Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ dėl nuostolių priteisimo; tretieji asmenys akcinė bendrovė ,,Axis Industries”, ,,M&S Umweltprojekt GmbH“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Pagal Rangos sutartį darbai turėjo būti baigti iki 2015 m. rugsėjo 28 d. Rangovas dėl savo kaltės sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovė 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikė garantijos davėjai UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimą išmokėti 781 561,05 Eur sumą pagal Atlikimo laidavimo draudimo raštą, nurodydama konkrečius Rangos sutarties sąlygų pažeidimus.

8. Atsakovė aiškino, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-131-464/2018, šioje byloje turi prejudicinę reikšmę. Nurodytoje kitoje byloje konstatuota, kad rangovo atlikti ir užsakovui perduoti darbai pagal Rangos sutartį buvo tinkamos kokybės, o dėl neesminių darbų neatitikimų ieškovė tiesioginių nuostolių nepatyrė. Atsakovės įsitikinimu, šioje byloje ieškovė, prašydama priteisti 781 560,90 Eur dydžio nuostolius, juos įrodinėja tais pačiais tariamais darbų defektais, kuriuos buvo nurodžiusi kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad AB „Axis Industries“ atlikti neteisėti veiksmai būtų lėmę tiesioginių nuostolių ieškovei atsiradimą, todėl draudimo išmoka negali būti priteista.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovei pateikto rangovo sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo

22. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 20 d. tarp ieškovės (užsakovo) ir trečiojo asmens AB ,,Axis Industries“ (rangovo) buvo sudaryta Rangos sutartis, kuria rangovė įsipareigojo iki 2015 m. rugsėjo 28 d. parengti Alytaus regiono komunalinių atliekų biologinio apdorojimo su energijos gamyba pastatų, statinių ir įrenginių techninius ir darbo projektus, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pastatyti bei įrengti komunalinių atliekų biologinio apdorojimo su energijos gamyba įrenginius, pastatus ir statinius. Trečiasis asmuo AB ,,Axis Industries“ pateikė ieškovei atsakovės ADB „Gjensidige“ 2015 m. gegužės 29 d. išduotą Atlikimo laidavimo draudimo raštą, kuriuo atsakovė (draudikė) neatšaukiamai įsipareigojo užsakovui (ieškovei) rangovo (trečiojo asmens AB ,,Axis Industries“) vardu besąlygiškai sumokėti bet kurią sumą arba sumas, kurių bendra suma ne didesnė kaip 781 561,05 Eur, raštu gavusi pirmą užsakovo (ieškovės) reikalavimą. Laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad užsakovas neprivalo pagrįsti, kurių sąlygų rangovas neįvykdė, bet turi nurodyti, kurią iš sutarties sąlygų pažeidė. Laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad jis bus galiojantis ir efektyvus tol, kol bus gauta statybos užbaigimo akto patvirtinta kopija, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. rugsėjo 28 d.

23. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakovei reikalavimą išmokėti 781 561,05 Eur pagal Atlikimo laidavimo draudimo raštą, nurodydama, kad pagal Rangos sutartį darbai turėjo būti baigti iki 2015 m. rugsėjo 28 d., tačiau rangovas dėl savo kaltės sutartinių įsipareigojimų neįvykdė.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl to, ar egzistuoja ieškovei (užsakovui) UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pagrindas reikalauti išmokėti 781 561,05 Eur dydžio draudimo išmoką pagal atsakovės išduotą laidavimo draudimo raštą.

25. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių įvykdymo užtikrinimą, tiek šios bylos šalių įsipareigojimus reglamentuojančių dokumentų (Draudimo taisyklių, Atlikimo laidavimo draudimo rašto) nuostatas. Apeliantės įsitikinimu, atsakovės pateiktu Atlikimo laidavimo draudimo raštu prisiimti įsipareigojimai turi būti prilyginami garantijai, todėl atsakovė neturi teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

26. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas šalių susitarimu gali būti užtikrinamas kitais CK neįtvirtintais, bet šalių sutartyje aptartais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Vienas tokių CK 6.70 straipsnyje neaptartų, bet Draudimo įstatyme nustatytų ir įprastinėje komercinėje praktikoje tam tikrose verslo srityse plačiai naudojamų prievolių užtikrinimo būdų yra laidavimo draudimas (Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punktas).

27. Laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra draudimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į CK 6.987 straipsnyje nustatytą bendrąją draudimo sutarties sampratą, laidavimo draudimo sutartis turėtų būti suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių. Pagal CPK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal konkrečiose bylose kasacinio teismo precedentais suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Taigi aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys. Surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent.

29. Analizuojamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens AB ,,Axis Industries“ prievolių neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo draudimo sutartimi. Draudimo sutarties sudėtinės dalys yra 2015 m. gegužės 29 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštas ir Draudimo taisyklės. Atlikimo laidavimo draudimo raštas yra neatskiriama draudimo sutarties sudėtinė dalis, kurioje išdėstytos draudiko ir draudėjo individualiai aptartos sutarties sąlygos. Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad esant prieštaravimams tarp šio laidavimo draudimo rašto teksto ir Draudimo taisyklių nuostatų, pirmumo teisė teikiama šio laidavimo draudimo rašto tekstui. Draudimo taisyklių 3.2 punkte nurodyta, kad draudžiamasis įvykis pagal atlikimo laidavimo draudimo sutartį yra tada, kai yra nustatoma ir įrodoma draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė dėl draudėjo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo pagal su užsakovu pasirašytos sutarties sąlygas: 3.2.1 p. – draudėjo atlikti darbai, suteiktos paslaugos, pateiktos prekės netenkina sutartyje nustatytų reikalavimų ir draudėjas atsisako ištaisyti defektus; 3.2.2. p. – draudėjas dėl savo kaltės praleidžia sutartyje nustatytus prievolių įvykdymo terminus.

30. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalį ir Draudimo taisyklių 2.7 punktą pagrindas mokėti draudimo išmoką yra draudimo sutartyje apibrėžto draudžiamojo įvykio faktas. Taigi įstatyme draudžiamasis įvykis apibrėžtas kaip vienintelė būtina sąlyga įgyti teisei į draudimo išmoką. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant dėl draudimo išmokos mokėjimo, turi būti analizuojamos konkrečios įvykio aplinkybės. Konstatavus, kad jos atitinka sutartyje ar įstatyme nustatytus požymius, įvykis kvalifikuojamas kaip draudiminis. Jeigu draudiminis įvykis nurodomas apibendrinančiai, be jį individualizuojančių požymių, tokie požymiai nustatinėjami aiškinant juos bendriausia prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2004 ir kt.).

31. Atlikimo laidavimo draudimo rašte draudiko prievolė gavėjui (užsakovui) apibūdinta taip: rangovo prašoma draudikė (atsakovė) neatšaukiamai įsipareigoja gavėjui (užsakovui) rangovo vardu besąlygiškai sumokėti bet kurią sumą arba sumas, kurių bendra suma ne didesnė kaip 781 561,05 Eur, raštu gavusi pirmąjį gavėjo (užsakovo) reikalavimą. Rašte taip pat fiksuojama, kad užsakovo reikalavime neprivalo būti pagrindimo, kurių sąlygų rangovas neįvykdė, bet turi būti nurodyta, kurią iš sutarties sąlygų jis pažeidė Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau apibrėžtą laidavimo draudimo sampratą ir sutarčių aiškinimo nuostatas, laidavimo draudimo rašto turinį, sprendžia, kad analizuojamu atveju draudžiamasis įvykis apibrėžtas taip, jog laidavimo draudimo gavėjas įgyja teisę pareikšti reikalavimą išmokėti draudimo išmoką deklaravęs Rangos sutarties sąlygų netinkamo vykdymo faktą, be draudžiamąjį įvykį individualizuojančių ir patvirtinančių požymių pagrindimo.

Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų

32. Ieškovė, reikalaudama, kad atsakovė išmokėtų jai 781 561,05 Eur sumą pagal Atlikimo laidavimo draudimo raštą, teigė, kad rangovas AB „Axis Industries“ tinkamai ir laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

33. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį konstatavęs, kad pagal Rangos sutartį atlikti ir užsakovui perduoti darbai buvo tinkamos kokybės, o dėl neesminių darbų neatitikimų ieškovė tiesioginių nuostolių nepatyrė. Tokią išvadą teismas iš esmės grindė kitoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurias pripažino turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

34. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-131-464/2018, išsprendė ginčą, kilusį dėl Rangos sutarties įsipareigojimų vykdymo tinkamumo, atliktų pagal šią sutartį darbų kokybės. Lietuvos apeliacinis teismas toje civilinėje byloje ieškovės AB ,,Axis Industries“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovės UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 158 722,68 Eur skolą už atliktus darbus. Teismas atsakovės UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai iš ieškovės AB ,,Axis Industries“ 275 728,50 Eur delspinigių už nesavalaikį darbų atlikimą, o atsakovės UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimą dėl 200 325 Eur darbų trūkumų ištaisymo išlaidų atmetė kaip nepagrįstą. Byloje konstatuota, kad užsakovo UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ nurodyti atliktų darbų trūkumai negali būti laikomi esminiais, užkertančiais kelią objekto tinkamai eksploatacijai. Apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad užsakovas UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ nepateikė įrodymų, jog dėl rangovo atliktų darbų trūkumų patyrė nuostolių, negalėjo objekto naudoti pagal paskirtį ar kad egzistuoja būtinybė atlikti tam tikrus darbus.

35. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad rangovas laiku neįvykdė sutartinių įsipareigojimų – pagal sutartį darbai turėjo būti užbaigti 2015 m. rugsėjo 28 d., tačiau statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2015 m. gruodžio 23 d. Dėl šio sutartinio įsipareigojimo pažeidimo rangovui buvo taikyta civilinė atsakomybė – už vėlavimą atlikti darbus užsakovei priteista 275 728,50 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad šią priteistą delspinigių sumą rangovas AB ,,Axis Industries“ yra sumokėjęs užsakovui (ieškovei), todėl bet kokiu atveju nebeegzistuoja pagrindas pretenzijas dėl šios priteistos sumos atlyginimo reikšti rangovo draudikui.

36. Teisėjų kolegija, įvertindama šioje byloje susiklosčiusių išskirtinių faktinių aplinkybių visumą, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra konstatuota, kad ieškovė neįrodė patyrusi nuostolių dėl vykdant darbus pagal Rangos sutartį rangovo AB „Axis Industries“ padarytų neesminių sutartinių įsipareigojimų pažeidimų, taip pat nepatvirtinta, kad draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu ieškovei buvo būtina atlikti kokius nors darbų trūkumų ištaisymus, neturi pagrindo nesutikti su apskųstame teismo sprendime pateiktomis išvadomis ir negali daryti priešingos išvados, jog atsakovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką ieškovei galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas.

37. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-131-464/2018 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudicinę reikšmę turinčiais faktais nagrinėjamoje byloje. Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 ir kt.).

38. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Abiejose bylose dalyvavo tos pačios ginčo šalys – šioje byloje ieškove esanti UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kitoje nurodytoje byloje buvo atsakove, šios bylos atsakovė ADB ,,Gjensidige“ kitoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu ieškovės AB „Axis Industries“ pusėje, o šioje byloje trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje dalyvaujanti AB „Axis Industries“ kitoje byloje buvo ieškove. Tiek šioje byloje, tiek kitoje byloje sprendžiant dėl rangovo atliktų darbų kokybės, ieškovė teigė, kad rangos darbai buvo atlikti su trūkumais. Kitoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo platesnis – joje taip pat buvo sprendžiama dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, dėl sutarties kainos sumažinimo bei permokėtų sumų priteisimo, dėl delspinigių už darbų atlikimo termino pažeidimą. Kaip matyti iš paminėtoje kitoje byloje teismų priimtų procesinių sprendimų turinio, abiejose bylose buvo įrodinėjamos iš esmės tos pačios ginčui aktualios aplinkybės, o šioje byloje ieškovės nurodomos aplinkybės neabejotinai sudarė įrodinėjimo dalyko kitoje civilinėje byloje dalį. Apskųsto sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad teismas atliko ieškovės tiek šioje byloje pateiktų, tiek ir kitoje byloje teiktų įrodymų, kuriais ji grindė rangovo atliktų darbų trūkumus, analizę ir pagrįstai nustatė, kad jie (įrodymai) iš esmės yra tapatūs (CPK 185 straipsnis, 182 straipsnio 2 dalis).

39. Apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo konstatuotu šios nagrinėjamos bylos ir kitos paminėtos bylos prejudiciniu ryšiu, ieškovė iš esmės pateikia savo subjektyvų vertinimą ir kitaip interpretuoja kitoje byloje nustatytus faktus. Tačiau vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė bylą. Apeliantė, skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savą faktinių aplinkybių interpretaciją, nurodydama, kad šioje byloje ieškovė pateikė didesnės apimties įrodymus, kurie esą patvirtina jos reikalavimų pagrįstumą. Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad remiantis byloje pateiktais papildomais įrodymais būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tą padarė kitą bylą išnagrinėjęs teismas. Sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nesant duomenų, jog teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, tai yra, to neįrodžius, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškininių reikalavimų šioje byloje pagrįstumo, vadovavosi ne tik kitoje byloje nustatytomis aplinkybėms, bet ir analizavo bei įvertino šioje byloje ieškovės nurodytus faktus ir pateiktus argumentus (CPK 263 straipsnis).

41. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė aktualias materialiosios teisės normas, nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šios išvados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Šalių atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą suformuluotų prašymų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo svarstyti, nes nepateikti tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.