Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teismo proceso Nr. 1-06-5-00041-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 2.5.19

2024 m. balandžio 2 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Č. M. įgalioto asmens M. N. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria pareiškėjos Č. M. pareiškimas dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamojo įsakymo pakeitimo dalyje dėl turto konfiskavimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Pareiškėjos Č. M. atstovo M. N. skunde prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį ir pakeisti 2022 m. spalio 4 d. Panevėžio apygardos teismo baudžiamojo įsakymo Nr. e1-95-531/2022 rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš kaltininkų vietoje transporto priemonės – puspriekabės „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra konfiskuotina jos vertę atitinkanti 13 700 Eur suma, pareiškėjai Č. M. (kaip puspriekabės „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei) grąžinant įsigyjant šią transporto priemonę sumokėtą 12 500 JAV dolerių sumą, konvertuotą į eurus, atsižvelgus į konfiskavimo dieną galiojusį euro-dolerio valiutų kursą.

4.1. Skunde aukštesniajam teismui remiamasi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1S-256-318/2023) pateiktais išaiškinimais, pabrėžiant, kad jais šį pareiškėjos Č. M. atstovo M. N. skundą nagrinėjančiam aukštesniajam teismui privaloma vadovautis. Aptariamoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pareiškėjai Č. M. kaltinimai dėl jokių tiriamoje byloje kitiems asmenims inkriminuotų veikų nebuvo pareikšti, ji apie vykstantį baudžiamąjį procesą (taigi, ir apie priimtą baudžiamąjį įsakymą, kuriuo konfiskuotas jai priklausantis turtas) apskritai nebuvo informuota. Pastaroji aplinkybė lėmė, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė dalyvauti procese ir pateikti duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo (nutarties 13, 16 pastraipos). Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartyje nurodyta, kad nagrinėdamas pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamojo įsakymo pakeitimo dalyje dėl turto konfiskavimo teismas privalo nustatyti Č. M. santykį su privačia įmone „R.“, kuriai pagal panaudos sutartį buvo perduota puspriekabė, bei su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu V. M., taip pat išsiaiškinti ar perleisdama puspriekabę kitiems asmenims pareiškėja žinojo, turėjo ar galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti (nutarties 10 pastraipa). Skunde aukštesniajam teismui taip pat remiamasi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1S-340-627/2023) pateiktais išaiškinimais. Anot pareiškėjos atstovo M. N., Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje nustatė, kad dar ikiteisminio tyrimo metu buvo paaiškėję, jog puspriekabės savininkė yra pareiškėja (tai patvirtina prokurorės 2022 m. gegužės mėn. 19 d. nutarimas atmesti prašymą), kuri apie vykstantį procesą nebuvo informuota nei ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusių institucijų, nei baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo. Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai neanalizavo turto, kuris kaltininkui nepriklausė, konfiskavimui būtinų sąlygų, skundžiamą nutartį grindė tuo, kad puspriekabė yra realizuota, todėl net ir patenkinus Č. M. atstovo prašymą, jo nebūtų įmanoma realiai įvykdyti (nutarties 12 pastraipa). Taip pat aukštesnysis teismas analizuojamoje nutartyje nustatė, kad tiek priimdamas baudžiamąjį įsakymą, tiek ir nagrinėdamas pareiškimą Panevėžio apygardos teismas nevertino tikrojo puspriekabės savininko, jo santykio su kaltininku, aplinkybės, ar jam buvo žinoma kokiam tikslui puspriekabė bus naudojama. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bendrovė „R.“ neturėjo jokio procesinio statuso, jai, taip pat kaip ir pareiškėjai Č. M., nebuvo įteiktas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamasis įsakymas (nutarties 14 pastraipa). Pareiškėjos Č. M. atstovo M. N. teigimu, Panevėžio apygardos teismo priimdamas skundžiamą 2024 m. vasario 27 d. nutartį anksčiau aptartais aukštesniojo teismo išaiškinimais nesivadovavo ir konstatavo kardinaliai priešingas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1S-256-318/2023) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1S-340-627/2023) išdėstytoms aplinkybes.

