Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarties.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis (šeši mėnesiai) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nuteistojo A. A. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 10 d., apie 20.50 val., atėjęs į piceriją „Arena Pizza“, esančią Kaune, Laisvės al. 57, nuo baro prekystalio slapta pagrobė L. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“, kurio vertė 600 Lt, padarydamas nukentėjusiajai L. J. 600 Lt turtinę žalą.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmą kartą A. A. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas trejiems metams. Antrą kartą nuteistasis Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Kadangi ši nusikalstama veika buvo padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudedant subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Pažymėtina, kad nuteistasis visais atvejais prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, jo atsiprašė.

Kasatorius pabrėžia, kad teismas, nuteisdamas už paskutinį nusikaltimą, BK 64 straipsnį taikė teisingai, tačiau galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo šią veiką išaiškinti), yra per griežta, prieštarauja teisingumo principui ir nepadės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų. Kasatoriaus poziciją patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys, kurioje pažymėta, kad „iš bylos duomenų akivaizdu, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę nulėmė ne bausmės už padarytą nusikalstamą veiką paskyrimas, bet bausmių subendrinimas“. Taigi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad paskirtoji subendrinta bausmė savo trukme nėra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei, tačiau toliau apeliacinės instancijos teismas daro nepagrįstą išvadą, kad paskyrus galutinę subendrintą bausmę negalima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies. Kasatoriaus nuomone, įstatymų leidėjas neapribojo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo jokiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad paskyrus galutinę subendrintą bausmę negalima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies.

Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo iškraipytas apeliacinio skundo turinys ir esmė, nurodant, kad „apeliantas skunde teigia, kad bendrindamas bausmes teismas turėjo vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi“. Priešingai, apeliaciniame skunde kaip tik buvo pabrėžta, kad pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo nuostatų nepažeidė, tačiau galutinė subendrina penkerių metų laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl paskirtos ir subendrintos bausmės

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Teismas A. A. skirdamas bausmę įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę ir nurodydamas bausmės skyrimo motyvus pažymėjo, nors buvo nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo šią veiką išaiškinti bei nenustatyta sunkinančių aplinkybių, tačiau nuteistasis anksčiau būdamas du kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praėjus tik šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžio priėmimo ir dar net nepradėjęs atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės, vėl padarė naują nusikalstamą veiką nuosavybei.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra bausmė, kuri paprastai skiriama recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išimtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti.

Nors BK 178 straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis, tačiau kadangi A. A. yra recidyvistas, teismas pagrįstai jam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskyrė realią devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Ši bausmė atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis jau anksčiau buvo du kartus teistas ir turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta ir atitinka tiek padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko asmenybę.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinį subendrintos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės dydį lėmė tai, kad nuteistasis A. A. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dar nepradėjęs atlikinėti ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl bausmės buvo bendrinamos taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra didesnė negu skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis (šeši mėnesiai) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ne subendrintai bausmei, o skiriant bausmę už atskirą nusikaltimą. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra teismo teisė. Net ir esant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindams, teismas turi teisę neskirti švelnesnės negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmės. Teismas neprivalo nuosprendyje motyvuoti, kodėl neskyrė švelnesnės negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmės Tuo tarpu kolegija laiko, kad už paskutinį nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybę (yra recidyvistas), yra teisinga. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę pritaikytas tinkamai, todėl švelninti paskirtąją bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. A. gynėjo kasacinį skundą atmesti.