- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-885-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22189-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- D. T.
- Ieškovas
- P. M.
- Kategorijos
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Ona Gasiulytė, Andrius Verikas ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Renatai Anderson, vertėjaujant Jekaterinai Chochlanovai, dalyvaujant apeliantui P. M., jo atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei, atsakovei D. T., VTAS atstovui nesant, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei D. T. dėl tėvystės nuginčijimo arba bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas P. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai sutikslinęs prašė pripažinti, kad ieškovas nėra nepilnamečio vaiko Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas bei panaikinti gimimo akte įrašytą įrašą apie tėvą, o pasitvirtinus faktui, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, ieškovas prašo nustatyti jo pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovė D. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka, jog būtų panaikintas įrašas nepilnamečio jos vaiko gimimo liudijime apie tėvą ir vaikui suteikta motinos pavardė. Atsakovė kad ieškovas visuomet neigė tėvystę, nesiūlė pagalbos, 2012 m. jie bandė kartu auginti vaiką, bet pykosi, planuota šalių santuoka neįvyko. 2014 m. ieškovas susirado ieškovę ir pats panoro suteikti vaikui savo pavardę, notarų biure surašė dokumentą apie tėvystės pripažinimą. Atsakovė nurodė, kad ji visuomet augino dukrą vieną, ieškovas tėvystę neigė, jokios pagalbos vaiko išlaikymui neteikė, todėl ji išėjo gyventi pas motiną, o mergaitė ieškovo neatsimena ir nepažįsta.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, viršydamas pareikštus reikalavimus teismas nustatė vaiko Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. T. ir priteisė iš ieškovo P. M. vaiko Ž. M. išlaikymui po 163 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2014-07-02 iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui mokamas lėšas uzufrukto teise pavedė valdyti atsakovei, sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Teismas taip pat nustatė ieškovo P. M. bendravimo su dukra Ž. M. tvarką. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš D. T. ieškovui P. M. 41,71 Eur žyminio mokesčio, iš P. M. priteisė valstybei 99,68 Eur žyminio mokesčio, iš D. T. valstybės naudai priteisė 6,94 Eur procesinių dokumentų išlaidų, grąžino P. M. 304,10 Eur saugomų teismo depozitinėje sąskaitoje.
Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra įrašyta kaip ieškovo P. M. ir atsakovės D. T. dukra: įrašas apie nepilnametės tėvą gimimo įraše padarytas 2014-02-05, remiantis pakeitimu, padarytu gimimo įraše, 2014-02-25 Vilniaus miesto CMS išdavė Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą, kuriame jos tėvais nurodyti ieškovas ir atsakovė. Šalių santuoka sudaryta nebuvo.
Teismas nurodė, jog pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str., CPK 389 str.). Nors teismas 2014-12-10 nutartimi paskyrė medicininę – biologinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar ieškovas P. M. yra nepilnametės Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, atsakovė su dukra neatvyko į paskirtą teismo ekspertizę. Teismas nurodė, jog atsakovė, pateikusi atsiliepimą į ieškinį, sutiko su ieškiniu dalyje dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau bylos metu atsakovės nuomonė nebuvo stabili ir nekintanti, o byloje surinkti duomenys ir išklausyti parodymai teismo posėdžio metu, paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovas nėra vaiko tėvas.
