- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-11
- Bylos Nr.
- e2-3114-1176/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24417-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo ir E. C. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dėl 2018 m. rugpjūčio 26 d. įvykusio įvykio prie pramogų klubo (duomenys neskelbtini). Jie buvo įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje, šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo prokurorė Danutė Rudienė. Baigus atlikti ikiteisminį tyrimą ir prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, vietoje to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 220 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kaltinamasis aktas jam (A. K.) būtų įteiktas pasirašytinai, aktas buvo išsiųstas jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) bendru elektroninio pašo adresu: (duomenys neskelbtini), prieinamu visiems bendrovės darbuotojams ir tinklą aptarnaujantiems asmenims, nors jis sutikimo dėl kaltinamojo akto išsiuntimo nurodytu elektroninio pašto adresu ikiteisminiam tyrimui vadovavusiai prokurorei D. Rudienei niekada nebuvo davęs. Ieškovas nurodo, kad dėl tokių prokurorės veiksmų apie jam pareikštą kaltinimą, taip pat kitus jo asmens duomenis sužinojo (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis 2020 m. rugpjūčio 8 d. skundu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija). Inspekcija konstatavo, kad išsiunčiant kaltinamojo akto nuorašą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio sutikimo A. K. nebuvo davęs, tokiu būdu nebuvo užtikrintas teisėtas ir sąžiningas asmens duomenų tvarkymas, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kaip ir nebuvo užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, kaip tai yra numatyta Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Inspekcija konstatavo, kad tokiais veiksmais buvo sudarytos sąlygos susipažinti su ne jiems skirta informacija (pareiškėjo asmens duomenimis) kitiems adresatams, kurie turi prieigą prie šio elektroninio pašto. Inspekcija, įvertinusi tai, kad A. K. skunde nurodytų ir konstatuotų aplinkybių visuma, gali turėti įtakos ne tik skundžiamos prokuratūros, bet ir kitų prokuratūrų prokurorų atliekamiems veiksmams, nusprendė teikti rekomendaciją duomenų valdytojui – Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, nurodydama, jog kaltinamųjų aktų nuorašų įteikimas privalo būti vykdomas, vadovaujantis, išimtinai, BPK 220 straipsnio 4 dalimi, ir turi atitikti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų reikalavimus. Ieškovas nurodo, kad dėl Inspekcijos konstatuotų prokurorės neteisėtų veiksmų buvo pakenkta jo, kaip žmogaus ir kaip bendrovės direktoriaus, dalykinei reputacijai, buvo pažemintas jo geras vardas, garbė, orumas, dėl to ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti valstybė. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad informacija tapo žinoma ne tik įmonės darbuotojams, bet ir įmonės (duomenys neskelbtini) interneto svetainę bei elektroninį paštą administruojantiems asmenims. Dėl tokių neteisėtų prokurorės veiksmų ieškovas patyrė didžiulius išgyvenimus ir nusivylimą Lietuvos Respublikos teisėsaugos sistema, t. y. patyrė didelę neturtinę žalą, kurią atsižvelgdamas tiek į suformuotą kasacinio teismo praktiką, tiek į sukeltas pasekmes, vertina ir reikalauja priteisti 2000,00 EUR dydžio žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
4. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškinyje nurodytos faktinės bei teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Nors ieškovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63- 378/2018; 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-395-469/2015; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Atsakovės vertinimu, ieškovo į bylą pateikta Inspekcijos išvada ir joje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos šiai civilinei bylai, tačiau neturi absoliučios ir besąlygiškai privalomos reikšmės. Teismas Inspekcijos išvadą turėtų vertinti kartu su visais kitais į bylą pateiktais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Prokurorės veiksmai kaltinamąjį aktą išsiunčiant uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bendru elektroninio pašto adresu, nesant aiškaus ieškovo sutikimo, neturėjo lemiamos reikšmės ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, todėl negali būti laikomi neteisėtais, vertinant valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Ieškovui neįrodžius neteisėtų veiksmų, valstybei neatsiranda ir pareiga atlyginti ieškinyje nurodomą neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 str.). Atsakovės atstovo vertinimu, ieškovas neįrodė ir žalos fakto. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu yra įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). A. K. ieškinyje nurodo įvairius neigiamus išgyvenimus, kuriuos jam sukėlė faktas, kad kaltinamasis aktas buvo išsiųstas bendruoju jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų kokias konkrečias neigiamas pasekmes (kokius padarinius) jam, kaip žmogui ir kaip (duomenys neskelbtini) vadovui (darbdaviui), ar jo vykdomai veiklai šis prokurorės veiksmas sukėlė, apsiribodamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovės atstovo vertinimu, teismas, net jei nagrinėjamu atveju ir nustatytų neteisėtus prokurorės veiksmus ar pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, turėtų atsižvelgti į CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių riziką, o sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Kaltinamojo akto ieškovui A. K. išsiuntimas jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) bendruoju elektroninio pašto adresu buvo sąlygotas ankstesnio ieškovo elgesio – ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipdamasis į prokurorus dėl