- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2-519-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33344-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- S. G., R. G., uždarosios akcinės bendrovės ,,Meno mūza“
- Ieškovas
- I. F., J. F., I. B.
- Advokatai
- Anatolijus Novikovas, Ingrida Krolienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. F., J. F. ir I. B. patikslintą ieškinį atsakovams S. G., R. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Meno mūza“ ir atsakovų priešieškinį ieškovams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovai I. F., J. F. ir I. B. patikslintu ieškiniu atsakovams S. G., R. G. ir UAB „Meno mūza“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais neįrengtą pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. birželio 6 d. matininkės M. B. parengtą „Gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės pasidalijimo projektą“, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovai nurodė, kad su atsakovais yra neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Visų bendraturčių interesus atitiktų pastogės atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo. Dėl to ieškovai patikslintu ieškiniu prašo atidalinti pagal teikiamą projektą. Projektas, pagal kurį prašoma atidalinti, nepažeis bendraturčių interesų, nes yra parengtas labai tiksliai pagal bendrasavininkams priklausančias pastogės dalis, pastogės patalpos pagal protingumo kriterijus yra tiksliai virš butų patalpų. Atsidalijimo projektas parengtas namo inventorizacinės bylos pagrindu ir atsižvelgiant į savininkams priklausančias bendrosios nuosavybės dalis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB ,,Meno mūza“ siūlė ginčą išspręsti taikos sutartimi. Nurodė, kad ieškovų pateiktame projekte lieka nepaskirstyta patalpa, be to, patalpos yra pabloginamos, nes mažėja jų aukštis, neįvertinamas (neatimamas) kamino užimamas plotas. Teigė, jog ieškovai, pirkdami patalpas, žinojo apie buvusį jų pasiskirstymą.
Šalies argumentai
4. Atsakovai UAB ,,Meno mūza“, S. G. ir R. G. priešieškiniu ieškovams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prašė atidalyti neįrengtos pastogės bendrą plotą pagal 2021 m. spalio 1 d. R. M. IĮ ,,Mažasis atriumas“ parengtą projektą: pastogės dalis ,,A“, ,,B“ paliekant ieškovei I. B., pastogės dalį ,,C“ – ieškovams I. F., J. F., pastogės dalį ,,D“ – atsakovams S. G., R. G., o pastogės dalį ,,E“ paliekant atsakovei UAB ,,Meno mūza“.
Atsiliepimas
5. Atsakovai nurodė, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų ketinimai atidalyti pastogę iš bendrosios dalinės nuosavybės sutampa, tačiau bendraturčiams nepavyko susitarti dėl bendro atidalijimo projekto, kuris atitiktų VĮ Registrų centre įregistruotus pastogės duomenis, parengimo ir atidalijimo racionalumo. Atsakovų teigimu, nėra ginčo nei dėl atidalijamų pastogės dalių plotų, nei dėl jų lokacijos, tačiau ieškovų teikiamas atidalijimo projektas yra netikslus, neatitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastogės kadastrinių duomenų, t. y. projekto brėžinys nesutampa su VĮ Registrų centre įregistruotu kadastrinių duomenų brėžiniu, nurodomi skirtingi patalpų kraštinių ilgiai, o atsakovams numatomų atidalyti pastogės kraštinių ilgiai nurodomi trumpesni, nei kadastrinių duomenų brėžinyje. Ieškovų pateiktas projektas neatitinka viešame registre įregistruotų kadastro duomenų, todėl toks projektas negali būti tvirtinamas. Atsakovų teigimu, ieškovų pateiktame projekte nenurodyti visi reikalingi duomenys, patalpų naudingo ploto matmenys, todėl pagal ieškovų pateiktą projektą neįmanoma apskaičiuoti kiekvienam iš bendraturčių atidalijamos pastogės dalies ploto. Be to, ieškovų teikiamas atidalijimo projektas yra neracionalus. Pastačius pertvarą tarp atsakovams tenkančių dalių ,,D“ ir ,,E“ bendraturčiams tenkančios patalpos lieka vizualiai netaisyklingos formos. Atsakovų teikiamame