Jei šalys atsisakė ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti ir kiti įrodomieji faktai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra itin konfliktiška asmenybė, savo ambicijas iškelianti aukščiau nepilnamečio vaiko interesų turėti abu tėvus ir žinoti savo tikrąją kilmę. Abi šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kartu gyveno kurį laiką, skyrėsi, taikėsi, vėl kartu gyveno ir bandė auklėti kartu vaiką, deja, jiems nepavyko. Teismas šių faktinių aplinkybių pagrindu darė išvadą, jog labiau yra tikėtina, kad ieškovas yra nepilnametės Ž. M. tėvas. Ieškovas ir atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tėvas nepilnametei dukrai mokėjo išlaikymą iki ieškinio teismui padavimo dienos. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga taikyti CK 3.148 str. 2 d. analogijos ir laikyti, kad ekspertizės atsisakymas yra laikomas sutikimu, jog ieškovas nėra vaiko tėvas, nes ši įstatymo norma galioja tik vaiko tėvui. Motina ambicingai nusiteikusi tėvo atžvilgiu, siekia pasėti jam abejonę dėl tėvystės, neleisti bendrauti su vaiku, vien dėl to, kad jaučia skriaudą. Tačiau motinos interesas negali būti keliamas aukščiau nepilnametės mergaitės intereso. Ieškovas pripažino save vaiko tėvu, suteikė mergaitei savo pavardę, tą patvirtina į bylą pateikti gimimo įrašas ir jo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Be to, nagrinėjamoje byloje, nuginčijus tėvystę, liktų neaiškus biologinio tėvo nustatymo faktas, todėl iškiltų grėsmė, kad vaikas apskritai liks be tėvo, kas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).
Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik atsakovės teiginiai, kad, jos nuomone, socialinis ryšys su vaiku yra nutrūkęs, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Šioje nagrinėjamoje byloje svarbu, kad vaikas nežino, jog ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas. Nors mergaitė su tėvu matosi ne itin dažnai, VTAS išvadoje konstatavo, kad mažametė nežino tėvelio vardo, tačiau ji norėtų bendrauti su tėčiu, džiaugtųsi, jei jis ateitų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju labai svarbu išlaikyti teisinio statuso aiškumą, vaiko ir tėvo santykių tęstinumą. Ieškovas prieš metus laiko prisiėmė pareigas, kurių negali taip paprastai atsisakyti vien dėl atsakovės neprognozuojamo elgesio. Nors pats ieškovas nurodė, kad atsakovė dažnai susipykus pabrėždavo, kad vaikas yra ne jo, o po savaitės nuo vaiko gimimo ji išėjo iš atsakovo namų gyventi pas motiną. Tačiau, net ir esant tokioms aplinkybėms, ieškovas savo noru pripažino tėvystę, suteikė jai savo pavardę ir nesant teismo sprendimui teikė jai išlaikymą, t.y. vykdė savo įsipareigojimus dukros atžvilgiu gera valia. Dėl išdėstyto teismas laiko, kad atsakovė savo elgesiu tyčia erzina ieškovą, sakydama, kad dukra ne jo, stengdamasi jam sukelti abejones. Viso proceso metu nebuvo įrodyta, kad atsakovė turėjo kitų vyrų, ji negalėjo įvardyti vaiko tėvo, teismo posėdžio metu keitė nuomones, t.y. sakė, kad ji padori ir geros moralės moteris, todėl jai skaudu, kad ieškovas gali abejoti tėvyste, vėliau savo nuomonę pakeitė, sakydama, kad vaikas tikrai ne jo, kad turėjusi kitą vyrą ir pan. Remdamasis CPK 185 str., teismas vertino bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą ir, įvertinęs pačios atsakovės parodymų prieštaringumas, padarė išvadą, jog labiau yra tikėtina, kad ieškovas yra nepilnametės tėvas. Svarstant atsakovo bendravimo su vaiku klausimą ir teismui paklausus dėl pereinamojo laikotarpio, atsakovė šį reikalavimą analizavo. Vadinasi ji negali kategoriškai teigti, kad ieškovas nėra vaiko tėvas. Bendravimo tvarkos analizė nėra reikalingas moteriai, kuri yra visiškai tikra, kad ieškovas nėra ir niekaip negali būti vaiko tėvu, kadangi neleistų bendrauti svetimam vyrui su jos dukra.
