Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1624-467/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
e2A-1624-467/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32974-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
E. K., D. K.
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Trečiasis asmuo
S. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1624-467/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32974-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. K. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams E. K. ir D. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo - S. Š..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 2017 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų E. K. ir D. K. 1 645,68 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis su draudėja – trečiuoju asmeniu S. Š. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas Nr. 10, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai 1 645,68 EUR dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2016-05-09 dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu vanduo prasiskverbė į draudėjos patalpas ir jas apgadino. Atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas yra virš draudėjos buto.

3. Atsakovai E. K. ir D. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad, kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo, būtina surinkti įrodymus, patvirtinančius užliejimo faktą ir šaltinį bei įrodyti priežastinį ryšį. Atsakovams yra nesuprantama, kokiu pagrindu jie turi tariamą įsiskolinimą ieškovui. Iš pridėto 2016-06-19 susirašinėjimo su ieškovo atstove D. V. ir iš (duomenys neskelbtini) namą administruojančios bendrovės UAB “ Šilėja“ atstovo M. G. 2017-09-07 elektroninio laiško konstatuotina, jog avarija atsakovų bute 2016-05-09 neužfiksuota ir jos nebuvo. Atsakovų vertinimu, tokiose draudiminėse situacijose būtina identifikuoti konkrečios vandentiekio avarijos šaltinį (bendrojo ar asmeninio naudojimo įrenginys), kas yra konkretaus objekto savininkas (valdytojas). Viso to nebuvo padaryta ir net nebandyta aiškintis.

4. Atsakovai pažymi, kad pačios ieškovo klientės pranešimas apie žalą, pateiktas 2016-05-21, t.y., praėjus net 12 dienų po įvykio, savaime kelia daug abejonių dėl siekio išmoką gauti be pagrindo, nuslėpti ir nurodyti neteisingus duomenis bei informaciją. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 1 645,68 EUR, tačiau neprideda įrodymų, kada draudimo išmoka buvo sumokėta. Lokalinė sąmata, kurios pagrindu buvo suskaičiuota žala ir galimai padaryta išmoka, negali būti laikoma tinkamai įformintu oficialiu dokumentu, nes neturi nei datos, nei įmonės rekvizitų bei kitų privalomų tokiems dokumentams atributų ir negalėjo būti priimta bei ja vadovaujamasi. Be to, atsakovai prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo S. Š. atsiliepime su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog ji apdraudė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyventojų turto draudimu laikotarpiui nuo 2012-01-15 iki 2017-01-15. Laikotarpiu nuo 2016-04-15 iki 2016-05-09 ji buvo išvykusi į kelionę. 2016-05-09, apie 12 val., jai grįžus į butą, pastebėjo jau 4 aukšto laiptinėje prie buto durų, jog laiptinės siena prie durų ir buto durys yra užlietos ir pažeistos vandens. Viduje prie buto durų buvo užlietos ir stipriai šlapios lubos, sienos, grindys bei durys. Apžiūrėjus visą butą, pastebėjo, kad vonioje drėgnos lubos, trys sienos, grindys, vonios durys, vonios spintelė, laminuotos plokštės grindys prie vonios kambario. Ant grindų vandens jau nebuvo, jis buvo nutekėjęs žemys ir išdžiūvęs, matėsi tik likę ratilai.

6. Apie buto užliejimą trečiasis asmuo nedelsiant informavo draudiką ir namą administruojančią UAB ,,Šilėja“, taip pat nuėjo į 13 butą, tačiau jai durų niekas neatidarė. 2016-05-11 butą apžiūrėjo draudiko atstovai, surašė defektinį aktą, o 2016-05-13 atvyko UAB ,,Šilėja“ atstovai, kurie apžiūrėjo jos butą, laiptinėje prie buto durų esantį vamzdyną bei nuėjo į 5 aukšte esantį 13 butą. Pastarojo buto gyventojas pasakė, kad jo bute viskas tvarkoje ir gedimų bute nebuvo. UAB ,,Šilėja“ atstovai patvirtino, jog gedimų ir avarijų name nebuvo užregistruota. Bendro naudojimo inžinieriniuose tinkluose gedimų nerasta ir remonto darbai nebuvo vykdomi. Pateiktoje išvadoje nurodė, jog nustatyti defektai atsirado dėl šildymo sistemos gedimo 13 buto savininko atsakomybės ribose, buvo pakeista 13 buto šildymo sistemos filtro aklės tarpinė. Už buto apgadinimus draudikas jai pervedė 1 645,68 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė solidariai iš atsakovų E. K. ir D. K. 1 645,68 EUR nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 645,86 EUR) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2017-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis, t.y. po 19,77 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance Se Lietuvos filialą, naudai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. Š. su ieškovu 2012-01-15 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 300-0072984, kuria buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis nuo 2012-01-15 iki 2017-01-15. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2016-05-09, kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjai priklausančias patalpas ir sugadino apdraustą turtą. Dėl šio įvykio ieškovas 2016-06-07 išmokėjo draudėjai 1 645,68 EUR draudimo išmoką. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams E. K. ir D. K.. Šis butas yra virš draudėjos patalpų.

