Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-231-635/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-18
Bylos Nr.: 1A-231-635/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-34048-2024-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelija Sadauskaitė, Kristina Kakurinė, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis: O. Y.

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
1.2.20.13Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
1.2.25.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-635/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34048-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.5.1; 2.4.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant K. R.,dalyvaujant prokurorei I. G.,nuteistojo O. Y. gynėjui advokatui M. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal O. Y. gynėjos advokatės G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo O. Y. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam skirta trisdešimties (30) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, O. Y. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems (6) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies sudedant, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – O. Y. uždrausta naudotis (įgyti) specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones ketverius (4) metus. Šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti, kai nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai bus paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Į šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminą įskaityta laika nuo šios specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš O. Y. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur valstybės naudai.

Taip pat nuspręsta palikti galioti O. Y. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. Y. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: jis (O. Y.) vengė atlikti 2023-08-08 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, nes 2024-08-31 apie 15.23 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo transporto priemonę „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo O. Y. gynėja advokatė G. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-07-01 nuosprendį ir O. Y. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį išteisinti. Netenkinus prašymo dėl išteisinimo, prašo skirti švelnesnę bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Nurodo, kad asmuo gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl inkriminuojamos konkrečios nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcijos principo pagrindu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, jam įrodinėjimo našta negali būti perkeliama, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

2.2. Pažymi, kad nei vienas liudytojas tiesiogiai nematė O. Y. nei vairuojant automobilį, nei užvažiuojant ant akmens. Liudytojas A. G. net neprisiminė nuteistojo, teismui paklausus, ar šis asmuo vairavo automobilį, liudytojas atsakė „Tada buvo visai kitoks“. Teisėjai pasiūlius geriau įsižiūrėti, liudytojas pasakė, kad „Nu šitas, atrodo“. Be to, šis liudytojas neprisiminė net ir automobilio spalvos. Nurodė, kad buvo, berods, geltonas, o gal raudonas autobusiukas. Taigi šio liudytojo parodymai, nors pateikiami kaip faktas, tačiau yra tik prielaidos. Liudytojas A. G. posėdžio metu patvirtino, kad paties užvažiavimo ant akmens nematė. Nurodė, kad tempiant nuo akmens automobilis buvo užvestas, variklis dirbo. Tačiau tai prieštarauja elementariai logikai, nes jei A. G. nutempiant nuo akmens automobilį jo variklis būtų dirbęs, kam tada nuteistajam būtų reikėję variklį užgesinti ir dar išimti iš užvedimo spynelės raktelius, išlipti iš mašinos. Automobilį nutempus nuo akmens jis (nuteistasis) negesindamas variklio būtų padėkojęs jam padėjusiam žmogui ir iškart išvažiavęs. Taigi, minėtas liudytojas arba meluoja, arba neprisimena įvykio aplinkybių. Tuo labiau, kad jeigu O. Y. būtų vairavęs neblaivus, tai jis būtų palikęs automobilį ant akmens ir pasišalinęs ir nelaukęs policijos (liudytoja J. G. pasakė, kad policiją iškvietė). Taigi nuteistojo veiksmai patvirtina jo teiginius, kad ne jis vairavo. Be to, automobilio variklis tempimo nuo akmens metu buvo išjungtas, ką patvirtino liudytojas S. K..

2.3. Tvirtina, kad konfliktas su pareigūnais kilo tik todėl, kad jie nebuvo empatiški, neleido atsigerti, nors nuteistasis prašė vandens. Vietoje to, kad būtų korektiškai parodę empatiją ir davę jam vandens, jie (policijos pareigūnai) įgrūdo O. Y. į savo automobilį, tokiu būdu išprovokavo jo paniką, nes nuteistasis yra klastrofobas, po ko, jo panikai vis didėjant, surakino jį (nuteistąjį) antrankiais. Teigia, jog kiti liudytojai – J. G., R. K. - taipogi nurodė nematę, kad būtent O. Y. atvairavo automobilį į (duomenys neskelbtini) sankryžą. Šie liudytojai nematė ir to, kad būtent O. Y. vairuojamas automobilis būtų užvažiavęs ant akmens. J. G. iš savo kiemo išėjo jau autobusiukui esant nuvilktam nuo akmens, o R. K. atvažiavus matė tik autobusiuką ir kad automobiliui nepavyko apsisukti. O. Y. sėdint už vairo pamatė jau tik tada, kai automobilis „gazavo“ bandydamas nuvažiuoti nuo akmens. Todėl minėti liudytojai padarė išvadą, kad būtent O. Y. įvažiavo į sankryžą vairuodamas tą automobilį, nors vairavo O. Y. pažįstamas asmuo vardu V.. Faktą, kad išgėręs alkoholio (spirito) nuteistasis buvo ne taip seniai, patvirtina tai, jog pareigūnams vertinant jo būklę, praėjus tiesia linija pėda po pėdos, stovint pirštu tiksliai palietė nosies galą tiek atsimerkęs, tiek užsimerkęs. Tai nebūtų buvę įmanoma, jeigu O. Y. alkoholį būtų pavartojęs anksčiau.

2.4. Teigia, jog pareigūnai fiksavo, kad nuo nuteistojo sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tačiau nuteistasis visą dieną buvo nevalgęs, alkoholio rezorbcija ir skrandžio buvo greita (tuščiu skrandžiu išgėrus alkoholio, apie 20 procentų jo iš skrandžio į kraują rezorbuojasi per 5-10 min., likusi 80 procentų dalis iš skrandžio ir plonojo žarnyno į kraują patenka per 30 min. - 1,5 val.), o pareigūnai po iškvietimo atvyko už maždaug 40 min. (vieno liudytojo teigimu už 20 min., kito liudytojo teigimu - už 30 min., tačiau realiai atvyko už 40 min.). Todėl, natūralu, kad tuo metu, kai atvyko pareigūnai, alkoholio kvapas jautėsi. Nuteistojo kalbėseną pareigūnai laikė „nerišlia“ galimai dėl to, kad nuteistasis neturi dantų ir švepluoja (bet tai subjektyvus vertinimas, „Body“ kamerų įrašai to nepatvirtina). Gerą judesių koordinaciją, priešingai pareigūnų nurodytai, patvirtina atlikti ėjimo teisia linija ir nosies galo lietimo tiek užsimerkus, tiek atsimerkus testai. Nuteistasis atsisakė tikrintis blaivumą dėl to, kad nevairavo automobilio ir manė, kad tam nėra pagrindo. Automobilį vairavo jo (O. Y.) pažįstamas vardu V. (vardo trumpinys V.), kurio vardo teisiamojo posėdžio metu nuteistasis negalėjo prisiminti, nes jis nėra nei bičiulis, nei artimas draugas, tik šiaip pažįstamas, kurių nuteistasis turi daug. Į teisėjos klausimą, O. Y. pasakė, kad vairavo A., tačiau tai nelaikytina kokia nors nauja versija, nes nuteistasis tiesiog neprisiminė pažįstamo V. vardo, o jo vardą prisiminė tik posėdžio eigoje ir apie tai pasakė bylą nagrinėjusiai teisėjai. Atkreipia dėmesį į tai, kad vaizdo įrašas iš „(Duomenys neskelbtini)“ degalinės nepatvirtina, jog O. Y. vairavo automobilį, nes 2024-10-31 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad iš vaizdo įrašo negalima nustatyti vairuotojo tapatybės, nes neina įžiūrėti vairuotojo veido. Taigi šiuo atveju valstybinis kaltintojas kaltę preziumuoja, t. y. kad niekas kitas automobilio vairuoti negalėjo, nors byloje nėra neginčijamų O. Y. kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų įrodymų, o prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.