4.2. Skundo aukštesniajam teismui autoriaus vertinimu, prokurorės pozicija, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog puspriekabės dokumentuose nurodyta savininkė (t. y. pareiškėja) žinojo ar turėjo žinoti, kad jos turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti (skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties 5 pastraipa), byloje nepaaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios prokurorei nebuvo žinomos ikiteisminio tyrimo metu, kardinaliai prieštarauja tos pačios prokurorės ikiteisminio tyrimo metu priimtuose dokumentuose išsakytai pozicijai. Nepanaikintame ir galiojančiame 2022 m. gegužės 19 d. nutarime, kuriuo buvo atmestas įmonės „R.“ prašymas grąžinti transporto priemones, ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-5-00041-22 vadovavusi prokurorė konstatavo, kad puspriekabė priklauso Baltarusijos Respublikos pilietei Č. M., kuri prašymo grąžinti nurodytą turtą pateikusi nėra, tuo tarpu remiantis įmonės „R.“ ikiteisminio tyrimo institucijoms pateiktais dokumentais, ši bendrovė transporto priemonėmis naudojasi pagal neatlygintinos panaudos sutartis ir nėra nei vilkiko, nei puspriekabės savininke. Aptariamame 2022 m. gegužės 19 d. nutarime nurodyta, kad vilkiko ir puspriekabės grąžinimo (konfiskavimo) klausimas bus išspręstas byloje priimant galutinį sprendimą. Taigi, anot pareiškėjos atstovo, prokurorė dar ikiteisminio tyrimo metu žinojo tiek apie puspriekabės priklausymą pareiškėjai, tiek ir apie tarp pareiškėjos bei įmonės „R.“ pasirašytas tyrimui pateiktas neatlygintinos panaudos sutartis. Dar daugiau, pareiškėjos Č. M. nuosavybės teisės į nurodytą turtą anksčiau nebuvo kvestionuojamos nei ikiteisminio tyrino institucijų, nei iki šiol šį klausimą nagrinėjusių teismų. Aplinkybė, kad puspriekabė priklauso pareiškėjai, kaip neginčijama, konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1S-340-627/2023), pavyzdžiui, jos 12 pastraipoje. Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje 2024 m. vasario 27 d. nutartyje nustatė, kad faktiniu transporto priemonės (puspriekabės) savininku buvo ne pareiškėja, o nuteistasis V. M., tad turtas konfiskuotas pagrįstai.

4.3. Skunde aukštesniajam teismui teigiama, kad pareiškėjos Č. M. nuosavybės teises į konfiskuotą turtą patvirtina ir Baltarusijos Respublikos valstybinių institucijų išduoti dokumentai. Anot pareiškėjos atstovo, vien tik ta aplinkybė, kad šie dokumentai buvo išduoti ne Lietuvos Respublikos, o kitos valstybės atsakingų institucijų nesuteikia pagrindo abejoti jų autentiškumu ar juose esančių įrašų teisingumu. Be kita ko, pareiškėjos Č. M. turimos nuosavybės teisės jokiame vykstančiame civiliniame ar baudžiamajame procese ginčijamos nėra. Dar daugiau, pareiškėjos turimos nuosavybės teisės buvo nustatytos ir kitais ikiteisminio tyrimo dokumentais, pavyzdžiui, skundžiamoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodytu 2022 m. gegužės 17 d. apžiūros protokolu. Atsižvelgus į tai, vien teismo išreikštos abejonės dėl puspriekabės „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausymo Č. M. negali sudaryti pagrindo atimti pareiškėjos nuosavybės teisių į nurodytą turtą. Juolab, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl pareiškėjos turimos nuosavybės teisės į puspriekabę „Chereau CD382H“ panaikinimo, tad nesant tokio reikalavimo teismas neturėjo teisinio pagrindo atimti pareiškėjos turimų nuosavybės teisių ir/ar konstatuoti jų pasibaigimą. Skundo autorius nesutinka ir su skundžiamos nutarties argumentu, kad Č. M. ir jos sutuoktinis per visą savo gyvenimą negalėjo sukaupti santaupų puspriekabei įsigyti, pabrėždamas, jog šios transporto priemonės vertę sudarė tik vienerių metų pareiškėjos ir jo sutuoktinio pajamų dydžio suma, tad akivaizdu, kad tokias santaupas pareiškėja turėti galėjo.