Teismas pažymėjo, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, esamos tėvystės nuginčijimas sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą. Ir, nors atsakovė tyčia, jausdama nuoskaudą sako, kad jai pagalbos auginant vaiką nereikia, išlaikymas yra skirtas ne jai, o nepilnametei dukrai. Teismas vertina atsakovės elgesį nesąžiningu, kadangi ji nuolatos į konfliktus įvelia dukrą, kuri kaip paaiškėjo, su tėvu bendrauti nori. Motinos pareiga ne tik šį norą skatinti, bet ir netrukdyti tėvui bendrauti su vaiku, motina, ambicingai teigdama, jog jokiu būdu neleis ieškovui bendrauti su vaiku, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Šiais argumentais teismas manė, kad ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra atmestinas. Teismas taip pat VTAS prašymu viršijo ieškinio ribas ir sprendė, jog nepilnametės Ž. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina D. T. (LR CK 3.169 str.), o iš ieškovo dukrai priteistrinas išlaiktmas, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kadangi ieškovas neprieštaravo, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai ir neginčijo išlaikymo dydžio, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktikoje priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2015-07-01 yra 325 Eur ir bus pakankamas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad iš ieškovo nepilnametės dukters Ž. M. naudai priteistinas 163 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2014-07-02) iki jos pilnametystės (CK 3.194 str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas P. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pripažinti, kad jis nėra vaiko Ž. M. tėvas ir panaikinti apie tai gimimo akte įrašą. Apeliantas nurodo, jog jis kategoriškai nesutinka su teismo įrodymais nepagrįstomis prielaidomis. Atsakovei nepagrįstai atsisakius atlikti medicininę – biologinę ekspertizę, bendrame įrodymų kontekste teismas turėjo tinkamai įvertinti kokie susiklostę vaiko ir tėvo santykiai, kokie yra tėvo ketinimai, kokia vaiko savijauta, požiūris su asmeniu kaip tariamu tėvu. Iš bylos matyti, kad apelianto ryšys su vaiku faktiškai yra nutrūkęs. Ieškovas nepalaikė glaudžių artimų santykių su vaiku nei iki tėvystės pripažinimo, nei po to, paskutinį kartą vaiką matė 2014 m. vasario mėnesį, o dėl tėvystės pripažinimo kreipėsi tik dėl tėvų spaudimo. Svarbu ir tai, kad atsakovė neleidžia apeliantui matytis su vaiku, o nežinodamas DNR rezultatų jis ir pats nebendraus. Jau po teismo sprendimo priėmimo atsakovė rašė SMS žinutes, kad jis ne vaiko tėvas, kad vaikas turi kitą tėvą, kuris jį maitina ir rengia. Byloje nėra bent minimalių duomenų, kurie leistų konstatuoti esant bent minimalius apelianto ir vaiko ryšius. Be to, atmesdamas apelianto ieškinį teismas ateityje užkerta kelią vaikui žinoti kas jo tėvas . Teismas netinkamai aiškino vaiko interesus, nes tarp jų nesant bent minimalaus ryšio vien formalus nustatymas tėvu neatitinka paties vaiko interesų. Teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė neatliko ekspertizės, o priversti ją tai padaryti galimybių nėra. Teismas nepagrįstai pagal analogiją netaikė CK 3.148 str. 2 d. ir CPK 389 str., reglamentuojančio atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę tėvystės nustatymo bylose vertinimą. Teismas neteisingai interpretavo apelianto suabejojimo tėvyste momentą, be pagrindo nurodė, kad jis abejojo dar nėštumo metu. K 3.152 str. 1 d. nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vieneriųmetų senaties terminas. Terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis vaiko gimimo įraše arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą tėvui teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Kadangi apelianto tėvystė buvo pripažinta tik 2014-02-25, senaties terminas nuginčyti tėvystę praleistas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė spręsti kaip vaikui geriau, į ekspertizę nurodė neisianti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo P. M. apeliacinio skundo ribose. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog neapskųstoje dalyje (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.
Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui dalyje dėl tėvystės nuginčijimo panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Kolegija pažymi, kad ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju vaiko tėvystę ginčija pareiškimu tėvystę pripažinęs apeliantas, kuris vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu 2014 m.
Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį reikalavimui nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad bylos duomenimis, apeliantas kreipėsi į teismą nepraleidęs šio termino.
Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138–140 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 3.137 straipsnio 1 dalis).Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma pagal CK 3.140 straipsnio reglamentavimą. Tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, tėvystė nustatoma vyrui, pripažįstančiam tėvystės faktą, padavus CK trečiosios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimą arba teismo sprendimu nustačius tėvystę (CK 3.140 straipsnio 4 dalis). Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Taigi, tėvystės pripažinimas galimas tik su vyro, laikančio save vaiko tėvu, žinia ir sutikimu bei esant raštu išreikštai tokiai jo valiai.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas pripažino, jog yra atsakovės dukters Ž. M. tėvas, ir išreiškė valią būti įrašytas Ž. tėvu gimimo įraše. Nors per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (dukters gimimo) apeliantas kartu su atsakove ir nepilnamete Ž. gyveno vos savaitę mergaitei gimus, vėliau išsiskyrė (ieškovė nurodė išėjusi pas motiną, nes ieškovas tinkamai nesirūpino), po kurio laiko ieškovas ir atsakovė vėl kartu apsigyveno. Kartu kaip šeima jie gyveno tik du mėnesius, tačiau apeliantas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad duodavo pinigų vaikui išlaikyti. Apeliacinės instancijos teisme buvo nurodyta, jog produktais ir pinigais taip pat rėmė apelianto tėvai. 2013 m. vaikui paaugus apeliantas nurodė pradėjęs daugiau bendrauti tiek su atsakove, tiek su vaiku, bet kartu neapsigyveno. Vieno susitikimo metu ji pasiūlė pripažinti tėvystę ir apeliantas sutiko, 2014 m. vasario 25 d. mėnesį buvo įregistruotas vaiko Ž. tėvu. Apeliantas teigia, kad nuo tėvystės pripažinimo vaiką jis aplankė vos du kartus, tačiau išklausius liudytojus paaiškėjo, kad 2014 m. pavasarį tarp šeimų įvyko konfliktas, atsakovė atsisakė atvykti per Šv. Velykas, įsižeidė, nors mergaitė seneliams parviežti leido. Aplinkybę,. Kad iki konflikto šalys vis bandydavo gyventi kartu ir taip palaikė santykius net aštuonerius metus, ketino tuoktis, patvirtina tiek pačių ginčo šalių paaiškinimai žodiniuose teismo posėdžiuose, tiek teisme apklausti liudytojai (šalių tėvai). VTAS patektoje medžiagoje, kuri buvo surinkta dar iki teismo posėdžių pradžios nurodyta, kad bendraujant su atsakovė ši nurodė, jog tėvyste neabejoja, bet yra įsižeidusi dėl ieškinio. Ji nesutinka, kad ieškovas bendrautų su dukra, tvirtino, jog jis niekada nerodė iniciatyvos, vaiko nelankė, ir su ja bendravo tik SMS žinutėmis (b.l. 26-30). Atsakovė atsisakė atlikti DNR tyrimą ir, nors ir buvo įpareigota, su vaiku nenuvyko ekspertizės atlikimui.
Kaip matyti iš bylos, apeliantas ir atsakovė nuolat kartu vaiko neaugino, kaip šeima gyveno epizodiškai, tačiau jų tarpusavio santykiai vis susipykstant ir susitaikant, bandant kurti šeimą tęsėsi ilgą laiką. Nors atsakovas vaiko pats neaugino, jis teikė vaikui išlaikymą, nuvežė vaiką savo tėvams, vėliau seneliai nuolat su vaikaite bendravo, važiuodavo į miestą apsipirkti, Ž. su mama (atsakove) svečiuodavosi pas juos kaime, jai buvo įrengtos sūpynės. Netrukus po apelianto tėvystės pripažinimo įvyko šalių ir jų tėvų konfliktas, kuris ir galėjo nulemti apelianto ryšių su dukra sumažėjimą.
