodė, kad 2022 m. vasario 15 d. byloje pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškė su ieškiniu nesutinkantis. Nors atsiliepimas buvo pateiktas latvių kalba, tačiau negavęs iš teismo jokios informacijos, atsakovas tikėjosi, kad toks procesinis dokumentas yra pakankamas. Dėl pateikto atsiliepimo priėmimo ar nepriėmimo nėra jokios teismo rezoliucijos ar nutarties. Sprendime už akių nurodyta, kad atsakovas nepateikė jokio procesinio dokumento. Atsakovui nustatytu terminu pateikus atsiliepimą sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Be to, byloje esant pateiktiems kitų šalių paaiškinimams (trečiojo asmens atsiliepimui į ieškinį), teismas negalėjo priimti sprendimo už akių.

Šalies argumentai

5. Pareiškime atsakovas taip pat nurodė, kad ieškinys nepagrįstas. Ieškovė netinkamai aiškina šalių sudarytos sutarties 3.6 punkto nuostatas. Sutarties dalyku esančią programinę įrangą galima naudoti tik tuo atveju, jeigu naudotojui yra suteikta licencija programinės įrangos naudojimui, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie licencijų perdavimą bei kad licencijos buvo aktyvuotos ir programinė įranga buvo pradėta naudoti licencijų pagrindu, todėl ieškinys negalėjo būti patenkintas; teismas neatskleidė bylos esmės. Ieškovė žinojo ir suprato, kad atsakovas yra tik tarpininkas, o ne galutinis naudotojas ir negali užtikrinti, jog galutinis naudotojas (Latvijos Respublikos gerovės ministerija (toliau – Ministerija)) panaudos visas priėmimo–perdavimo aktuose nurodytų programinės įrangos objektų licencijas. Ginčo programinės įrangos licencijos negalėjo būti perduotos Ministerijai, kadangi atsakovas nesumokėjo ieškovei visos sutarties sumos. Aplinkybė, kad ieškovė su atsakovu pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, savaime nereiškia, jog IT objektai faktiškai buvo perduoti galutiniam naudotojui ir atsakovui kyla pareiga už juos sumokėti. Šioje situacijoje priėmimo–perdavimo aktas turi būti vertinamas kaip formalus dokumentas, kurio pagrindu atsakovas būtų galėjęs siūlyti programinę įrangą Ministerijai ar tretiesiems asmenims, kurie galėtų ją siūlyti Ministerijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi netenkino atsakovo NGI SIA pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

7. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2022 m. sausio 25 d. Kartu buvo įteiktas ir teismo pranešimas, išverstas į jam suprantamą kalbą (latvių k.), kuriuo atsakovui ne tik nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, bet ir išaiškinta, jog atsiliepimas privalo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 11 straipsnio, 113 straipsnio ir 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas 2022 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu atsiuntė teismui pranešimą (anglų k.), jog teikia pradinį atsakymą ir ieško „vietinio teisininko“. Prie šio elektroninio laiško atsakovas pridėjo raštą, surašytą latvių kalba. Atsižvelgus į tai, kad pagal CPK atsiliepimo pateikimas yra atsakovo pareiga, o ne teisė, ir jo turiniui bei formai yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai, atsakovo elektroninis laiškas nelaikytas atsiliepimo pateikimu CPK 142 straipsnio aiškinimo ir taikymo prasme. Įvertinęs elektroninio laiško turinį teismas sprendė, kad pats atsakovas rašto (latvių k.) nelaikė atsiliepimu, o tik išankstine nuomone, kurią susidarė susipažinęs su ieškiniu ir prie jo pridėtais dokumentais.

9. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgdamas į atsakovo deklaruotas pastangas būti aktyviu proceso dalyviu, kad atsakovas yra užsienio valstybės subjektas, sprendimo už akių nepriėmė per CPK 285 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą terminą, laukdamas, kol atsakovas tinkamai realizuos savo procesines teises ir atliks procesines pareigas; sprendimas už akių priimtas daugiau nei po mėnesio nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos ir po trijų dienų nuo atsakovo atstovavimo sutarties su advokatu sudarymo dienos.

