- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- 2-388-452/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08241-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Svirplienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- L. J.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Zinaida Aksionova
institucijos, teikiančios išvadą byloje - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danguolei Ališauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei L. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašė nuginčyti tėvystę vaikų U. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir nustatyti, kad jis nėra jų tėvas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo I. J. atžvilgiu, nes ekspertizė patvirtino tėvystę sūnaus atžvilgiu. Nurodė, kad jis nėra U. J. tėvas, nes su vaiko motina susipažino būdamas įkalinimo įstaigoje ir vedė atsakovę 2007-07-19, kada mergaitė buvo jau gimusi. Patvirtino sutikimą įsivaikinti U., nes su atsakove planavo kurti šeimą. Mergaitę, kaip ir (duomenys neskelbtini) gimusi sūnų I. J., matydavo pasimatymų metu. Pagal galimybes prisidėdavo prie vaikų išlaikymo. Mergaitė jį vadindavo tėčiu. 2013 m. gruodžio mėnesyje grįžo iš įkalinimo įstaigoje ir apsigyveno pas savo tėvus ir gyventi pat atsakovę negrįžo. Pusantrų metų su mergaite nebendrauja. Paskutinį kartą vaikus U. ir I. buvo pasiėmęs per mergaitės gimtadienį (duomenys neskelbtini). Jo manymu gali atsirasti mergaitės tėvas ir jis negali mokėti išlaikymą svetimam vaikui, nes pašlijus šeimyniniams santykiams, ketina nutraukti santuoką su vaiko motina. Ieškovė turėtų kreiptis dėl tėvystės nustatymo. Prašė tenkinti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo U. J. atžvilgiu.
Ieškovo atstovas advokatas R. R. palaikė atstovaujamojo prašymą dėl tėvystės nuginčijimo U. J. atžvilgiu. Paaiškino, kad nenuginčijus tėvystės būtų pažeidžiami vaiko interesai, nes vaikas turi teisę žinoti kas yra jos tėvas. Prašė priimti ieškovo atsisakymą ieškinio I. J. atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovė L. J. su pareikštu ieškiniu sutiko, nurodžius, kad U. yra ne ieškovo dukra. Su ieškovu L. J. ji susipažino gyvendama globos namuose ir laukdamasi dukros, bendravo telefonu. Pasakė jam apie gimusią dukrą. Santuokos sudarymo metu 2007-07-19 mergaitei buvo devyni mėnesiai. L. J. ją kalbino susituokti ir pats davė dukrai pavardę, tam, kad jį būtų galima lankyti įkalinimo įstaigoje. (duomenys neskelbtini) gimė antras vaikas – sūnus I. J.. Iki išėjimo į laisvę, ji kartu su vaikais vykdavo į pasimatymus su ieškovu. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos 2013-12-20 ieškovas padarė vaikams staigmeną, juo aplankė. Sekančiais metais per U. gimtadienį ir per Velykas buvo juos pasiėmęs kartu į kavinę. Mergaitė ieškovą vadina tėčiu, nes tikrojo tėvo, kuris yra išvykęs iš Lietuvos, ji niekada nėra mačiusi. Šiuo metu vaikai daugiausi bendrauja su jos broliais ir seneliu, nes ieškovas vaikų nelanko ir neprisideda prie išlaikymo. Ieškovas apie tai, jog jis nėra U. tėvu visada žinojo ir aštuonerius metus to neginčijo.
Atsakovės atstovė advokate Z.Aksionovas nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškinio tenkinimo.
Institucija teikianti byloje išvadą – vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti kas yra jo tėvas, gyventi ir bendrauti. Nuginčijimas yra susijęs su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti siekiama užtikrinti,, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Ieškovas pripažindamas nepilnametės U. tėvystę, žinojo, kad jis nėra biologinis jos tėvas, tačiau tėvystę pripažino. Delsimas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo eilę metų yra nepateisinamas ir nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas ieškinio senaties terminas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio dalies atsisakymas priimtinas. Ieškinys atmestinas.
CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių santuoka įregistruota 2007-07-19 Vilniaus miesto CMS (14 b.l.). (duomenys neskelbtini) gimusios U. J. tėvu gimimo liudijime nurodytas L. J.. Civilinės metrikacijos skyriuje vaiko gimimo įrašas įregistruotas pagal 2007-03-20 bendrą tėvų prašymą tėvystei nustatyti (24 b.l.). Šalys neginčija ir byloje pateiktas vaiko gimimo liudijimas patvirtina, kad L. J. ir L. J. yra (duomenys neskelbtini) gimusio I. J. tėvas ( 13 b.l.). 2014-07-31 išduotu vardo, pavardės, tautybės keitimo liudijimu L. J. pakeista pavardė į L. D. ( 3 b.l.).
