- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2-10362-797/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04821-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Darius Krasauskas
- Kategorijos
sekretoriaujant Eglei Urbonavičienei, dalyvaujant ieškovui L. Š., jo atstovui advokatui Dariui Krasauskui, trečiajam asmeniui A. G., pirmame posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei Ingai Šimaitienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei G. M., trečiajam asmeniui A. G. dėl tėvystės nuginčijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinį palaiko, prašo nustatyti, kad jis nėra biologinis atsakovės vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti gimimo akto įrašą grafoje „Duomenys apie tėvą“, kur nurodyta, kad E. Š. tėvas yra L. Š., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jam ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Š.. Su atsakove nebuvo susituokęs, tėvystę pripažino pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, dukrą priėmė kaip savo nuo pat gimimo momento, daugiau nei metus laiko vaiką augino kartu su G. M.. Šalys nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai. Dukra E. Š. šalims išsiskyrus, liko gyventi su atsakove, kuri 2017 m. spalio mėn. prisiteisė iš jo išlaikymą dukrai. Šalims gyvenant atskirai, jis teikė vaikui išlaikymą, su dukra susitikdavo, kai leisdavo motina. Susitikimų metu E. į jį reaguodavo kaip į tėtį. 2018-04-24 E. Š. buvo perduota jam, kadangi motina jos neprižiūrėjo, dukra buvo palikta svetimam asmeniui, kuris nebegalėjo susisiekti su vaiko motina. Kai dukrą buvo pasiėmęs auginti, ją prižiūrėjo, rūpinosi, E. jį vadindavo tėčiu, tuo metu tarp jų buvo emocinis ryšys. Dviem mėnesiams vaiką buvo išvežęs pas močiutę, nes išvyko dirbti į užsienį. Jo motina G. Š. pasidarė DNR testą (močiutė-anūkė) ir giminystės tikimybė buvo nustatyta labai maža – indeksas 0,0042. Jis taip pat kreipėsi į teismo medicinos specialistus ir gavo išvadą, kad nėra biologinis E. Š. tėvas. Nuo to momento E. nebesirūpino. E. Š. pagal laikinojo apgyvendinimo aktą buvo perduota globėjui. Nuo 2019-02-21 jis visiškai nebendrauja su dukra, jos nelanko, nepalaiko su ja jokio ryšio, nesidomi jos pomėgiais, poreikiais, nedalyvauja jos auklėjime, nebeteikia išlaikymo, tarp jų nėra susiformavę tėvo ir dukros santykiai. Šalims pradėjus gyventi skyrium, jo dvasinis ir emocinis ryšys su dukra praktiškai nutrūko. Dukra jis rūpinosi iki buvo atliktas DNR testas ir paaiškėjo, kad ji ne jo biologinė dukra. Kai pasidarė DNR testą, dukrai nieko nebejaučia, nuotraukų su dukra neišmetė. Neturi jokių duomenų, kas galėtų būti biologinis E. tėvas.
Ieškovo atstovas prašo tenkinti ieškinį, nes atlikta ekspertizė patvirtino, jog ieškovas nėra biologinis E. Š. tėvas. Tarp tėvo ir vaiko emocinis ryšys yra nutrūkęs, vaikas emociškai prisirišęs prie senelių, su kuriais ir gyvena.
Atsakovei G. M. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į posėdį neatvyko. Iš įkalinimo įstaigos ji paleista, ji susiskambina su savo motina, žino apie posėdį, bet jokios pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, pasak artimųjų, jai tai nėra svarbu, nes dukra ji nesirūpina.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. G. su ieškiniu sutinka ir paaiškino, kad E. yra pas juos nuo 2019 m. vasario mėnesio. E. nori gyventi su seneliais. Išlaikymo tėvai neteikia. Emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo buvo. Kas galėtų būti biologinis vaiko tėvas, jis nežino, nėra kito tėvo minėjusi ir vaiko motina. Atsakovė nesirūpina dukra, tik kartais paskambina, važinėja po užsienio šalis, jai žinoma, kad yra byla teisme dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau savo nuomonės nepareiškė.
Institucijos atstovė pateikė išvadą, kad 2018-04-24 ieškovas L. Š. atvykęs į skyrių nurodė, jog nori ir sugebės rūpintis savo nepilnamečiu vaiku E. Š. Iki tėvystės nustatymo tyrimo, t. y. iki 2019 m., ieškovas rūpinosi, augino ir auklėjo savo nepilnametį vaiką. Augant E. Š. pas tėvą L. Š., skyrius nebuvo nustatęs vaiko teisių pažeidimų. Ieškovas L. Š. augino ir gyveno kartu su E. Š., vesdavo ir pasiimdavo ją iš darželio, domėjosi dukros pasiekimais, skyrė jai savo dėmesį. Skyriaus specialistams apsilankius pas ieškovą namuose, pastebėta, kad ieškovas savo nepilnamečiu vaiku rūpinasi tinkamai, vaikui buvo sudarytos visos sąlygos jo vystymuisi ir ugdymui, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog nėra tarp jo ir E. Š. susiformavę tėvo ir dukters santykiai. E. Š. dėl mažo vaiko amžiaus dar negali suformuoti savo nuomonės ir pozicijos dėl santykių su tam tikru asmeniu, tačiau vaikui yra labai svarbus emocinis ryšys su tuo asmeniu. Šalys atskirai pradėjo gyventi nuo 2017 metų rugsėjo, iki tol jie gyveno kartu, kaip šeima. O nuo 2018 m. balandžio mėnesio L. Š. išreiškė savo valią, kad nori rūpintis savo nepilnamete dukra E. Š.. Todėl šis faktas paneigia ieškovo argumentą, jog, šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovo dvasinis ir emocinis ryšys su dukra praktiškai nutrūko. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, šiuo atveju yra susiformavusi socialinė tėvystė, tarp vaiko ir tėvo buvo emocinis ryšys. Ieškovas teigia, kad jis vaiko nelanko, nesidomi, neteikia išlaikymo, nebendrauja, nelaiko jos savo dukra, todėl nuginčijus tėvystę nepilnamečio vaiko interesai šiuo atveju nenukentės. Tačiau gana ilgą laiką ieškovas savo noru pripažino tėvystę, rūpinosi nepilnamečiu vaiku kaip savo. Skyriaus specialistams apsilankymo metu ieškovas nesakė, kad neturi iš ko pragyventi, kad finansiškai sunku išlaikyti, kad nepajėgus pasirūpinti, nors nuo 2018-07-23 buvo registruotas darbo biržoje, ieškovas tvirtino, kad myli mergaitę, koridoriuje ant sienos kabėjo nuotraukos, kuriose ieškovas su E., matėsi, kad emocinis ryšys, ypatingai iš tėvo pusės, buvo labai stiprus. Institucijos išvada, kad nuginčijus L. Š. tėvystę nukentės nepilnametės E. Š. interesai, nes nėra duomenų apie vaiko tėvą, apie jį niekas nežino, tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu yra įrašytas L. Š., motina - G. M.. Gimimo įrašas padarytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 145. Iš notaro patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo matyti, kad L. Š. prašo pripažinti jį E. Š. tėvu. (duomenys neskelbtini) prašymas įrodo, kad G. M. prašo įregistruoti E. Š. gimimą, vaiko tėvu nurodant L. Š.. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0032/19 nurodyta, kad L. Š. nėra biologinis E. Š. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. DNR tėvystės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad tariamas tėvas L. Š. nėra biologinis ištirto vaiko E. Š. tėvas, tėvystės tikimybė yra 0 procentų. E. Š. globėjas teigia, jog nežinoma, kas gali būti E. tėvu, to nežino ir ieškovas L. Š.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Ji nesirūpina savo dukra, kuriai nustatyta laikinoji globa. VTAS elektroniniame laiške nurodyta, kad G. M. tėvai žino tik tiek, kad ji paskutiniu metu buvo Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Belgijoje, su artimaisiais Lietuvoje nesusisiekia, su dukra E. ryšio nepalaiko.
Ieškovas prašo nuginčyti tėvystę, nes jis nėra biologinis vaiko tėvas ir nuo sužinojimo nėra praleidęs senaties termino kreiptis į teismą. Tvirtino, kad dukra nustojo rūpintis tada, kai gavo DNR tyrimą, tada atsisakė dukters ir ja nesirūpins.
Vaiko kilmė patvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.138 -3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma pagal CK 3.140 straipsnio reglamentavimą. Tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, tėvystė nustatoma vyrui, pripažįstančiam tėvystės faktą, padavus CK trečiosios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimą arba teismo sprendimu nustačius tėvystę (CK 3.140 str. 4 d.). Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str. 1 d.). Taigi, tėvystės pripažinimas galimas tik su vyro, laikančio save vaiko tėvu, žinia ir sutikimu bei esant raštu išreikštai tokiai jo valiai.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi, tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant pirmiausiai į vaiko interesus (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str., LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios santuokos. Ieškovas pripažino, jog yra atsakovės dukters E. Š. tėvas ir išreiškė valią būti įrašytas E. tėvu gimimo įraše. Nuo vaiko E. Š. gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugsėjo mėnesio šalys gyveno kaip šeima ir augino vaiką kartu. Šalims išsiskyrus, dukra E. Š. liko gyventi su atsakove. LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2017-10-02 Šiaulių apylinkės teismo įsakymu priteistas iš L. Š. išlaikymas vaikui E. Š.. 2018-04-24 E. Š. buvo perduota ieškovui L. Š.. Šiaulių apylinkės teismo 2019-02-27 nutartimi leista paimti nepilnametę E. Š. iš vaiko motinos G. M. ir vaiko tėvo L. Š., nes jis atsisakė dukros, teigdamas, jog nėra jos biologinis tėvas. Nuo 2019-03-01 nepilnametei E. Š. nustatyta laikinoji globa. Laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. G..
Pagal CK 3.150 straipsnio 2 dalį nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, teismų praktikoje CK 3.150 straipsnio 2 dalis ir CK 3.146 straipsnio 2 dalis taikoma sistemiškai: tėvystė nuginčijama, kai siekiama nustatyti tikrąjį vaiko tėvą. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, šiuo pagrindu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, 2016-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 2018-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, VAT 2016-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-885-614/2016, PAT 2015-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-899-212/2015).
Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (LAT 2018-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).
Ieškovas teigia, kad tarp jo ir E. nėra susiformavę tėvo ir dukters santykiai. Su šiuo ieškovo argumentu teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prieštarauja pats sau. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dukrą priėmė kaip savo nuo pat gimimo momento, daugiau nei metus laiko vaiką augino kartu su G., gyvenant atskirai jis teikė vaikui išlaikymą, su dukra susitikdavo, susitikimų metu E. į jį reaguodavo kaip į tėtį, kai dukrą buvo pasiėmęs auginti, ją prižiūrėjo, rūpinosi, E. jį vadindavo tėčiu, tuo metu tarp jų buvo emocinis ryšys, nuotraukų su dukra neišmetė. Trečiasis asmuo A. G. patvirtino, kad emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo buvo. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gana ilgą laiką ieškovas savo noru pripažino tėvystę, rūpinosi nepilnamečiu vaiku kaip savo. Skyriaus specialistams apsilankymo metu ieškovas nesakė, kad neturi iš ko pragyventi, kad finansiškai sunku išlaikyti, kad nepajėgus pasirūpinti, ieškovas tvirtino, kad myli mergaitę, koridoriuje ant sienos kabėjo nuotraukos, kuriose ieškovas ir E., matėsi, kad emocinis ryšys, ypatingai iš tėvo pusės, buvo labai stiprus. Iš institucijos išvados matyti, kad 2017-04-20, 2017-04-21, 2017-05-02, 2017-05-10, 2017-05-15 socialiniai darbuotojai lankėsi G. M. ir L. Š. namuose. Apsilankymo metu buvo siekiama išsiaiškinti dėl 2017-04-17 įvykusio konflikto. Socialiniai darbuotojai pasiūlė tarpininkauti dėl psichologo konsultacijų šeimai, tačiau pagalbos buvo atsisakyta. Pasak G. M., jie turi specialistą, pas kurį ruošiasi lankytis. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad šeima gyvena tvarkingai, rūpinasi nepilnamečiu vaiku, L. Š. išlaiko šeimą. Buvo nustatyta, kad jų šeimą netikslinga įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2018-04-20, 2018-04-24 buvo gauti pranešimai, kad G. M. nesirūpina, neprižiūri savo nepilnamečio vaiko: palieka E. Š. pas nepažįstamus asmenis, o pati po kelias paras dingsta. 2018-04-24 L. Š., atvykęs į skyrių, paaiškino, kad jis prižiūrės savo nepilnametę dukrą E. Š.. Nurodė, jog yra dirbantis, turi pajamų, būstą, todėl sugebės tinkamai pasirūpinti dukra. 2018-05-22 buvo gauta informacija, jog E. Š. lanko Šiaulių lopšelį-darželį „Kūlverstukas“. Mergaitę atveda ir pasiima tėvas L. Š.. Nurodyta, kad nepilnametis vaikas atvedamas laiku, tvarkingai aprengta, išsimiegojusi. Paaiškinta, kad tėvas rūpinasi vaiko pasiekimais, bendrauja su pedagogais. Nuo 2018-05-27 iki 2018-07-20 E. Š. gyveno pas senelius, nes L. Š. buvo išvykęs į Švediją. 2018-08-06 skyriuje buvo gautas G. M. prašymas, kad nebūtų leista L. Š. rūpintis jų nepilnamečiu vaiku. Buvo teigiama, kad tėvui vaikas nerūpėjo, vaiko auginime L. Š. nedalyvavo. Pasak G. M., L. Š. nori rūpintis dukra, kad nereikėtų mokėti išlaikymo. Prašyme nurodyta, kad jis būna agresyvus, smurtautojas, neatsakingas, linkęs į narkotikus, lošėjas. G. M. prašė patikrinti, ar tėvas L. Š. tinkamai rūpinasi dukra, ar sudaro saugias sąlygas vaikui augti jo namuose. Pagal gautą prašymą, Skyrius 2018-09-03 atliko vertinimą, vaikui E. Š. grėsmės lygiui nustatyti. Buvo aplankyta L. Š. šeima ir patikrintos nepilnametės E. Š. gyvenimo ir buities sąlygos. Grėsmės lygis nebuvo nustatytas. 2018-08-31 skyriaus atstovai lankėsi ieškovo šeimoje, surašytas šeimos aplankymo aktas. Buvo nustatyta, kad ieškovas gyvena senelei J. Š. priklausančiame dviejų kambarių bute su visais komunaliniais patogumais. Apsilankymo metu buvo švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai vaikui augti ir vystytis. L. Š. nurodė, kad jis savo dukra rūpinasi, tinkamai auklėja, veda į lopšelį - darželį „Kūlverstukas“, „Aguonėlių“ grupę. 2018-09-11 skyriuje gauta Šiaulių lopšelio - darželio „Kūlverstukas“ informacija dėl E. Š.. Nurodyta, kad nepilnametę dukrą E. Š. atveda ir pasiima tėvas L. Š.. Taip pat nurodyta, kad nepilnametė tvarkingai aprengta, pailsėjusi, tėvas domisi vaiko pasiekimais, jis tinkamai rūpinasi E. Š.. 2019-01-28 telefonu gautas pranešimas, jog L. Š. išsiaiškino, kad ji nėra jo biologinė dukra, todėl nori nedelsiant jos atsisakyti. Pranešėjos teigimu, vaiko motina yra įkalinimo įstaigoje, užsienyje. Apsilankymo metu nustatyta, kad L. Š. nebenori auginti E., gavęs DNR ketina kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. L. Š. išreiškė norą, kad toliau E. Š. rūpintųsi jos senelė ar prosenelė. L. Š. nurodė, jog gyvena iš santaupų, kurių neužtenka minimaliems poreikiams tenkinti. Jo teigimu, jam pragyventi padeda mama ir senelė. Nuo 2019-01-31 ieškovo šeimai buvo paskirta atvejo vadyba. Buvo išsiaiškinta, kad L. Š. atsisako auginti E. Š., nes ji nėra jo biologinis vaikas. 2019-02-21 į skyrių buvo atvykęs L. Š. ir paaiškino, kad DNR tyrimai parodė, kad jis nėra nepilnametės E. Š. biologinis tėvas, todėl nebenori ir neturi galimybės auginti E. Š., atsisako toliau ja rūpintis (CPK 178, 185 str.).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad ieškovas ne tik pripažino tėvystę, bet tarp jo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, yra emocinis ryšys, nes ieškovas dukrą augino, rūpinosi daugiau nei dvejus metus. Nors pastaruoju metu ieškovas tėvo ir vaiko santykių neplėtojo, tačiau tai lėmė tyrimo rezultatai. Šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas nurodydamas, kad dukra rūpinosi iki buvo atliktas DNR testas, o kai pasidarė DNR testą, dukrai nieko nebejaučia. Šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog ieškovo kaip tėvo ir vaiko santykiai faktiškai nebuvo susiformavę. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad ieškovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui prieš daugiau nei 3 metus, kartu prisiėmė su tuoi susijusias pareigas, kurių negali lengvabūdiškai atsisakyti. Aplinkybė, jog E. gerai sutaria, turi emocinį ryšį su globėju A. G., nepaneigia tėvystės svarbos (CPK 178, 185 str.).
Ieškovas nenurodė jokių duomenų, kas galėtų būti biologinis vaiko tėvas. Atsakovė bylos proceso eiga nesidomėjo, atsiliepimo neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, duomenų apie galimą biologinį tėvą nepateikė. Trečiasis asmuo A. G. bei institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie vaiko biologinį tėvą nieko nežino. Įvertinus aplinkybę, kad biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, spręstina, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d., CPK 185 str.).
Ieškovas ieškinį grindžia DNR testu, kuris patvirtina, kad L. Š. nėra biologinis vaiko E. Š. tėvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų, o i tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 2 dalies ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų (LAT 2016-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Teismo vertinumu, egzistuojant ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Tai traumuotų vaiką psichologiškai. Nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą (CK 3.161 str., CPK 185 str.).
Vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, įvertinus tai, kad vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus, teismas sprendžia, kad esamos tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų turėti tėvą bei užtikrinantį vaiko turtines ir neturtines teises, sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą, todėl ieškinys atmestinas (CK 3.3 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).
Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, atsakovė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, todėl ieškinį atmetus, jos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.153 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.