4.4. Pareiškėjos Č. M. atstovo M. N. teigimu, Panevėžio apygardos teismui skundžiamoje nutartyje nustačius, kad tiek puspriekabės pirkimo-pardavimo sutartis, tiek panaudos sutartis nėra tikros, tačiau vadovaujantis BPK 257 straipsnio nuostatomis nepriėmus nutarties ir nepranešus prokurorui apie galimą dokumentų klastojimą (BK 300 straipsnis), laikytina, kad nusikalstamos veikos požymiai nustatyti nebuvo. Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, kas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nulėmė teismo išvadas, kad nurodytos sutartys yra netikros. Juolab, kad 2021 m. vasario 1 d. datuota panaudos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir įmonės „R.“ buvo pateikta dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ikiteisminio tyrimo institucijos šios sutarties netraktavo, kaip neteisėtos. Dar daugiau, nepaisant to, kad puspriekabės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu oficialios valstybės institucijos įregistravo pareiškėjos Č. M. nuosavybės teisę, pareiškėjos skundą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismo konstatavo, kad ši sutartis laikytina netikra, nors ji šiam teismui net nebuvo pateikta.

4.5. Skunde aukštesniajam teismui nesutinkama ir su Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartyje keliamomis abejonėmis dėl puspriekabės „Chereau CD382H“ įregistravimo pareiškėjos Č. M. vardu datos. Anot pareiškėjos atstovo, ji, atsakydama į teismo klausimus, nurodė, kad šią transporto priemonę įsigijo ir savo vardu įregistravo 2022 m. sausio 20 d. Šią puspriekabės registracijos datą, be kita ko, patvirtino pats teismas. Kitos (ankstesnės) datos ne tik niekaip nėra susijusios su pareiškėja, tačiau ir negali turėti jokios įtakos vėlesnio sandorio, kurio pagrindu transporto priemonė buvo įregistruota jos vardu, teisėtumui. Juo labiau, nuosavybės teisių turėjimas negali būt siejamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, kuri, anot pareiškėjos atstovo, transporto priemonę įregistravus nebetenka jokios teisinės reikšmės, (ne)išsaugojimu. Skunde pabrėžiama, kad tuo atveju, jeigu Č. M. būtų ne kitos valstybės pilietė ir oficiali pažyma apie turimą nuosavybės teisę į transporto priemonę būtų buvusi išduota Valstybės įmonėje „Regitra“, toks teismo skundžiamoje nutartyje pateiktas aplinkybių interpretavimas būtų sunkiai įmanomas, kadangi būtų vadovaujamasi būtent oficialių institucijų pateiktais duomenimis apie turimas nuosavybės teises į transporto priemonę. Atitinkamai vien tik ta aplinkybė, kad panaudos sutartyje, kurią parengė ne pareiškėja, įrašant datą buvo padaryta klaida (vietoje 2022 m. vasario 1 d. nurodant 2021 m. vasario 1 d.) neturi įtakos sprendžiant turto konfiskavimo klausimą. Juolab, kad aplinkybę, jog nurodyta sutartis iš tiesų buvo sudaryta 2022 m. vasario 1 d. patvirtina byloje nustatytos aplinkybės: puspriekabė „Chereau CD382H“ Baltarusijos Respublikoje greičiausiai buvo registruota 2021 m. rugsėjo 18 d., be to, pareiškėja Č. M. patvirtino, kad netrukus po transporto priemonės įgijimo 2022 m. sausio 20 d. už kelių dienų su įmone „R.“ buvo sudaryta panaudos sutartis (logiška, kad tai galėjo ir turėjo būti 2022 m. vasario mėn.).