Vaiko tėvystė yra pagrįsta ne tik biologiniu ryšiu bet ir teisiniu, faktiniu tėvystės pripažinimu. Ieškovas pareikštu ieškiniu ginčijęs U. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. J., gim. (duomenys neskelbtini), atlikus tėvystės nustatymo ekspertizę ir šiai patvirtinus, kad ieškovas yra I. J. tėvas su 999,9999 % tikimybe, bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies reikalavimo, susijusios su tėvystės nuginčijimu sūnaus atžvilgiu. Esant nurodytoms aplinkybėms dalies ieškinio atsisakymas priimtinas, o civilinė byla šioje dalyje nutraukina, išaiškinant šalims bylos nutraukimo pasekmes (CPK 140 str. 1d., 294 str. 2 d.). Ieškovas prašė tenkinti ieškinį dalyje dėl U. tėvystės nuginčijimo. Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko biologinis tėvas nėra ieškovas L. D., tačiau jis, žinodamas tai notaro patvirtintu sutikimu pripažino tėvystę ir U. suteikė savo pavardę. Šalys patvirtino, kad nuo santuokos įregistravimo iki ieškovo bausmės atlikimo pabaigos 2013 m. metų gruodžio mėnesyje, pasimatymu metu L. D. bendravo su U., o vėliau ir su gimusiu sūnumi I. L. D. kavinėje šventė U. gimtadienį, kartu bendravo per 2014 metų Velykas. Šie faktai ir tai, kad ieškovas pats pasiūlė įsivaikinti mergaitę, patvirtina, kad jis pripažino vaiką kaip savo, su juo bendravo neišskirdamas nuo savo biologinio vaiko. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad bendraujant su nepilnamete U., ši paaiškino, kad pasiilgsta tėčio (L. D.) ir norėtų, kad šis dažniau aplankytų. Minėti įrodymai patvirtina, kad mergaitė tėvu pripažįsta ieškovą ir tarp jų egzistuoja vaiko ir tėvo ryšys. Tokiu būdu teismas laiko, kad ieškovo teisinis ir faktinis vaiko pripažinimas ir ryšys šioje byloje buvo nustatytas bei išaiškintas ir šio fakto ieškovas pats neneigia. ( LR CPK 179 str.,185 str.).
Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog apie tai, kad U. nėra jo dukra jam buvo žinoma nuo vaiko gimimo, tačiau jis sutiko būti įrašytas jos tėvu ir iki 2014 metų neginčijo savo tėvystės. Šios nustatytos ir patvirtintos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas ginčyti tėvystę praleistas daugiau nei šešerius metus. Teismas laiko, kad atstatyti senaties terminą nėra pagrindo, kadangi svarbių priežasčių, dėl ko ieškovas nesikreipė į teismą iki šiol, jis nenurodė ir reikalavimo dėl ieškinio senaties termino atstatymo nereiškė.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę ( CK 3.146 straipsnio 2 dalis).
Nors atsakovė sutiko su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau nenurodė tikrojo vaiko tėvo ir teismui pasiūlius, nereiškė reikalavimo dėl biologinės tėvystės nustatymo. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad norėtų viską palikti taip kaip yra. Reikšminga aplinkybe byloje, teismas laiko tai, kad ieškovo kreipimasis į teismą pareikštas tik po to, kai jis, atlikęs ilgą laiką bausmės, nusprendė nutraukti santuoką su atsakove. L. D. tėvystės ginčijimas siejamas su atsisakymu teikti materialinį išlaikymą įsivaikintam vaikui, o ne išskirtinai vadovaujantis vaiko interesais. Objektyvių įrodymų, kad biologinis mergaitės tėvas ketina pripažinti tėvystę, byloje nėra. Tėvystės nuginčijimas vaiko, kuris ieškovą pripažįsta kaip vienintelį ir tikrą savo tėvą, gali psichologiškai traumuoti vaiką, tuo labiau, kad šeimoje auga šalių sūnus, su kuriuo ieškovą sieja biologinė tėvystė ir bendravimas. Tėvystės nuginčijimas siekiant patenkinti ieškovo materialinį interesą – nemokėti išlaikymo, prieštarautų vaiko interesams, nes vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė išvadą ir prašė ieškinio netenkinti siekiant apginti vaiko interesus, Įvertinus per ilgą laiką susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, šalių elgesį, teismas laiko, kad biologinė tėvystė šiuo atveju praranda aktualumą, nes svarbesni yra vaiko jausmai. Teismas, vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris atitinka vadinamąjį laisvo įrodymų vertinimo principą, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą byloje, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimas prieštarautų nepilnametės U. J. interesams, todėl ieškinys netenkinamas (CK 1.5 , 3.150 straipsniai, CK 3.152 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas ir atsakovė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, ekspertizės ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos ir paliekamos valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priimti ieškovo L. D. atsisakymą ieškinio reikalavimo dalyje dėl tėvystės nuginčijimo I. J. atžvilgiu atsakovei L. J. ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Ieškinį atmesti.
Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.