leidimo išvykti į užsienį, tuo metu nematydamas jokios grėsmės savo, kaip žmogaus ir kaip įmonės vadovo reputacijai, pavojaus jo vykdomai veiklai, nurodė tą patį elektroninio pašto adresą, į kurį prokurorė išsiuntė (duomenys neskelbtini) kaltinamąjį aktą. Elektroninio pašto adresą, susijusį su (duomenys neskelbtini), ieškovas ikiteisminiame tyrime buvo nurodęs ne kartą. (duomenys neskelbtini) paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokole A. K., pareikšdamas, kad pageidauja susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir sutinka gauti jos kopijas, taip pat nurodė su (duomenys neskelbtini) susijusį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gautas įtariamojo A. K. prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jis sutinka gauti medžiagos kopiją, perkeltą į el. laikmeną (el. paštu (duomenys neskelbtini)) arba į optinę duomenų laikmeną. Taigi, pats ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie ieškinyje prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimo, todėl šis ieškovo reikalavimas turi būti atmestas. Atsakovės atstovės vertinimu, prašomos priteisti žalos dydis yra neproporcingai didelis, neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad informacija apie ieškovui surašytą kaltinamąjį aktą išsiuntus jį (duomenys neskelbtini) bendruoju elektroniniu pašto adresu tapo žinoma nedideliam asmenų ratui. Iš viešai prieinamos informacijos internetiniame puslapyje rekvizitai.lt matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2023 metais dirba (duomenys neskelbtini) darbuotojai. 2021 metų pabaigoje įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro finansinės ataskaitos ir dokumentų duomenis vidutinis metinis darbuotojų skaičius (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Todėl galima daryti išvadą, kad be ieškovo informacija, nurodyta kaltinamajame akte tapo žinoma daugiausiai dar vienam asmeniui. Nors ieškovas nurodo, kad kaltinamajame akte nurodyta informacija tapo žinoma ir (duomenys neskelbtini) interneto svetainę bei elektroninį paštą administruojančiai įmonei, tačiau jokių duomenų apie šią įmonę ir jos darbuotojus nepateikia. Mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) internetinį puslapį administruojančios įmonės darbuotojų skaičius yra didelis, o administravimo funkcijas vykdantys darbuotojai skaito (duomenys neskelbtini) skirtus elektroninius laiškus. Taip pat pažymi, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, kuriomis ieškovas buvo kaltinamas, Plungės apylinkės teismo 2022-05-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu, nėra susijusios su jo profesine veikla (nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu, vertinimu), todėl kaltinamajame akte nurodyta informacija apie ieškovą niekaip negalėjo šiai veiklai pakenkti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
5. Ieškovas ieškinyje nurodo ir dėl to ginčo byloje nėra, kad jo ir kito asmens atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal BK 284 straipsnį, kuriame buvo atliekamas tyrimas dėl 2018 m. rugpjūčio 26 d. įvykusio įvykio prie pramogų klubo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra, ikiteisminiam tyrimui vadovavo prokurorė Danutė Rudienė. Ieškovas nurodo, kad baigus ikiteisminį tyrimą prokurorė Danutė Rudienė parengė kaltinamąjį aktą, kurį išsiuntė jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) bendru elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), nors jis sutikimo kaltinamąjį aktą siųsti elektroninėmis ryšio priemonėmis prokurorei nebuvo davęs. Ginčo dėl to, kad kaltinamasis aktas ieškovui buvo išsiųstas tokiu būdu, byloje nėra. Ši faktinė aplinkybė taip pat buvo nustatyta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, atlikus tyrimą (žr. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą dėl A. K. 2020-08-08 skundo). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad tokiais veiksmais prokurorė Danutė Rudienė atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo konstatuoti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, ir jais jam buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovas neturtinę žalą prašo priteisti, vadovaudamasis CK 6.272 straipsniu. Ieškinyje taip pat paminėtas CK 6.271 straipsnis.
6. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
7. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kreipiantis į teismą su ieškiniu, remiantis minėtu straipsniu, ieškovui, reikalaujančiam atlyginti žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).
8. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla, nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).
9. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais (kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga) gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).
10. Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta kompetentingos institucijos samprata – tai valstybės institucija, įgaliota vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą ar baudžiamąjį persekiojimą už jas arba bausmių vykdymą, įskaitant apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui užtikrinimą ir jų prevenciją, arba bet kokia kita įstaiga arba subjektas, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus pavesta atlikti viešosios valdžios funkcijas ir naudotis viešaisiais įgaliojimais nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais.
11. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtai ir sąžiningai, o to paties straipsnio 1 dalies 6 punkte reglamentuojama, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi tokiu būdu, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo tvarkymo be leidimo arba neteisėto tvarkymo ir nuo neatsargaus praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo, taikant tinkamas technines ar organizacines priemones.