Taigi, byloje nustatytų įrodymų visuma patvirtinta, kad apeliantas ne tik pripažino tėvystę, bet tarp jo ir vaiko yra susiformavę trapūs santykiai. Nors pastaruoju metu apeliantas jo kaip tėvo ir vaiko santykių neplėtojo, vaikas nenurodė, kad nežino apelianto kaip tėvo, paaiškino, kad neprisimeta tėvelio vardo. Mergaitė paaiškino, kad matė tėtę gal du kartus, ji norėtų bendrauti su tėčiu, džiaugtųsi, mergaitė prisimena senelius iš tėvo pusės, kad pas juos svečiuodavosi, gaudavo žaisliukų, jie ją sveikino su gimtadieniu. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog apelianto kaip tėvo ir vaiko santykiai faktiškai nebuvo susiformavę.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo šiuo pagrindu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. T. v. A. A.-T., bylos Nr. 3K-3-304/2010).
Atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, teismų praktikoje CK 3.150 straipsnio 2 dalis ir CK 3.146 straipsnio 2 dalis taikoma sistemiškai: tėvystė nuginčijama, kai siekiama nustatyti tikrąjį vaiko tėvą. Ieškinį tėvystei nuginčyti reiškęs vaiko tėvu save pripažinęs asmuo nepateikė duomenų, kad jo dukra nėra biologinis jo vaikas, o ieškinį nurodė pateikęs nes atsakovė supykusi apie tai jam pasakė. Tariamai kito tikrosios vaiko kilmės apeliantas neįvardijo, o atsakovė aiškina prieštaringai – kartais nurodo neatskleisianti, o kartais – jos tėvu yra apeliantas. Taigi, byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų dėl galimybės nustatyti kitą tėvą ar bent konstatuoti, kad yra kitas, biologinis, tėvas.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir dukters ryšys (teismas nenustatė buvus apelianto bei jo tėvų ir Ž. santykius, vaikas nežino, kad apeliantas gali nebūti jo tėvu), o ryšių sumažėjimą galėjo sąlygoti šeimų konfliktas, o taip pat ir konfliktiškas atsakovės būdas (pav. VTAS darbuotojams ji nurodė neleisianti apeliantui su dukra bendrauti nes įsižeidusi).
Tiek pagrindas tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Toks įrodymas pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, tokiu pripažintinas ir tėvystės nuginčijimo bylose, kai reikalavimą nuginčyti pareiškimu patvirtintą tėvystę reiškia biologinis vaiko tėvas. Tačiau jei tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. v. T. V., bylos Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. D. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-279/2011), tai tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 2 dalies ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų (jos nurodytos nutarties 14–16 punktuose).
Apeliantas tėvystę ginčija remdamasis faktu, kad atsakovė pasakiusi, jog jis nėra vaiko tėvas, o DNR tyrimo atlikti nėra galimybės, nes atsakovė su vaiku atsisako jame dalyvauti. Tačiau jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų bent abejoti, kad apeliantas nėra atsakovės dukters Ž. tėvas, apeliantas nepateikė.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju, atsakovei atsisakius atlikti DNR tyrimą ši viena aplinkybė pati savaime negali nulemti ieškinio patenkinimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta tokių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad apeliantas nėra biologinis vaiko tėvas, tai teismo išvada iš esmės pripažintina atitinkančia materialiosios teisės normas, reguliuojančias vaiko kilmės klausimus.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, faktinių duomenų pagrindu darydamas išvadą, jog atsakovas nenuginčijo savo tėvystės, materialiosios teisės normų dėl tėvystės nuginčijimo nepažeidė, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą ir ekspertizės skyrimą, todėl nėra pagrindo panaikinti sprendimo, o apeliacinio skundo argumentus teismas atmeta kaip nesudarančius pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą.
Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, teisingai paskirstęs įrodinėjimo naštą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą vaiko išlaikymo klausimu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą apeliantui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovė
122), mokėjo 82,55 Eur dydžio žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.