Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bolonta“ atstovei advokatei Gintarei Leškevičienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui, atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Jūratei Jankauskaitei ir atstovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Večislavui Burneikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bolonta“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo (teisėjos) veiksmų, atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimą ir iš esmės pakartojo 2024 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu pateiktus argumentus. Ieškovės atstovė papildomai pažymėjo, kad Tarptautinių ryšių valdybos atsakymai nebuvo pagrįsti jokiais duomenimis. Jokie duomenys nei iš Tarptautinių ryšių valdybos, nei iš Kazachstano bendrovės AYKAR GROUP apie Kazachstano bendrovės AYKAR GROUP nuosavybės teisę į automobilį „Toyota Land Cruiser (200 Series)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), nebuvo gauti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pritaikytas tik tada, kai Tarptautinių ryšių valdyba informavo, kad Kazachstano bendrovė AYKAR GROUP ketina atsiimti ginčo automobilį, ir laikant ginčo automobilį konfiskuotinu turtu. Ieškovė, gindama savo teisėtus interesus, patyrė žalą dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų.

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

Dėl ginčo esmės

Motyvuojamoji dalis

22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis „Toyota Land Cruiser (200 Series)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad ginčo automobilio pirma registracija buvo 2015 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikoje, savininkė Estijos bendrovė Afford Trade OU, ginčo automobilį teisėtai įsigijusi iš oficialios japoniškų automobilių gamintojos „Toyota“ atstovybės Lietuvoje UAB „Tokvila“ 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15/3.1-8360 pagrindu. Ginčo automobilis buvo laikinai įregistruotas, Estijos bendrovei Afford Trade OU išduotas laikinos registracijos liudijimas. Laikinai įregistruotas ginčo automobilis 2015 m. spalio 11 d. 20:00 val. buvo išregistruotas ir, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikoje nebuvo eksploatuojamas. Ieškovė, įsigijusi ginčo automobilį iš Estijos bendrovės Afford Trade OU, jį įregistravo VĮ „Regitra“ 2016 m. rugpjūčio 17 d., išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (buvę valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, kad ginčo automobilis po 2016 m. rugpjūčio 17 d. registracijos ieškovės vardu būtų buvęs registruotas kito asmens vardu, t. y. automobilio savininkė ir valdytoja yra ieškovė nepertraukiamai nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos.

23. Iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30827-21 medžiagos nustatyta, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1­30827-21 pagal BK 189 straipsnio 1 dalį atsižvelgus į aplinkybę, jog policija 2021 m. rugpjūčio 26 d. gavo Vilniuje, Lentvario g. 7 esančio VĮ „Regitra“ padalinio jaunesniosios specialistės A. P. pranešimą, jog 2021 m. rugpjūčio 26 d. apie 10:12 val. į VĮ „Regitra" kreipėsi įgaliotas ieškovės atstovas A. C. dėl ginčo automobilio perregistravimo. Bylos duomenimis, A. C. atvyko ginčo automobilio perregistruoti 2021 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 202114961 pagrindu, pagal kuria lizingo būdu iš ieškovės ginčo automobilį įsigijo UAB „V trade company“ už 40 000 Eur. Patikrinus ginčo automobilį pagal VIN kodą ieškomų transporto priemonių Interpolo duomenų bazėje, buvo nustatyta, jog Kazachstano Respublikoje 2021 m. birželio 11 d. buvo paskelbta automobilio „Toyota Land Cruiser (200 Series)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), paieška. Dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, 2021 m. rugpjūčio 26 d. policijos pareigūnai nuvyko į VĮ „Regitra“, apklausė A. C. ir VĮ „Regitra“ darbuotoją A. P. A. C. nurodė, kad ieškovės pagrindinė akcininkė ir savininkė yra jo sesuo O. M. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas.

24. Bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30827-21 pradėtas 2021 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas 2021 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Tarptautinių ryšių valdybą, prašydamas užklausti Kazachstano Respublikos institucijas, dėl kokių priežasčių automobiliui „Toyota Land Cruiser (200 Series)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo paskelbta paieška. Tarptautinių ryšių valdyba 2021 m. rugsėjo 20 d. atsakymu Nr. TR/06148/079/LT/21 informavo, kad automobilis „Toyota Land Cruiser (200 Series)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra ieškomas Kazachstano Respublikoje ir kad Kazachstano Interpolo nacionalinio biuro pareigūnai informavo, jog šis automobilis buvo pagrobtas iš Almatos mieste, Akbulak rajone, Trečiojoje g. 5 esančio namo kiemo, nuo 2020 m. sausio 15 d. 6:30 val. iki 2021 m. sausio 16 d. 10:00 vai.; automobilio savininkė yra Kazachstano Respublikoje registruota bendrovė AYKAR GROUP. Interpolo Kazachstano nacionalinio biuro pareigūnai prašė informuoti, į ką kreiptis ir kokius dokumentus pateikti automobilį pageidaujančiai atsiimti savininkei. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas 2021 m. spalio 4 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1­30827-21“ Tarptautinių ryšių valdybai nurodė, kad Kazachstano Respublikoje registruota bendrovė AYKAR GROUP turi kreiptis su prašymu atsiimti automobilį į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmąjį skyrių ir pateikti nuosavybės teisę į automobilį pagrindžiančius dokumentus. Tarptautinių ryšių valdyba 2021 m. spalio 21 d. raštu „Dėl informacijos suteikimo“ panešė apie automobilio pagrobimą ir iš esmės pateikė pakartotiną informaciją bei nurodė, kad papildomų duomenų, susijusių su automobilio pagrobimu, nėra. Tarptautinių ryšių valdyba 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą informavo, kad Kazachstano Respublikoje registruota bendrovė AYKAR GROUP ketina atsiimti automobilį, Interpolo Kazachstano nacionalinio biuro pareigūnai informavo Tarptautinių ryšių valdybą, jog kompetentingoms Lietuvos teisėsaugos institucijoms jau parengtas ir išsiųstas teisinės pagalbos prašymas, susijęs su ginčo automobilio atsiėmimu.

25. Iš byloje esančio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30827-21 medžiagos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Renalda Kučinskaitė 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimu, vadovaudamasi BPK 116, 151 ir 152 straipsniais, skyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą ieškovės turtui – automobiliui „Toyota Land Cruiser (200 Series)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (dalintis, perleisti, įkeisti, mainyti, dovanoti). Nutarime nurodyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, siekiant užtikrinti galimą ginčo automobilio konfiskavimą tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad ginčo automobilis įgytas nusikalstamu būdu. Bylos duomenimis, 2022 m. sausio 18 d. ikiteisminio tyrimo įstaigai elektroniniu paštu buvo pateikti papildomi dokumentai, patvirtinantys, jog ginčo automobilis nuo pat jo įgijimo iš gamintojo atstovo Lietuvoje buvo registruotas ir eksploatuojamas Lietuvoje. Ieškovės vardu jos atstovė advokatė Gintarė Leškevičienė 2022 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2022 m. sausio 17 d. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovės turtui, prašant minėtą nutarimą panaikinti. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30827-21 duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovės atstovės skundo dėl Renaldos Kučinskaitės 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovės atstovės skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties netenkino, motyvuodamas tuo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovės turtui pritaikytas pagrįstai. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė Renalda Kučinskaitė 2022 m. vasario 21 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30827-21 atmetusi Kazachstano Respublikoje registruotos bendrovės AYKAR GROUP atstovo prašymą šią bendrovę pripažinti civiline ieškove ir atmetusi prašymą grąžinti ginčo automobilį, pažymėjo, kad jokie objektyvūs duomenys iš Kazachstano Respublikoje atliekamo ikiteisminio tyrimo nėra gauti, nėra pateikta jokių patvirtinančių duomenų apie tai, kad ginčo automobilis priklausė Kazachstano Respublikoje registruotai bendrovei AYKAR GROUP ir buvo pavogtas; su prašymu pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes buvo pateikta nepatvirtinta dokumento kopija; nebuvo gautas teisinės pagalbos prašymas ar kito pobūdžio oficialus paklausimas iš Kazachstano Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų dėl jų atliekamo ikiteisminio tyrimo.