4.6. Anot pareiškėjos atstovo, neatlygintinos panaudos sutarties, sudarytos tarp Č. M. ir įmonės „R.“, kaip dviejų su Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. baudžiamajame įsakyme išdėstytomis nusikalstamomis veikomis visiškai nesusijusių asmenų, turinys niekaip negali daryti įtakos aplinkybėms apie pareiškėjos turimų nuosavybės teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavęs aptariamos sutarties turinį, šiais veiksmais prieštarauja savo paties teiginiams, kad nurodyta sutartis yra netikra. Atitinkamai ir tokios aplinkybės, kaip kuris asmuo turėjo prižiūrėti puspriekabę bei ja rūpinosi, nagrinėjant pareiškėjos atstovo skundą yra neaktualios. Pareiškėja ne kartą patvirtino, kad puspriekabė pasitikėjimo pagrindu buvo perduota jos sūnaus buvusiam draugui V. M., o su įmone „R.” panaudos sutartis buvo sudaryta tik dėl to, kad nuteistasis V. M. šioje įmonėje dirbo. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad įmonė „R.“ realiai eksploatavo puspriekabę „Chereau CD382H“, o šią transporto priemonę sulaikius, įmonė „R.“ kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl Č. M. priklausančio turto grąžinimo. Taigi, panaudos sutartis buvo vykdoma ir nebuvo fiktyvi.

4.7. Aplinkybę, kad panaudos sutartis su įmone „R.“ buvo sudaryta 2022 m. vasario 1 d., anot pareiškėjos atstovo, patvirtina šios sutarties turinys. Sutarties 3.2 punkte nurodoma, kad sutartis sudaroma 4 metų laikotarpiui, kuris baigiasi 2025 m. gruodžio mėn. 31 d. Taigi, tik tokiu atveju, jeigu sutartis buvo sudaryta 2022 m. vasario 1 d., keturių metų (be vieno mėnesio) laikotarpis sueitų 2025 m. gruodžio 31 d. Galiausiai, skunde aukštesniajam teismui dar kartą pakartojama, kad ši panaudos sutartyje, kurioje nei sutarties šalys, nei pati sutartis su nagrinėjama baudžiamąja byla niekaip nėra susiję, padaryta rašymo apsirikimo klaida negali nulemti Č. M. nuosavybės teise turėto turto konfiskavimo.

4.8. Skunde aukštesniajam teismui nesutinkama ir su skundžiamoje Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartyje išdėstytais argumentais dėl nuteistojo V. M. neatliktų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu. Anot Č. M. atstovo, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistojo ir pareiškėjos interesai buvo priešingi. Situacija, kuomet buvo konfiskuotas ne jam pačiam, o kitam asmeniui priklausantis turtas, ir dėl to nuteistasis V. M. išvengė didelių finansinių nuostolių, buvo palanki kaltininkui, tad jis niekaip nebuvo suinteresuotas pranešti Č. M. apie puspriekabės „Chereau CD382H“ konfiskavimą.

4.9. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad, pritaikius turto konfiskavimą, puspriekabė „Chereau CD382H“ buvo konfiskuota, pareiškėjos Č. M. atstovo teigimu, pareiškėjai turėtų būti grąžinta konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (puspriekabė įsigyta už 12 500 JAV dolerių), šią sumą konvertuojant į eurus pagal puspriekabės realizavimo dieną buvusį euro-dolerio valiutų kursą. Be kita ko, skunde aukštesniajam teismui pažymima, kad prašoma grąžinti pinigų suma yra mažesnė už puspriekabės „Chereau CD382H“ vidutinę rinkos vertę – 13 700 Eur (5 t., b. l. 46).