Dėl bausmės.

2.5. Pažymi, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojus BK pakeitimams, BK 54 straipsnio 3 dalies aktuali redakcija numato, kad jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Be to, nuo 2025-02-01 įsigalioję BK 61 straipsnio pakeitimai panaikino skiriamos bausmės dydžio skaičiavimą nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju O. Y. inkriminuojamos veikos nelaikytinos itin pavojingomis, nes BK 281¹ straipsnio l dalyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu BK 243 straipsnyje numatyta veika pagal pavojingumą priskiriama net ne nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų rūšiai. Žala niekam nepadaryta. Nuteistojo asmenybė, kad ir kaip galėtų būti charakterizuojama vertinant retrospektyviai, tačiau po paskutinio teistumo (2024-06-12 nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2024-07-03) jis neatliko jokių nusikalstamų veikų. Kas sudaro pagrindą, jeigu būtų atmestas prašymas O. Y. išteisinti, jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, jos trukmę parenkant atsižvelgus į BK 61 straipsnio pakeitimus įsigaliojusius nuo 2025-02-01.

2.6. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų, jog jo (O. Y.) gyvenimo draugė laukiasi. Ši aplinkybė yra itin svarbi, nes gimus nuteistojo pirmagimiui, jeigu nebūtų panaikintas skundžiamas nuosprendis, jis turėtų atlikti realią laisvės atėmimo bausmę ir negalėtų draugei padėti auginti jų kūdikio. Šie duomenys yra svarbūs sprendžiant bausmės rūšies parinkimo ir jos vykdymo (ne)atidėjimo klausimų atitiktį teisingumo principui. Nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, paskyrus BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus. Akcentuoja tai, kad nuteistojo probacijos pabaiga buvo numatyta 2025-07-01, taigi Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-06-12 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpis jau buvo faktiškai pasibaigęs. Probacijos laikotarpiu iš tarnybos teikimų dėl netinkamų probacijos sąlygų vykdymo/laikymosi teisme nebuvo gauta, bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo panaikintas. Todėl mano, kad bausmės, skirtos skundžiamu nuosprendžiu, subendrinimas dalinio sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-06-12 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir O. Y. paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams, be bausmės vykdymo atidėjimo, yra objektyviai neteisingas, t. y. neatitinka teisingumo principo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

2.7. Teigia, jog apylinkės teismas automobilio vertę nustatė pagal VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ viešai prieinamus analogiškos transporto priemonės duomenis, nors individualus transporto priemonės vertinimas nebuvo atliktas. Nurodo, kad automobilis yra senas, todėl reali jo vertė nesiekia tos, kuri nurodyta VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ išraše. Be to, teismas nutarė išieškoti konfiskuotino automobilio vertę su PVM. Nors PVM yra vartojimo mokestis, taikomas beveik visoms prekėms ir paslaugoms, kurios perkamos ir parduodamos naudoti ir vartoti, tačiau šiuo konkrečiu atveju automobilis nei perkamas, nei parduodamas. Todėl išieškant konfiskuotino automobilio vertę PVM neturėjo būti skaičiuojamas.

2.8. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo pajamos nėra didelės (dirbant UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso minėtas automobilis, jis (O. Y.) uždirbdavo minimalų atlyginimą). Nuteistasis periodiškai būna be darbo, nes nepavyksta jo rasti. Kvalifikacijos įgūdžių dirbti darbą, už kurį mokamas didesnis nei minimalus atlyginimas, neturi. Taigi nuteistojo pajamos yra nestabilios ir jis neturėtų realių galimybių sumokėti teismo nustatytą l 000 Eur sumą. Advokatės nuomone, iš byloje esančių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį ir pajamas, nustatyto dydžio vertės (l 000 Eur) konfiskavimas, šiuo atveju, turėtų labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama baudžiamojo poveikio priemonės taikymu. Teismas, spręsdamas konfiskuotino turto (automobilio) vertės išieškojimo pagal BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo nesvarstė, t. y. ar iš nuteistojo išieškotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Todėl sprendimas dėl automobilio vertės konfiskavimo buvo nepakankamai individualizuotas ir suvaržytų nuteistojo teises daugiau, negu yra būtina. Bausmės tikslai būtų pasiekti, net jei konfiskuotina turto vertė būtų nors per pusę mažesnė, t. y. skiriant dalies turto vertės konfiskavimą, kurio pakaks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje nuteistojo O. Y. gynėjas advokatas M. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

6. Iš nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra prašoma panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį O. Y. ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, netinkamai vertino bylos įrodymų visumą, todėl nepagrįstai nuteisė O. Y. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį. Taip pat nesutinkama su jam paskirta bausme bei BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone, teigia, kad ji yra per griežta, neproporcinga. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų vertinimo ir O. Y. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

7. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Teisėjų kolegija dar karta įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, proceso šalių pasisakymus apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl O. Y. kaltės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o O. Y. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, apylinkės teismas nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – O. Y. teisinančius įrodymus, taip pat aptarė jo pateikiamą gynybinę versiją ir ją motyvuotai atmetė. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus, fragmentiškai (palankiai nuteistajam) juos pateikdami ir savaip juos vertindami, nesuteikia teisinio pagrindo jį (nuteistąjį) išteisinti.

9. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

10. Šioje byloje O. Y. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: jis (O. Y.) vengė atlikti 2023-08-08 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, nes 2024-08-31 apie 15.23 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo transporto priemonę „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

11. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad jeigu O. Y. būtų vairavęs neblaivus, tai jis būtų palikęs automobilį ant akmens ir pasišalinęs ir nelaukęs policijos (liudytoja J. G. pasakė, kad policiją iškvietė). Taigi nuteistojo veiksmai patvirtina jo teiginius, kad ne jis vairavo, o alkoholį O. Y. vartojo po įvykio. Su tokia nuteistojo ir jo gynėjos pozicija negalima sutikti.