projekte šias dalis skirianti linija išvesta labiau statmenai, užtikrinant taisyklingesnę atidalijamų patalpų formą, be to, šias dalis skirianti linija aktuali tik atsakovams, todėl neturi įtakos ieškovų interesams. Taip pat, atsakovų pateiktame projekte linija, skirianti dalis ,,B“, ,,C“ ir ,,D“, išvedama pagal stogo lūžį, o pagal ieškovų projektą – šalia jo. Dėl to, atidalijus pagal ieškovų projektą, patalpų ,,C“ ir ,,D“ lubose susidarytų stogo lūžio vieta ir jų savininkams reikėtų papildomų investicijų tam, kad architektūriškai išspręstų lubų išlyginimo klausimą. Pagal atsakovų pateiktą projektą ši linija išvesta per stogo lūžio vietą, todėl lubos sueitų į stogo lūžį ir išliktų lygios. Toks atidalijimas atitiktų ne tik atsakovų, bet ir ieškovų, kuriems atitektų dalis ,,C“, interesus. Atsižvelgdami į nurodytą, atsakovai priešieškiniu teikė alternatyvų pastogės atidalijimo projektą, prašydami iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyti pagal jį. Nurodė, kad jų teikiamas projektas yra tikslesnis, nes parengtas VĮ Registrų centre esančio brėžinio pagrindu, jame esantys pastogės kraštinių ilgiai atitinka kadastrinių duomenų brėžinyje nurodytus ilgius.
6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovai prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovų pateiktas projektas parengtas 2002 m. rugpjūčio 13 d. ranka braižyto brėžinio pagrindu, todėl dėl ranka braižyto brėžinio yra atsiradę netikslumų, kurių nėra rengiant brėžinį naudojantis kompiuterine programa. Ieškovų pateiktas projektas parengtas naudojantis kompiuterine programa, skaitmeninio brėžinio pagrindu, todėl jis yra tikslesnis. Taip pat ieškovai nurodė, kad stogas yra avarinės būklės, stogų sankirtos linija nestabili, o avarinio stogo ,,B“ daliai įgriuvus, stogo lūžio linija atsidurtų nežinia kur. Rengiant ieškovų teikiamą projektą, tai buvo įvertinta ir pastogės dalys ,,B“, ,,C“, ,,D“ formuotos kuo taisyklingesnės formos, išlaikant reikiamus plotus, dalinai laikantis stogų sankirtos linijos, kaip ilgalaikiai kintančios. Tik laikantis ieškovų paruošto projekto linijų yra užtikrinamas pastogės ,,B“ dalies plotas.
7. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą visi planai nekilnojamojo turto registrui turi būti teikiami skaitmenizuota forma. Ieškovų projektas parengtas naudojantis skaitmenizuotu planu, kuris yra tikslesnis už VĮ Registrų centre esantį seną ranka braižytą planą. Pažymėjo, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktuose planuose atidalijamų pastogės dalių plotai nesiskiria, o tai, kad ieškovų plane nėra nurodyti linijų parametrai, nėra svarbu, nes svarbiausia yra atidalijamų patalpų lokacija. Pagal ieškovų projektą atidalijamos dalys yra taisyklingesnės formos, o dalis ,,B“ priklauso ieškovams, todėl dėl jos nustatymo atsakovų interesai niekaip nenukentės. Pripažino, kad ieškovų projekte gali būti netikslumas pažymint, kur yra stogo lūžio linija, tačiau šiuo aspektu atsakovų planas taip pat nėra tikslus, nes projektą rengęs matininkas paaiškino, jog lūžio vietą nustatė vizualiai, matavimų neatliko. Atsakovai reikalauja remtis VĮ Registrų centre esančiu planu, tačiau patys savo teikiamame projekte keičia plane nurodytą stogo lūžio vietą. Teigė, kad atidalijamas yra grindų plotas (o ne stogo lūžiai ar kt.), todėl stogo konfigūracija nėra reikšminga. Be to, stogas yra avarinės būklės, o, atliekant remonto darbus, stogo lūžio linija gali keistis, todėl atidalijant svarbiausia yra suformuojamų patalpų konfigūracija. Pažymėjo, kad nėra svarbūs patalpų kraštinių ilgiai, nes šiais laikais patalpų plotų niekas ranka nebeskaičiuoja – tai atlieka kompiuterinės programos. Be to, teikiamas projektas yra tik projektinė, pirminė medžiaga. Atidalijant svarbiausia patalpų konfigūracija, kuri ieškovų teikiamame projekte yra racionalesnė. Atsakovų projekte patalpų ,,B“ ir ,,C“ konfigūracija yra pabloginama.