Atsiliepimas

10. Vertindamas atsakovo procesinį elgesį teismas reikšminga laikė aplinkybę, kad trečiasis asmuo, kuris taip pat yra užsienio valstybėje reziduojantis fizinis asmuo, atsiliepimą byloje pateikė per teismo nustatytą papildomą terminą. Trečiojo asmens atstovas – profesionalus Lietuvos teisininkas, su kuriuo atsakovas 2022 m. kovo 21 d. sudarė atstovavimo sutartį ir kuris su bylos medžiaga turėjo galimybę susipažinti nuo 2022 m. kovo 8 d., turėjo realią galimybę tinkamai įvertinti atsakovo pateikto rašto atitiktį CPK įtvirtintiems atsiliepimo turiniui ir formai keliamiems reikalavimams, jam neabejotinai žinomos ir atsakovo atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas byloje veikė nepateisinamai pasyviai ir taip prisiėmė savo procesinio elgesio (neveikimo) atitinkamo teisinio įvertinimo riziką. Todėl nagrinėjamu atveju nėra CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

12. Vertindamas atsakovo pareiškimo argumentus, jog priimdamas sprendimą už akių teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų ir neatskleidė bylos esmės, teismas atkreipė dėmesį, kad priimdamas byloje sprendimą už akių teismas įvertino ne tik ieškovės argumentus ir pateiktus įrodymus, tačiau taip pat ir trečiojo asmens argumentus bei pateiktus įrodymus. Sprendime už akių padarytas teisines išvadas teismas išsamiai ir detaliai motyvavo, t. y. atskleidė ne tik kodėl pritarė ieškovės pozicijai, tačiau ir kodėl atmetė trečiojo asmens poziciją, kuri, beje, idealiai sutampa su atsakovo pozicija. Teismas akcentavo, kad atsakovas jokių naujų įrodymų ar argumentų, kurių teismas dar nebūtų vertinęs ir kurie galėtų nulemti kitokias teismo išvadas, nepateikė; atsakovo pareiškimo turinys, išskyrus dalį dėl atsiliepimo pateikimo aplinkybių vertinimo, pažodžiui sutampa su trečiojo asmens atsiliepimo turiniu, o pastarasis procesinis dokumentas ir jo priedai sprendimu už akių jau buvo kartą įvertinti.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovo siekis, jog būtų atnaujintas bylos nagrinėjimas ir teismas iš naujo įvertintų savo paties padarytas teisines išvadas, ne tik neatitinka sprendimo už akių procesinio instituto paskirties ir esmės, tačiau ir akivaizdžiai prieštarauja CPK 276 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam draudimui priėmusiam ir paskelbusiam sprendimą teismui pačiam jį panaikinti arba pakeisti.

14. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė ir antros sąlygos sprendimo už akių panaikinimui, t. y. atsakovo pareiškime nurodyti argumentai neturi ir negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovo pareiškimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovas NGI SIA atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo NGI SIA pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

15.1. Priešingai nei nurodoma sprendime už akių atsakovas, nepraleisdamas teismo nustatyto termino, 2022 m. vasario 15 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkantis bei, be kita ko, teismui atsiuntė el. laišką, nurodydamas, kad siunčia atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas atsiliepimą į ieškinį rengė savarankiškai, kadangi tuo metu dar ieškojo jį galėsiančių atstovauti teisininkų. Atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas latvių kalba, tačiau, iš teismo negavęs jokios informacijos atsakovas laikė, jog tokio procesinio dokumento pateikimas yra pakankamas. EPP esančioje bylos paskyroje prie atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį nėra jokios teisėjos rezoliucijos dėl atsiliepimo į ieškinį priėmimo ar atsisakymo jį priimti ar procesinio dokumento trūkumų nustatymo. Teismas nesiėmė jokių veiksmų ir priėmė nepagrįstą sprendimą už akių, kai atsakovas buvo įsitikinęs, jog procesinis dokumentas yra tinkamas.

15.2. Sprendimas už akių CPK 142 straipsnio 4 dalies pagrindu negalėjo būti priimtas, kadangi atsakovas į bylą pateikė atsiliepimą į ieškinį. Ši aplinkybė neneigiama ir skundžiamoje nutartyje. Taigi, atsakovas nebuvo pasyvus proceso dalyvis, laiku ir tinkamai įvykdė pareigą nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį.

15.3. Teismas netinkamai interpretuoja, esą atsakovas buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų. Teismui pateiktą atsiliepimą į ieškinį parengė pats atsakovas ir tik 2022 m. kovo 21 d. buvo parengta atstovavimo sutartis su advokatų kontora, o pačią atstovavimo sutartį atsakovas pasirašė 2022 m. kovo 25 d., taigi, jau po sprendimo už akių priėmimo, todėl advokatų kontoros teisininkai neturėjo įgaliojimo iki sprendimo už akių priėmimo veikti atsakovo vardu ir teikti procesinių dokumentų.

15.4. Teismas nepagrįstai tapatina ir lygina atsakovo bei trečiojo asmens procesinį elgesį. Trečiojo asmens interesams nuo 2022 m. kovo 8 d. atstovauja profesionalūs teisininkai, tuo tarpu atsakovas bylą vedė savarankiškai iki 2022 m. kovo 25 d.

15.5. Sprendimas už akių negali būti priimtas, kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai. Tokiu atveju teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškovės ieškinys, atsakovo atsiliepimas į ieškinį bei trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį. Be to, trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kurio priėmimo klausimas nebuvo išspręstas. Nutartyje teismas pažymėjo, kad nagrinėjo trečiojo asmens argumentus, kas reiškia, jog negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

15.6. Nutartis neatitinka teismų procesiniams sprendimams keliamų kokybės standartų, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą. Iš nutarties teksto nėra aišku, kur yra teismo pozicija, o kur yra ieškovės bei atsakovo argumentai, todėl laikytina, kad nutartyje nėra teismo motyvų.

15.7. Teismas paviršutiniškai įvertino atsakovo pateiktus argumentus dėl egzistuojančių pagrindų atmesti ieškinį. Pareiškime atsakovas išsamiai išdėstė argumentus, patvirtinančius, jog ieškinys yra nepagrįstas, o teismas, priimdamas sprendimą už akių, neatskleidė bylos esmės. Ieškovė netinkamai aiškino sutarties 3.6. punkto nuostatas, neįrodė, kad buvo perduotos licencijos į ginčo programinę įrangą, už kurią prašoma priteisti pinigines lėšas. Taigi, priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, ieškovė neįrodė teisės į ieškinio patenkinimą, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat ieškovė neįrodė, kad licencijos, priskirtos ginčo programinei įrangai, ne tik buvo perduotos, tačiau ir aktyvuotos, t. y. programinė įranga buvo pradėta naudoti licencijų pagrindu. Ginčo programinės įrangos licencijos iš viso negalėjo būti perduotos Ministerijai, kadangi jos nebuvo apmokėtos. Ginčo programinės įrangos perdavimą šalys akivaizdžiai siejo ne su formaliu priėmimo–perdavimo akto sudarymu. Dėl to sprendime už akių nurodyta išvada, kad pagrindinis įrodymas šioje byloje yra priėmimo–perdavimo aktas, yra visiškai nepagrįsta. Šioje situacijoje priėmimo–perdavimo aktas turi būti vertinamas kaip formalus dokumentas, kurio pagrindu atsakovas būtų galėjęs siūlyti programinę įrangą Ministerijai ar tretiesiems asmenims, kurie galėtų ją siūlyti Ministerijai. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad Ministerijai buvo perduotos licencijos ir ministerija jas aktyvavo, ieškinys pripažintinas nepagrįstu.

16. Ieškovė UAB „WhiteBit“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Atskirajame skunde iš esmės nėra nurodoma, kodėl nutartis yra nepagrįsta; nurodyti tie patys argumentai, kuriuos atsakovas nurodė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikiamas naujas įrodymas. Atsakovas niekaip nepagrindžia ir nemotyvuoja, kodėl naujas įrodymas turėtų būti priimtas, kita vertus, vien įrodymo sudarymo data (2022 m. kovo 25 d.) rodo, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl paties atsakovo pasyvumo nebuvo pateiktas.

16.2. Teismas, sutinkamai su teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, priėmė sprendimą už akių patikrindamas, ar ieškinyje nurodytos aplinkybės nekelia abejonių, ar jos pagrįstos tinkamais įrodymais. Atsakovas sąmoningai nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Argumentai apie tai, kad atsakovas pateikė atsiliepimą, yra nepagrįsti.

16.3. CPK nenumato galimybės (procesinius) dokumentus pateikti elektroniniu paštu. Kita vertus, tai, kad teismas nelaikė atsakovo pateikto dokumento procesiniu dokumentu (o tam tikru informaciniu pranešimu), įrodo ir tai, jog teismas nepriėmė tokio dokumento, neatliko jokių procesinių veiksmų, nenustatė trūkumų ir pan.

