- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-105-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01560-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- H. P., Z. O. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams H. P. ir Z. O. P., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. P. dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. S. (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovų H. P. ir Z. O. P. 56 851 Eur kompensaciją už turto pagerinimą. Ieškovė nurodė, kad iš mamos bei kredito įstaigos skolintomis lėšomis pagerino atsakovams priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Atsakovai H. P. ir Z. O. P. (toliau – ir atsakovai) pateiktuose atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo A. P. dvylika metų vedė bendrą ūkį (iki 2023 m. gruodžio 23 d.). Lėšos, kuriomis buvo atliekami remonto darbai, buvo bendras turtas su A. P., jis taip pat skyrė pinigus turto remontui ir šeimos poreikiams tenkinti.
3. Trečiasis asmuo A. P. (toliau – ir trečiasis asmuo) per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį, savarankiškų reikalavimų byloje nepateikė. Parengiamojo teismo posėdžio metu trečiasis asmuo pritarė atsakovų atsiliepime išdėstytai pozicijai.
4. Atsakovai prašė sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovė Z. O. P.. Taip pat nurodė, kad kitoje byloje civilinėje byloje yra pateiktas ir priimtas trečiojo asmens A. P. priešieškinis dėl jo ir ieškovės turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, kompensacijos priteisimo. Nurodytoje byloje sprendžiami ir nagrinėjami klausimai dėl ieškovės ir trečiojo asmens bendro ūkio vedimo, bendro ūkio vedimo laikotarpio, prievolių ir įsiskolinimų pobūdžio bei jų padalinimo yra aktualūs ir šioje civilinėje byloje, kadangi šalys nurodo skirtingas aplinkybes.
5. Trečiasis asmuo A. P. parengiamojo posėdžio metu pateiktą prašymą palaikė.
Šalies argumentai
6. Ieškovė parengiamojo posėdžio metu su prašymu sustabdyti bylos nagrinėjimą sutiko iš dalies. Sutiko, kad yra pagrindas sustabdyti bylą mirus atsakovei Z. O. P., kol paaiškės jos teisių ir pareigų perėmėjai. Prašymo dėl bylos stabdymo, kol bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024, prašė netenkinti, kadangi tarp bylų nėra ryšio. Ieškovė ir trečiasis asmuo susituokę nebuvo, pateiktu priešieškiniu trečiasis asmuo neprašo pripažinti bendros jungtinės veiklos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki paaiškės procesiniai atsakovės Z. O. P. teisių perėmėjai arba aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, taip pat iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024.
8. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5510-1051/2024 pagal ieškovės ieškinį trečiajam asmeniui A. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodytoje byloje trečiasis asmuo pareiškė priešieškinį, kuriuo įrodinėja bendrą ūkio vedimą, jungtinę veiklą su ieškove, be kita ko, prašė pripažinti jų bendru turtu ieškovės vardu įgytą automobilį, kilnojamuosius daiktus, šunį, ir priteisti kompensaciją už šį turtą. Be to, trečiasis asmuo prašė pripažinti, kad piniginė prievolė pagal kredito sutartį, sutarytą tarp ieškovės ir banko, yra jų abiejų solidari prievolė.
Atsiliepimas
9. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, jog atsakovams priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė pagerino savo asmeninėmis lėšomis, kurių dalį pasiskolino iš mamos bei kredito įstaigos. Atsakovai atsiliepime, kuriuo prašoma ieškinį atmesti, savo poziciją argumentuoja tuo, kad – sodo pastato remonto darbai buvo atlikti ne asmeninėmis ieškovės lėšomis, o bendromis jos ir trečiojo asmens lėšomis, jiems vedant bendrą ūkį, kredito lėšos buvo panaudotos automobilio įsigijimui, o ne remontui. Teismas padarė išvadą, kad bylą nagrinėjant iš esmės, teismas turės tirti ir priimant teismo sprendimą įvertinti panaudotų lėšų, tame tarpe kredito lėšų pobūdį, kurios įrodinėjamos ir dėl jų reikalavimai reiškiami civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas padarė išvadą, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024 bus tiriamos aplinkybės, susijusios su ieškovės ir trečiojo asmens bendro ūkio vedimu, bendra jungtine veikla, o taip pat priimant teismo sprendimą bus pasisakyta dėl ieškovės sudarytos kredito sutarties pobūdžio, lėšų panaudojimo ir turės įrodomąją vertę šioje civilinėje byloje vertinant ieškovės reikalavimų pagrįstumą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovė L. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria nutarta sustabdyti civilinė bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024 ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens A. P. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
11.1. Atsakovo pateiktame prašyme sustabdyti civilinę bylą ir skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad tarp dviejų teismuose nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. jog civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024 nustatyti faktai dėl paskolos sutarties (kredito sutarties) pobūdžio turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje ir, kad tokių faktų bylą nagrinėjantis Panevėžio apylinkės teismas pats negali nustatyti.