8. Teismo posėdžio metu atsakovai ir atsakovės R. G. atstovė prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad atsakovų teikiamas projektas yra tikslesnis ir racionalesnis. Ieškovų projektą parengusi matininkė rėmėsi negaliojančiu planu, nes vienintelis galiojantis patalpų planas yra VĮ Registrų centre esantis senas, ranka braižytas planas. Ieškovų matininkės naudotas skaitmeninis planas nėra įregistruotas ir jo matmenys neatitinka viešajame registre įregistruoto plano. Skaitmenizuoto patvirtinto plano nėra. Ieškovų projektą rengusi matininkė panaudojo nežinomą VĮ Registrų centrui teiktą projektą, tačiau jis yra su klaidomis – skiriasi patalpų kraštinių ilgiai nuo tų, kurie įregistruoti VĮ Registrų centre. Tuo tarpu atsakovų projektą rengęs matininkas rėmėsi tiksliai kadastriniuose duomenyse fiksuotais matmenimis ir nurodė visus duomenis (kraštinių ilgius), todėl plotus galima apskaičiuoti bei patikrinti. Ieškovų planą rengusi matininkė patvirtino, kad fiziškai negalėjo atlikti matavimų ir nepatikslino, kokie plotai tektų kiekvienam iš bendraturčių realiai. Be to, ieškovų projektą rengusi matininkė patvirtino, jog taip pat siekė atidalijamų patalpų ribą išvesti per stogo lūžio liniją, tačiau VĮ Registrų centre esančiame plane ši linija nubrėžta netiksliai (o atsakovų teikiamame projekte – ji patikslinta ir pagal tai dalijamos patalpos). Reikia vadovautis VĮ Registrų centre įregistruotais duomenimis, tačiau stogo lūžio vieta nėra matmuo, kuris tiksliai fiksuojamas atliekant kadastrinius matavimus, nes šių matavimų metu fiksuojamas grindų plotas; stogo lūžis nėra parametras kadastrinėje byloje. Atsakovų teigimu, jų teikiamas projektas atitinka ir ieškovų interesus, nes atidalijama riba sutampa su stogo lūžio vieta, o ieškovų projekte riba nubrėžta per stogo lūžį, nors realiai šis lūžis yra kitoje vietoje. Atsakovų projektas parengtas pagal registro duomenis, skaitmenizuota forma; patalpos atidalijamos pagal bendraturčių nuosavybės teise turimą plotą, kurį galima patikrinti atlikus skaičiavimus pagal nurodytus tarpinius duomenis (kraštinių ilgius). Iš esmės vienintelis projektų skirtumas – linija per stogo lūžio vietą, kuri būtent atsakovų teikiamame projekte atitinka realią stogo lūžio vietą ir dėl to atitiktų ir ieškovų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.
9. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai ir atsakovai yra negyvenamos patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tam tikros šios pastogės dalys. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais pagal 2019 m. birželio 6 d. matininkės M. B. parengtą ,,Gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės pasidalijimo projektą“, o atsakovai priešieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2021 m. spalio 1 d. R. M. IĮ ,,Mažasis artiumas“ parengtą ,,Neįrengtos pastogės patalpų planą – Gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės pasidalinimo tarp bendrasavininkų projektą“.
10. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) arba kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų.
11. Nagrinėjamu atveju naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo klausimas nekeliamas – tiek ieškovai, tiek atsakovai reikalauja atidalinti jiems priklausančias pastogės dalis. Taigi, nėra ginčo dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo atidalijant bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.
12. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl daikto atidalijimo būdo, t. y. šalys sutinka, jog daiktą – ginčo pastogę – yra įmanoma atidalinti bendraturčiams natūra; to prašo tiek ieškovai, tiek atsakovai. Tačiau, kaip matyti iš patikslinto ieškinio ir priešieškinio turinio, šalių bei jų atstovų paaiškinimų teisme, ginčas yra kilęs dėl to, pagal kurį iš dviejų teikiamų projektų atidalijimas turėtų būti vykdomas. Tokio pobūdžio ginčui išspręsti, reikšminga, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti vertinami šalių siūlomi alternatyvūs atidalijimo projektai.
13. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1001-803/2019). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Pastebėtina, kad bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, tačiau bendraturčiai gali ginčyti kito bendraturčio siūlomą teisių įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
15. Taigi, esminis klausimas spendžiant bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus – protingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros nustatymas. Pažymėtina, kad aplinkybes, reikšmingas šiai interesų pusiausvyrai nustatyti, pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles turi pagrįsti jomis besiremiančios proceso šalys (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).
16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad abejuose ginčo šalių pasiūlytuose pastogės atidalijimo projektuose bendraturčiams priskiriamos pastogės dalys savo plotais atitinka bendraturčių proporcingai turimas bendrosios nuosavybės dalis. Matyti, kad abejuose projektuose bendraturčiams tenkančių patalpų plotai suskaičiuoti vienodai ir nėra ginčijami. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktuose planuose atidalijamų pastogės dalių plotai nesiskiria. Dėl to atmestini kaip faktinės situacijos neatitinkantys ieškovų atsiliepime į priešieškinį nurodyti teiginiai, kad pastogės ,,B“ dalies plotas užtikrinamas tik pagal ieškovų projektą. Taip pat iš pateiktų projektų matyti, kad sutampa bendraturčiams dalijamų pastogės dalių lokacija, t. y. nėra ginčo dėl to, kurios ir kur konkrečiai esančios pastogės dalys atidalijamos konkretiems bendraturčiams. Šalys sutinka, kad pagal abu projektus bendraturčiams skiriamos pastogės dalys yra virš jiems priklausančių patalpų, todėl toks dalijamų dalių išdėstymas yra racionaliausias ir visiems bendraturčiams priimtinas.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad prasidėjus šalių ginčui dėl atidalijimo, buvo keliami klausimai dėl to, ar skaičiuojant bendraturčiams tenkančias pastogės dalis, yra įvertinti ir atimti kaminų užimti plotai, pastogės šlaitų aukščiai bei naudingi plotai; ar nelieka neatidalintos patalpos; taip pat dėl to, jog pasidalijimo klausimas išspręstas kitu projektu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šie klausimai nebebuvo keliami. Liudytojais apklausti abu ginčo projektus parengę matininkai – M. B. ir J. I. – patvirtino, kad pagal jų rengtus projektus skaičiuojant bendraturčiams tenkančių dalių plotus kaminų užimamas plotas buvo įvertintas ir atimtas, kad pagal projektus nelieka jokių neatidalintų patalpų. Nei ieškovai, nei atsakovai šių aplinkybių neginčijo ir minėtų klausimų nebekėlė (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas).
18. Iš procesinių dokumentų matyti, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovų teiktu atidalijimo projektu, nurodė, jog šis projektas: 1) netikslus ir neatitinka kadastro duomenų; 2) neracionalus, nes atidalijama neatsižvelgiant į stogo lūžio vietą; 3) neracionaliai (netaisyklingos formos) atidalijamos patalpos ,,D“ ir ,,E“. Dėl šių priežasčių atsakovai priešieškiniu teikė savo alternatyvų atidalijimo projektą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kitais atžvilgiais abu teikiami atidalijimo projektai iš esmės yra tapatūs, konkretintina, jog šalių ginčas ir kilo dėl minėtų trijų aplinkybių.
19. Teismas, įvertinęs ieškovų ir atsakovų pateiktus alternatyvius pastogės atidalijimo projektus nurodytais ginčijamais aspektais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bendraturčių interesų pusiausvyrą labiau atitinka atsakovų teikiamas pastogės atidalijimo projektas (CPK 178, 185 straipsniai).
