- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-144-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01567-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- M. P.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. P. dėl negrąžintos kredito dalies, mokėjimo (pelno) palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių), delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. P., prašydama priteisti iš atsakovo 6 247,85 Eur negrąžinto kredito dalį, 509,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 5 d.), 97,35 Eur tarpininkavimo mokestį iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 5 d.), 23 proc. dydžio (2 021,77 Eur) negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 247,85 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 23 d.), 773,27 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 5 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 23 d.), 30,59 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 418 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 7 400 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 984,64 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 23 proc.), 1 127,07 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2025 m. kovo 23 d. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2022 m. birželio 29 d. pranešimu nuo 2022 m. liepos 5 d. nutraukė Sutartį su atsakovu. Po sutarties nutraukimo atsakovas su ieškove tinkamai neatsiskaitė.
3. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (įteikiant pranešimą darbovietės administracijai). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priėmė teismo sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – teismas nusprendė priteisti iš atsakovo M. P. ieškovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 6 247,85 Eur negrąžinto kredito dalį; 509,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2022 m. liepos 5 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos); 97,35 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki 2022 m. liepos 5 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos); 23 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolių), apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 5 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 23 d.) nuo likusio pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio: nuo 2022 m. liepos 23 d. – 66,25 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 107,99 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. – 105,51 Eur; nuo 2022 m. spalio 23 d. – 102,99 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 23 d. – 100,42 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 23 d. – 97,80 Eur; nuo 2023 . sausio 23 d. – 95,12 Eur; nuo 2023 m. vasario 23 d. – 92,40 Eur; nuo 2023 m. kovo 23 d. – 89,63 Eur; nuo 2023 balandžio 23 d. – 86,80 Eur; nuo 2023 m. gegužės 23 d. – 83,92 Eur; nuo 2023 m. birželio 23 d. – 80,98 Eur; nuo 2023 m. liepos 23 d. – 77,98 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. – 74,93 Eur; nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. – 71,82 Eur; nuo 2023 m. spalio 23 d. – 68,65 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 23 d. – 65,42 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 23 d. – 62,13 Eur; nuo 2024 m. sausio 23 d. – 58,78 Eur; nuo 2024 m. vasario 23 d. – 55,36 Eur; nuo 2024 m. kovo 23 d. – 51,87 Eur; nuo 2024 m. balandžio 23 d. – 48,32 Eur; nuo 2024 m. gegužės 23 d.– 44,70 Eur; nuo 2024 m. birželio 23 d. – 41,01 Eur; nuo 2024 m. liepos 23 d. – 37,25 Eur; nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. – 33,42 Eur; nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. – 29,51 Eur; nuo 2024 m. spalio 23 d. – 25,53 Eur; nuo 2024 m. lapkričio 23 d. – 21,48 Eur; nuo 2024 m. gruodžio 23 d. – 17,34 Eur; nuo 2025 m. sausio 23 d. – 13,13 Eur; nuo 2025 m. vasario 23 d.– 8,84 Eur; nuo 2025 m. kovo 23 d. – 4,49 Eur; 30,59 Eur delspinigius; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 384,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
5. Teismas, ištyręs ir formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kredito suteikimo išrašą, 2022 m. gegužės 23 d. raginimą, 2020 m. birželio 29 d. pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, standartinę informaciją apie kreditą), konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs visą vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 6 247,85 Eur negrąžinto kredito dalies sumą.
6. Teismas pažymėjo, kad šalių Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta Sutarties Specialiojoje dalyje, – 23 proc.) palūkanas (Sutarties bendrosios dalies 1.7, 1.10, 1.15, 2.1 punktai), todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 509,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2022 m. liepos 5 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), priteisimo.
7. Dėl tarpininkavimo mokesčio teismas pabrėžė, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 1 127,07 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės. Teismo vertinimu, Sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimų, be to, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatų, taip pat Sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („9,90 procento (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“) turinį ir pobūdį, teismas nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.284 straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytas sąlygas ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, teismas pripažino negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
8. Teismas pažymėjo, kad iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Pažymima, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Teismas nurodė, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Teismas, vadovaudamasis mokėjimo grafiku, atsižvelgęs į tai, kad iki Sutarties nutraukimo, 2022 m. liepos 5 d., atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 97,35 Eur, nusprendė šią sumą priteisti ieškovei iš atsakovo, o reikalavimo dėl likusios dalies 773,27 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, netenkinti.