12. O. Y. kaltė 2024-08-31 vengus atlikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-08-08 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje – draudimą vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir neblaiviam vairavus transporto priemonę – automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengus blaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir taip padarius BK 243 straipsnyje 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytus baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą, yra patikimai įrodyta liudytojų A. G., J. G., R. K., S. K. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK (Duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 1-9), 2024-09-01 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 75-76), įvykio vietos ir apžiūros protokolu su fotolentelės duomenimis (t. 1, b. l. 55-68), neblaivumo nustatymo 2024-08-31 akto duomenimis (t. 1, b. l. 130) ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jame ne tik išsamiai išdėstytas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinys, bet ir įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma, nurodyti aiškūs motyvai dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo, argumentuotai atmesta gynybos versija.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Kaltinamojo, kaip betarpiško nagrinėjamo įvykio dalyvio, pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje, tačiau duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį prigimtis yra šiek tiek kitokia nei kitų įrodymų. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka, kaltinamasis gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos arba apskritai jų neduoti. Taigi, kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

14. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad paties O. Y. gynybinė versija nebuvo nuosekli ir neprieštaringa. Pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad atsisakė tikrintis neblaivumą, bet pareigūnų testą praėjo, praėjo tiesia linija, pirštu lietė savo nosį. Nėra faktų, kad vairavo girtas, buvo piktas, grubiai kalbėjo su policijos pareigūnais, bet piktas buvo dėl to, kad kaltino tuo, ko jis nepadarė. Girto jo nesustabdė, jis tiesiog 40 min. vaikščiojo aplink automobilį ir prisigėrė. Į nuovadą jį „nunešė“, nes jis gėrė gryną spiritą, be užkandos. Automobilis „VW Transporter“ priklauso įmonei, kurioje tuo metu dirbo. Vadovas leido tuo automobiliu naudotis išeiginėmis dienomis. Neturėjo teisės sėsti už vairo, nes iš jo buvo teisė vairuoti atimta. Jis savo pažįstamą, kuris turėjo teises, pasodino už vairo. Liudytojai nematė to žmogaus, bet nereiškia, kad jo nebuvo. Tyrėja klausė liudytojų, ar jie matė, kad jis gėrė kol atvažiavo policija, jie sakė, kad nematė. Jeigu nematė, tai nereiškia, kad jis negėrė, buvo atidarytos durelės ir jis tą spiritą gėrė. Žmogus, bijodamas, kad iš jo bus atimtos teisės, pabėgo, o jis pats atsidūrė tokioje situacijoje. Vairavo asmuo, kuris po to dingo, jį užblokavo ir jis, kaltinamasis, neturi to asmens telefono numerio. Tas žmogus taip pat yra (duomenys neskelbtini), jis dabar bijo, kad neatimtų iš jo vairuotojo teises. Vardą to asmens pamiršo, lyg A. jo vardas, bet nėra tuo tikras. Jis jo paprašė nuvežti į turgų (Duomenys neskelbtini) ir taip jie pasiklydo, atsidūrė privačiame sektoriuje. Kai pamatė, kad mato kiti žmonės, tada A. per keleivio pusę išlipo ir nubėgo link miškelio, todėl žmonės jo iš vairuotojo pusės ir nematė. Po to jis grįžo, bet buvo už transporto priemonės, todėl, greičiausiai, nebuvo jiems matomas. Kai jis, kaltinamasis, priėjo prie vyro ir paprašė, kad ištrauktų su traktoriumi mašiną, tada jis, A., pasišalino ir jo daugiau jis nematė. Prisiminė to žmogaus vardą, jis yra V.. Neneigia, kad turi nuodėmių, ankščiau vairavo išgėręs, tačiau bausmę už tai atliko, prisiėmė už tai atsakomybę ir daugiau to nedaro. Tuo tarpu į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, paklaustas, kas vairavo automobilį, O. Y. atsakė, kad ne jis, tačiau įvardinti kas vairavo, negalėjo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apygardos teismui nurodoma, kad nuteistasis atsisakė tikrintis blaivumą dėl to, kad nevairavo automobilio ir manė, kad tam nėra pagrindo. Automobilį vairavo jo (O. Y.) pažįstamas vardu V. (vardo trumpinys V.), kurio vardo teisiamojo posėdžio metu nuteistasis negalėjo prisiminti, nes jis nėra nei bičiulis, nei artimas draugas, tik šiaip pažįstamas, kurių nuteistasis turi daug. Į teisėjos klausimą, O. Y. pasakė, kad vairavo A., tačiau tai nelaikytina kokia nors nauja versija, nes nuteistasis tiesiog neprisiminė pažįstamo V. vardo, o jo vardą prisiminė tik posėdžio eigoje ir apie tai pasakė bylą nagrinėjusiai teisėjai. Vis dėl to, nuteistojo ir jo gynėjos skundo teiginius apie tai, kad įvykio dieną automobilį vairavo kitas asmuo, o ne O. Y. paneigia liudytojų parodymai.

15. Liudytojas A. G. apklausiamas teisme nurodė, kad tą dieną darbavosi, pamatė, kad autobusiukas užvažiavo ant akmens. Tas vyras, tai yra nuteistasis (tuo metu kaltinamasis), sėdėjo už vairo. Matėsi, kad jis (O. Y.) svirduliavo. Jis pats bandė nuvažiuoti nuo akmens, girdėjosi, kad ratai sukosi. Už vairo sėdėjo tas pats asmuo, daugiau nieko nebuvo, vienas jis buvo.

16. Teisme apklausiama liudytoja J. G. parodė, kad kaltinamasis užvažiavo ant akmenų, buvo neblaivus. Ten didelė krūva akmenų. Jie gyvena netoliese, buvo kieme, kažkuris, sūnus ar vyras, pasakė, kad pagavo girtą žmogų. Išėjo pažiūrėti, pamatė, kad vaikšto aplink mašiną žmogus. Jis vienas buvo ir vaikščiojo aplink mašiną. Išėjo iš kiemo ir pamatė, kad jis stovi, matėsi, kad kažkoks ne toks stovi, priėjo ir pasakė :„ duok raktus, niekur tu nevažiuosi“. Jis pasakė, kad raktų neturi. Spynelėje nebuvo raktų. Paskui priėjo sūnus, pasakė jai, kad raktus rado ant žemės. Sūnus turėjo kažkur važiuoti, padavė jai raktus palaikyti, kol atvažiuos policija. Sūnus L. G. iškvietė policiją. Sulaukė policijos, atidavė raktus policijai. Tas žmogus vis ieškojo raktų, nesakė jam, kad raktelius rado. Policija atvyko gal per pusvalandį. Nematė, kad per tą laiką būtų žmogus gėręs ar valgęs. Gal ir galėjo, šalia jo nestovėjo visą laiką. Vyko veiksmas, remontavo traktorių, tai vienas, tai kitas priėjo. Kai ji išėjo, vyras jau buvo nutempęs mašiną nuo akmenų. Policiją kvietė, nes matė, kad jis girtas ar nuo narkotikų apsvaigęs. Vien tai, kad nematė didžiausios akmenų krūvos, pagalvojo, kad yra apsvaigęs, be to, kažkoks ne toks buvo. Kalbino jį, prašė raktų. Ji kalbėjo lietuviškai, jis rusiškai atsakė. Ji jam sakė, kad kvies policiją, jis prašė nekviesti. Kaip kaltinamasis vairavo, ji nematė. Raktų ieškojo, sakė, kad reikia į (Duomenys neskelbtini) parvažiuoti. Kitų asmenų nematė. Nesakė, kad draugas buvo, kad laukia draugo ar panašiai. Kai atvažiavo pareigūnai, jis priešinosi, nesėdo į jų mašiną. Šis vaikinas buvo, kaltinamasis. Nuo tada, kai kaltinamąjį pamatė, jo stovis nesikeitė, buvo toks pat– jis nei girtėjo, nei blaivėjo atvykus pareigūnams. Nematė, kad jis gertų ar valgytų per tą laiką. Jis vis aplink autobusiuką vaikščiojo, raktų ieškojo, kuitėsi po automobilio galą, kilnojo daiktus autobusiuke. Kai ji priėjo, jau buvo nutemptas autobusiukas, variklis buvo užgesintas. Raktai buvo rasti ant žemės, gal už 20-30 m. nuo autobusiuko.