20. Pirma, nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, kuris iš pateiktų alternatyvių projektų yra techniškai priimtinesnis: ieškovai nurodo, kad jų teikiamas projektas yra rengtas skaitmeniniu formatu, todėl yra tikslesnis; atsakovai teigia, kad ieškovų rengtas projektas neatitinka kadastro duomenų, jame nurodyti ne visi tarpiniai matmenys, todėl jis negali būti laikomas tinkamu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad VĮ Registrų centre yra įregistruotas tik 2002 m. rugpjūčio 13 d. parengtas pastogės planas. Ieškovai neginčijo, kad kito viešajame registre įregistruoto patalpų plano su patikslintais, skaitmenizuotais matavimais nėra. Iš atsakovų pateiktų pastogės kadastro duomenų viešajame registre, atsidalijimo projekto ir liudytoju apklausto jį parengusio matininko J. I. paaiškinimų galima konstatuoti, kad atsakovų teikiamas projektas buvo parengtas panaudojant minėtame viešajame registre įregistruotame plane nurodytus duomenis. Matininkas paaiškino, kad būtent šiuos duomenis suvedė į ,,AutoCAD“ programą, kuria naudojantis parengė atidalijimo projektą. Taip pat jis paaiškino, jog bendraturčiams atitenkantys plotai buvo apskaičiuoti naudojantis kompiuterine programa, pagal įvestus tikslius registro duomenis. Iš pateikto atsakovų projekto taip pat matyti, kad jis parengtas seno, ranka braižyto, plano pagrindu, kartu įvedant naujus duomenis (tai matyti iš to, jog plane yra tiek ranka rašytų senojo plano elementų, tiek kompiuterinės programos nurodomų duomenų). Dėl to nepagrįsti ir neatitinka faktinės situacijos ieškovų atstovo teiginiai, jog atsakovų teiktas planas netinkamas, nes nėra skaitmenintas. Liudytoja apklausta ieškovų teiktą projektą parengusi matininkė M. B. nurodė, kad projektą rengė naudodamasi programa ,,AutoCAD“, kuri automatiškai apskaičiavo reikiamus bendraturčiams tenkančius patalpų plotus. Matininkė pripažino, kad realiai natūroje pastogės patalpų nematavo, ir nurodė, jog to nebūtų įmanoma padaryti dėl patalpoje esančių daiktų, nuolaužų ir kt. Taip pat ji nurodė, kad, rengdama projektą, naudojo skaitmeninį pastogės planą, tačiau negalėjo paaiškinti, kas atliko minėto plano pagrindu esančius matavimus, kokią teisinę galią šis planas turėjo, taip pat pripažino, jog jis nėra patvirtintas ir įregistruotas viešajame registre. Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovai, ieškovų projekto pagrindu naudotas patalpų planas savo teisine reikšme neprilygsta viešajame registre įregistruotiems kadastriniams duomenims ir planui. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip pripažino matininkė M. B., ji neatliko pastogės patalpų matavimų, nėra pagrindo pripažinti, jog jos parengtame plane pateikiami duomenys yra tikslesni dėl to, jog rengti skaitmeniniu būdu, naudojant tikslesnius matavimo prietaisus. Šiame kontekste tampa reikšminga tai, kad tam tikrų patalpų kraštinių ilgiai projektuose nesutampa. Tokioje situacijoje, teismo vertinimu, turėtų būti vadovaujamasi viešajame registre įregistruotais duomenimis, kurių pagrindu parengtas atsakovų teikiamas projektas. Be to, kylant šalių ginčui dėl atidalijamų patalpų konfigūracijos, svarbi ir atsakovų nurodoma aplinkybė, kad ieškovų teikiamame projekte nėra nurodyti visi reikšmingi duomenys (visų kraštinių ilgiai ir kt.), todėl nėra įmanoma skaičiuojant patikrinti plotų tikslumo. Ieškovų projektą rengusios matininkės paaiškinimai, kad tai nėra svarbu, nes šiais laikais viskas skaičiuojama kompiuterinių programų pagalba, negali paneigti atsakovų nurodomos aplinkybės, jog, kilus ginčams, turi būti įmanoma apskaičiuoti patalpų plotus pagal plane nurodytus duomenis. Dėl to aplinkybė, jog projekte tokių duomenų nėra, laikytina projekto trūkumu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu aspektu pirmenybė teiktina atsakovų pateiktam atsidalijimo projektui, kaip tikslesniam ir techniškai priimtinesniam – parengtam viešajame registre įregistruotų kadastrinių duomenų pagrindu bei nurodant visus reikšmingus duomenis.