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pareiškėjos Č. M. atstovo skundo argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamojo įsakymo dalį, vietoje puspriekabės „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojant jos vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 700 Eur, o pačią transporto priemonę – puspriekabę, grąžinant jos teisėtai savininkei Č. M. (kaip vėliau patikslinta – atsižvelgus į tai, kad turtas buvo realizuotas, gražinant pareiškėjai turto įsigijimo kainą – 12 500 JAV dolerių sumą, konvertuotą į eurus), yra teisėta ir pagrįsta. Nėra pagrindo sutikti su skunde aukštesniajam teismui išdėstytais argumentais, kad skundžiamoje Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartyje nebuvo remtasi ankstesniais šioje baudžiamojoje byloje suformuotais aukštesniojo teismo išaiškinimais Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1S-256-318/2023) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1S-340-627/2023). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, joje buvo nustatytas pareiškėjos santykis tiek su privačia įmone „R.“, kuriai pagal panaudos sutartį buvo perduota puspriekabė, tiek su nusikalstamą veiką padariusiu V. M. Be kita ko, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartyje pagrįstai nustatyta, kad turtas buvo perleistas sudarius apsimestinius sandorius, taigi, nustatytos visos BK 72 straipsnyje įtvirtintos turto konfiskavimo sąlygos bei turto konfiskavimo pagrindas, įtvirtintas BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

6. Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (2 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (4 dalis).

7. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ginčo, jog puspriekabė „Chereau CD382H“ laikytina nuteistojo V. M. padarytų nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje, už kurias jis buvo nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priemone, taigi atitinka konfiskuotino turto sąvoką, įtvirtintą BK 72 straipsnio 2 dalyje.

8. Puspriekabės „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime, išduotame 2022 m. sausio 20 d., nurodyta, kad šio turto savininkė yra Č. M. Nurodyta puspriekabė įgyta 2021 m. rugsėjo 18 d. specialios pirkimo-pardavimo sutarties b/n pagrindu (2 t., b. l. 33–34). 2022 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. 54/10/M-1195 nurodyta, kad Č. M. vardu transporto priemonė – puspriekabė „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota 2022 m. sausio 20 d. (1 t., b. l. 119). Nors skunde aukštesniajam teismui ginčijama, kad puspriekabės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu oficialios Baltarusijos Respublikos institucijos įregistravo pareiškėjos nuosavybės teisę, taigi ši teisė yra reali ir egzistuojanti, aukštesnysis teismas sutinka su išsamiais skundžiamoje Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartyje išdėstytais argumentais, jog atsižvelgus į baudžiamojoje byloje esančių dokumentų turinį, jų sudarymo datas bei pareiškėjos paaiškinimus (apklausiama Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. posėdyje Č. M. nurodė dar kitą puspriekabės įsigijimo datą – 2022 m. sausio 21 d.) negalima daryti išvados, kad nurodyti dokumentai patvirtina Č. M. nuosavybės teisę į puspriekabę „Chereau CD382H“.

9. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės Sigitos Šabliauskienės 2022 m. gegužės 19 d. nutarime, kuriuo buvo atmestas įmonės „R.“ prašymas grąžinti transporto priemones, įskaitant puspriekabę „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad puspriekabė priklauso Baltarusijos Respublikos pilietei Č. M., o įmonė „R.“ ikiteisminio tyrimo institucijoms pateiktais dokumentais, nurodytu turtu naudojasi pagal neatlygintinos panaudos sutartis ir nėra nei vilkiko, nei puspriekabės savininke. Tačiau pažymėtina, kad šis nutarimas nelaikytinas pareiškėjos Č. M. nuosavybės teisę į puspriekabę „Chereau CD382H“ pagrindžiančiu dokumentu, kadangi, kaip pagrįstai jame nurodyta, prerogatyvą išspręsti ikiteisminiame tyrime sulaikyto turto konfiskavimo klausimą (pridėtina – ir nustatyti su turto konfiskavimu susijusias aplinkybes, pavyzdžiui, tikrąjį turto savininką, turto perleidimo aplinkybes ir pan.) turi bylą nagrinėjantis ir joje baigiamąjį aktą priimantis teismas. Vien ta aplinkybė, kad šiuo nutarimu buvo remiamasi ankstesniuose teismų sprendimuose, pavyzdžiui Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1S-340-627/2023), taip pat nelaikytina neginčijamai patvirtinančia kokias nors pareiškėjos teises (įskaitant Č. M. nuosavybės teisę į puspriekabę „Chereau CD382H“), kadangi aukštesnysis teismas ankstesnėse nutartyse prokurorės Sigitos Šabliauskienės 2022 m. gegužės 19 d. nutarime išdėstyta informacija rėmėsi tik tiek, kiek buvo reikalinga nustatyti, kad pareiškėja Č. M., nebuvo informuota apie vykusį baudžiamąjį procesą, kuris buvo užbaigtas V. M. ir kitų nuteistųjų atžvilgiu priėmus Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. baudžiamąjį įsakymą, turėjo teisę tokį teismo baigiamąjį aktą apskųsti dalyje dėl turto konfiskavimo.

10. Nėra teisinio pagrindo sutikti ir su skundo aukštesniajam teismui argumentais, jog, atsižvelgus į tai, kad Č. M. turimos nuosavybės teisės į puspriekabę „Chereau CD382H“ jokiame vykstančiame civiliniame ar baudžiamajame procese nėra ginčijamos, o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas panaikinti pareiškėjos nuosavybės teisę į puspriekabę „Chereau CD382H“, Panevėžio apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja Č. M. nėra šio turto savininke. Aukštesnysis teismas pažymi, kad klausimą dėl turto konfiskavimo nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 4 dalies 2-5 punktų nuostatomis, ne tik gali, bet ir privalo aiškintis fiziniam ar juridiniam asmeniui (ne kaltininkui) priklausančio konfiskuotino turto perleidimo aplinkybes, įskaitant vertinti sandorių, kuriais turtas buvo perleistas, turinį bei sudarymo aplinkybes.

11. Į baudžiamąją bylą taip pat buvo pateikta 2021 m. vasario 1 d. neatlygintinos panaudos sutartis (be numerio), kurioje nurodyta, jog panaudos davėjas (pareiškėja Č. M.) perdavė, o panaudos gavėjas (įmonė „R.“) priėmė neatlygintinam naudojimui puspriekabę „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aukštesnysis teismas pritaria Panevėžio apygardos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, kad šios sutarties sudarymo aplinkybės (įskaitant sandorio sudarymo datą), sutarties turinys, vertinant juos kartu su pareiškėjos paaiškinimais, leidžia daryti išvadą, jog aptariama panaudos sutartis buvo apsimestinė, tikrieji į bylą pateiktos panaudos sutarties sudarymo tikslai buvo visai kiti. Įvertinant pareiškėjos Č. M. asmenines savybes (amžių, sunkią savo ir sutuoktinio finansinę padėtį ir kt.) akivaizdu, kad ji, pagal rašytinę sutartį įmonei „R.“ ilgam laiko tarpui (4 metams) perduodama neatlygintinai naudotis jai priklausančia brangia transporto priemone (puspriekabe), vien pasitikėdama žodiniu nuteistojo V. M. patvirtinimu, kad pasisekus jo verslui, po metų bus sumokėti apie 300 dolerių už mėnesį nuompinigiai, negalėjo tikėtis iš nurodytos sutarties gauti finansinės naudos. Atvirkščiai, toks sandoris, vadovaujantis analizuojamos neatlygintinos panaudos sutarties nuostatomis, ne tik negalėjo būti papildomų pareiškėjos lėšų šaltiniu, bet ir būtų sukėlęs Č. M. papildomų išlaidų, kadangi, aptariama panaudos sutartimi Č. M. įsipareigojo puspriekabę „Chereau CD382H“ remontuoti (įskaitant kapitalinį remontą) savo sąskaita.

12. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjos atstovo skundo argumentais, kad nurodyta panaudos sutartis iš tiesų buvo sudaryta 2022 m. vasario 1 d., o panaudos sutartyje nurodant 2021 m. vasario 1 d. datą buvo padaryta klaida. Sutarties 1.1. punkte nurodoma, kad panaudos sutartis yra sudaroma 4 metų laikotarpiui. Tuo tarpu pagal sutarties 3.2 punktą, ji įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taigi, nei pačioje panaudos sutartyje nurodoma jos sudarymo data (2021 m. vasario 1 d.), nei pareiškėjos nurodoma data (2022 m. vasario 1 d.) neatitinka šios sutarties turinio, o šios aplinkybės, kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (įskaitant aplinkybes apie aptariamo turto įsigijimą) leidžia teigti, kad pareiškėja Č. M. neįsigijo puspriekabės „Chereau CD382H“ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje analizuojamomis aplinkybėmis, taigi ir negalėjo perleisti šio turto pagal rašytinę panaudos įmonei „R.“ ar žodinę nuomos sutartį nuteistajam V. M. Juolab, kad, kaip pagrįstai išanalizuota skundžiamoje nutartyje, pareiškėja Č. M., savo ir sutuoktinio šeimos viso gyvenimo santaupas išleidusi puspriekabei „Chereau CD382H“ įsigyti ir perdavusi šį turtą pagal panaudos sutartį (arba, kaip teigia, nuomos pagrindais V. M.), nurodyto (per visą gyvenimą sukaupto) turto likimu visiškai nesidomėjo, tik atsitiktinai sužinojo apie puspriekabės konfiskavimą (taigi, atitinkamai darytina išvada – laikydama save puspriekabės nuomotoja anksčiau nereikalavo nuteistojo sumokėti neva sutartus nuompinigius už naudojimąsi puspriekabe, nors, kaip pati nurodė teisme, priekabą nuomojo siekdama gauti papildomų lėšų). Tuo tarpu nuteistasis V. M. elgėsi su puspriekabe savo nuožiūra, pritaikydamas ją nusikalstamoms veikoms daryti (puspriekabės grindyse ir lubose įrengęs slėptuves kontrabandinėms cigaretėms laikyti), ir naudojęs šį turtą nurodytu tikslu.

13. Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti, kad nuteistasis V. M., priešingai nei pareiškėja Č. M., faktiškai įgyvendino turto savininko teises, o pareiškėja elgėsi pasyviai ir (kaip pati teigia, savo) turtu nesirūpino, aukštesnysis teismas vertina, kad puspriekabė „Chereau CD382H“ Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu buvo konfiskuota pagrįstai, kaip perleista kitam asmeniui apsimestiniais sandoriais. Aplinkybė, kad skundžiamą 2024 m. vasario 27 d. nutartį priėmęs Panevėžio apygardos teismas, kaip ir ikiteisminio tyrimo institucijos bei ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė, puspriekabės pirkimo-pardavimo sutarties ir panaudos sutarties sudarymo veiksmuose nenustatė galimos nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, dokumentų klastojimo, požymių niekaip nepaneigia, jog sudarytos sutartys yra laikytinos apsimestinėmis, pirmiausiai, civilinės teisės prasme, o ši aplinkybė, kaip tiesiogiai numatyta BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punkte, yra turto konfiskavimo pagrindas.

Aukštesnysis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Č. M. atstovo M. N. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.