11.2. Paskolos sutartis su paskolos davėju AS Inbank filialu sudaryta ir gauti pinigai buvo panaudoti atlikti turto remontą ir pagerinimą pastate, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. šios aplinkybės ir yra nagrinėjamos Panevėžio apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-4406-1103/2024. Tuo tarpu Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024 paskolos teisiniai santykiai, susiję su paskolos davėju AS Inbank filialu nenagrinėjami. Atsakovas priešieškiniu reikalavimą dėl paskolos sutarties pripažinimo solidaria pareiškė tik tuo tikslu, kad būtų sustabdyta Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4406-1103/2024.
11.3. Atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024, prašydamas pripažinti prievolę solidaria, priešieškinyje jokių apskritai faktinių aplinkybių nenurodė, kadangi atsakovui aplinkybės dėl šios prievolės sudarymo apskritai nebuvo žinomos, o pateiktu priešieškiniu tik pareiškė formalų reikalavimą paskolos sutartį (prievolę paskolos davėjui) pripažinti solidaria. Atsakovas nenurodė ir jam net nėra žinoma nei kada, nei su kuo nei kokiu pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis. Atsakovui nėra žinoma kokią sumą ieškovė pasiskolino iš paskolos davėjo AS Inbank filialo. Paskolos gavėja buvo tik ieškovė, t. y. tiek paskolos sudarymo metu, tiek ir šiuo metu ieškovė prieš paskolos davėją (kreditorių) AS Inbank filialą yra vienintelė skolininkė. Ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, o šalių santykiai jau buvo nutrūkę, paskolos sudarymo aplinkybės atsakovui nebuvo žinomos ir su juo tartasi niekada nebuvo. Civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024 esantys įrodymai tik patvirtina, kad paskolos sutarties administravimo mokestį bei visas einamąsias įmokas mokėjo ir iki šiol moka tik ieškovė. Atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024 nepateikė absoliučiai nei vieno įrodymo ir/ar argumento dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu prievolė prieš paskolos davėją AS Inbank filialą galėtų būti pripažinta solidaria. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024 atsakovas yra A. P., tuo tarpu Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4406-1103/2024 atsakovu yra H. P..
11.4. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta kokių faktų, kurie galėtų būti nustatyti tik išnagrinėjus bylą dėl paskolos sutarties pripažinimo solidaria prievole, įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia tokia reikšminga, kad, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta. Teismas nemotyvavo, kodėl ir kokie faktai negali būti nustatyti nagrinėjant bylą, iškeltą dėl kompensacijos už turto pagerinimą pagrindu. Vien tai, kad tam tikros civilinei bylai reikšmingos aplinkybės, kaip paskolos sutartis, bus nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo taikyti civilinės bylos sustabdymo instituto.
11.5. Skundžiama nutartis prieštarauja proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principams, kadangi tokia nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas visiškai neapibrėžtam laikotarpiui.
Atsiliepimas
12. Ieškovė L. S. pateikė prašymą priimti naują rašytinį įrodymą – AS Inbank filialo 2025 m. sausio 17 d. atsiliepimą į priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-114-1051/2025 (buvęs Nr. e2-5510-1051/2024). Nurodė, kad pateiktas įrodymas patvirtina, jog kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta išimtinai ieškovės reikmėms (poreikiams) tenkinti ir ši paskola laikoma asmenine ieškovės paskola.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Ieškovė L. S. pateikė prašymą priimti naują rašytinį įrodymą – AS Inbank filialo 2025 m. sausio 17 d. atsiliepimą į priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-114-1051/2025.
15. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
18. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas sustabdė civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5510-1051/2024, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. CPK 162³ straipsnyje reglamentuota, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
20. CPK skiriami privalomi (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai, kurių esminis skirtumas tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.
21. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022).
23. Aplinkybę, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje teismo nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).
24. Teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Kadangi civilinės bylos sustabdymas sukelia reikšmingas neigiamas pasekmes proceso operatyvumo principo įgyvendinimui ir sudaro kliūtis vieno iš esminių civilinio proceso tikslų – kuo greitesnio teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo – pasiekimui, teismas, nagrinėdamas civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu klausimą, privalo tiksliai nustatyti bylų tarpusavio ryšį ir šių bylų įrodinėjimo dalyką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios pareigos tinkamai neįvykdė.
25. Nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar ieškovė atsakovu leidimu pagerino atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nurodžiusi argumentus ir pateikusi įrodymus, kokiu būdu tarp ginčo šalių susiklostė santykiai, kokius pagerinimus ieškovė atliko, kiek jie kainavo, kad ieškovė buvo pasiėmusi kreditą, kad tokiems pagerinimams atlikti ieškovė turėjo atsakovų leidimą, o atsakovai su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.
26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Šiaulių apylinkės teisme yra inicijavusi kitą civilinę bylą Nr. e2-114-1051/2025 (buvęs Nr. e2-5510-1051/2024) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kurioje ieškinys pareikštas trečiajam asmeniui A. P.. Nurodytoje byloje trečiasis asmuo A. P. pateikė priešieškinį, kuriame be su vaikais susijusių reikalavimų (dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo), taip pat reiškė kitus reikalavimus. Ieškovas prašė nustatyti, jog automobilis, kiti kilnojamieji daiktai bei šuo yra bendroji ieškovės ir trečiojo asmens nuosavybė, priklauso ginčo šalims lygiomis dalimis, prašė priteisti kompensaciją už nurodytus kilnojamuosius daiktus ir šunį, taip pat prašė nustatyti, kad piniginė prievolė pagal kredito sutartį yra ginčo šalių solidari prievolė.
27. Trečiasis asmuo priešieškinio reikalavimus, pareikštus Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-114-1051/2025, grindžia tuo, kad ginčo šalis siejo faktiniai santuokiniai santykiai, todėl byloje turėtų būti sprendžiami ir turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei jo padalijimo klausimai, taip pat teigia, jog ginčo šalims gyvenant bendrai buvo paimti kreditai skirti šeimos poreikiams tenkinti, todėl jie turi būti pripažinti solidariais. Nurodytoje byloje trečiasis asmuo taip pat teigė, kad kreditas buvo paimtas automobiliui įsigyti.
28. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia, kad nagrinėjama civilinė byla ir Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla yra taip susijusios, jog Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją reikšmę šiai civilinei bylai.
29. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kyla dėl atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo ir su juo susijusių aplinkybių, o Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl ieškovės ir trečiojo asmens galimo bendro gyvenimo metu įgyto turto ir prievolių paskirstymo tarp nurodytų asmenų. Šios aplinkybės esminės teisinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai neturi. Esminę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai turi tai, ar buvo atlikti nekilnojamojo turto pagerinimai, ar ieškovė turėjo atsakovų leidimą pagerinti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą.
30. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šias teisiškai reikšmingas aplinkybes gali ir privalo nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, šalys šias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius argumentus ir įrodymus yra pateikę į nagrinėjamą bylą.
31. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje bus nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimais, kurios turės esminę teisinę reikšmę priimant procesinį sprendimą šioje byloje.
32. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje teismo nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino klausimo dėl civilinės bylos sustabdymo išnagrinėjimui svarbias aplinkybes, neteisingai įvertino civilinių bylų tarpusavio ryšį ir įrodinėjimo dalyką, neatsižvelgė į civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtį. Dėl to atskirasis skundas patenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama skundžiamoje dalyje ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – civilinę bylą atsisakoma sustabdyti iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-114-1051/2025 (buvęs Nr. e2-5510-1051/2024) ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atsisakyti sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje e2-114-1051/2025 (buvęs Nr. e2-5510-1051/2024).