21. Antra, šalių pateikti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektai iš esmės skiriasi tuo, jog skirtingai nurodoma linijos, skiriančios ieškovams tenkančias patalpas, planuose pažymėtas ,,B“, ,,C“, ir atsakovams R. G. bei S. G. tenkančią patalpą, planuose pažymėtą ,,D“, vieta. Atsakovų teigimu, nors atidalijant patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės yra dalijamas grindų plotas, tačiau racionaliausias patalpų atidalijimas būtų toks, kad atidalijimo linija sutaptų su stogo lūžio vieta. Grįsdami šiuos teiginius, atsakovai paaiškino, kad tokiu atveju nereiktų papildomų architektūrinių sprendimų sprendžiant lubų išlyginimo klausimą, kai pagal ieškovų pateiktą projektą atidalijamų patalpų riba su stogo lūžio vieta nesutampa ir atidalytose patalpose lieka stogo lūžis. Dėl to atsakovai priešieškiniu prašė atidalinti patalpas pagal jų pateiktą projektą. Iš šio projekto matyti, kad VĮ Registrų centre esančiame 2002 m. rugpjūčio 13 d. patalpų plane pažymėta stogo lūžio linija nesutampa su atidalijimo linija. Projektą rengęs liudytoju apklaustas matininkas J. I. paaiškino, kad buvo nuvykęs apžiūrėti ginčo pastogės patalpų ir nustatė, jog plane pažymėta stogo lūžio vieta nesutampa su realiai esančia. Dėl to jis, vykdydamas užsakovų valią atidalinti patalpas per lūžio vietą, projektą parengė vizualiai ribą tarp patalpų nubrėžęs taip, jog ji sutaptų su stogo lūžiu. Liudytoja apklausta ieškovų pateiktą atidalijimo projektą parengusi matininkė M. B. taip pat nurodė, kad parengtame plane pavaizdavo, jog patalpas skirianti linija išvedama ir sutampa su stogo lūžio vieta, tačiau pripažino, jog realiai nenustatinėjo stogo lūžio vietos. Taip pat ji paaiškino, kad, kiek pamenanti, stogo lūžio linija galimai yra ne ten, kur pavaizduota pagal planą, o eina į kitą kamino kampą. Matininkės teigimu, svarbiausia dalijant yra grindų plotų dalijimas, todėl stogo lūžio vietai reikšmės ji neteikė, skiriančias linijas brėžė pagal užsakovų pageidavimą. Taigi, iš tokių paaiškinimų galima spręsti, kad iš esmės abu matininkai siekė patalpų atidalijimo liniją nubrėžti sutampančią su stogo lūžio vieta, tik atsakovų projektą rengęs matininkas įvertino situaciją būtent šiuo aspektu ir pavaizdavo ribą pagal, jo požiūriu, realią stogo lūžio vietą, o ieškovų projektą rengusi matininkė šiai aplinkybei daug dėmesio neskyrė, rėmėsi turėtu planu, tačiau pripažino, jog šiuo aspektu planas nėra tikslus. Matininkė paaiškino, kad bet kuriuo atveju rengiamas projektas yra eskizinis pirminis patalpų išdėstymo pavaizdavimas, todėl didelio tikslumo nereikia. Atsižvelgdamas į nurodytus liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu aspektu atsakovų pateiktas projektas laikytinas tikslesniu ir labiau atitinkančiu bendraturčių interesus. Matyti, kad iš esmės nėra ginčo dėl to, jog atidalijimo ribą racionaliausia nustatyti per stogo lūžio vietą. Ieškovai, siekdami jų pateikto projekto patvirtinimo, pabrėžia avarinę stogo būklę ir aplinkybę, jog stogo remonto metu jo konfigūracija gali