Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties pagal pareiškėjos D. N. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje pagal pareiškėjų D. N. ir V. B. prašymą patvirtinta taikos sutartis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. gegužės 7 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo pareiškėja teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-9278-793/2019, kadangi suinteresuotas asmuo nevykdo jam iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. taikos sutarties kylančių pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9278-793/2019 patvirtintos 2019 m. rugpjūčio l d. taikos sutarties 3 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo

11. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje, nebuvo pakankamai aktyvus, todėl neįsigilino ir neišsiaiškino faktinių ir teisinių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

12. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio, kuriame numatyta vykdomojo rašto išdavimo tvarka, 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

13. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą).

14. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-316/2014).

15. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė prašymą, išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos 2019 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, nurodydama, kad suinteresuotas asmuo pagal taikos sutartyje nustatytą tvarką nuolatos vėluoja atlikti įmokas, skirtas nepilnametės dukros išlaikymui, dėl ko pažeidžia taikos sutarties nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir nutarė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9278-793/2019 patvirtintos 2019 m. rugpjūčio 1 d. taikos sutarties 3 punktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė nustatęs nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl taikos sutarties vykdymo ir pateikdamas lakoniškus, tačiau aiškius ir konkrečius motyvus nagrinėjamoje byloje.

17. Iš apelianto ginčijamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, jog 2019 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi bylos šalys, be kita ko, susitarė dėl išlaikymo; teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, kad apeliantas įsipareigoja nuo sutarties pasirašymo dienos – 2019 m. rugpjūčio 1 d., nepilnametės dukros išlaikymui iki dukros pilnametystės kiekvieną mėnesį (ne vėliau kaip iki 20 mėnesio dienos) mokėti periodinėmis išmokomis po 230 Eur sumą kiekvieną mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, šį išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į pareiškėjos banko sąskaitą. Pareiškėja paskirta dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (taikos sutarties 3 punktas). Ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus – pareiškėjos banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2023 m. kovo mėn., pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantas yra nesumokėjęs materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui už 3 mėnesius: 2022 gruodžio mėnesį, 2023 m. sausio ir vasario mėnesius, mokamas vaikui išlaikymas nėra indeksuojamas, be to, išlaikymas teikiamas nereguliariai (pavyzdžiui, pareiškėjas už 2022 m. gegužės mėnesį išlaikymą sumokėjo 2022 m. liepos 19 d., už 2022 m. birželio mėnesį – 2022 m. rugpjūčio 16 d., už 2022 m. liepos mėnesį – 2022 m. rugpjūčio 29 d., o už 2022 m. rugpjūčio mėn. – tik 2022 m. lapkričio 29 d.). Pirmosios instancijos teismas vertino ir tą faktinę aplinkybę, kad taikos sutarties pažeidimai dėl išlaikymo teikimo buvo nustatyti teismui nagrinėjant ir pirminį pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo byloje.

18. Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nustatė ir ištyrė nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su taikos sutarties dalies (3 punkto) nevykdymu teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatyta šalims privaloma tvarka.

19. Kadangi byloje yra pateikti įrodymai – pareiškėjos banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2023 m. kovo mėn., apelianto teiginys, jog teismas nereikalavo ir nepasiūlė pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę, laikytinas deklaratyviu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie įrodymai yra pateikti byloje, bei nagrinėjamu atveju laikytini patikimais ir pakankamais, nes pareiškėjos banko sąskaitos išraše aiškiai užfiksuoti apelianto atlikti į pareiškėjos banko sąskaitą pervedimai, jų paskirtis, datos.

20. Apelianto atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas visai nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nepareikalavo šalių paaiškinimų ir įrodymų, jų neištyrė ir neįvertino, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių, taip pat nėra pagrįsti.

21. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas, be kita ko, įvertino ir apelianto nurodomą aplinkybę apie, apelianto teigimu, jo sunkią turtinę padėtį ir padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto realias galimybes / ketinimą sumokėti visą susidariusį išlaikymo įsiskolinimą iki 2023 m. gegužės 1 d.

22. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad netenkinus pareiškėjos prašymo, visu šiuo laikotarpiu išlaikymo įsiskolinimo suma ne tik didėtų, tačiau vaikas apskritai lieka be materialinio išlaikymo iš tėvo pusės, nes nuo 2022 m. gruodžio mėnesio išlaikymas vaikui neteikiamas, o išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios teismo išvados ir situacijos vertinimas yra nukreiptas būtent siekiant užtikrinti prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, į kuriuos atsižvelgiant ir buvo priimtas procesinis sprendimas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 3 punkto nevykdymo, kuriuo apeliantas yra įsipareigojęs nepilnametės dukros išlaikymui iki dukros pilnametystės kiekvieną mėnesį (ne vėliau kaip iki 20 mėnesio dienos) mokėti periodinėmis išmokomis po 230 Eur sumą kiekvieną mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, šį išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į pareiškėjos banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas neįsitikino vykdomojo rašto būtinumu, kurio išdavimas, pareiškėjo manymu, gali turėti priešingą poveikį ir ne visiškai atitikti nepilnamečio vaiko interesus, kurie šiuo atveju yra svarbiausias tikslas, nes klausimas susijęs su vaiko išlaikymu.

23. Kadangi klausimas susijęs būtent su nepilnamečio vaiko išlaikymu, tėvui nevykdant šios pareigos ar ją vykdant netinkamai, gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, viena kurių priverstinis vykdymas. Taikos sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad sutarties 3 punkte nustatyta tvarka apeliantui neteikiant išlaikymo, pareiškėja įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka. Taigi šis punktas apeliantui neabejotinai yra žinomas, ir taikos sutartyje nustatyta tvarka neteikdamas išlaikymo, apeliantas galėjo ir turėjo suvokti, jog rizikuoja, kad pareiškėjos iniciatyva gali būti kreiptasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (kas nagrinėjamu atveju ir yra padaryta), o po to, ir į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad apeliantui tinkamai įvykdžius ir tinkamai toliau vykdant įsipareigojimus pagal taikos sutartį, jis turi galimybę išvengti išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka bei dėl to nepatirti papildomų išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka išlaidų.

24. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; pareiškėjas tuo pagrindu pasisakė atsiliepime ir pateikė paaiškinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl minėtos aplinkybės nepasisakė ir nepateikė jokių teisinių argumentų savo išvadai; pareiškėjas prašė teismo atsižvelgti į laikiną finansinės padėties pasunkėjimą ir tuo pačiu konkrečiu galutiniu terminu įsipareigojo įvykdyti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas (CPK 284 straipsnio l dalis). Įstatymu imperatyviai nurodyta, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Tačiau teismas gali keisti sutarties sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis), tinkamai įvertinęs visas byloje esamas aplinkybes. Pareiškėjas tokį prašymą teismui pateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, turėjo spręsti procesinį minėtos nutarties vykdymo klausimą, skolos, pagal taikos sutartį mokėtinos sumos mokėjimo nežymų atidėjimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pirma, įvertino aplinkybę, kad atitinkamas apelianto elgesys dėl taikos sutarties nuostatų vykdymo, yra pasikartojantis. Antra, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto realias galimybes / ketinimą sumokėti visą susidariusį išlaikymo įsiskolinimą iki 2023 m. gegužės 1 d. Trečia, esant pareiškėjo prastai finansinei padėčiai, neatitikimui dėl mokėtino išlaikymo įsiskolinimo dydžio, teismas abejoja pareiškėjų taikaus situacijos sureguliavimo galimybėmis.

25. Atsižvelgiant į išanalizuotų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunde, nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, įvykdė pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 straipsnio 3 dalis), teismas pakankamai įsigilino, išsiaiškino, ištyrė nagrinėjamo pobūdžio ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, kiek reikia, kad būtų apsaugotos šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, ir tinkamai ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą. Taigi apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir netinkamai tyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad teismas neturėjo pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, o pagrįstai tokį procesinį sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą.

26. Pažymėtina, kad įstatyme nėra reikalavimo įrodyti kiekvieną taikos sutarties nevykdymo sąlygą ar pažeidimą bei pradėti sudėtingą procesą dėl jau teisme išnagrinėto ginčo. Ta aplinkybė, kad apeliantas nemoka vaiko išlaikymo išmokų pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, toks jo elgesys yra pasikartojantis, sudaro pagrindą vykdomojo rašto išdavimui.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad byloje surinkti duomenys yra pakankami, jog būtų galima padaryti išvadą, kad apeliantas netinkamai vykdo taikos sutarties 3 punktą, dėl kurio nevykdymo pirmosios instancijos teismas ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu konkrečiu atveju pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą pareiškėjai.

28. Atsakius į esminius atskirojo skundo argumentus, kiti procesinių dokumentų argumentai nebėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.