Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų H. P. ir Z. O. P. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4406-1103/2024 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams H. P. ir Z. O. P. dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Atskiraisiais skundais atsakovai H. P. ir Z. O. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo dėl laikinosios apaugos priemonės taikymo. Atskirieji skundai grindžiami šiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

8.3. Teismas nesigilino į ieškovės ieškinio reikalavimo taikyti turto areštą pagrįstumą ir būtinybę.

9. Atsiliepimais į atskiruosius skundus ieškovė L. S. prašo atmesti atsakovų atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutarties, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir ieškovės išlaidas, susijusias su atstovo advokato paslaugų apmokėjimu. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

9.2. Vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, iš kurio palankaus ieškovei sprendimo atveju išieškojimo metu būtų galima priteisti ieškiniu reikalaujamą kompensaciją už šio turto pagerinimą, šiuo metu yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

13. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo, teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo yra grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog pagal ieškovės nurodytus reikalavimus ir duomenis jos ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, todėl konstatuotina, kad pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.

15. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo, pasisakytina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).

16. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

17. Akcentuotina, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, jog priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021). Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie nesąžiningą atsakovo elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-516/2023). Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti nustatyta ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-341-464/2023).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir ribojimų atsakovams taikymą iš esmės grindė tuo, jog pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, tačiau pažymėtina, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jiems nepalankų teismo sprendimą. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti atsakovų galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovai iki bylos iškėlimo arba po bylos iškėlimo (bylos nagrinėjimo metu) ėmėsi veiksmų savo turtą sumažinti, jį slepia (paslėpė), apsunkino ar panašiai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos.

19. Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam atsakovų turtui – atliko įrašą viešame registre, uždraudžiant atsakovams H. P. ir Z. O. P. perleisti kitiems asmenims jiems nuosavybės teise priklausantį pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šis turtas nėra ginčo tarp ieškovės ir atsakovų objektas, ieškovė nepretenduoja į šį turtą daiktinių teisių prasme, o būsimas teismo sprendimas nepakeis šio turto teisinės būklės.

20. Akcentuotina, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus siekdami sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-910/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022).

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Nagrinėjamoje byloje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė negali būti palikta galioti nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones – atliktas įrašas viešame registre, uždraudžiant atsakovams H. P. ir Z. O. P. perleisti kitiems asmenims jiems nuosavybės teise priklausantį pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones – atliktas įrašas viešame registre, uždraudžiant atsakovams H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perleisti kitiems asmenims jiems nuosavybės teise priklausantį pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.