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad UAB ,,Šilėja“ administruoja namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal UAB ,,Šilėja“ 2016-05-13 defektinio akto Nr. 50611 duomenis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas, kadangi namo 5 aukšto laiptinėje esančiame kolektoriuje tekėjo 13 buto šildymo sistemos filtras (aklės tarpinė). Fiksuotas laiptinės užliejimas nuo 4 iki 1 aukšto. 10 buto vonioje matomas išdžiūvusios užpylimo dėmės, išbrinkusios durys ir laminatas prie vonios, sienos užpylimas. Nurodyta, jog 13 buto vonioje gedimų nebuvo rasta. Bendro naudojimo inžinieriniuose tinkluose gedimų taip pat nerasta ir jokie remonto darbai nebuvo vykdomi.

10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pagrindas teigti, jog trečiojo asmens buto užliejimas įvyko iš viršuje esančio atsakovų buto, kadangi, užliejimas įvyko dėl 13 buto šildymo sistemos filtro aklės gedimo, kuris patenka į 13 buto savininkų atsakomybės ribas, kadangi pagal namo šilumos perdavimo tinklų, pastato šilumos įrenginių nuosavybės priežiūros ribų schemą šilumos sistemos gedimo dalis yra priskirtina buitiniam šilumos vartotojui.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai turėjo įrodyti, jog būtent iš 13 buto šildymo sistemos dalies, už kurios priežiūrą yra atsakingi atsakovai, ištekėjęs vanduo 10 bute nepadarė žalos, tačiau to neįrodė, rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais, kad jų bute nebuvo jokių gedimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog žala atsirado dėl jų kaltės. Teismas, konstatavęs, kad šiuo atveju reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto, ką šiuo atveju patvirtina ir byloje esantys įrodymai, ieškinį tenkino. Kadangi butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams E. K. ir D. K., žalą priteisė solidariai iš abiejų atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovai E. K. ir D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.

13. Apeliantai nurodo, kad trečiojo asmens butas buvo užlietas dėl vandentiekio avarijos, tačiau atsakovų bute jokios vandentiekio avarijos nurodytu laiku – 2016-05-09 – nebuvo. Tą raštu patvirtino ir UAB „Šilėja“. Defektiniame akte yra nurodyta, kad 5 aukšte esančioje kolektorinėje teka atsakovams priklausančio šildymo sistemos filtras (aklės tarpinė), kuris, kaip nurodyta, buvo pakeistas (atsakovai apie tai informuoti nebuvo, duomenų, kad tarpinė buvo keista, civilinėje byloje nėra). Taip pat defektiniame akte nurodyta, kad užlieta laiptinė nuo 4 iki 1 aukšto, užlietas koridorius, tačiau duomenų, kad kas nors būtų dar kreipęsis dėl buto užliejimo, byloje nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik UAB „Šilėja“ pateiktais paaiškinimais.

14. Apeliantai pažymi, kad UAB „Šilėja“ atlieka name esančių bendro naudojimo objektų priežiūrą, įskaitant ir šildymo sistemos, esančios name, priežiūrą. UAB „Šilėja“ darbuotojas atvyko į namą, gavęs trečiojo asmens prašymą užfiksuoti buto apliejimo priežastis. Atvykęs darbuotojas surašė defektinį aktą, kurį pats pasirašė. Daugiau apžiūroje niekas nedalyvavo. Defektiniame akte buvo nustatyti vienas kitam prieštaraujantys faktai, t.y., kad bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose gedimų nerasta, bet penkto aukšto laiptinėse esančioje kolektorinėje šildymo sistemoje (kas patenka į bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus) gedimas rastas. Taip pat nurodyta, kad dėl kolektorinės šildymo sistemos filtro gedimo yra užlieta laiptinė, tačiau į bylą jokių papildomų duomenų ir fotonuotraukų nepateikta. Defektiniame akte šilumininkas nurodo, kad pakeitė šildymo sistemos filtrą (aklės tarpinę), tačiau šie duomenys nebuvo užfiksuoti namo techninės priežiūros žurnale, apie pakeitimą nebuvo informuoti atsakovai. Defektiniame akte taip pat aiškiai nurodyta, jog buto užpylimo priežasties nustatyti nepavyko. Laiko, kad UAB „Šilėja“ pati nustatė, kad ji nėra atsakinga už trečiojo asmens buto užliejimą ir nuostolių atsiradimą.