16.4. Skundžiama nutartis yra motyvuota ir priimta išlaikant visus reikiamus standartus.

16.5. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovė netinkamai aiškino sutarties 3.6 punktą; pats atsakovas ištraukia šią nuostatą iš konteksto, neaiškina tiek sutarties, tiek realiai šalių atliktų veiksmų sutarties pasirašymo ir vykdymo metu. Pažymėtina, kad Ministerija nėra nei šios bylos, nei sutarties dalyvis, todėl bet kokie argumentai, susiję su nurodytu galutiniu produkto naudotoju, nėra aktualūs. Be to, tai ar produktas buvo perduotas galutiniam naudotojui, niekaip nemodifikuoja atsakovo prievolės pagal sutartį mokėti sutartyje numatytą kainą. Tai, kad šalys sutarties 3.5 punktu susitarė, jog produktai, kol jie nėra apmokėti, priklauso ieškovei, niekaip nepaneigia ir nemodifikuoja atsakovo pareigos atsiskaityti. Nepaisant to, programinė įranga buvo perduota ir tapo atsakovo nuosavybe, kadangi atsakovas įgijo pareigą sumokėti sutartyje numatytą sumą tik po to, kai gavo (perėmė) visus produktus; buvo pasirašytas perdavimo aktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

18. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad apskųsta nutartis neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo (toliau – Standartai) reglamentuotų reikalavimų kokybiškam teismo sprendimui, taigi, yra be motyvų ir tai, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas per se (savaime) negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; kt.).

20. Skundžiamos nutarties turinys rodo, kad teismas išsamiai aprašė bylos faktines aplinkybes, nurodė apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių pateiktus ir ieškovės atsiliepime į jį nurodytus argumentus, juos įvertino ir padarė atitinkamas išvadas, kurias atskiruoju skundu apeliantas ir kvestionuoja. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartis yra be motyvų.

21. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

22. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – apelianto 2022 m. kovo 25 d. elektroninį laišką.

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto naujai pateiktu įrodymu, pažymi, kad juo apeliantas grindžia savo atskirojo skundo argumentus, tačiau neformuluoja prašymo dėl šio įrodymo priėmimo, neteikia argumentų, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė šį įrodymą priimti ar kad toks jo pateikimo poreikis iškilo vėliau, juolab kad pagal sudarymo datą pateikiamu įrodymu apeliantas disponavo jau teikdamas pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taip pat vertintina, kad šis įrodymas neatitinka įrodymų ryšio su byla kriterijaus – duomenys apie konkrečią atstovavimo sutarties sudarymo ir (ar) pasirašymo datą šiuo atveju neturi reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl pagrindų sprendimo už akių peržiūrėjimui egzistavimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nenustatytos CPK 314 straipsnio bendrosios taisyklės taikymo išimtys, be kita ko, įrodymas neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtinto įrodymų sąsajumo reikalavimo, todėl prie bylos medžiagos nepridedamas.

Dėl ginčo esmės

25. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

26. CPK nuostatos reguliuoja atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalis, apibendrindama atvejus, kai gali būti priimtas sprendimas už akių, nustato, kad toks sprendimas gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, nes padarė išvadą, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas) apeliantui buvo įteikti tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat teismas nenustatė CPK 285 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, kuriems esant sprendimas už akių nepriimamas. Apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad sprendimas už akių priimtas nepagrįstai (negalėjo būti priimtas), nes jis atsiliepimą pateikė (tikėjosi tinkamai), be to, teismas neįvertino su sutarties aiškinimu ir vykdymu susijusių esminių aplinkybių. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutiko, laikė, kad apeliantas turi prisiimti procesinio pasyvumo pasekmes (nepateikė atsiliepimo į ieškinį), taip pat pareiškime nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir (arba) teisiškai pagrįstų argumentų dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

28. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš aptartų sąlygų.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat, ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-79-790/2020; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1248-450/2020; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1334-330/2021; kt.).

30. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai – ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo – apeliantui buvo įteikti tinkamai. Apelianto teigimu, jis nepraleisdamas teismo nustatyto termino, 2022 m. vasario 15 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pažymėjo su ieškiniu nesutinkantis, bei, be kita ko, teismui atsiuntė el. laišką, nurodydamas, kad siunčia atsiliepimą į ieškinį.

31. Bylos duomenimis elektroninėje bylos kortelėje 2022 m. vasario 15 d. užregistruotas (DOK-6214) atsakovo NGI SIA pateiktas dokumentas latvių kalba, dokumentas pateiktas Vilniaus apygardos teismui elektroniniu paštu. Šiuo atveju ieškovė teisingai nurodo, kad CPK nenumato galimybės dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu.

32. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai (taigi, ir atsiliepimas) teismui pateikiami raštu. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta.

33. Taip pat byloje dalyvaujančių asmenų teismui teikiami procesiniai dokumentai turi atitikti CPK nustatytus bendruosius (CPK 111 straipsnis) ir specialiuosius atitinkamos rūšies dokumentams keliamus reikalavimus – šiuo atveju teikiant atsiliepimą ir CPK 142 straipsnio reikalavimus; pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

34. Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

35. CPK 142 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Proceso įstatyme reikalavimai procesiniams dokumentams įtvirtinti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jos ribos, būtų aiškūs, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

36. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neišsprendė teisme elektroniniu paštu gauto ir į bylą užregistruoto apelianto (atsakovo) latvių kalba pateikto dokumento priėmimo klausimo – bylos elektroninėje kortelėje nėra teisėjo rezoliucijos dėl dokumento priėmimo ar nutarties trūkumams pašalinti. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovo elgesys teismui pateikiant procesinį dokumentą, nors ir netinkamu būdu ir nevisiškai tinkamos formos, t. y. su trūkumais, tačiau, neišsprendus šio dokumento priėmimo klausimo, negali būti prilyginamas šalies pasyviam elgesiui procese ir/ar veikimui prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su jam atstovausiančiu advokatu, t. y. tikėjosi bylos nagrinėjimo ne formaliai, priimant teismo sprendimą už akių, bet pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles, nustačius ir visapusiškai įvertinus visus ginčui reikšmingus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepagrįstai atmetė atsakovo pareiškimo argumentus, jog sprendimas už akių šiuo atveju negalėjo būti priimtas jau vien dėl to, kad jis pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, t. y. nebuvo pasyvus.

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kitos sprendimo už akių peržiūrėjimui reikšmingos sąlygos – ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai bei įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodė, kad atsakovas tokių argumentų ir įrodymų nepateikė, jo pozicija sutampa su trečiojo asmens pateiktais ir sprendime už akių įvertintais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, nes, kaip matyti byloje kilo ginčas dėl šalių 2020 m. spalio 27 d. sudarytos sutarties vykdymo, ieškovė ir atsakovas skirtingai vertina ir aiškina tas pačias sutarties sąlygas: ieškovės teigimu, tinkamai įvykdžiusi sutartį, ji pagrįstai reikalauja apmokėjimo; atsakovas teigia neturintis tokios pareigos, ieškovė netinkamai aiškina sutarties sąlygas, dalis ginčo sutarties objektų neperduota.

38. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39. Taigi, nagrinėjamu atveju, kilus ginčui dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir atitinkamai jos vykdymo, reikalingas išsamus, o ne formalus sutarties sąlygų aiškinimas nustatant tikrąją šalių valią, tikruosius šalių ketinimus, o esantys šalių prieštaravimai gali būti pašalinti tik iš esmės išnagrinėjus šalių nurodytas aplinkybes bei argumentus. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.

40. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, jeigu teismas turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Byloje esančių įrodymų formalus vertinimas apimties požiūriu reiškia, kad formaliai teismas turi įvertinti faktinius duomenis, kurie gali būti pateikti ieškovo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Priimdamas teismo sprendimą už akių teismas pagal tyrimo apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų formalų vertinimą, bet neprivalo reikalauti daugiau duomenų. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka lemia bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina; klausimas spręstinas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas, ją perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip neatsiejamai susijęs su panaikinta nutartimi (CPK 277 straipsnis) atitinkamai naikintinas ir šioje byloje 2022 m. kovo 30 d. priimtas papildomas sprendimas.

42. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo NGI SIA pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „WhiteBit“ ieškinį atsakovui NGI SIA dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – G. J., nagrinėjimą iš esmės.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. papildomą sprendimą.

TeisėjaAlma Urbanavičienė