12. BPK 164 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 220 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti siunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas į elektroninę laikmeną. Taigi, BPK yra numatyta tvarka, kada kaltinamasis aktas gali būti siunčiamas kaltinamajam elektroninėmis ryšių priemonės – t. y. tik tada, kai yra gaunamas kaltinamojo sutikimas. Tokia sąlyga numatyta, siekiant užtikrinti asmens duomenų saugumą, užkertant kelią tretiesiems asmenims susipažinti su šiais duomenimis, to reikalaujama ir aukščiau aptartame Įstatyme.
13. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas buvo išreiškęs valią, jog jam kaltinamasis aktas būtų siunčiamas elektroninio ryšio priemonėmis – konkrečiai (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu prokurorei teikė prašymą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nesudarė pagrindo kaltinamąjį aktą siųsti minėtu adresu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas ikiteisminio tyrimo medžiagą prašė jam atsiųsti ne (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu, bet kitu adresu – t. y. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, tai taipogi nesudarė pagrindo vertinti, kad kaltinamasis davė sutikimą kaltinamąjį aktą jam siųsti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pažymėtina, kad BPK aiškiai nurodyta, kad turi būti gautas sutikimas kaltinamąjį aktą siųsti elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl iš ieškovo ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų (konkliudentinių veiksmų) neturėjo būti daroma išvada, kad ieškovas davė sutikimą elektroninių ryšio priemonėmis siųsti ir kaltinamąjį aktą. Toks sutikimas turi būti aiškiai kaltinamojo išreikštas, tačiau aptariamu atveju atsakovės pateiktų duomenų pagrindu tokios išvados daryti nėra pagrindo. Todėl teismas pritaria Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022-05-23 sprendime padarytai išvadai, kad išsiunčiant kaltinamojo akto nuorašą ieškovui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), neturint ieškovo sutikimo, kad būtent į šį paštą būtų siunčiamas kaltinamojo akto nuorašas, nebuvo užtikrintas teisėtas ir sąžiningas asmens duomenų tvarkymas, kaip numatyta Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir tinkamas asmens duomenų saugumas, kaip numatyta Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Teismas, įvertinęs atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį, pritaria Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos padarytai išvadai, kad tokiais veiksmais buvo sudarytos sąlygos turintiems prieigą prie šio elektroninio pašto asmenims susipažinti su ne jiems skirta informacija (ieškovo asmens duomenimis). Šiame kontekste konstatuotinas ir BPK 220 straipsnio 4 dalies pažeidimas.
14. Kaip minėta, tam, kad valstybei kiltų civilinė atsakomybė būtina įrodyti trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto (dydžio) ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio; egzistavimą.
15. Ieškovas byloje dėsto, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Danutei Rudienei ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) išsiuntus jam kaltinamąjį aktą jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) bendru elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), pašaliniams asmenims buvo atskleisti jo asmens duomenys, todėl jis patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjimą darbuotojų ir kitų asmenų (administruojančių įmonės interneto svetainę ir elektroninį paštą) akyse, buvo pažemintas jo geras vardas, garbė, orumas. Jis patyrė didžiulius išgyvenimus ir nusivylimą Lietuvos Respublikos teisėsaugos sistema. Nurodo, kad jo (duomenys neskelbtini) darbuotojams tapo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir bylos perdavimą teismui, todėl buvo pakenkta jo, kaip darbdavio, reputacijai. Tačiau teismas šiuos ieškovo teiginius laiko deklaratyviais, nes ieškovas nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, jog su kaltinamuoju aktu susipažino jo nurodyti asmenys. Tai, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu yra teikęs prašymą prokurorei iš vadovaujamos įmonės elektroninio pašto adreso, leidžia spręsti apie tai, kad labiau yra tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojosi tik pats ieškovas, kaip šios įmonės vadovas.
16. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio bylose, ieškovas turi įrodyti, kad neteisėtais veiksmais ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-2014). ). Ieškovas atskirai nenurodo, kaip aptariamas prokurorės veiksmas (kuris šiuo sprendimu pripažintas neteisėtu) turėjo lemiamos reikšmės jo, kaip ikiteisminio tyrimo dalyviui, teisių pažeidimui baudžiamajame procese, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, taip pat į šio sprendimo 15 punkte išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad ieškovas byloje neįrodė žalos padarymo fakto.
17. Neįrodžius bent vienos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, nėra pagrindo taikyti šią atsakomybę. Kadangi ieškovas byloje neįrodė žalos padarymo fakto, atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė, o ieškovo ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas.
18. Ieškovas ieškinyje mini CK 6.271 straipsnį, tačiau byloje nenustačius žalos padarymo fakto, teismas dėl šios teisės normos taikymo atskirai nepasisako.
19. Atmetus ieškovo ieškinį, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, atmetamas remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi.
20. Atmetus ieškovo ieškinį, yra pagrindas iš šio asmens valstybės naudai priteisti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Iš bylos duomenų matyti, kad šios išlaidos sudaro 26,56 Eur, todėl tokio dydžio suma priteisiama valstybei iš ieškovo A. K. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
netenkinti ieškovo A. K. ieškinio.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.