- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-899-212/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- L. J.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-899-212/2015
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08241-2014-5
2015 m. gruodžio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-388-452/2015 pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei L. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė nuginčyti tėvystę vaikų U. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir nustatyti, kad jis nėra jų tėvas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo I. J. atžvilgiu, nes ekspertizė patvirtino, kad jis yra I. J. tėvas. Nurodė, kad jis nėra U. J. tėvas, nes su vaiko motina susipažino būdamas įkalinimo įstaigoje. Pažinties metu atsakovė jau buvo nėščia, jų santuoka įregistruota 2007-07-19. U. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. iki santuokos įregistravimo. Patikėjęs atsakovės geranoriškumu, sutiko pripažinti gimusio vaiko tėvystę, nors ir nebuvo U. biologinis tėvas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio reikalavimo dalyje dėl tėvystės nuginčijimo I. J. atžvilgiu atsakovei L. J. ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo U. J. atžvilgiu atmetė. Šalių santuoka įregistruota 2007-07-19 Vilniaus miesto CMS. 2007-01-19 gimusios U. J. tėvu gimimo liudijime nurodytas L. J.. Civilinės metrikacijos skyriuje vaiko gimimo įrašas įregistruotas pagal 2007-03-20 bendrą tėvų prašymą tėvystei nustatyti. Šalys neginčijo ir byloje pateiktas vaiko gimimo liudijimas patvirtino, kad L. J. ir L. J. yra (duomenys neskelbtini) gimusio I. J. tėvas. 2014-07-31 išduotu vardo, pavardės, tautybės keitimo liudijimu L. J. pakeista pavardė į L. D.. Ekspertizei patvirtinus, kad ieškovas yra I. J. tėvas su 999,9999 % tikimybe, bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies reikalavimo, susijusios su tėvystės nuginčijimu sūnaus atžvilgiu. Todėl teismas ieškovo atsisakymą priėmė bei civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko biologinis tėvas nėra ieškovas L. D., tačiau jis, žinodamas tai, notaro patvirtintu sutikimu pripažino tėvystę ir U. suteikė savo pavardę. Šalys patvirtino, kad nuo santuokos įregistravimo iki ieškovo bausmės atlikimo pabaigos 2013 m. gruodžio mėnesyje, pasimatymu metu L. D. bendravo su U., o vėliau ir su gimusiu sūnumi I.. L. D. kavinėje šventė U. gimtadienį, kartu bendravo per 2014 metų Velykas. Šie faktai ir tai, kad ieškovas pats pasiūlė įsivaikinti mergaitę, patvirtino, kad jis pripažino vaiką kaip savo, su juo bendravo neišskirdamas nuo savo biologinio vaiko. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad bendraujant su nepilnamete U., ši paaiškino, kad pasiilgsta tėčio (L. D.) ir norėtų, kad šis dažniau aplankytų. Mergaitė tėvu pripažįsta ieškovą ir tarp jų egzistuoja vaiko ir tėvo ryšys. Tokiu būdu teismas laikė, kad ieškovo teisinis ir faktinis vaiko pripažinimas ir ryšys šioje byloje buvo nustatytas bei išaiškintas ir šio fakto ieškovas pats neneigia.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog apie tai, kad U. nėra jo dukra jam buvo žinoma nuo vaiko gimimo, tačiau jis sutiko būti įrašytas jos tėvu ir iki 2014 metų neginčijo savo tėvystės. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškinio senaties terminas ginčyti tėvystę praleistas daugiau nei šešerius metus. Teismas laikė, kad atstatyti senaties terminą nėra pagrindo, kadangi svarbių priežasčių, dėl ko ieškovas nesikreipė į teismą iki šiol, jis nenurodė ir reikalavimo dėl ieškinio senaties termino atstatymo nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Nors atsakovė sutiko su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau nenurodė tikrojo vaiko tėvo ir teismui pasiūlius, nereiškė reikalavimo dėl biologinės tėvystės nustatymo. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad norėtų viską palikti taip kaip yra. Reikšminga aplinkybe teismas laikė tai, kad ieškovo kreipimasis į teismą pareikštas tik po to, kai jis, atlikęs ilgalaikę bausmę, nusprendė nutraukti santuoką su atsakove. L. D. tėvystės ginčijimas siejamas su atsisakymu teikti materialinį išlaikymą įsivaikintam vaikui, o ne išskirtinai vadovaujantis vaiko interesais. Objektyvių įrodymų, kad biologinis mergaitės tėvas ketina pripažinti tėvystę, byloje nėra. Tėvystės nuginčijimas vaiko, kuris ieškovą pripažįsta kaip vienintelį ir tikrą savo tėvą, gali psichologiškai traumuoti vaiką, tuo labiau, kad šeimoje auga šalių sūnus, su kuriuo ieškovą sieja biologinė tėvystė ir bendravimas. Tėvystės nuginčijimas siekiant patenkinti ieškovo materialinį interesą – nemokėti išlaikymo, prieštarautų vaiko interesams, nes vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Įvertinus per ilgą laiką susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, šalių elgesį, teismas laikė, kad biologinė tėvystė šiuo atveju praranda aktualumą, nes svarbesni yra vaiko jausmai. Teismas, vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas prieštarautų nepilnametės U. J. interesams, todėl ieškinį netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio mieto apylinkės teismo 2015-06-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo U. J. atžvilgiu patenkinti. Nurodė, jog jis U. J. savo pavardę suteikė jau po santuokos sudarymo su atsakove. Jis tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir 2013 m. gruodžio mėnesį jis iš įkalinimo įstaigos grįžo ne pas atsakovę, o pas mamą gyventi. Atsakovė kartu su vaikais buvo jį aplankiusi keletą kartų įkalinimo įstaigoje, o su U. ir I. matėsi tik 2014-01-19. Todėl akivaizdu, kad tarp šalių ir mažamečių vaikų nebuvo ir negalėjo būti susiklostę jokie faktiniai šeimyniniai santykiai, glaudūs socialiniai, emociniai, psichologiniai ryšiai. Teismas atmesdamas ieškinį sukuria precedentą, kuriuo tiek ieškovas, tiek atsakovė „įpareigoti“ slėpti tikrąją informaciją apie tikrąjį U. tėvą, tėvystę, meluoti mažamečiui vaikui, tuo manipuliuojant vaikui svarbia informacija. Tampa visiškai nebeaišku ar atskleidus U. tikrąją informaciją apie tėvystę nebus pažeidžiamas teismo sprendimas. Toks informacijos slėpimas, manipuliavimas tiesa, vaiko jausmais gali sukelti nepataisomas psichologines, emocines pasekmes vaikui, pakirsti bet kokį pasitikėjimą tokiu institutu kaip „tėvystė, motinystė“ aplamai. Be to, atsakovė šioje dalyje pripažindama ieškinį nurodė, kad jai puikiai yra žinomas tikrasis U. biologinis tėvas ir atsakovės nenoras nustatyti tėvystę, atskleisti tiesos dėl vienai jai žinomų subjektyvių priežasčių, pažeidžia nepilnamečio vaiko teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Pažymi, jog ieškovas turi teisę lankyti sūnų, tačiau teismo sprendimu ieškovas neakivaizdžiai yra įpareigotinas kartu matytis ir bendrauti su įdukra U. ir vėl jai meluoti, slėpti nuo jos ar manipuliuoti informacija apie tėvystę. Ieškovui nenorint matytis ir bendrauti tik su U., neabejotinai bus pažeidžiami jos interesai, tai sukels emocinius, psichologinius pergyvenimus, skausmus. Ieškovo ir atsakovės pozicijos sutapo dėl ieškinio reikalavimo, todėl teismas turėjo spręsti klausimą dėl vaikui U. psichologinės ekspertizės skyrimo, norint išsiaiškinti jos teisėtus interesus ir lūkesčius. Mano, jog teismo sprendimas pažeidžia mažamečio vaiko U. interesus ir lūkesčius, nes slepiant ir manipuliuojant vaikui svarbia informacija, bus sukeltos nepataisomos psichologinės, emocinės pasekmės vaiko sveikatai, normaliai raidai, sampratai apie tiesos institutą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nuo 2006 m. iki 2010 m. gyveno Vilniuje ir kiekvieną mėnesį pas ieškovą į pataisos namus atvykdavo su vaikais, pasimatymo metu ieškovas su jais žaisdavo, bendraudavo, abu vaikai jį vadindavo tėvu. Grįžęs iš kalėjimo, apeliantas bendravo su vaikais, per Velykas su jais buvo nuėjęs į kavinę. U. bus 9 metai ir jai būtų psichologinė trauma jei sužinotų, kad L. D. nėra jos tėvas. Be to, tikrojo U. biologinio tėvo nežino, o bendru sutarimu su apeliantu buvo pateikta informacija, jog jis yra U. tėvas. Mano, kad turi būti taikomas ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo U. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 2007-07-19 (b. l. 30). Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo 2007-08-21 įraše Nr. 440 ieškovas įrašytas U. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu. Šis įrašas buvo atliktas bendru tėvų prašymu tėvystei nustatyti (b. l. 24-26).
Apelianto nuomone, teismas, palikdamas jį U. tėvu, pažeidžia vaiko interesus, nes nuo vaiko slepiama svarbi informacija, apie jos biologinį tėvą, neigia, kad su U. susiklostė glaudūs emociniai ir psichologiniai ryšiai.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149, 3.150,3.152 straipsniai).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinės bylos 3K-7-607/2004; 3K-3-421/2005; Nr. 3K-3-9/2007; ir kt.).
CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra jo biologinis tėvas. CK 3.152 str. 1 d. reglamentuoja, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas nuo pat vaiko gimimo žinojo, kad jis nėra U. tėvas, tačiau sutiko pripažinti gimusio vaiko tėvystę. Pažymėtina, kad kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-169/2010). Be to, siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas nėra nepilnametės U. biologinis tėvas. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu šalys šią aplinkybę pripažino. Tačiau šalys nenurodė kas yra tikrasis U. biologinis tėvas ir nesiekė to nustatyti. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog U. kito tėvo nepažinojo, atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, kad tikro U. biologinio tėvo ji nežino. U. žino tik vieną vienintelį ieškovą kaip jos tėvą ir visą laiką kol ji bendraudavo su ieškovu jį laikė tikruoju tėvu. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog U. pasiilgsta tėčio, norėtu, kad jis juos dažniau aplankytų, bendrautų (b. l. 36-37).
Pats ieškovas pripažino, jog iš geros valios bei tikėdamasis sukurti šeimą, sutiko U. pripažinti savo dukra. Ieškovas davė notarinį sutikimą būti U. tėvu laisva valia ir tai suprato. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad į pasimatymus atsakovė atvykdavo kartu su U. kas 2 - 3 mėnesius, jie bendraudavo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas bausmę atlikinėjo iki 2013-12-19, visiškai nepagrįsti jo argumentai, kad atsakovė su vaikais pas jį lankėsi tik keletą kartų, todėl emociniai ir psichologiniai ryšiai su U. nesusiklostė. Teisėjų kolegija pažymi, jog esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, būtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t. y. U. liktų be tėvo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas, atsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.