9. Dėl negautų pajamų (nuostolių) teismas nurodė, kad iš vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir jame esančio mokėjimų grafiko matyti, jog kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtina pelno palūkanų suma yra apskaičiuota nuo kiekvieną mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Vadinasi, tinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu atveju pagal mokėjimo grafiką laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 5 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo data) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 23 d.) ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti mokėjimo palūkanų sumą, apskaičiuotą taikant vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytą 23 proc. metinę palūkanų normą nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Teismas pabrėžė, kad nėra pagrindo šiuo laikotarpiu ieškovės negautas pajamas skaičiuoti nuo visos atsakovo negrąžintos kredito sumos (6247,85 Eur), nes toks mokėjimo palūkanų skaičiavimas vartojimo kredito sutartyje nebuvo numatytas. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 247,85 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 23 d.) nusprendė tenkinti iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisti 23 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2022 m. liepos 5 d., iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 23 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti negrąžintos vartojimo kredito likučio sumos.
10. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Ieškovė atsakovui apskaičiavo 30,59 Eur delspinigių. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas laiku prievolės neįvykdė, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 30,59 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių dalį dėl: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 773,27 Eur negautas pajamas (nuostolius); 2) pakeisti reikalavimo dalį dėl negautų pajamų (palūkanų forma) skaičiavimo, atitinkamai nurodant pamėnesiui teisingus kredito likučius, nuo kurių skaičiuojama 23 proc. negautų pajamų suma; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nepagrįsta teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apelianto pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis apeliantei už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, jos priežiūra, informacijos teikimu, sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data, apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis. Jis laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme. Apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 proc. taikomo mokesčio, o jį visą.
11.2. Atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, ji praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiama principinė verslo subjekto teisė gauti pelną.
11.3. Tarp šalių yra susiklostę tarpusavio skolinimo santykiai, kuriuose dalyvauja kreditorių (investuotojų) daugetas, tarpininkas arba kitaip – platformos operatorius (apeliantas) bei paskolos gavėjas (atsakovas). Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apelianto vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliantu susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesu.
11.4. Apeliantė savo ruožtu jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl to apeliantė prašė priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
11.5. Sudarydamos sutartį, šalys susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį Sutartyje. Atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą. Tarpininkavimo mokestis buvo numatytas kaip ketinama gauti bendros kredito kainos dalis.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Remiasi Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kurioje nurodoma, kad negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties pabaigos, yra laikomos patirtais nuostoliais. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad visas tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių ji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo (Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnis, 11 straipsnis).
11.7. Nurodoma, kad teismas, iš atsakovo priteisdamas 23 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2022 m. liepos 5 d., iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 23 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti negrąžintos vartojimo kredito likučio sumos, klaidingai nurodo mėnesinius nesumokėtus kredito sutarties likučius. Pagal pateiktą mokėjimo grafiką, 2022 m. liepos 23 d. kredito likutis yra 5 761 Eur, bet ne 66,25 Eur, 2022 m. rugpjūčio 23 d. nesumokėtas kredito likutis yra 5 634,24 Eur, bet ne 107,99 Eur, 2022 m. rugsėjo 23 d. kredito likutis – 5 505,05 Eur, bet ne 105,51 Eur ir t. t.
12. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 773,27 Eur negautų pajamų, vertinamų kaip tarpininkavimo mokestis, ir negautų pajamų (palūkanų forma) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. kovo 22 d. sudarė Sutartį (vartojimo kredito), kuria atsakovui buvo suteiktas 7 400 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 3 984,64 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 23 proc.), 1 127,07 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2025 m. kovo 23 d. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, 2022 m. birželio 29 d. pranešimu nuo 2022 m. liepos 5 d. nutraukė Sutartį su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas tarpininkavimo mokestį priteisė tik iki Sutarties nutraukimo, t. y. priteistas 97,35 Eur Eur tarpininkavimo mokestis, apskaičiuotas iki 2022 m. liepos 5 d. Apeliantė prašo sprendimą už akių pakeisti ir priteisti 773,27 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 5 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. kovo 23).
17. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.3.1 punktuose taip pat nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
18. Sutarties specialiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Bendra tarpininkavimo mokesčio suma – 1 127,07 Eur. Iš pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad į atsakovo mokėtinas mėnesines įmokas taip pat yra įtrauktas tarpininkavimo mokestis, t. y. jis išskaidytas visam Sutarties vykdymo laikotarpiui. Jis yra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą (Bendrųjų Sutarties sąlygų 1.8 punktas). Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje sumatyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti, grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų mėnesio įmokų dydį.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Vis dėlto nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad pagal esmę tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo).
20. Vadovaujantis gausia ir išplėtota apygardos teismų praktika šios kategorijos bylose, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt.). Nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., todėl negali reikalauti ir tarpininkavimo mokesčio už šį laikotarpį.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
22. Ieškovė ieškinyje nuostolius (negautas pajamas) išskyrė dviem aspektais: 1) ieškovo, o tiksliau – paskolų davėjų (vartotojų), kurie investavo į Sutartį, negautos pajamos (nuostoliai), pasireiškiančios negautomis mokėjimo (pelno) palūkanomis už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos; 2) ieškovo negautos pajamos (nuostoliai), pasireiškiančios negautu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos.
23. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nurodyta, kad, be kitų mokėtinų sumų, kredito gavėjas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino suėjimo privalo sumokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs (t. y. pradelstus mokėjimus), tarp jų ir tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį. Apeliantė Sutartyje aiškiai įvardino, kad palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Jokių kitų kriterijų negautoms pajamoms apskaičiuoti ieškovė Sutartyje nenurodė. Tai reiškia, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog tik palūkanos bus laikomos bendrovės negautomis pajamomis. Kiti nurodyti mokėjimai, atsižvelgiant į šalių išreikštą valią, nėra laikytini negautomis pajamomis.
24. Be to, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kaip jau nurodyta, tarpininkavimo mokestis buvo išdėstytas mėnesinėmis įmokomis (grafike jis įvardijamas kaip preliminarus). Sutarties 5.2 punktu susitarta, kad vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendrąja prasme, nutraukus Sutartį, atsakovas taip pat yra atleidžiamas nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo (Sutarties 5.2 punktas) (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1027-524/2022). Taip pat teismų praktikoje iš esmės analogiškose bylose, dalyvaujant tai pačiai ieškovei, laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021 ir kt.).
25. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už suteikiamas paslaugas. Apeliantė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos. Atimant teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, apeliantė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiama verslo subjekto teisė gauti pelną.
26. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pagal sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas apeliantės patiriamas išlaidas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas iš anksto, tik po to išdėstomas į mėnesio įmokas, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, pagal bendrųjų sutarties sąlygų nuostatas, tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas kaip tam tikras procentas (šios sutarties atveju – 9,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį. Taigi iš esmės tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas kaip tam tikra procentinė kasmėnesinė įmoka. Ieškovė, prašydama priteisti nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį nuo sutarties nutraukimo iki jos pabaigos dienos, nepateikė jokių įrodymų, jog ji patyrė nurodytos sumos dydžio nuostolių. Apeliantės paaiškinimai apie tarpininkavimo mokesčio esmę yra abstraktaus pobūdžio: nepaaiškinta, kokią sumą sudaro kiekvienas iš jos nurodytų atliekamų administravimo veiksmų. Kaip jau minėta, tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Apeliantei motyvuojant savo pelno siekį per tarpininkavimo mokestį, nėra aišku, kodėl vartojimo kredito gavėjas turi finansuoti tarpininkės platformos atnaujinimą.
27. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti konkrečias bendrovės išlaidas. Akivaizdu, jog šias išlaidas iki sutarties nutraukimo padengia kas mėnesį nuo mokėtinos kredito įmokos apskaičiuojama tam tikra tarpininkavimo mokesčio suma, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kiek ir kokių išlaidų patyrė administruodama atsakovo sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovo skolą po sutarties nutraukimo. Taigi nurodytų argumentų pagrindu teigtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, jį skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties įvykdymo.
Dėl negautų pajamų priteisimo (palūkanų forma)
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei iš atsakovo priteisdamas 23 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2022 m. liepos 5 d., iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 23 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti negrąžintos vartojimo kredito likučio sumos, klaidingai nurodo mėnesinius nesumokėtus kredito sutarties likučius. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, nes, kaip matyti iš ieškovės pateikto mokėjimo grafiko ir pirmosios instancijos teismo išdėstytų sumų, teismas nurodė ne atitinkamą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likutį, o iš karto apskaičiuotą kiekvieną mėnesį mokėtiną sumą (pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likutį).
29. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantė prašo teismo „pakeisti reikalavimo dalį dėl negautų pajamų skaičiavimo atitinkamai nurodant pamėnesiui teisingus kredito likučius nuo kurių skaičiuojasi 23 proc. negautų pajamų suma.“ Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo, ieškiniu buvo prašoma „priteisti Ieškovui (duomenys neskelbtini), AB, į. k. (duomenys neskelbtini), iš Atsakovo, M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 23,00 proc. (2021,77 Eur) negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6247,85 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-03-23)“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, apeliaciją suprantant kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę (revisio prioris instantiae), vadovaujamasi apeliacinio proceso principu, draudžiančiu reikšti naujus materialinius teisinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo ieškovės ieškinį pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas pakeisti paties reikalavimo dalį.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė argumentus, susijusius ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Todėl teisingai nurodė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 23 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2022 m. liepos 5 d., iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 23 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti negrąžintos vartojimo kredito likučio sumos, konkrečiai išdėstydamas kiekvieną mėnesį mokėtiną sumą.
31. Įvertinęs ieškiniu pareikštų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai proporcingai sumažino ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Įvertinęs visus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, todėl sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.