keistis. Vis dėlto, pripažindami savo pateikto plano netikslumus stogo lūžio vietos aspektu, jie neįrodinėjo ir neteigė, kad stogo lūžis iš tiesų yra ne ten, kur pavaizduota atsakovų pateiktame plane, t. y. jie neginčijo aplinkybės, kad 2002 m. rugpjūčio 13 d. plane stogo lūžio vieta nėra tiksliai nurodyta. Ieškovų projektą rengusi matininkė šiai aplinkybei didelės reikšmės neteikė, tuo tarpu atsakovų projektą rengęs matininkas į vietą iš esmės ir vyko dėl to, kad nustatytų stogo lūžio vietą ir pagal tai brėžtų patalpas atidalijančią ribą. Kaip pagrįstai nurodė abiejų šalių atstovai, atliekant kadastrinius matavimus, taip pat ir atidalijant patalpas, iš esmės matuojamas ir dalijamas grindų plotas. Stogo lūžio linijos ir pastogių aukščiai (iki 1,60 m) yra nurodomi kaip papildoma informacija. Atsižvelgiant į nurodytą ir pripažinus, jog patalpas racionaliau dalyti įvertinus stogo konfigūraciją, remiantis liudytojais apklaustų matininkų paaiškinimais, priimtinesniu pripažintinas atsakovų pateiktas projektas, kuriame padalijimas atitinka stogo lūžio vietą.
22. Šios išvados nepaneigia ieškovų teiginiai, kad stogas yra avarinės būklės, todėl, jį remontuojant, stogo lūžio vieta gali keistis ir kt. Ieškovai, teikdami duomenis apie stogo būklę, neįrodinėjo, jog stogo lūžis yra ne toje vietoje, kurioje nurodytas pagal atsakovų planą. Tuo tarpu ieškovų projektą rengusi matininkė pripažino, kad jos rengtame plane stogo lūžio vieta nėra pavaizduota tiksliai, nes ji tam dėmesio neteikusi. Taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad stogo remonto (rekonstrukcijos) metu stogo konfigūracija bus keičiama (rekonstrukcijos projektų ar pan.); nėra duomenų patvirtinančių, jog prasta stogo būklė neleidžia nustatyti stogo lūžio vietos. Dėl to nurodyti teiginiai pripažintini hipotetiniais bendro pobūdžio argumentais, nepaneigiančiais duomenų apie esančią stogo lūžio vietą (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovai neginčijo atsakovų nurodomos aplinkybės, jog patalpų dalijimas pagal stogo lūžio vietą laikytinas racionalesniu, atsižvelgiant į tai, kad išlaikomos lygios atidalijamų patalpų lubos.
23. Trečia, atsakovai, teikdami alternatyvų patalpų atidalijimo projektą, argumentuoja tuo, kad pagal ieškovų parengtą projektą atsakovams tenkančios patalpos, plane pažymėtos ,,D“ ir ,,E“ yra netaisyklingos formos, o atsakovų teikiamame projekte šių patalpų forma nustatoma kiek įmanoma taisyklingesnė. Teismas, įvertinęs pateiktus projektus, pripažįsta, kad pagal atsakovų pateiktą projektą patalpas ,,D“ ir ,,E“ skirianti linija yra išvesta labiau statmenai, todėl patalpos įgauna racionalesnę formą. Vis dėlto, šios bylos kontekste svarbiau yra tai, kad pagal abu projektus patalpos ,,D“ ir ,,E“ tenka atsakovams, t. y. šias patalpas skirianti riba nedarys jokios įtakos ieškovų teisėms bei teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, vienareikšmiškai racionaliau atidalijamų patalpų ribą nustatyti taip, kaip to prašo asmenys, kuriems nurodytoms patalpos ir atiteks – atsakovai.
24. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju abejuose pateikiamuose projektuose išlaikoma bendraturčių nuosavybės teisės proporcija (nėra ginčo dėl to, kad abejuose planuose pateikiamas plotų skirstymas atitinka turimas dalis), abejuose projektuose nustatomos bendraturčiams atidalijamos dalys yra panašios konfigūracijos, išdėstytos tose pačiose pastogės dalyse, abu siūlomi variantai iš esmės galėtų būti naudojami ir atitinka protingumo kriterijus. Vis dėlto, parenkant vieną iš jų, pirmenybė teiktina atsakovų teikiamam projektui, nes jame pateikti išsamesni duomenys, atitinkantys viešajame registre fiksuotus patalpų kadastrinius matavimus, be to, pagal atsakovų projektą patalpas ,,B“, ,,C“ ir ,,D“ skiriant riba išvesta per stogo lūžį, kuris nustatytas atsižvelgiant į faktiškai jo esamą vietą, kas tokį atidalijimą leidžia pripažinti racionalesniu. Tai įvertinęs, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų pasiūlytas atidalijimo projektas yra techniškai priimtinesnis, labiau atitinka šalių teises bei teisėtus interesus, labiau išlaiko šalių interesų pusiausvyrą ir sudaro prielaidas racionaliau išnaudoti pastogės erdves. Dėl to ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas.
25. Šioje byloje pažymėtina, kad ieškovų ir atsakovų pateikti alternatyvūs ginčo pastogės atidalijimo planai savo esme yra labai artimi vienas kitam – sutampa atidalijamų pastogės dalių plotai, išdėstymas, lokacija ir konfigūracija. Projektų skirtumai susiję su pačių planų parengimo detalumu ir atitiktimi viešojo registro duomenimis bei su vienos ribos nustatymu atsižvelgiant į stogo lūžio liniją. Taigi, šalių ginčo dėl esminių dalykų nekilo. Pagal pirmiau aptartą teismų praktiką, bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Šiuo atveju į bylą pateikta medžiagos, patvirtinančios atsakovų siekį su ieškovais susitarti taikiai (DOK-13979, DOK-260), šį savo siekį atsakovai nuolat pabrėžė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu, prašydami dėl galimo tarpusavio susitarimo atidėti bylos nagrinėjimą, siekdami susisiekti su ieškovais dėl susidariusios situacijos. Tuo tarpu iš ieškovų pusės atsako į tokias atsakovų pastangas nebuvo matyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalių pateikti projektai ir jų siekiai išsiskyrė nežymiai, toks ieškovų elgesys negali būti laikomas atitinkančiu pirmiau nurodytus teismų praktikoje formuluojamus bendraturčių bendradarbiavimo standartus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovų ieškovams nepriteisiamas.
27. Atsakovė R. G. pateikė duomenis apie patirtas 665 Eur bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (DOK-186048), 590 Eur už teisines paslaugas (DOK-13984, b. l. 36-41). Prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju priešieškinis patenkintas, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinas šių išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). Kiti atsakovai duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 50,75 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, t. y. į tai, jog ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamąsias patalpas – neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. spalio 1 d. R. M. IĮ ,,Mažasis artiumas“ parengtą ,,Neįrengtos pastogės patalpų planą – Gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės pasidalinimo tarp bendrasavininkų projektą“, nustatant, kad pastogės dalys, plane pažymėtos ,,A“, ,,B“ tenka ieškovei I. B.; pastogės dalis, plane pažymėta ,,C“, tenka ieškovams I. F. ir J. F.; pastogės dalis, plane pažymėta ,,D“, tenka atsakovams S. G. ir R. G.; pastogės dalis, plane pažymėta ,,E“, tenka atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Meno mūza“.
Priteisti atsakovei R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų J. F. (gim. (duomenys neskelbtini), I. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 665 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 221,67 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 67 ct) iš kiekvieno ieškovo.
Priteisti valstybei iš ieškovų J. F. (gim. (duomenys neskelbtini), I. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 50,75 Eur (penkiasdešimt eurų 75 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 16,92 Eur (šešiolika eurų 92 ct) iš kiekvieno ieškovo. Valstybei priteista suma už procesinių dokumentų siuntimą mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.