26. Liudytoja apklausta ieškovės direktorė O. M. 2022 m. kovo 1 d. patvirtino jau rašytiniais įrodymais byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčo automobilis ieškovei priklauso nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. Šį automobilį ieškovė įsigijo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu iš Estijos Respublikoje registruotos bendrovės Afford Trade OU, o ši bendrovė automobilį įsigijo visiškai naują 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu tiesiogiai iš oficialaus „Toyota“ pardavimo ir techninio aptarnavimo centro Lietuvoje UAB „Tokvila“. Tik 2022 m. kovo 7 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30827-21 buvo paskirta atlikti objektų tyrimą, specialistų prašant atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktos transporto priemonės „Toyota Land Cruiser (200 SERIES)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra iškaltas gamykliniu būdu ir yra be pakeitimų. Bylos duomenimis, 2022 m. balandžio 1 d. buvo gauta specialisto išvada, jog ginčo automobilio tikrasis VIN numeris yra (duomenys neskelbtini) ir jis yra nepakeistas. Ginčo automobilį 2022 m. birželio 9 d. apžiūrėjo ir transporto priemonės apžiūros aprašą surašė Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato vyresnioji tyrėja Justyna Kučinskaja-Ostrovska. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi tenkino prokurorės prašymą pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą ir 3 mėnesiams pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą ieškovės turtui – ginčo automobiliui, uždraudžiant minėtu turtu dalintis, perleisti, įkeisti, mainyti, dovanoti (disponuoti). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Renalda Kučinskaitė 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-30827-21, nustačiusi, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei priklausantis ginčo automobilis buvo įgytas teisėtai iki laikotarpio, kuomet buvo paskelbta apie galimai įvykdytą automobilio vagystę Almatoje, Kazachstano Respublikoje. Prokurorė darė išvadą, kad, remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, ieškovės automobilis negali būti tas pats ieškomas automobilis. Šie duomenys patvirtina, jog automobilis buvo nuolat eksploatuojamas Lietuvos Respublikoje, teisėto jo savininko. Tyrimo metu nebuvo pateikta jokių oficialių tai paneigiančių duomenų.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teisėjų veiksmus, ieškovei teigiant, kad dėl jų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 2 000 Eur žalą, nes turėjo išlaidų už teisinę pagalbą per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį nepagrįstai taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, ir atsakovės atstovams nesutinkant su ieškovės teiginiais bei teigiant, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliktas pagrįstai, procesinė privartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – pritaikyta taip pat pagrįstai ir teisėtai, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tinkamai atlikus visus veiksmus viso tyrimo metu.

Dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų

28. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

29. Kasacinio teismo praktika dėl minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo yra gausi ir išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).

30. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019). Vien aplinkybė, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų, nepaneigia, kad gali egzistuoti neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

32. Ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).

33. BPK 2 straipsnyje nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas, o tam ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuroras įpareigojami imtis visų įstatymų nustatytų priemonių. Žalos atlyginimo civilinėje byloje įrodinėjant ikiteisminio tyrimo ir (ar) prokuratūros pareigūnų neteisėtus veiksmus teikiami įrodymai, pagrindžiantys, kaip konkrečiai nebuvo įvykdyta ši pareiga, kokių įstatymais nustatytų priemonių pareigūnai nesiėmė ar ką vykdė netinkamai, kad nebuvo atskleistas ir įrodytas nusikaltimas, ar kokios padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo metu, kad asmuo buvo nepagrįstai įtartas ar apkaltintas. Tai gali būti konkrečių įrodymų surinkimo galimybių neišnaudojimas (pvz., liudytojų nenustatymas ir neapklausimas, neįsitikinimas asmenų parodymų patikimumu juos patikrinant vietoje, ekspertizės neatlikimas ar nepakankamos medžiagos jai pateikimas, įvykio vietos neapžiūrėjimas ar netinkamas jos atlikimas, nesurenkant visų įkalčių), įrodymų netinkamas fiksavimas (kaip antai, neįrašymas buvusių duomenų, įrašymas realybėje nebuvusių dalykų, technikos nepanaudojimas įrodymo duomenims patikimai fiksuoti), įrodymo duomenų praradimas, įvykio reikšmingų aplinkybių neištyrimas ar net bylai reikšmingos informacijos nuslėpimas bei kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

34. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020; 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-684/2024).

35. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020; 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-684/2024).

36. Kaip nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, ieškovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30827-21 buvo pradėtas 2021 m. rugsėjo 6 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d. gavus Vilniuje, Lentvario g. 7 esančio VĮ „Regitra“ padalinio jaunesniosios specialistės A. P. pranešimą, jog 2021 m. rugpjūčio 26 d. apie 10:12 val. į VĮ „Regitra“ kreipėsi įgaliotas ieškovės atstovas A. C. dėl ginčo automobilio, dėl kurio tariamos vagystės paieška yra paskelbta Kazachstano Respublikoje, perregistravimo. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30827-21 nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu, prokurorei nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kaip tai numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 212 straipsnio 1 punkte. Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas truko 333 dienas, t. y. beveik vienerius metus. Tuo tarpu 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimu, vadovaudamasi BPK 116, 151 ir 152 straipsniais, prokurorė skyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą ieškovės turtui – automobiliui „Toyota Land Cruiser (200 Series)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (dalintis, perleisti, įkeisti, mainyti, dovanoti). Bylos duomenimis, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintas, nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-30827-21, t. y. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Ši procesinė prievartos priemonė ieškovei galiojo 7 mėnesius ir 15 dienų.

37. Per visą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30827-21 atlikimo ir laikino nuosavybės teisių apribojimo galiojimo laikotarpį buvo atlikti įvairūs veiksmai, įskaitant susirašinėjimą su Tarptautinių ryšių valdybą, įvairių užklausų teikimą ir kt. Kita vertus, teismas nesutinka su atsakovės atstovų argumentu, kad visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai buvo pagrįsti, reikėjo atlikti daug įvairių veiksmų, todėl užtruko procesinės prievartos priemonės taikymas. Teismas pažymi, kad viso ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir tam tyrimui vadovavusi prokurorė neatkreipė dėmesio į tai, kad kiekvienas automobilis turi ne tik spalvą, bet ir jos kodą. Iš 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15/3.1-8360, kurios pagrindu ginčo automobilį iš UAB „Tokvila“ įsigijo Estijos Respublikos bendrovė Afford Trade OU, 1.1. punkto matyti, kad ginčo automobilio spalva yra juoda, kurios kodas – 218. Nei iš Kazachstano bendrovės AYKAR GROUP, nei iš Tarptautinių ryšių valdybos ar Kazachstano Respublikos teisėsaugos institucijų nebuvo gauta duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, koks yra automobilio, tariamai pavogto Kazachstano Respublikoje, spalvos kodas ir patikrinti, ar jis sutampa su ginčo automobilio spalvos kodu. Tokių duomenų neprašė pateikti nei prokurorė, nei ikiteisminį tyrimą atlikę policijos pareigūnai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30827-21 atlikimo metu nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo byloje pateiktuose Kazachstano Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. raštuose Nr. 4813-04-4038 ir Nr. 48/3-04-4037 nesutampa VIN numerio sąvokos. Viename rašte teigiama, kad (duomenys neskelbtini) yra kėbulo numeris (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30827-21 tomo Nr. I l. 96), kitame – valstybinis numeris (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30827-21 tomo Nr. I l. 98). Ši aplinkybė kelia abejonių ir dėl tikimybės, kad, registruojant analogišką automobilį Kazachstano Respublikoje, galėjo būti padaryta klaida automobilio registracijos numeryje (VIN). Byloje nėra pateikta jokia sutartis ar kitas dokumentas, kurio pagrindu Kazachstano Respublikoje registruota bendrovė AYKAR GROUP įsigijo automobilį „Toyota Land Cruiser (200 Series)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Be kita ko, kaip pati prokurorė pastebėjo ir nurodė 2022 m. vasario 21 d. nutarime ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30827-21 atmetusi Kazachstano Respublikoje registruotos bendrovės AYKAR GROUP atstovo prašymą šią bendrovę pripažinti civiline ieškove ir atmetusi prašymą grąžinti ginčo automobilį, jokie objektyvūs duomenys iš Kazachstano Respublikoje atliekamo ikiteisminio tyrimo nėra gauti, nėra pateikta jokių patvirtinančių duomenų apie tai, kad ginčo automobilis priklausė Kazachstano Respublikoje registruotai bendrovei AYKAR GROUP ir buvo pavogtas; pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes buvo pateikta nepatvirtinta dokumento kopija; nebuvo gautas teisinės pagalbos prašymas ar kito pobūdžio oficialus paklausimas iš Kazachstano Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų dėl jų atliekamo ikiteisminio tyrimo. Kita vertus, prokurorė, turėdama akivaizdžių abejonių dėl Kazachstano Respublikos bendrovės AYKAR GROUP reikalavimo ir abejonių, kad iš šios bendrovės galimai pavogtas automobilis bei ieškovei priklausantis automobilis yra tas pats, iš esmės nesiėmė jokių veiksmų užbaigti ikiteisminį tyrimą ir jį nutraukė tik 2022 m. rugpjūčio 4 d.

38. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dar ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo pateikti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad ginčo automobilio savininkė ir valdytoja yra ieškovė, todėl tiek ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, tiek ikiteisminiam tyrimui vadovavusiai prokurorei buvo žinoma, kad ieškovei ginčo automobilis priklausė nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. ir per visą laikotarpį iki šio sprendimo priėmimo dienos nebuvo perleista nuosavybė jokiam kitam asmeniui. Teismo vertinimu, nepaneigus ieškovės nuosavybės teisę patvirtinančių oficialių dokumentų tikrumo, jų tikrumu, taigi ir pačios nuosavybės faktu, pagrindo abejoti neturėjo nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokurorė, nei teismai, sprendę klausimus dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Egzistuojant visiems rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems aplinkybę, kad ieškovė yra ginčo automobilio savininkė ir valdytoja, nebuvo pagrindo laikyti, kad tai yra tas pats automobilis, kuris Kazachstane buvo galimai registruotas 2019 m. rugsėjo 20 d. Ginčo automobilis buvo išregistruotas laikinai nuo 2015 m. spalio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. Byloje nebuvo gauta duomenų apie tai, kad per šį laikotarpį ginčo automobilis galėjo atsirasti laikinai Kazachstano Respublikoje ir būti vėl sugrąžintas į Lietuvos Respubliką. Pirma, kaip jau nurodyta, analogiškas automobilis Kazachstane galimai registruotas 2019 m. rugsėjo 20 d. Antra, automobilis Kazachstane iš Kazachstano Respublikos bendrovės AYKAR GROUP galimai pavogtas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. 6:30 val. iki 2021 m. sausio 16 d. 10:00 val., kai tuo tarpu jo paieška Kazachstane paskelbta tik 2021 m. birželio 11 d. Trečia, aplinkybę, kad ginčo automobilis visą laiką iš esmės buvo Lietuvos Respublikoje eksploatuojamas nuo jo pirmos registracijos dienos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Šios aplinkybės neneigia ir pati prokurorė, 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu nutraukusi ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-30827-21. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad abejonių dėl automobilio „Toyota Land Cruiser (200 Series)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) vagystės aplinkybių kelia ir tas faktas, kad, kaip Tarptautinių ryšių valdyba informavo, automobilis Kazachstane iš Kazachstano Respublikos bendrovės AYKAR GROUP galimai pavogtas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. 6:30 val. iki 2021 m. sausio 16 d. 10:00 val., t. y. automobilis galėjo būti pavogtas per vienerių metų laikotarpį. Teismo vertinimu, atitinkama institucija, perduodama informaciją, galėjo padaryti klaidą, nurodydama datą, t. y. pradžios datą laikant iš tiesų ne 2020 m. sausio 15 d., o 2021 m. sausio 15 d., tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atkreiptas dėmesys į šią aplinkybę ir nebuvo bandoma tikslinti, kreipiantis į Tarptautinių ryšių valdybą, siekiant išsklaidyti visas abejones dėl automobilio vagystės Kazachstano Respublikoje.

