- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-340-627/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Pašilis
- Pareiškėjas
- Č. M. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo pareiškėjos Č. M. M. įgalioto atstovo teisininko M. N. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atmestas teisininko M. N. 2023 m. birželio 19 d. pareiškimas dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. priimto baudžiamojo įsakymo pakeitimo dalyje dėl turto konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-95- 531/2022, V. B. (V. B.) ir S. V. (S. V.) pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį, o V. M. (V. M.) – pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį. Taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis ir 4 dalies 1 punktu, šiuo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant, be kita ko, nusikalstamos veikos priemonę – automobilio priekabą „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjos Č. M. M. (toliau – ir pareiškėja) įgaliotasis atstovas M. N. Panevėžio apygardos teismui pateikė prašymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 3 dalies tvarka, kuri reglamentuoja sprendimą klausimų, susijusių su įsiteisėjusio nuosprendžio ar baudžiamojo įsakymo vykdymu. Pareiškėjas prašė pakeisti baudžiamojo įsakymo rezoliucinę dalį ir konfiskuoti ne automobilio priekabą „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jos vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 700 Eur, o pačią transporto priemonę – priekabą grąžinti jos savininkei Č. M. M., nes pastaroji apie tai, kad jos turtas bus naudojamas nusikaltimams daryti nieko nežinojo, jai nebuvo pranešta apie baudžiamąjį procesą, kurio metu buvo konfiskuota jos priekabą „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jai priklausantis turtas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad baudžiamojoje byloje yra priimtas ir įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas, kuriuo konfiskuota Č. M. M. vardu registruota priekabą „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl baudžiamojo įsakymo vykdymo pareiškime jokie neaiškumai nenurodyti. Prašoma pakeisti baudžiamąjį įsakymą turto konfiskavimo dalyje, tačiau procesas nenumato tokios procesinės galimybės. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis BPK 422 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nutartis yra neskundžiama.
4. Pareiškėjos Č. M. M. įgaliotasis atstovas M. N. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį apskundė, pažymėdamas, kad nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant, jog ji yra neskundžiama, buvo padaryta techninė klaida ir pakartojo pareiškimo argumentą, kad buvo konfiskuotas Č. M. M. turtas, pastarajai nežinant apie baudžiamąjį procesą, taip buvo pažeista pareiškėjos teisė į nuosavybę.
5. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjos įgaliotojo atstovo M. N. skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui konstatavęs, kad prašymas pakeisti įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo rezoliucinę dalį negali būti nagrinėjamas, kadangi, vadovaujantis BPK 422 straipsnio 2 dalimi, įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas ir jo keitimas ar papildymas yra negalimi.
6. Pareiškėjos įgaliotojo atstovas M. N., nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą, kuriuo prašė teismo nutartį panaikinti ir jo pateiktą skundą priimti nagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priėmė pareiškėjos Č. M. M. įgaliotojo atstovo M. N. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties. Taip pat panaikino Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – Č. M. M. įgaliotojo atstovo M. N. pareiškimą perdavė Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo BPK 422 straipsnyje numatyta tvarka nuo pareiškimo priėmimo stadijos. Nutartyje pažymėta, kad pareiškėjai nei apie vykstantį baudžiamąjį procesą, nei apie prokurorės pareiškimą procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, nei, juo labiau, apie teismo sprendimą konfiskuoti jai priklausančią puspriekabę, nebuvo žinoma, tokiu būdu pažeidžiant jos teisę dalyvauti procese ir pateikti duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo. Apygardos teismui priimant baudžiamąjį įsakymą, nebuvo išsiaiškintas pareiškėjos santykis nei su privačia įmone „R.“, kuriai pareiškėja pagal 2021 m. vasario 1 d. neatlygintinos panaudos sutartį perdavė transporto priemonę – puspriekabę „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nei su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu V. M.. Taigi nebuvo aiškinamasi, ar Č. M. M., perleisdama turtą – puspriekabę „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims, žinojo, turėjo ar galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja Č. M. M. apie tai, kad jai priklausanti transporto priemonė – puspriekabė „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuota valstybės naudai, sužinojo praėjus mažiau, nei 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, t. y. dar iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Todėl, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, kada pareiškėja sužinojo apie Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimą ir įgijo galimybę ginti savo pažeistas teises teisminiu būdu. Šiuo atveju teismas, tik išsprendęs Č. M. M. įgaliotojo atstovo pareiškimo, kuris paduotas praleidus BPK 422 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, priėmimo klausimą, turėjo svarstyti galimybę surengti bylos dalies dėl turto konfiskavimo nagrinėjimą teisme, tačiau to nepadarė, taip padarydamas esminį BPK pažeidimą.