17. Liudytojas R. K. apklausiamas teisme nurodė, kad matė, kad kaltinamasis gazavo, bandė apsisukti, bet nepavyko. Po to išlipo iš mašinos, pasižiūrėjo, įlipo į mašiną, vėl bandė važiuoti, su sankaba buksuoti, dūmai pradėjo rūkti, nuvažiuoti nepavyko. Jis tiek tematė, turėjo savo reikalų, daug nežiūrėjo. Veiksmas vyko (Duomenys neskelbtini), jis pas A. buvo, padėjo jam tvarkyti traktorių. Buvo su broliu S.. Kaltinamasis buvo vienas, automobilis „Transporteris“. Jis matė, kad kaltinamasis sėdėjo už vairo, priėjo pasižiūrėjo, kad gazuoja, pagalvojo, gal kažkas atsitiko. Už vairo buvo kaltinamasis. Su juo nekalbėjo. Suprato, kad jis yra (duomenys neskelbtini), nes girdėjo, kad šneka rusiškai, bet nieko nesuprato. Jis buvo prie A. priėjęs, kažko klausė. Kaltinamasis išlipęs svirduliavo, matėsi, kad neblaivus. Policiją iškvietė A. sūnus. Kvietė policiją dėl to, kad kaltinamasis svirduliavo, spardė mašiną, ir, kad toliau nevažiuotų. Jis nematė, kad mašina būtų užvažiavusi ant akmenų, tuo tarpu buvo paėjęs į šoną. Žino, kad raktelius buvo pametęs, pats ieškojo, ir A. sakė, kad jis raktus pametė. Kai atvyko pareigūnai, matė, kad tas asmuo elgiasi agresyviai. Kaip automobilis atvažiavo, jis nematė, viskas buvo toliau sankryžoje. Jis pradėjo gazuoti, todėl priėjo pažiūrėti, kas ten yra. Jis bandė važiuoti pirmyn, atgal, bet nepavažiavo. Kai išgirdo, kad kažkas smarkiai gazuoja, automobilis jau buvo užvažiavęs ant akmens. Jis matė, kad už vairo sėdėjo šis žmogus (kaltinamasis). Kai išlipo iš mašinos variklis buvo užgesintas. Kažkiek matė procesą, kai su traktoriumi vilko nuo akmens, tiesiog viena akimi žiūrėjo. Kaltinamasis A. pasakė, kad jis pametė raktus. Ar alkoholio kvapas sklido, nepasakys.

18. Teisme apklausiamas liudytojas S. K. nurodė, kad 2024-08-31 tarp 14.30-15 val. išgirdo automobilio garsą, priėjo šiek tiek toliau į gatvės pusę ir pamatė baltos spalvos mikroautobusą. Priėjo prie tėčio, kuris remontavo traktorių, pamatė, kad tas pats baltas mikroautobusas priartėjo prie sankryžos, kur bandė apsisukti ar kažkur nuvažiuoti. Tada buvo gana tylu, bet paskui vėl automobilio garsai buvo sukeliami, iš po automobilio ėjo balti dūmai. Asmuo išlipo, iš eisenos suprato, kad asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Jis nufotografavo automobilio numerius. Vairuotojas įlipo atgal į automobilį, tada užvažiavo ant didelio akmens, kuris buvo pakelėje. Vairuotojas išlipęs ėjo ieškoti pagalbos, kas padėtų automobilį nutraukti nuo akmens. Jo kalbos nesuprato, tik suprato, kad minėjo (Duomenys neskelbtini). A. su traktoriumi nutempė tą automobilį, o A. sūnus, kaip supranta, rado raktelius ant žemės ir juos paėmė. Kaltinamasis ieškojo raktelių, keikėsi, lyg grasino, kad kažkas paėmė jo raktelius. Po kurio laiko pasirodė policijos pareigūnai. Pareigūnus iškvietė A. sūnus, nes vairuotojas buvo išgėręs, tai matėsi iš koordinacijos. Tas asmuo (kaltinamasis) buvo už vairo. Buvo jis vienas, daugiau asmenų nebuvo. Nematė, kad kaltinamasis vartotų kažką po įvykio. Kai išlipo iš automobilio, matė, kad koordinacija ne kokia, o atvykus policijos pareigūnams jis tapo agresyvus. Matė, kaip asmuo buvo už vairo, kaip išlipo. Kai užvažiavo ant akmens, jis išlipo iš automobilio, kai tempė, jis vėl įlipo į automobilį. Kai nutempė, jis išlipo iš automobilio ir ieškojo raktelių. Tempiamas buvo neįjungtu varikliu, tempimo metu buvo užgesintas variklis. Ieškojo raktelių kai jau buvo nutemptas. Visą laiką iki pareigūnų atvykimo vyras ieškojo automobilio raktelių. Tokius pat parodymus davė apklausų metu. Prie traktoriaus buvo: jis, brolis R., tėtis S., A. G. ir jo sūnus. Po to, kai asmuo užvažiavo ant akmens, šeimininkė irgi išėjo į gatvę pažiūrėti. Vyras išlipo su juoda striuke, po ja nieko nebuvo, jis tamsesnio gymio. Jokio kito asmens aplink nematė. Jis smulkaus sudėjimo, trumpi plaukai, tamsesnio gymio, lyg ant nugaros tatuiruotę turėjo. Nematė, kad vaikščiodamas vyras vartotų alkoholį. Kai vyras grūmėsi su pareigūnais, striukė nuslydo, jis trankėsi į automobilį.

