- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e2-293-558/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02641-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- M. J.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2020 m. rugsėjo 28 d.
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rasai Zymonienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui M. G., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje M. J. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nustatyti, kad atsakovas M. G. yra nepilnamečio vaiko M. S., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas; nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti vaiko motinai; priteisti iš atsakovo M. G. 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu santuokos sudarę nebuvo. Šalys susipažino 2013 metais ir pradėjo gyventi kartu. Praėjus keletui mėnesių ieškovė suprato, kad laukiasi ir apie tai informavo atsakovą. Po keleto dienų atsakovas pasakė, kad išvyksta į Kauną ir pas ieškovę daugiau nebegrįžo. Vėliau atsakovas paskambinęs pasakė, kad jam vaikų nereikia. (duomenys neskelbtini) ieškovė susilaukė dukters M. S.. M. G. po dukros gimimo buvo atvykęs vieną kartą, kai dukrai buvo 6 mėnesiai, pasiimti savo likusių daiktų. Atsakovas pasakė, kad dukra panaši į jį ir daugiau ieškovė jo nematė. Prašo nustatyti, kad atsakovas yra ieškovės vaiko M. S. tėvas. Atsakovas visiškai nesirūpina savo vaiku, kaip dukra auga, ar ji sveika, ar jai nieko netrūksta. Mergaitė nuo pat gimimo gyvena su ieškove, todėl gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Iš atsakovo dukros išlaikymui prašo priteisti po 200 Eur nuo vaiko gimimo iki dukros pilnametystės. Ieškovės pajamos per mėnesį iš darbo užmokesčio sudaro 600 Eur, šios sumos nepakanka vaiko poreikiams patenkinti, todėl prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ir atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas M. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog niekada nebuvo informuotas, kad ieškovė laukiasi jo vaiko, apie tai sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus. Atsakovas pažymi, kad su ieškove tikrai 2013 metais susipažino, tačiau kartu niekada negyveno. Jis du kartus buvo apsilankęs pas ieškovę (vieną kartą 5 dienas, kitą kartą 7 dienas). Atsakovas prašė byloje skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja, tačiau dėl prašomo priteisti iš jo išlaikymo dydžio po 200 Eur, nesutiko, nes tai neatitinka abiejų šalių turtinės padėties bei nepilnametės dukters poreikių. Mano, kad ieškovės nurodyti nepilnametės dukters poreikiai yra neprotingai išdidinti. Taip pat turi būti įvertintas tas faktas, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna specialią išmoką skirtą nepilnametės dukters išlaikymui iš Lietuvos Valstybės, sudarančią 50 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. po 60 Eur. Tai yra šia pinigų suma turi būti mažinamas prašomas priteisti išlaikymas nepilnametei dukrai. Atsakovas nurodo, kad ieškovė iš gaunamų lėšų niekaip negali pati skirti dukros išlaikymui po 200 Eur, nes dar augina kitus du nepilnamečius vaikus. Atsakovo pajamos, susijusios su darbo santykiais, sudaro apie 800 Eur, iš kurių turi išlaikyti save, tris nepilnamečius vaikus. Jokio registruotino nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, kurios yra įgytos kreditų pagrindu. Sutiktų dukros išlaikymui per mėnesį teikti po 75 Eur iki jos pilnametystės. Su išlaikymo įsiskolinimu, kuris sudaro 7 200 Eur kategoriškai nesutinka, nes ieškovė apie vaiko gimimą jo niekada neinformavo ir susidaręs įsiskolinimas yra pačios ieškovės neveikimo pasekmė. Taip pat dukra, prieš trejus metus buvo mažesnė, tad akivaizdu, kad jos poreikiai tuo metu buvo mažesni. Atsakovas prašė, jeigu DNR ekspertizė patvirtintų jo tėvystę dukros M. S. atžvilgiu, nustatyti detalią su dukra bendravimo tvarką.
Atsakovas M. G. pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog atlikus genetinės tėvystės tyrimą buvo nustatyta 99,999994 procentai, jo tėvystė dukros M. S. atžvilgiu, tačiau atsakovas pažymi, kad su dukros motina jis niekada negyveno, dukrai yra 6 metai, o pati ieškovė J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jau 5 metus ji kartu su nepilnamete dukra ir kitais vaikais gyvena su trečiuoju asmeniu M. J.. M. S. savo tėvu laiko M. J., nes jis kartu šeimoje gyvena, mergaitę su juo sieja glaudūs santykiai, todėl atsakovas mano, kad turi būti nustatyta socialinė tėvystė ir ieškinį prašo atmesti visa apimtimi. Jeigu teismas nuspręs priešingai, prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, nes jis visiškai neatitinka vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties. Atsakovas 2017 m. liepos 8 d. sudarė santuoką su A. A.. Jis turi tris nepilnamečius vaikus: L. G., V. G., D. G.. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė turi tris išlaikytinius, o atsakovas keturis išlaikytinius. Sutiko teikti dukros išlaikymui po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka tais pačiais motyvais, kurie nurodyti pirminiame atsiliepime į ieškinį.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad tarnybos darbuotojai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Ieškovė su draugu M. J. ir 3 vaikais gyvena jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 78 kv. m. ploto gyvenamajame 2 kambarių name su visais patogumais. Namas šildomas kietuoju kuru, namuose tvarkinga, švaru. Vaikams skirtas kambarys yra antrame namo aukšte, berniuko ir mergaičių erdvės atskirtos baldais, ateityje planuojama įrengti pertvarą. Motinos teigimu, M. tėvas apie mergaitę nesidomėjo nuo jos gimimo, ją aplankė tik vieną kartą, kai jai buvo šeši mėnesiai, daugiau nesidomėjo jos augimu, vystymusi, ugdymu. M. lanko lopšelį – darželė (duomenys neskelbtini) du kartus per savaitę lanko šokių studiją (duomenys neskelbtini) už šokius moka 16 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) uždirba 560 Eur per mėnesį bei gauna 210 Eur išmokas vaikams. Šeima Tarnybai nėra žinoma. Tarnybos nuomone, J. S., šiuo metu tinkamai rūpinasi savo nepilnamete dukra M., sudaro jai tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Mano, kad geriausius vaiko interesus atitiktų M. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai negalėjo išklausyti atsakovo nuomonės dėl ieškinio reikalavimų, nes nuvykus ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), šio buto savininkė paaiškino, kad atsakovas yra jo sūnaus draugas, jie kartu dirba (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu jis niekada negyveno.
Teismo posėdžio metu ieškovė J. S. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad su atsakovu susipažino 2013 metais, apie 3 – 4 mėnesius gyveno kartu, neužilgo sužinojo, kad laukiasi, apie tai informavo atsakovą. Atsakovas išvyko į Kauną ir daugiau pas ją nebegrįžo. Kai mergaitei buvo šeši mėnesiai atsakovas buvo atvykęs pas ieškovę į namus ir tada jis pirmą kartą pamatė mergaitę. Atsakovas pasakė, kad jis nesiruošia išlaikyti dukros, sakė palikti jį ramybėje. Nepilnametė dukra specialiųjų poreikių neturi yra sveika. Mergaitė lanko šokių būrelį, kurio kaina per mėnesį yra 16 Eur, taip pat ji ketina mokytis muzikos mokykloje, nori groti pianinu. Ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus. Nurodė, jog gauna už dukrą per mėnesį 100 Eur valstybės išmoką. Dukros poreikių lentelėje, kuri nurodyta ieškinyje 180 Eur suma maistui per mėnesį, ieškovė dalina iš trijų (trys nepilnamečiai vaikai) ir tai sudarytų kiekvienam vaikui po 60 Eur suma per mėnesį, išlaidos drabužiams – 50 Eur per mėnesį, išlaidos buitinėms ir higienos prekėms - 10 Eur, išlaidos būsto išlaikymui: komunaliniai ir kiti mokesčiai (vaikui tenkanti dalis) – 18 Eur, išlaidos šokių būreliui per mėnesį – 16 Eur, vaistams, vitaminams – 10 Eur, išlaidos atostogoms, laisvalaikiui – 15 Eur. Jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro 670 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovė būsto nebenuomoja, nes turi įsigijusi su trečiuoju asmeniu M. J. po ½ dalį žemės sklypo su jame esančiu sodo pastatu, kuriame visi ir gyvena. Su trečiuoju asmeniu M. J. gyvena kartu apie dvejus metus. Vaikų poreikius ji tenkina viena, M. J. prie ieškovės vaikų išlaikymo neprisideda, tačiau jis perka kurą namo šildymui, prisideda prie komunalinių mokesčių, paskolos dengimo. Nepilnamečiui sūnui L. jo tėvas teikia išlaikymą per mėnesį po 128 Eur, taip pat prisideda papildomai, per vaiko gimtadienį duoda 100 Eur, dukros A. tėvas išlaikymo neteikia, nes jis yra agresyvus žmogus, todėl ieškovė bijo kreiptis į teismą dėl dukros išlaikymo priteisimo. Iš Bigbank turi paėmusi paskolą 6 000 Eur, kurios dengimui per mėnesį moka po 90,99 Eur. Prašo ieškinį tenkinti ir nustatyti, kad atsakovas yra vaiko tėvas, o ne trečiasis asmuo.
Teismo posėdžio metu atsakovas M. G. nurodė, jog 2013 m. susipažino su ieškove, 2 – 3 savaites pagyveno kartu, tačiau jam nusibodo rūpintis ieškovės vaikais ir paliko jos namus. Apie dukrą M. S. jis sužinojo tik gavęs teismo dokumentus. Anksčiau jis dirbo (duomenys neskelbtini) tačiau dėl COVID-19 jis buvo priverstas išeiti iš darbo, nes tiek darbuotojų nebereikėjo. Šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje, gauna 320 Eur pašalpos bei iš Sodros moka kas mėnesį po 24 Eur. Atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus. Šiuo metu yra sudaręs santuoką, su sutuoktine augina nepilnametį sūnų, sutuoktinė per mėnesį gauna 180 Eur vaiko auginimo išmokų. Jokio turto jis neturi, yra dviejų automobilių valdytojas, moka paskolą. Jis dukrą matė du kartus, mergaitė su juo nekalbėjo. Bendrauti jis su ja nesiruošia, mano, kad turėtų būti pripažintas M. S. socialinis tėvas M. J.. Sutiktų dukrai mokėti nuo 80 Eur iki 100 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nesutinka su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. J. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad su ieškove kartu gyvena dvejus metus, santuokos sudarę nėra, bendrų vaikų neturi. Jis gerai sutaria su nepilnamete M. S., tačiau jos labai artimai neprisileidžia, mergaitė žino, kad jis nėra jos biologinis tėvas, o socialiniu tėvu jis nesutinka būti, nes neaišku, ar su ieškove jie kartu gyvens, ar ne, gali jų keliai ir išsiskirti. Mergaitė turi biologinį tėvą, todėl jis ir turi būti juo pripažintas. Trečiasis asmuo prisideda prie namo išlaikymo (prisideda prie paskolos mokėjimo, moka komunalinius mokesčius, nupirko briketų namo šildymui už 40 Eur). Jis dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 430 Eur, atskaičius mokesčius. M. J. turi vieną nepilnametę dukrą, tačiau išlaikymo jai neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Rasa Zymonienė nurodė, kad Tarnyba palaiko ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, atsižvelgiant į vaiko interesus, nes atsakovo nurodyta aplinkybė, kad mergaitės nepažįsta ir jam sunku bendrauti su dukra, nėra ta priežastis nepripažinti atsakovui tėvystės dukros atžvilgiu. Reikėtų atsakovui kreiptis į psichologą dėl ryšio su dukra atkūrimo. Taip pat palaikė kitus reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo bei dukros gyvenamosios vietos nustatymo su motina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. S., gimusi (duomenys neskelbtini) yra ieškovės J. S. dukra (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 11), kurios gimimas buvo įregistruotas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo pagrindu išduotas gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės J. S. ir atsakovo M. G. santuoka sudaryta nebuvo.
Dėl tėvystės nustatymo
Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
Į bylą yra pateiktas genetinis tėvystės tyrimas, atliktas šalių iniciatyva EasyDna Lietuva UAB „Purepro LT“, remiantis kuriuo nustatyta, jog M. G. tėvystės tikimybė M. S. atžvilgiu yra 99,999994 procentai (elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 59).
Atsakovas prašo nustatyti M. J. socialinę tėvystę M. S. atžvilgiu. Trečiasis asmuo M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad socialiniu tėvu jis nesutinka būti, nes neaišku, ar su ieškove jie kartu gyvens, ar ne, gali jų keliai ir išsiskirti, jis mergaitės artimai neprisileidžia. Byloje yra pateiktas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nepilnametės M. S. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 11TSD – 933, kuriame nepilnametė nurodė, jog namuose gyvena dėdė M., kuris yra antrasis jos tėtis. M. pasakojo, kad ji turi dar vieną tėtį, kuris yra tikrasis jos tėtis, vardu M. su kuriuo norėtų susipažinti, susitikti, bendrauti. Tokiu atveju turi būti nustatyta ar trečiojo asmens ir vaiko emocinis bei psichologinis ryšys yra pakankamai stiprus, kad galima būtų daryti išvadą, jog trečiojo asmens tėvystė turėtų būti nustatyta, nepaisant vaiko teisės žinoti savo tikrąją kilmę. Visus šiuos klausimus teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, nes vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje tokie faktai nenustatyti, kad trečiąjį asmenį ir nepilnametę M. S. sieja stiprus emocinis ryšys. Aplinkybė, kad M. J. gerai sutaria su mergaite, šiuo metu gyvena vienuose namuose, negali būti pagrindas tėvystei nustatyti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė J. S. ir trečiasis asmuo M. J. nėra sudaręs santuokos, ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus nuo skirting vyrų, su M. J. bendrų vaikų neturi, todėl sutiktina su trečiojo asmens išsakytais argumentais, jog ieškovės ir jo keliai gali išsiskirti, todėl nenustačius vaiko ir trečiojo asmens stipraus emocinio bei psichologinio ryšio (mergaitė norėtų pažinti tikrą tėtį, su juo bendrauti, matytis), nagrinėjamoje byloje prioritetas teikiamas biologinei tėvystei, kuri yra susijusi kraujo ryšiais.
Atsižvelgiant į tai, teismas nustato, kad M. G. yra vaiko M. S., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), o nepilnametė M. S. – yra jo dukra. Atsakovui M. G. išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė palikti nepilnametei dukrai esamą pavardę, atsakovas šiam prašymui prieštaravimų nepareiškė.
Kadangi dėl šio prašymo ginčo nekilo, nustačius tėvystę, tėvų sutarimu nepilnametei M. S. paliekama esama pavardė.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Byloje nekilo ginčo dėl nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamosios vietos nustatymo. Tarnyba nustatė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, užtikrina jos teisę augti vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Byloje nėra duomenų apie netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą dukrai.
Dėl nurodyto, ieškinys yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. S. (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas su tokia išlaikymo suma nesutiko, teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui sutiktų mokėti nuo 80 Eur iki 100 Eur.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.
Į bylą pateikta šalių nepilnametės dukters išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimo lentelė, kurią ieškovė teismo posėdžio metu patikslino: vidutinės mėnesio išlaidos maistui – 60 Eur, drabužiams ir avalynei – 50 Eur, vaistams, vitaminams – 10 Eur, higienos prekėms apie 10 Eur, atostogoms, laisvalaikiui – 15 Eur, komunalinėms paslaugoms apie 18 Eur, išlaidos šokių būreliui per mėnesį – 16 Eur, viso 179 Eur. Nurodė, kai dukrai sukaks septyneri metai reikės pirkti nuolatinį važiavimo autobusu bilietą į mokyklą, kurio kaina per mėnesį sudaro 5 Eur. Taip pat dukra labai nori mokytis groti pianinu muzikos mokykloje. Ieškovė nurodė, jog visas savo gaunamas lėšas išleidžia vaikų poreikių tenkinimui, visiems vaikams perka kartu, todėl čekių nėra išsaugojusi, dukra pradėjo lankyti mokyklą, todėl akivaizdu, kad poreikiai yra padidėję.
Pagrindinis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sumą įrodymas yra asmeniškai jos surašyta vaiko poreikių lentelė, tačiau jokių nurodytų išlaidų pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Išlaidos, tokios kaip maistui namuose, drabužiams, avalynei, higienos ir buities reikmenys, komunaliniams mokesčiams, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, vaiko papildomo ugdymo poreikiais. Teismo vertinimu, ieškovės teismo posėdžio metu nurodyti M. S. poreikiai 179 Eur per mėnesį, kuriai už mėnesio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sueis 7 metai, negalėtų patenkinti, bent minimalių vaiko poreikių.
Remiantis į bylą pateiktais bei teismo iniciatyva surinktais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė J. S. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro apie 921,09 Eur (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 29-31). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/8 ūkinio pastato, bei ½ dalis žemės sklypo su jame esančiu sodo pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių ieškovė neturi. Duomenų, kad ieškovė turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jos darbingumo lygį byloje nėra; ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus.
Iš pateiktos į bylą (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 6 d. pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį atsakovas M. G. nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. gavo pajamų iš viso 2 110,71 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba, nustatyta, kad registruotas užimtumo tarnyboje, jam mokama išmoka, kuri sudaro 308,72 Eur. Viešųjų registrų duomenimis atsakovas nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, tačiau yra dviejų automobilių T. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Atsakovas yra sudaręs su UAB „mogo Lt“ dvi transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartis, iš kurių mokamos mėnesinės įmokos, už automobilį T. P. mokama po 259,81 Eur, o už automobilį V. P. - 372,50 Eur. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jo darbingumo lygį byloje nėra Atsakovas turi keturis nepilnamečius vaikus.
Analizuojant šalių turtinę padėti, galima teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Ieškovė yra dirbanti gauna nuolatines pajamas, turi asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Atsakovas šiuo metu nedirba, jam mokama socialinė išmoka, tačiau atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl turi imtis visų įmanomų priemonių darbo paieškoms, o ne visą naštą perkelti vienai vaiko motinai. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi įsipareigojimų kredito įstaigai, teismo vertinimu, negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo pareigos tinkamai išlaikyti savo nepilnametę dukterį, nes vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, o tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba vertintina, kad tai yra laikini nesklandumai. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Teismo vertinimu, nepilnametės dukros poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį po 340 EUR. Įvertinus tai, kad kas mėnesį yra mokama po 100 Eur vaiko pinigų išmoka, kuri pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką tėvų teikiamas išlaikymas vaikui mažintinas šia suma, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų išlaikytinių skaičių, į tai, kad didesnė išlaikymo našta, nagrinėjamu atveju, tenka motinai, todėl teismas nediferencijuoja šio dydžio ir iš atsakovo M. G. nepilnametės dukros M. S., gimusios (duomenys neskelbtini) naudai priteistinas 120 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2019 m. spalio 30 d., iki jos pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė J. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 7 200 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, skaičiuojant kas mėnesį po 200 Eur.
Ieškovė Tarnybos specialistei nurodė, taip pat teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas vaiko nematęs, neteikia jokio išlaikymo. Atsakovas taip pat patvirtino, kad dukters nematęs, išlaikymo neteikė.
Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikui išlaikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai. Tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Kaip nurodyta šiame sprendime, atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį. Atsakovas per 36 mėnesius, teikdamas po 120 Eur per mėnesį, privalėjo prisidėti prie dukros išlaikymo 4 320 Eur suma. Teismas konstatuoja, kad iš atsakovo priteisiamas 4 320 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei J. S. yra suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškovės ieškinys dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 150 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 d.).
Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 130 Eur (120 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 4 320 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Iš viso iš atsakovo priteistina 280 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovei yra suteikta teisinių paslaugų už 289,28 Eur (2020 m. rugsėjo 23 d. pažyma Nr.(12.33) PT-3982, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų).
Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis) .
Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkintas 80 procentų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 231,42 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - „Swedbank“, AB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei pritei-siamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020 00970).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas, o M. S. jo –dukra.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 120 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. spalio 30 d.) iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 320 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nepilnamečio vaiko M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 231,42 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro 42 ct) valstybės naudai už ieškovei J. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Įsiteisėjusios teismo sprendimo kopiją išsiųsti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuj, kad šis įregistruotų M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymą, padarytų pakeitimus M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.