8. Skundžiama nutartimi Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos Č. M. M. įgaliotojo asmens M. N. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. priimto baudžiamojo įsakymo rezoliucinės dalies pakeitimo, nutarė šį pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Skundžiama nutartis grindžiama šiais motyvais:
8.1. Nagrinėtoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja kaip nors būtų buvusi informuota Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tolesnį procesą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apie savo nuosavybės likimą oficialiai nebuvo informuota ir šitą informaciją sužinojo atsitiktinai 2023 m. gegužės mėnesį. BPK 314 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis terminas nebuvo praleistas, o BPK 422 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui dėl baudžiamojo įsakymo peržiūrėjimo paduoti yra praleistas dėl svarbios priežasties ir jis turi būti atnaujintas.
8.2. Teismui pripažinus priekabą „Chereau CD382H“ nusikalstamos veikos padarymo priemone ir dėl to paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, įsakymui įsiteisėjus, ji buvo konfiskuota ir realizuota 2023 m. balandžio 24 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus sprendimu Nr. 1AE-214. Todėl net ir prašymo patenkinimo atveju, jo įvykdymas yra negalimas.
8.3. Nors priekabos savininkė ir yra pareiškėja, ji pagal panaudos sutartį perdavė savo turtą valdyti privačiai bendrovei „R.“ ir pavedė juo rūpintis 4 metų laikotarpiui, o pasibaigus sutarčiai, grąžinti panaudos davėjui (pareiškėjai) techniškai tvarkingą. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad turto valdytojas („R.“) buvo informuotas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kreipėsi į prokurorą su prašymu jį grąžinti, nurodydamas, kad kompanija neturėjo jokios informacijos, kad vairuotojas V. M. kontrabandos būdu gabena cigaretes. Dėl šio prašymo buvo priimtas prokuroro nutarimas, kuris nebuvo skundžiamas. Ši aplinkybė parodo, kad turto savininkė buvo pavedusi turtu naudotis ir juo rūpintis kitą asmenį, kuris buvo įtrauktas į vykstantį procesą ir aktyviai jame dalyvavo. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjos procesinės teisės nebuvo pažeistos, nes savo turto valdymo funkcijas buvo delegavusi panaudos gavėjui – „R.“, registruotai Baltarusijos Respublikoje, kuri šias teises realizavo vykstančiame baudžiamajame procese.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
9. Pareiškėjos Č. M. M. įgaliotas asmuo M. N. skunde prašo:
Žemesnės instancijos teismas
- Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti;
- Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-95-531/2022 priimto baudžiamojo įsakymo (kiek tai susiję su turto konfiskavimu) rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš kaltininkų konfiskuotina transporto priemonės-priekabos „Chereau CD382H“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę sudaranti 13 700 Eur suma, o nesant pačios transporto priemonės, jos vertę atitinkanti pinigų suma grąžintina transporto priemonės – priekabos „Chereau CD382H“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtam savininkui – M. Č. M..
Žemesnės instancijos teismas
Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Pareiškėjos su firma „R.“ pasirašyta neatlygintinos panaudos sutartis, kuria buvo leista privačiai firmai „R.“ naudotis pareiškėjos turtu, nesudaro jokio įstatyminio pagrindo pareiškėjos skundą atmesti. Šioje byloje, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties, turėtų būti išspręstas klausimas ne pareiškėjos interesų atstovavimo tinkamumas ir (ar) netinkamumas, o pagrindo taikyti pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiam turtui konfiskavimą galimumas, t. y. ar šiuo atveju buvo imperatyviai BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kuriems tik esant toks turto konfiskavimas iš trečiųjų asmenų yra galimas.
9.2. Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įstatyme numatytų sąlygų, t. y. kokių nors pareiškėjos sąsajų ir/ar žinojimo apie daromą nusikalstamą veiką, taikyti konfiskavimo jos turtui nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pati pareiškėja, ji ne tik nežinojo apie jokią nusikalstamą veiką, tačiau ir buvo patikinta, kad jos puspriekabe bus dirbama išimtinai tik Baltarusijos Respublikos teritorijoje.
9.3. Pats apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad nėra duomenų, jog pareiškėja būtų buvusi informuota apie šį vykusį baudžiamąjį procesą ir (ar) jo pasėkoje dėl jos turto priimtus sprendimus. Teismui konstatavus šias aplinkybes, tai sudaro pagrindą tvirtinti, kad pats teismas pripažino, jog firma „R.“ nei buvo kokia nors pareiškėjos atstovė procese, nei, juo labiau, pareiškėjos neinformavo apie vykstantį baudžiamąjį procesą.