39. Teismas papildomai pastebi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo labai ilgai delsiama atlikti įvairius veiksmus, kurie galėjo būti atlikti iš pat pradžių, ir kurie galėjo turėti įtakos ikiteisminio tyrimo eigai. Pirma, teismas pažymi, kad tik 2022 m. kovo 7 d. buvo nuspręsta pavesti atlikti objektų tyrimą, specialistų prašant atsakyti į klausimą, ar tirti pateikto ginčo automobilio VIN kodas yra iškaltas gamykliniu būdu ir yra be pakeitimų. Ginčo automobilio autentiškumo patikrinimas buvo atliktas ir 2022 m. balandžio 1 d. buvo gauta specialisto išvada, kad automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikrasis VIN numeris yra (duomenys neskelbtini) ir jis yra nepakeistas. Teismo vertinimu, šiuos veiksmus buvo galima atlikti pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, t. y. 2021 m. rugsėjo 6 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareigūnų aplaidų pareigų atlikimą patvirtina ir aplinkybė, kad ginčo automobilis buvo apžiūrėtas tik praėjus devyniems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, tiek ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė ne tik turėjo pakankamai duomenų dar pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, dėl kurių buvo galima abejoti dėl būtinybės taikyti procesinę prievartos priemonę, tiek aplaidžiai atliko savo pareigas, reikšmingiausias aplinkybes aiškinęsi gerokai vėliau nei buvo protingai būtina. Teismas pabrėžia, kad, nustačius jau nurodytas aplinkybes, ir neabejotinai įsitikinus faktu, kad ieškovė yra ginčo automobilio savininkė ir valdytoja, nebūtų buvę pagrindo bent jau taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

41. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, pažymi, kad, vadovaujantis šiame sprendime nurodyta Lietuvos teismų praktika, veiksmų neteisėtumą pagrindžia jau konstatuotas aplaidus pareigūnų ir prokurorės pareigų vykdymas, ikiteisminio tyrimo vilkinimas, svarbiausius veiksmus atliekant gerokai vėliau nei buvo būtina ir reikalinga, daugybės abejonių buvimas ir nešalinimas reikalingų veiksmų ikiteisminiame tyrime atlikimu. Nagrinėjamos bylos atveju buvo pažeistos pareigūnų ir prokurorės pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos, nes iš esmės dėl padarytų klaidų viso ikiteisminio tyrimo metu ieškovė buvo priversta naudotis advokatės teisine pagalba, dėl ko patyrė 2 000 Eur žalą. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad nebuvo imtasi visų įstatymo numatytų priemonių operatyviai, išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti ikiteisminiam tyrimui reikšmingiausias aplinkybes, jau konstatuota, kokių įstatymais nustatytų priemonių pareigūnai nesiėmė ir ką vykdė netinkamai, kad nebuvo atskleistas ir įrodytas nusikaltimas, ir byloje jau nustatytos padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo metu lėmė, kad ieškovei buvo nepagrįstai pritaikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Jeigu nebūtų buvę jau nustatytų pareigūnų neteisėtų veiksmų, ieškovė nebūtų patyrusi 2 000 Eur išlaidų už advokatės pagalbą. Šias išlaidas lėmė būtent poreikis gintis nuo nepagrįsto įtarimo ir siekiant panaikinti nepagrįstai pritaikytą procesinę prievartos priemonę.

42. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2 000 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263, 6.272 straipsniai).

43. Ieškiniu ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

44. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Prie išlaidų, susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje pateikta teisinių paslaugų sutartis patvirtina, kad ieškovę atstovauja advokatė Gintarė Leškevičienė. Iš byloje pateiktos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 016/2022 (teismui pateikta 2024 m. vasario 5 d.) matyti, kad ieškovei teisinių paslaugų advokatė Gintarė Leškevičienė suteikė ir įsipareigojo suteikti už 2 000 Eur, įskaitant ir atstovavimą teisme, nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo. Byloje pateiktas 2022 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė atstovei advokatei Gintarei Leškevičienei už teisines paslaugas sumokėjo 2 000 Eur. Šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 ir 8.20 punktuose įtvirtintų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei priteistinas iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 2 000 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

46. Pašto išlaidos byloje nebuvo patirtos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 310 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bolonta“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2000 Eur (du tūkstančius eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-30827-21 (trys tomai).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.