19. Minėtų liudytojų parodymų patikimumą patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: 1) 2024-08-31 tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuota, jog iš policijos pareigūnų mobiliųjų registratorių vaizdo įrašų iš įvykio vietos duomenų matyti, kad 2024-08-31 15.23 val. iš (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, galimai neblaivus vyriškis su automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, užvažiavo ant akmens. Vairuotojas yra išlipęs, atrodo akivaizdžiai neblaivus. Atvykus į vietą, tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, buvo pastebėtas pranešime nurodytas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia automobilio stovintis akivaizdžiai neblaivus vyriškis. Priėjus prie vyriškio ir pradėjus bendrauti pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jis bendravo nerišliai, painiojosi dėstomose aplinkybėse. Vyriškis prisistatė esantis (Duomenys neskelbtini) pilietis O. Y., tačiau kur gyvena, teigė nežinantis. Paklaustas, kas vairavo automobilį, O. Y. atsakė, kad ne jis, tačiau įvardinti kas vairavo, negalėjo. Šalia įvykio vietos, prie (Duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo stovėję S. K. ir L. G. nurodė matę ir paliudijo, kad būtent šis asmuo vienas pats čia atvažiavo šiuo automobiliu ir bandė apsisukti (Duomenys neskelbtini) ir (Duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Pasak S. K. ir L. G., vairuotojas apsisukdamas kliudė pakelėje esantį akmenį ir ten sustojo. Abu liudytojai aiškiai matė, kaip šis vyriškis, vairuodamas automobilį išvažiavo ant kelio ir sustojo, po ko išlipdamas lauk iš jo pametė užvedimo raktelius ant gatvės. Tai pamatęs L. G. priėjo, paėmė šiuos raktelius ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Abu liudytojai tvirtino, kad automobilį vairavęs asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus ir iki atvykstant policijai buvo jų matymo zonoje, alkoholio nevartojo. O. Y. buvo pasiūlyta pasitikrinti alkoholio matuokliu, tačiau O. Y. tai daryti atsisakė, nes šio teigimu, automobilio nevairavo. Dar kelis kartus paaiškinus O. Y., kad neblaivumo pasitikrinimo vengimas, esant nustatytiems neblaivumo požymiams, prilygsta neblaivumui ir dėl to yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, O. Y. vis tiek tai daryti atsisakė. Kadangi O. Y. nenurodė visų savo anketinių duomenų, jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, kur pradėjo elgtis agresyviai, trankyti automobilį iš vidaus. Atidarius automobilio dureles ir išlaipinus O. Y., jis pradėjo stanginti rankas, bandė atsistumti. Buvo panaudota fizinė jėga ir uždėti antrankiai. Pristačius O. Y. į (Duomenys neskelbtini) rajono PK, šis nurimo, nurodė kur gyvena ir dirba (t. 1, b. l. 1-9); 2) 2024-09-01 tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių papildymo užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą su O. Y. bendrauta jam gerai suprantama rusų kalba. O. Y. išvaizda – smulkaus kūno sudėjimo, juodų plaukų, vilkėjo juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, buvo su juodos spalvos šlepetėmis. Viršutinė kūno dalis, nuo juosmens, buvo nuoga (t. 1, b. l. 75-76); 3) Įvykio vietos ir apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota, kad buvo apžiūrima įvykio vieta, adresu (Duomenys neskelbtini) ir (Duomenys neskelbtini) g. sankryža. Prie šios sankryžos, kelkraštyje, ant žolės, prie (Duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo gyvatvorės, matomi padėti penki akmenys, vienas iš jų yra išjudintas iš savo vietos, kito viršutinėje dalyje matomos nubrėžimo žymės. Šalia šių akmenų, ant žolės, yra automobilio ratų važiavimo žymės. Minėtų gatvių važiuojamųjų dalių sankirtos viduryje stovi baltos spalvos automobilis „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojo durys atidarytos, bagažinės dangtis pakeltas. Automobilio priekyje, dešiniajame kampe virš priekinio bamperio yra apgadinta apdailos detalė. Gale nėra galinio bamperio dešiniojo kampo dalies. Priekinėje keleivio vietoje, ant sėdynės, padėta juodos spalvos striukė (grąžinta vairuotojui, nes ji nesusijusi su automobilio komplektacija), ant panelės esančioje daiktadėžėje padėtas šratinukas, užrašinė ir ištraukiamas metras. Po priekinio keleivio vietoje esančia sėdyne padėtas tuščias 0,33 l talpos alkoholinio kokteilio „Mix brandy cola“ butelis. Automobilio viduje, už galinės keleivių sėdynės, ant grindų padėti statybiniai įrankiai, statybinių įrankių dėžė, įvairaus dydžio plastmasinės talpos ir automobilio „VW Transporter“ galinio bamperio kampinė dalis (t. 1, b. l. 55-68); 4) 2024-08-31 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad O. Y. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Buvo nustatyta bendra O. Y. būklė: eiti tiesia linija pėda po pėdos galėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs galėjo. O. Y. nenurodė prieš kiek laiko vartojo alkoholį ir vengė neblaivumo patikrinimo, jis buvo įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą jo būklę. Pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto O. Y. atsisakė (t. 1, b. l. 130); 5) 2024-10-31 daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad apžiūrėtas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 1:59:32 val. Atidarius vaizdo įrašą, matomas vaizdas iš „(Duomenys neskelbtini)“ degalinės, adresu (Duomenys neskelbtini). Matomas (Duomenys neskelbtini) plentas ir (Duomenys neskelbtini) gatvė. 2024-08-31 14:21:50 val. laiku matomas nuo (Duomenys neskelbtini) miesto pusės, (Duomenys neskelbtini) plentu parvažiuojantis automobilis „VW Transporter“. Valstybinių numerių nesimato, tačiau iš bylos medžiagos atpažįstama, kad tai tas pats automobilis, kurį, kaip įtariama, vairavo O. Y.. 14:22:14 val. laiku matoma, jog minėtas automobilis važiuoja (Duomenys neskelbtini) gatve. 14:22:22 val. minėtas automobilis nuvažiuoja (Duomenys neskelbtini) gatve ir vaizdo įraše nebesimato. Vaizdo įrašo peržiūros metu nepastebėta papildomų keleivio sėdynėse sėdinčių asmenų. Iš vaizdo įrašo negalima nustatyti vairuotojo tapatybės, nes neina įžiūrėti vairuotojo veido (t. 1, b. l. 141-144, 145-153).