9.4. Pažymėtina, kad privati įmonė „R.“ taip pat nebuvo įtraukta į šitą procesą jokiame procesiniame statuse – kaip pavyzdžiui, įgaliota pareiškėjos atstovė. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad firma „R.“ niekada neatstovavo pareiškėjai. Prokurorė 2022 m. gegužės 19 d. priimtame nutarime konstatavo, kad firma „R.“ nėra puspriekabės savininkė, o pati savininkė (pareiškėja) tokio prašymo nėra pateikusi.
9.5. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai: 1) prokuratūros 2022 m. gegužės 19 d. nutarime firma „R.“ nėra pripažįstama tinkama pareiškėjos atstovė ir nurodoma, kad tokį prašymą (dėl puspriekabės grąžinimo) turėtų teikti pati savininkė (pareiškėja); 2) tuo tarpu pati prokuratūra puspriekabės savininkės apie jai taikomus suvaržymus neinformuoja; 3) teismas, priešingai prokuratūros nutarime išsakytiems teiginiams, skundžiamoje nutartyje jau nurodo, kad firma „R.“ buvo įtraukta į vykstantį procesą ir aktyviai jame, kaip pareiškėjos atstovė, dalyvavo. Šios aplinkybės prieštarauja ne tik prokurorės nutarimo turiniui, kuriame buvo nurodoma, kad firma „R.“ neatstovauja savininkų interesams, tačiau ir faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi, priešingai skundžiamoje nutartyje nurodytiems teiginiams firma „R.“ nebuvo įtraukta į šį procesą jokiame statuse, taip pat nebuvo informuota ir apie šioje byloje priimtą teismo sprendimą (apie jį buvo informuoti išimtinai tik kaltinamieji).
9.6. Prokurorės 2022 m. gegužės 19 d. nutarime nurodyta, kad paimtos transporto priemonės yra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti BPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o vilkiko ir puspriekabės grąžinimo klausimas bus išspręstas byloje priimant galutinį sprendimą. Pareiškėjos atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad jokio nutarimo dėl nuosavybės teisių apribojimo ir/ar suvaržymo, kurį bent teoriškai būtų galima skųsti, prokurorė nebuvo priėmusi. Prašymą nutarimu prokurorė atmetė vadovaudamasi BPK 92-93 straipsniais, kurie numato tik daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įforminimo ir laikymo tvarką. Taip pat informavo firmą „R.“, kad šiuo metu transporto priemonės yra laikytinos daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai. Galiausiai šiame prokurorės nutarime ir nebuvo nurodoma, kad toks jos nutarimas apskritai gali būti skundžiamas, taip pat nenurodoma jo apskundimo tvarka.
9.7. Tiek pareiškėja, tiek ir jos atstovas, teismo posėdžio metu, būdami supažindinti su duomenimis apie šios transporto priemonės konfiskavimą bei realizavimą, patikslino prašymą ir prašė vietoje konfiskuotos transporto priemonės grąžinti jos vertę pinigų suma atitinkantį ekvivalentą. Šie duomenys buvo objektyviai nustatyti atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas transporto priemonės priekabos „Chereau CD382H“ vidutinės rinkos vertės vertinimas (13 700 Eur), iš kaltininkų vietoje jiems nepriklausančios transporto priemonės konfiskavimo turėtų būti konfiskuojama šios transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, o pareiškėjai ši pinigų suma (vietoje konfiskuotos ir šiuo metu realizuotos transporto priemonės) turėtų būti grąžinta.
9.8. Šioje dalyje baudžiamojo poveikio priemonė nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas buvo pritaikytas absoliučiai su šiuo procesu nesusijusio ir nekalto asmens (pareiškėjos) atžvilgiu. Akivaizdu, kad tokia situacija negali būti palikta ir ši klaida apeliacinės instancijos teismo turėtų būti ištaisyta.
10. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjos Č. M. M. įgalioto atstovo teisininko M. N.
skundas tenkinamas iš dalies.
11. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, skundo argumentais, sprendžia, jog Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas – klausimas, susijęs su turto konfiskavimu, perduodamas Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo (442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu priekaba „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota. Dar ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad priekabos savininkė yra pareiškėja (prokurorės 2022 m. gegužės 19 d. nutarimas atmesti prašymą), kuri, apie vykstantį procesą nebuvo informuota nei ikiteisminį tyrimą vykdžiusių ir atlikusių institucijų, nei teismo, kuris priėmė baudžiamąją įsakymą. Kaip nurodė pati pareiškėja, ji, apie tai, kad jai priklausanti priekaba buvo areštuota, sužinojo tik 2023 m. gegužės mėnesį, po ko kreipėsi į baudžiamąją įsakymą priėmusį teismą, prašydama jai priklausantį turtą grąžinti arba grąžinti priekabos vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos įgalioto atstovo pareiškimą (prašymą grąžinti priekabą ar turto vertę) detaliai neanalizavo turto konfiskavimo taikymui būtinų sąlygų, skundžiamą nutartį grindė tuo, kad priekaba jau yra realizuota, todėl net ir patenkinus pareiškėjos prašymą, jo realiai įvykdyti būtų neįmanoma. Taip pat skundžiamoje nutartyje pastebėjo, kad apie priekabos paėmimą buvo žinoma bendrovei „R.“, kuri su pareiškėja buvo sudariusi panaudos sutartį ir jai (įmonei) buvo žinoma apie vykstantį procesą, ji jame aktyviai dalyvavo, tokią išvadą apygardos teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad įmonė „R.“ ikiteisminio tyrimo metu prokurorei buvo pateikusi prašymą grąžinti jai priekabą, kuri, kaip buvo nurodoma prašyme, nėra įmonės nuosavybė (prie prašymo buvo pateikta 2021 m. vasario 1 d. tarp pareiškėjos ir įmonės „R.“ sudaryta panaudos sutartis).
13. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų. Taigi, norint pagal BK 72 straipsnio 4 dalį konfiskuoti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtą, būtina nustatyti tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, kad perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
14. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apygardos teismas konkrečiai neišsiaiškino, ar nagrinėjamu atveju buvo sąlygos taikyti turto konfiskavimą priekabai „Chereau CD382H“, kuri nepriklausė kaltininkui. Teismas tik apsiribojo motyvais, kad pati priekaba jau realizuota ir tai, kad pareiškėjos teisės buvo atstovaujamos įmonės „R.“, todėl jos nebuvo pažeistos. Šiuo atveju Panevėžio apygardos teismas, tiek priimdamas baudžiamąjį įsakymą, tiek skundžiamą nutartį, nevertino tikrojo priekabos savininko, jo santykio su kaltininku, ar jam buvo žinoma kokiam tikslui priekaba bus naudojama, t. y. nevertino sąlygų, kurias būtina nustatyti norint konfiskuoti turtą, kuris priklauso ne kaltinamajam, o kitiems asmenims. Pastebėtina, kad šiame procese bendrovė „R.“ taip pat jokio procesinio statuso neturėjo, jai taip pat, kaip ir turto savininkei – pareiškėjai, nebuvo pateiktas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamasis įsakymas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad yra prieštaravimų, kurie gali būti pašalinami tik klausimą dėl priekabos konfiskavimo išnagrinėjimus iš naujo, išsamiai. Šiuo atveju teismo procesiniuose sprendimuose nebuvo aiškinamasi ar įmonė „R.“ žinojo apie kaltininko (įmonės darbuotojo) daromą nusikaltimą, neišsiaiškintas pareiškėjos ir įmonės „R.“ bei kaltininko santykis, tikrasis priekabos savininkas (esant duomenų, kad panaudos sutartis buvo sudaryta anksčiau nei pati priekaba buvo įregistruota, kas vertinama nelogiškai, be to, įvertinus pareiškėjos parodymus, iš kurių matyti, kad ji pati tiksliai negalėjo nurodyti kada įsigijo, išnuomojo priekabą, nurodė, kad sudarė nuomos sutartį, o ne panaudos, kaip pateikta byloje ir pan.), kas šiuo atveju laikoma esminėmis aplinkybėmis sprendžiant, ar pagrįstai teismo baudžiamuoju įsakymu buvo konfiskuota priekaba „Chereau CD382H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Nepagrįstas skundžiamos nutarties motyvas, kad realizavus priekabą, net ir patenkinus pareiškėjos prašymą, jo realiai įvykdyti (grąžinti priekabą) būtų neįmanoma . Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 yra patvirtintos bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, kurių 151 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu turtas jau parduotas, grąžinama ta už parduotą turtą gauta pinigų suma, kurią faktiškai gavo valstybė (atėmus pinigų sumas, išmokėtas asmenims už suteiktas turto saugojimo, realizavimo ir kitas paslaugas, sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, taip pat kitas su turtu susijusias išlaidas, kurios buvo patirtos ir apmokėtos).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Č. M. M. įgaliotojo atstovo M. N. pareiškimą perduoti Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.