15. Apeliantai nurodo, kad iš UAB „Šilėja“ pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, ar filtras (aklės tarpinė) buvo pakeistas, be to, UAB „Šilėja“ neprašė apmokėti filtro (aklės tarpinės) pakeitimo bei kitų išlaidų, nors, kaip teigia UAB „Šilėja“, filtras (aklės tarpinė) buvo atsakovų atsakomybės ribose. Atsakovų vertinimu, tokie UAB „Šilėja“ paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai, nes UAB „Šilėja“ turi suinteresuotumą civilinėje byloje. Nustačius, kad UAB „Šilėja“ netinkamai vykdė namo ir inžinerinių sistemų priežiūrą, už trečiojo asmens buto apliejimą turėtų atsakyti pati UAB „Šilėja“. Pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti, ar iš tiesų kolektorinėje šilumos sistemoje esančiame filtre (aklės tarpinėje), kuris, kaip nurodo UAB „Šilėja“, yra atsakovų atsakomybės ribose, įvyko gedimas, nulėmęs trečiojo asmens buto užliejimą.

Atsiliepimas

16. Atsakovų teigimu, UAB „Šilėja“ turėjo būti įtraukta į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsakovas teismo posėdžio metu teikė prašymą dėl UAB „Šilėja“ įtraukimo trečiuoju asmeniu, tačiau teismas šį reikalavimą atmetė.

17. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje atsakovai turėjo įrodyti, kad iš 13 buto šildymo sistemos dalies, už kurios priežiūrą yra atsakingi atsakovai, ištekėjęs vanduo 10 bute nepadarė žalos, tačiau to nepadarė, rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais, kad jų bute nebuvo jokių gedimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog žala atsirado dėl jų kaltės.

18. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui užtenka tik įrodyti buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto ir byloje esantys įrodymai šias aplinkybes patvirtino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Ši byla nagrinėjama atsakovų E. K. ir D. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

21. Apeliaciniu skundu apeliantai iš esmės kelia įrodymų vertinimo problemą, t. y., apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino konstatuotas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiajam asmeniui buvo padaryta žala dėl 13 buto šildymo sistemos filtro aklės gedimo, kuris patenka į 13 buto savininkų atsakomybės ribas. Apeliantai laiko, kad civilinėje byloje nėra įrodyta, jog atsakovams priklausantis filtras (aklės tarpinė), esanti kolektorinėje sistemoje, buvo sugedusi, nes byloje esantys įrodymai tvirtina, jog trečiojo asmens buto užliejimo priežastys nenustatytos.

22. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

23. Taigi, tismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

24. Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad šiuo atveju taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; kt.).

25. Apeliantų teigimu, 2016-05-13 defektiniame akte Nr. 50611 aiškiai nurodyta, kad buto užpylimo priežasties nustatyti nepavyko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad toks nurodymas defektiniame akte savaime nepatvirtina, jog trečiojo asmens buto užpylimo priežastys negali būti nustatytos civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kilus ginčui, tai yra teismo pareiga, kurią jis įgyvendina, vertindamas šalių pateiktus įrodymus ir argumentus pagal jau aukščiau aptartas įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias taisykles.

26. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad trečiojo asmens butas buvo užpiltas dėl šildymo sistemos filtro aklės gedimo padarė, remdamasis UAB „Šilėja“ 2016-05-13 defektiniu aktu Nr. 50611, kuriame užfiksuota, jog „teka 13 buto šildymo sistemos filtras (aklės tarpinė) – užliejama laiptinė; atlikti 13 buto šildymo sistemos filtro aklės tarpinės pakeitimo darbai“. Aktą pasirašė šilumininkas D. Z.. Atsakovai su tuo nesutinka, teigdami, kad tokiu būdu nebuvo įrodytas netgi šildymo sistemos filtro aklės gedimo faktas, nes UAB „Šilėja“ nepareikalavo sumokėti už pakeistą tarpinę, keičiant tarpinę jie nedalyvavo ir jiems pranešta nebuvo, niekas daugiau dėl buto užliejimo nesikreipė, nors konstatuota, kad laiptinė užlieta nuo 4 iki 1 aukšto. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus atmeta, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o jas paneigiančių įrodymų, išskyrus savo samprotavimus, atsakovai neteikia.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Šiuo atveju atsakovai kelia abejones dėl defektiniame akte nurodytų aplinkybių, tačiau neteikia jokių kitų įrodymų, kad pagrįstų savo abejones, pavyzdžiui, kvalifikuoto specialisto apžiūros akto, kur būtų konstatuota, jog tarpinė, dėl kurios kyla ginčas, keista nebuvo, ar pan.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės ginčo byloje dėl to, kad trečiojo asmens butas buvo užlietas ir žala padaryta dėl nutekėjusio vandens ir kitų nutekėjimo priežasčių (šaltinių), išskyrus 13 buto šildymo sistemos filtro (aklės tarpinės) pratekėjimą, nenustatyta. Tuo tarpu neginčijamai nustatyta, kad trečiojo asmens buto durys buvo išbrinkusios, lubos ir sienos sudrėkusios dėl to, kad drėgmė pateko iš viršaus. Taigi, akivaizdu, kad žalos atsiradimo židinys buvo virš trečiojo asmens buto, t. y. atsakovams priklausančiame bute.

29. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti rašytiniais įrodymais ir konstatuoti, kad trečiojo asmens buto užpylimo židinys yra ne viršuje esantis atsakovų butas, o kiti šaltiniai. Atsakovai taip pat neteikė įrodymų dėl to, kad sugedusi tarpinė negalėjo būti žalos šaltinis, kad žala galėjo atsirasti iš kito šaltinio ar iš kitos vietos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2016-05-13 defektiniu aktu Nr. 50611, kuriame užfiksuota, kad „teka 13 buto šildymo sistemos filtras (aklės tarpinė) – užliejama laiptinė; atlikti 13 buto šildymo sistemos filtro aklės tarpinės pakeitimo darbai“ ir, neesant priešingų duomenų, sprendė, kad trečiajam asmeniui buvo padaryta žala dėl 13 buto šildymo sistemos filtro aklės gedimo.

30. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į nagrinėjamą bylą neįtraukė UAB „Šilėja“ trečiuoju asmeniu ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Laiko, kad UAB „Šilėja“ turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi, teismui nusprendus, kad šilumos tinkle esančio filtro (aklės tarpinės) gedimo nebuvo ir atsakovai nėra atsakingi už padarytus nuostolius, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir UAB „Šilėja“, kadangi būtent ji buvo atsakinga už namo inžinerinių tinklų priežiūrą. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

31. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra tuomet, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; kt.).

32. Kaip jau buvo minėta, atsakovai neginčijo fakto, kad 13 buto šildymo sistemos filtro aklės gedimas patenka į 13 buto savininkų (atsakovų) atsakomybės ribas. Atsakovai reiškia nepasitenkinimą, kad minėtą aplinkybę nustatė UAB „Šilėja“ savo rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau argumentų, kurie leistų abejoti tokiais paaiškinimais bei teismo padarytomis išvadomis, nepateikia. Priešingai, į bylą pateikti ne tik UAB „Šilėja“ rašytiniai paaiškinimai, tačiau ir šildymo sistemos fotonuotraukos bei (duomenys neskelbtini) namo šilumos perdavimo tinklų, pastato šilumos įrenginių nuosavybės priežiūros ribų schema, iš kurių matyti, kad šildymo sistemos ginčo filtro aklė nėra UAB „Šilėja“ atsakomybės ribose. Atsakovas argumentų, leidžiančių daryti kitokią išvadą, pirmosios instancijos teismui neteikė, neteikia jų ir apeliacinės instancijos teismui.

33. Taip pat jau buvo aptarta aplinkybė, kad atsakovai neįrodinėjo, jog trečiojo asmens žalos padarymo židinys galimai buvo kitas, o ne 13 buto šildymo sistemos filtro aklės gedimas, t. y., nors ir prašė trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti, tačiau UAB „Šilėja“ atsakomybės dėl konkrečių darbų atlikimo, iš esmės nekėlė. Atsakovai iš esmės tik deklaratyviais teiginiais tvirtina, kad UAB „Šilėja“ buvo atsakinga už inžinerinių namo tinklų priežiūrą, tačiau kaip tai konkrečiai susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nepagrindė, savo atsakomybės ribų neginčijo.

34. Taigi, atsakovams neįrodžius, kad 13 buto šildymo sistemos filtras (aklės tarpinė) priklauso ar buvo atsakinga už jos priežiūrą UAB „Šilėja“, kad žalos židinys atsirado kitoje inžinerinių sistemų vietoje, už kurią buvo atsakinga UAB „Šilėja“, taip pat nepaneigus, kad 13 buto šildymo sistemos filtras (aklės tarpinė) nebuvo sugedęs, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Šilėja“ turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Aplinkybė, kad UAB „Šilėja“ į bylą teikė paaiškinimus, taip pat nesudaro pagrindo įtraukti jos į civilinės bylos nagrinėjimą.

35. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai ir dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė