Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei G. M., trečiajam asmeniui A. G. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė G. M. atsiliepimo nepateikė.

4. Institucijos atstovė pateikė išvadą, kad iki tėvystės nustatymo tyrimo, t. y. iki 2019 m., ieškovas rūpinosi, augino ir auklėjo savo nepilnametį vaiką. Augant E. Š. pas tėvą L. Š., skyrius nebuvo nustatęs vaiko teisių pažeidimų. Ieškovas L. Š. augino ir gyveno kartu su E. Š., vesdavo ir pasiimdavo ją iš darželio, domėjosi dukros pasiekimais, skyrė jai savo dėmesį, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog nėra tarp jo ir E. Š. susiformavę tėvo ir dukters santykiai. E. Š. dėl mažo vaiko amžiaus dar negali suformuoti savo nuomonės ir pozicijos dėl santykių su tam tikru asmeniu, tačiau vaikui yra labai svarbus emocinis ryšys su tuo asmeniu. Šalys atskirai pradėjo gyventi nuo 2017 metų rugsėjo, iki tol jie gyveno kartu, kaip šeima. O nuo 2018 m. balandžio mėnesio L. Š. išreiškė savo valią, kad nori rūpintis savo nepilnamete dukra E. Š. Todėl šis faktas paneigia ieškovo argumentą, jog, šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovo dvasinis ir emocinis ryšys su dukra praktiškai nutrūko. Nors ieškovas teigia, kad jis vaiko nelanko, nesidomi, neteikia išlaikymo, nebendrauja, nelaiko jos savo dukra, todėl nuginčijus tėvystę nepilnamečio vaiko interesai šiuo atveju nenukentės, tačiau gana ilgą laiką ieškovas savo noru pripažino tėvystę, rūpinosi nepilnamečiu vaiku kaip savo. Skyriaus specialistams apsilankymo metu ieškovas tvirtino, kad myli mergaitę, koridoriuje ant sienos kabėjo nuotraukos, kuriose ieškovas su E., matėsi, kad emocinis ryšys, ypatingai iš tėvo pusės, buvo labai stiprus. Nuginčijus ieškovo L. Š. tėvystę nukentės nepilnametės E. Š. interesai, nes nėra duomenų apie vaiko tėvą, apie jį niekas nežino, tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą ir nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

12. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laiko jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl ginčo esmės.

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia nuginčyti vaiko gimimo liudijime įrašą, jog jis yra vaiko tėvas, savo poziciją grindžia atliktu DNR testu, taip pat teigia, jog tarp jo ir mažamečio vaiko nėra susiformavusio socialinio – emocinio tėvo ir vaiko santykio, mergaite rūpinosi pakankamai neilgą laiką (nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugsėjo m. ir nuo 2018 balandžio 24 d. iki 2019 vasario 21d.), ir dar tuo laikotarpiu, kai mergaitė buvo kūdikis. Ieškovo nuomone, tiek vaiko amžius, tiek minėtas laikotarpis negalėjo ir nesukūrė abipusių tamprių psichologinių socialinių ryšių, ką įrodo ir ieškovo elgesys sužinojus, kad jis nėra biologinis tėvas. Apeliantas apeliuoja į tai, kad kasacinio teismo praktikoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra suformuotos tokios taisyklės, kaip nurodė teismas, kad jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir nuginčijus tėvystę vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, tai asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, nesudaroma galimybė nuginčyti tėvystę.

15. Atsakant į šiuos apelianto argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra akcentuojami vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas, kuris vyrauja situacijose, kai vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą, vaikai pareiškėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje P. K. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.). Be to, EŽTT jurisprudencijoje svarbia aplinkybe laikoma tai, ar, atmetus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo pagal pareiškėjų reikalavimą, vėliau pats vaikas, sulaukęs pilnametystės, turės galimybę ją nuginčyti pagal nacionalinės teisės normas (žr. EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08). Kita vertus, EŽTT praktikoje pripažįstama, kad tam tikrose situacijose poreikis ginti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus gali būti laikomas pakankamai svarbiu, pateisinančiu vaiko ir jo socialinių tėvų teisės į pagarbą jų privačiam ir šeimos gyvenimui apribojimą (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12).

16. Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyminės prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. Š. tėvas yra ieškovas L. Š., motina – atsakovė G. M. Ieškovo tėvystė pripažinta jo paties savanorišku pareiškimu (CK 3.141 straipsnio 1 dalis). Šalys santuokos sudariusios nebuvo. Nuo vaiko E. Š. gimimo (data neskelbtina) iki 2017 m. rugsėjo mėnesio šalys gyveno kaip šeima ir augino vaiką kartu. Šalims išsiskyrus, dukra E. Š. liko gyventi su atsakove. LITEKO duomenys patvirtina, kad 2017-10-02 Šiaulių apylinkės teismo įsakymu priteistas iš L. Š. išlaikymas vaikui E. Š. (data neskelbtina) E. Š. buvo perduota ieškovui L. Š. Šiaulių apylinkės teismo 2019-02-27 nutartimi leista paimti nepilnametę E. Š. iš vaiko motinos G. M. ir vaiko tėvo L. Š., nes jis atsisakė dukros, teigdamas, jog nėra jos biologinis tėvas. Nuo 2019-03-01 nepilnametei E. Š. nustatyta laikinoji globa. Laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. G., tačiau nuo vaiko gimimo ieškovas buvo faktinis vaiko tėvas. Gyvenant atskirai su atsakove, ieškovas teikė vaikui išlaikymą, su dukra susitikdavo, susitikimų metu E. į jį reaguodavo kaip į tėtį. Kai dukrą buvo pasiėmęs auginti, ją prižiūrėjo, rūpinosi, tinkamai auklėjo, vedė į lopšelį – darželį, domėjosi vaiko pasiekimais, E. jį vadindavo tėčiu, tuo metu tarp jų buvo emocinis ryšys, ką nurodė pats ieškovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad skyriaus specialistų apsilankymo metu, ieškovas neminėjo, jog neturi iš ko pragyventi, kad finansiškai sunku išlaikyti, kad nepajėgus pasirūpinti. Priešingai, institucijos specialistams ieškovas tvirtino, kad myli mergaitę. Specialistai užfiksavo, jog koridoriuje ant sienos kabėjo nuotraukos, kuriose ieškovas ir E., matėsi, kad emocinis ryšys, ypatingai iš tėvo pusės, buvo labai stiprus. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė.

18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė remdamiesi tuo, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, konkrečiai: 1) vaiko interesą išsaugoti susiformavusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą; 2) jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad asmuo, įstatymo pagrindu pripažintas vaiko tėvu, įgyja tėvo teises ir pareigas, o tarp jo ir vaiko atsiranda teisiniai tėvystės santykiai nepriklausomai nuo biologinės tėvystės, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma.

19. Apeliaciniame skunde ieškovas ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes – emocinį ryšį tarp jo ir vaiko, nurodo, kad mergaite rūpinosi pakankamai neilgą laiką (nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugsėjo m. ir nuo 2018 balandžio 24 d. iki 2019 vasario 21d.), ir dar tuo laikotarpiu, kai mergaitė buvo kūdikis. Ieškovo nuomone, tiek vaiko amžius, tiek minėtas laikotarpis negalėjo ir nesukūrė abipusių tamprių psichologinių socialinių ryšių, ką įrodo ir ieškovo elgesys sužinojus, kad jis nėra biologinis tėvas. Teigia, jog artimiausi, saugiausi emociniai santykiai susiformavę tarp nepilnamečio vaiko ir senelių. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta iš esmės teisiškai nepagrįstais.

20. Remiantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad tarp ieškovo ir vaiko buvo emocinis ryšys iki tol, kol ieškovas sužinojo nesąs vaiko biologinis tėvas, teismas nustatė įvertinę šiuos byloje esančius įrodymus: ieškovo, trečiojo asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą. Ieškovo teiginius, kad ieškovas per trumpai su vaiku bendravo ir vaikas yra pakankamai mažo amžiaus, kad emociškai prisirištų prie ieškovo, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Būtent tokio amžiaus vaikai, kokio buvo mažametė E. Š., kai ieškovas kartu su ja gyveno, ja rūpinosi, vėliau gyveno kartu savo motinos bute, vedė dukrą į darželį, labiausiai prisiriša prie tėvų, nes tėvai jiems asocijuojasi su saugumo šaltiniu ir nustatydamas šią faktinę aplinkybę (ieškovo ir vaiko emocinį ryšį) pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors pastaruoju metu ieškovas tėvo ir vaiko santykių neplėtojo, tačiau tokį ieškovo apsisprendimą lėmė ne emocinio ryšio nebuvimas, o tyrimo rezultatai, ką patvirtino ir pats ieškovas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog staiga pasikeitęs ieškovo požiūris į mažametį vaiką po DNR testo atlikimo, kurį jis augino nuo gimimo, vėliau pats buvo pasiėmęs auginti ir vaiku rūpinosi, neleidžia spręsti, jog ieškovo kaip tėvo ir vaiko santykiai faktiškai nebuvo susiformavę, o tai, jog E. gerai sutaria, turi emocinį ryšį su globėju A. G., nepaneigia tėvystės svarbos (CPK 178, 185 str.). Dar vienas ieškovo teiginys, kad su ieškiniu sutinka nepilnamečio vaiko seneliai, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio, nes atsižvelgiant į suformuotą tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tėvystės nuginčijimui yra reikšminga ne senelių, su kuriais dabar auga mažametė, nuomonė, o visiškai kitas aspektas.

21. Nagrinėjamu atveju, reikšmingas aspektas, yra tas, jog siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Be to, teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2016 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016). Ši nurodoma teismų praktika, paneigia ieškovo argumentus, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra suformuotos tokios taisyklės, kad jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir nuginčijus tėvystę vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, tai asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, nesudaroma galimybė nuginčyti tėvystę.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek iš pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio garso įrašo, tiek iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmos instancijos teismas nuodugniai išanalizavo visus pateiktus į bylą įrodymus, vertino ieškovo ryšį su dukra ir motyvuotai pripažino, kad ryšys yra susiklostęs bei realiai egzistuoja, mergaitė kito tėvo nežino. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Europos Žmogaus teisių teismo ir kasacinio teismo praktiką tėvystės nuginčijimo bylose (šios nutarties 15-16, 21 punktai) į nustatytą E. Š. ryšį su ieškovu L. Š., į tai, kad kito asmens, kuris galėtų būti E. Š. tėvu, nėra galimybės nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą teikė vaiko ir ieškovo socialiniam – emociniams ryšiams ir aplinkybei, kad pats ieškovas savanoriškai tėvystę pripažino, kito tėvo nėra galimybės nustatyti, todėl atsakovo argumentai, jog teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties.

23. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.