20. Taigi bylos duomenimis nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų minėtų liudytojų suinteresuotumą apkalbėti O. Y., kad jo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, parodymus šie liudytojai davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs. Juo labiau, kad liudytojų parodymus patvirtina ir visi pirmiau, šios nutarties 19 punkte, aptarti rašytiniai bylos duomenys. Nuteistojo gynėja skunde teigia, kad liudytojas A. G. net neprisiminė nuteistojo, teismui paklausus, ar šis asmuo vairavo automobilį, liudytojas atsakė „Tada buvo visai kitoks“. Teisėjai pasiūlius geriau įsižiūrėti, liudytojas pasakė, kad „Nu šitas, atrodo“. Be to, šis liudytojas neprisiminė net ir automobilio spalvos. Nurodė, kad buvo, berods, geltonas, o gal raudonas autobusiukas. Taigi šio liudytojo parodymai, nors pateikiami kaip faktas, tačiau yra tik prielaidos. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais skundo teiginiais. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjos skunde, teisme apklausiamas liudytojas A. G. nurodė, kad tas vyras, tai yra nuteistasis (tuo metu kaltinamasis), sėdėjo už vairo. Matėsi, kad jis (O. Y.) svirduliavo. Jis pats bandė nuvažiuoti nuo akmens, girdėjosi, kad ratai sukosi. Už vairo sėdėjo tas pats asmuo, daugiau nieko nebuvo, vienas jis buvo. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad teisme 2025-06-17 apklausiamas minėtas liudytojas nurodė, kad neprisimena autobusiuko spalvos, juo labiau, kad nagrinėjamas įvykis vyko 2024-08-31, t. y. beveik prieš metus laiko, nesudaro pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

21. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojas A. G. nurodė, kad tempiant nuo akmens automobilis buvo užvestas, variklis dirbo, tačiau tai prieštarauja elementariai logikai, nes jei A. G. nutempiant nuo akmens automobilį jo variklis būtų dirbęs, kam tada nuteistajam būtų reikėję variklį užgesinti ir dar išimti iš užvedimo spynelės raktelius, išlipti iš mašinos. Automobilį nutempus nuo akmens jis (nuteistasis) negesindamas variklio būtų padėkojęs jam padėjusiam žmogui ir iškart išvažiavęs. Taigi, minėtas liudytojas arba meluoja, arba neprisimena įvykio aplinkybių. Tuo labiau, kad jeigu O. Y. būtų vairavęs neblaivus, tai jis būtų palikęs automobilį ant akmens ir pasišalinęs ir nelaukęs policijos (liudytoja J. G. pasakė, kad policiją iškvietė). Taigi nuteistojo veiksmai patvirtina jo teiginius, kad ne jis vairavo. Šie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, savaip interpretuojant liudytojų parodymus, ir laikytini nuteistojo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiame kontekste galima daryti pagrįstą išvadą, kad O. Y. būdamas neblaivus, išlipo iš transporto priemonės, pametė raktelius ir bandė juos rasti, nežinodamas, kad raktelius rado L. G., todėl neturėdamas transporto priemonės raktelių jis neišvyko iš įvykio vietos iki atvyko policijos pareigūnai. Nors liudytojas S. K. nurodė, kad automobilio variklis tempimo nuo akmens metu buvo išjungtas, tačiau jis taip pat nurodė, kad tas pats baltas mikroautobusas priartėjo prie sankryžos, kur bandė apsisukti ar kažkur nuvažiuoti. Tada buvo gana tylu, bet paskui vėl automobilio garsai buvo sukeliami, iš po automobilio ėjo balti dūmai. Asmuo išlipo, iš eisenos suprato, kad asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Jis nufotografavo automobilio numerius. Vairuotojas įlipo atgal į automobilį, tada užvažiavo ant didelio akmens, kuris buvo pakelėje. Taigi vien ta aplinkybė, kad šis liudytojas nurodė, jog automobilio variklis tempimo nuo akmens metu buvo išjungtas, nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjos skundą.

22. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus susijusius su O. Y. agresyviu elgesiu atvykus policijos pareigūnams, pažymėtina, kad tarnybiniame pranešime nurodyta, jog kadangi O. Y. nenurodė visų savo anketinių duomenų, jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, kur pradėjo elgtis agresyviai, trankyti automobilį iš vidaus. Atidarius automobilio dureles ir išlaipinus O. Y., jis pradėjo stanginti rankas, bandė atsistumti. Buvo panaudota fizinė jėga ir uždėti antrankiai (t. 1, b. l. 1-9). Be to, aplinkybę, kad atvykus policijos pareigūnams nuteistasis buvo agresyvus patvirtina ir liudytojo S. K. parodymai. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai, kad konfliktas su pareigūnais kilo tik todėl, kad jie nebuvo empatiški, neleido atsigerti, nors nuteistasis prašė vandens, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

23. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog nuteistasis atsisakė tikrintis blaivumą dėl to, kad nevairavo automobilio ir manė, kad tam nėra pagrindo. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, akivaizdu, kad nuteistasis atsisakė tikrintis blaivumą dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus, o ne dėl to, kad jis nevairavo automobilio. Nors 2024-08-31 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad buvo nustatyta bendra O. Y. būklė: eiti tiesia linija pėda po pėdos galėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs galėjo, tačiau šios aplinkybės neįrodo, kad nuteistasis tik ką vartojo alkoholį, priešingai, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad nuteistasis alkoholį vartojo gerokai anksčiau. Juo labiau, kad neblaivumo nustatymo akte buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. O. Y. nenurodė prieš kiek laiko vartojo alkoholį ir vengė neblaivumo patikrinimo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo įrašas iš „(Duomenys neskelbtini)“ degalinės nepatvirtina, jog O. Y. vairavo automobilį, nes 2024-10-31 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad iš vaizdo įrašo negalima nustatyti vairuotojo tapatybės, nes neina įžiūrėti vairuotojo veido, tačiau byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu betarpiškai ištirti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent O. Y., su juo jokio kito asmens nebuvo. Minėto vaizdo įrašo peržiūros metu nepastebėta papildomų keleivio sėdynėse sėdinčių asmenų. Taigi šis vaizdo įrašas patvirtina, kad transporto priemonėje buvo tik vienas asmuo, t. y. vairuotojas, kas neginčijamai paneigia O. Y. versiją, jog vairavo kitas asmuo, o ne jis. Akivaizdu, kad jeigu transporto priemonę būtų vairavęs kitas asmuo, tokiu atveju minėto vaizdo įrašo peržiūros metu būtų pastebėti du asmenys, o ne vienas.

24. Be to, iš Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-08-08 teismo baudžiamuoju įsakymo priimto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad O. Y. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta (įgyti), naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023-08-29 (t. 1, b. l. 178-181).

25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl O. Y. kaltės ir tėra nuteistojo ir jo gynėjos savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, dėl kurių padarytos neteisingos teismo išvados. Skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, nuteistojo kaltę grindė prielaidomis, nesivadovavo in dubio pro reo principu, todėl padarė išvadas, neatitinkančias visų faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti. Byloje surinktų ir įvertintų duomenų (liudytojų parodymų ir kitų šioje nutartyje aptartų duomenų), kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka nuteistojo O. Y. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybinei versijai, kad įvykio dieną 2024-08-31 transporto priemonę „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo kitas asmuo, o ne jis.

26. Įvertinus aptartą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog O. Y. veiksmuose yra visi būtini BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Teismas pagrįstai pripažino, jog O. Y. veikė tiesiogine tyčia, tai yra, vengė atlikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-08-08 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, nes sąmoningai vairavo transporto priemonę ir policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Dėl bausmės.

27. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde taip pat prašo O. Y. skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojus BK pakeitimams, BK 54 straipsnio 3 dalies aktuali redakcija numato, jog jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Be to, nuo 2025-02-01 įsigalioję BK 61 straipsnio pakeitimai panaikino skiriamos bausmės dydžio skaičiavimą nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju O. Y. inkriminuojamos veikos nelaikytinos itin pavojingomis, nes BK 281¹ straipsnio l dalyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu BK 243 straipsnyje numatyta veika pagal pavojingumą priskiriama net ne nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų rūšiai. Žala niekam nepadaryta. Nuteistojo asmenybė, kad ir kaip galėtų būti charakterizuojama vertinant retrospektyviai, tačiau po paskutinio teistumo (2024-06-12 nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2024-07-03) jis neatliko jokių nusikalstamų veikų. Kas sudaro pagrindą, jeigu būtų atmestas prašymas O. Y. išteisinti, jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

28. Sprendžiant nuteistojo gynėjos apeliaciniu skundu keliamą klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

29. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

30. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu O. Y. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą yra baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už BK 243 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką, paskirta artima vidurkiui arešto bausmė - 30 parų (kai už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriamas nuo 10 parų iki 45 parų arešto), o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (kai gali būti skiriama iki 1 metų laisvės atėmimo). Esant šių nusikalstamų veikų idealiai sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir O. Y. paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad O. Y. nusikalstamas veikas padarė po Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-06-12 nuosprendžio priėmimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, O. Y. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-06-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas už kiekvieną padarytą inkriminuotą nusikalstamą veiką paskyrė sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis, kurių dydis yra mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį.

31. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

32. Vertinant O. Y. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – tai, jog O. Y. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat atsižvelgė ir įvertino tai, kad jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. O. Y. iki šių veikų padarymo 3 kartus teistas, du kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam, BK 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, neatlikęs bausmės, taip pat baustas administracine tvarka, visi administraciniai nusižengimai padaryti esant neblaiviam. O. Y. dėl savo elgesio nesigailėjo, nebuvo nuoširdus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išadą, kad asmuo išvadų dėl savo elgesio nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir savo elgesio nepakeitė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad minėtos aplinkybės rodo O. Y. itin didelį piktybiškumą, neigiamą požiūrį į įstatymus, eismo saugumą bei kitus visuomenės narius. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro jokio pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

33. Atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Įvertinus nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti paskirtą bausmę, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistojo gynėja, neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

34. Nagrinėjamu atveju švelnesnė bausmė, numatyta BK 243 straipsnio ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, nagrinėjamu atveju, nebūtų nepakankama daryti teigiamą įtaką nuteistojo O. Y. elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų. Švelninti paskirtą bausmę ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės.

35. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų, jog jo (O. Y.) gyvenimo draugė laukiasi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas nuteistojo prašymo ir atsisakydamas bylos nagrinėjime daryti pertrauką dėl to, kad nuteistasis teismui galėtų pateikti minėtus dokumentus, nurodė, jog jis turėjo 2 mėnesių terminą ir galėjo teismui pateikti minėtus dokumentus, tačiau to nepadarė ir pažymėjo, kad net 2 teisiamieji posėdžiai nevyko būtent dėl O. Y. nedalyvavimo, buvo priimtas sprendimas jį (O. Y.) atvesdinti į teismą. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad apylinkės teismas nuteistojo prašymą atsisakė tenkinti motyvuotai, įvertinęs jo elgesį. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pateikė jam el. paštu O. Y. atsiųstus dokumentus: pažymą apie gimimo įrašą, kad (duomenys neskelbtini) O. Y. gimė sūnus, taip pat siuntimą pasitikrinti sveikatą bei darbo sutartį. Vis dėlto, minėti duomenys nesudaro pagrindo O. Y. švelninti paskirtą bausmę ar jo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą. Be to, šios gyvenimiškos aplinkybės yra būdingos daugeliui žmonių ir nėra kažkuo išskirtinės. Šeimos, vaikų bei darbo turėjimas yra elementarios, kasdienės ir daugeliui asmenų būdingos aplinkybės, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir išimtinėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Pasirinkdamas neteisėtai veikti, nuteistasis prisiėmė riziką dėl teisinių pasekmių ir turi prisiimti visas neigiamas pasekmes už nusikalstamos veikos padarymą.

36. Taigi, jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir (ar) jo asmenybės pavojingumą, patvirtinančių, kad pagal sankciją nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje nenustatyta (BK 54 straipsnio 3 dalis). Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2025-12-03 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-976/2025, kurioje nurodyta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ne subendrintai bausmei, o skiriant bausmę už atskirą nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148/2008).

37. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam O. Y. pagal BK 243 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę. Šią bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino iš dalies sudedant su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-06-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme (pridėjo 3 mėnesius laisvės atėmimo) ir nustatė galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ir bausmes paskirtas pagal skirtingus nuosprendžius, subendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, nurodydamas pridedamos bausmės dalį bei įvertindamas neatliktos bausmės dalį pagal kiekvieną iš bendrinamų nuosprendžių.

38. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pridėjo minimalų laisvės atėmimo rūšies bausmės dydį, t. y. 3 mėnesius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalį pirmosios instancijos teismas parinko tinkamai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad subendrinta bausmė yra per griežta. Atitinkamai nėra pagrindo švelninti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės termino.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

39. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde, tiek nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu, prašė O. Y. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodė, kad gimus nuteistojo pirmagimiui, jeigu nebūtų panaikintas skundžiamas nuosprendis, jis turėtų atlikti realią laisvės atėmimo bausmę ir negalėtų draugei padėti auginti jų kūdikio. Nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, paskyrus BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo ir teismo posėdyje gynybos išsakytais argumentais.

40. BK 75 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

41. Pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

42. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

43. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors O. Y. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. Y. iki nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo teistas 3 kartus, net 2 kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, neatlikęs bausmės, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo metu, taip pat baustas administracine tvarka, visi administraciniai nusižengimai padaryti esant neblaiviam. Šios aplinkybės vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą negali būti ignoruojamos, juolab, kad jau du kartus O. Y. buvo teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), bei kitą nusikalstamą veiką (nesunkų sveikatos sutrikdymą). O. Y. jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tiek anksčiau skirtos ir atliktos bausmės, taip pat ir taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas savo prevencinių tikslų nepasiekė, kadangi O. Y. ir vėl nusikalto. Negana to, kaip jau minėta, jis baustas administracine tvarka, visi administraciniai nusižengimai padaryti esant neblaiviam. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad O. Y. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, nusikalstamos veikos padarytos ne atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, bet yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo padarinys.

44. Nagrinėjamoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta nei kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su O. Y. padarytomis nusikalstamomis veikomis, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo gynėjo teismo posėdyje pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad O. Y. tapo tėvu (nesenai gimė kūdikis), pradėjo dirbti, kaip jau minėta šios nutarties 35 punkte, yra būdingos daugeliui žmonių ir nėra kažkuo išskirtinės. Šeimos, vaikų bei darbo turėjimas yra elementarios, kasdienės ir daugeliui asmenų būdingos aplinkybės, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir išimtinėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo O. Y. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nors nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė O. Y. siuntimą pasitikrinti sveikatą, tačiau ši aplinkybė taip pat nelaikytina išskirtine, net jeigu nuteistasis ir turi sveikatos problemų, galinčia lemti bausmės švelninimą O. Y., nes tai nesutrukdė jam daryti nusikalstamas veikas, kurias darant jis suvokė, jog rizikuoja būti nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir pasirinkto tokį veikimo būdą. Be to, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl savo sveikatos būklės nuteistasis O. Y. negalėtų atlikti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad O. Y. laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebus užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant būtinumui gydytis, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra garantuojama tinkama sveikatos priežiūra ir gydymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-594/2024).

45. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistojo probacijos pabaiga buvo numatyta 2025-07-01, taigi Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-06-12 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpis jau buvo faktiškai pasibaigęs. Probacijos laikotarpiu iš tarnybos teikimų dėl netinkamų probacijos sąlygų vykdymo/laikymosi teisme nebuvo gauta, bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo panaikintas. Šiame skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BK 64 straipsnio taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ne dėl naujai padarytos veikos priimto apkaltinamojo nuosprendžio laikas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, naujos nusikalstamos veikos padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia nuteistajam teisinių pasekmių, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, Nr. 2K-47-628/2014, Nr. 2K-85-719/2020, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-51-387/2024).

46. Taigi, kaip jau minėta pirmiau, pagal BK 64 straipsnio nuostatas bausmės bendrinamos atsižvelgiant ne į naujo nuosprendžio priėmimo laiką, o į tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika (Lietuvos apeliacinio teismo 2025-05-14 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-658/2025). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad naujas nusikalstamas veikas nuteistasis O. Y. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris jam buvo taikytas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-06-12 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024-07-03, t. y. baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė 2024-08-31, nepasibaigus terminui, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Todėl O. Y. neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė pagrįstai subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamas veikas, padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas.

47. Be to, nuteistojo pasikartojantis nusikalstamas elgesys leidžia spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir jas nuolat pažeidinėja. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Todėl skundo teiginiai apie tai, kad bausmės, skirtos skundžiamu nuosprendžiu, subendrinimas dalinio sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024-06-12 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir O. Y. paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams, be bausmės vykdymo atidėjimo, yra objektyviai neteisingas, t. y. neatitinka teisingumo principo, atmestini kaip nepagrįsti.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog O. Y. bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir būdui keisti, dėl to ateityje nuteistasis gali ir toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitokius nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą, taigi BK 75 nuostatos, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.

Dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

49. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1000 Eur, konfiskavimas. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu O. Y. nustatyta išieškotina konfiskuotino turto verte, prašoma ją sumažinti. Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas transporto priemonės vertę nustatė pagal VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ viešai prieinamus analogiškos transporto priemonės duomenis, nors individualus transporto priemonės vertinimas nebuvo atliktas. Nurodo, kad automobilis yra senas, todėl reali jo vertė nesiekia tos, kuri nurodyta VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ išraše, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, iš nuteistojo turėtų būti išieškoma ne didesnė kaip ½ dalis automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, be to, priteista suma yra neproporcinga, nuteistasis neturės galimybės jos sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria minėtiems skundo argumentams.

50. BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-489/2020, 2K-191-719/2023).

51. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė, gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistajam, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga, neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžanti jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Nuteistasis, kuriam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tinkamų išvadų nepadarė, nusikalto pakartotinai. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra išskirtinės, o jo charakteristika nėra teigiama, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl paskyrimo aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, nėra pagrindo.

52. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistojo O. Y. vairuotas automobilis „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne nuteistajam, AB „Regitra“ duomenimis, šios transporto priemonės valdytojas – savininkas yra UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 132). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad iš O. Y. turi būti išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279-1073/2020, 2K-7-12-495/2020, 2K-30-788/2023). Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi apeliacinio skundo teiginiai, jog išieškant konfiskuotino automobilio vertę PVM neturėjo būti skaičiuojamas, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

53. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-30-788/2023). Šiuo atveju konkrečios transporto priemonės įvertinimo pažymos baudžiamojoje byloje nėra, tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde, taigi konfiskuotino turto – transporto priemonės „VW Transporter“, vertę pirmosios instancijos teismas nustatė pagal į bylą pateiktą VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurios duomenimis vidutinė transporto priemonės vertė su PVM yra 1000 Eur (t. 1, b. l. 133).

54. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl visos konfiskuotino automobilio vertės išieško-jimo proporcingumo, atsižvelgė į tai, kad O. Y. vairavo automobilį, ir policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo, todėl automobilis „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuojamas, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, padarymas. Pažymėtina, kad O. Y. žinodamas savo finansinę padėtį, gresiančią atsakomybę, suvokė dėl savo neteisėtų veiksmų galinčias kilti neigiamas pasekmes, juo labiau, kai konfiskavimo institutas jam jau anksčiau buvo pritaikytas už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau jis šių aplinkybių nepaisė. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs baudžiamosios bylos duomenų visumą, neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas O. Y. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui. Sutiktina, kad tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei aptariamai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų. Apeliaciniame skunde dėstomais argumentais pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį nėra.

55. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo pajamos nėra didelės (dirbant UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso minėtas automobilis, jis (O. Y.) uždirbdavo minimalų atlyginimą), nuteistasis periodiškai būna be darbo, nes nepavyksta jo rasti, kvalifikacijos įgūdžių dirbti darbą, už kurį mokamas didesnis nei minimalus atlyginimas, jis neturi, tačiau šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad paskyrus aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, skirtingai nei baudos bausmės atveju, asmuo nėra įpareigojamas sumokėti nurodytą išieškotiną sumą per tam tikrą terminą. Taigi, net jeigu pradedamas priverstinis teismo procesinio sprendimo vykdymas, tačiau įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, tokiu būdu asmuo, kuriam skirtas turto konfiskavimas, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tenkinus apeliacinį skundą ir sumažinus išieškotiną konfiskuotino turto vertę, nebūtų pasiektas aptariamas baudžiamojo poveikio priemonės prevencinis tikslas – sulaikyti kaltininką ir kitus asmenis vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei būtų formuojamas nebaudžiamumo jausmas. Atžvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nustatė tinkamą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį.

56. Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, taigi nuteistojo O. Y. gynėjos advokatės G. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

57. Klaipėdos apygardos teisme 2025-10-31 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės naudai prašoma priteisti iš nuteistojo O. Y. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 220,84 Eur.

58. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

59. Šiame kontekste pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Klaipėdos apygardos teisme vyko 2025-10-30. Ši pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, tai yra tik po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Proceso dalyviai neturėjo galimybės pasisakyti dėl šio prašymo, todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, t. y., BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. Y. gynėjos advokatės G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 31 d. prašymą dėl išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nuteistajam O. Y. palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Daiva JazbutienėKristina KakurinėAurelija Sadauskaitė