Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-153-1053/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-02
Bylos Nr.: 1A-153-1053/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03935-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Nuteistasis: M. Š.
Nukentėjusysis: A. Š.
Advokatai: Svetlana Pronina, Dalius Povilius

Kategorijos

1.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
1.2.10.3Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas (BK 167 str.)
2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-1053/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03935-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7; 1.1.6.6; 1.2.4.6.2; 1.2.10.3; 2.1.15.1.2; 1.1.8.1; 1.1.8.6; 1.1.10.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,nuteistajam M. Š. ir jo gynėjai advokatei Svetlanai Proninai van Eck,nukentėjusiajai A. Š. ir jos atstovui advokatui Daliui Poviliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

- 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. vasario 2 d. veika), ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė;

- 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. vasario 24 d. veika), ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė;

- 167 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. Š. paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė, kurią sumažinus vienu trečdaliu paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 2 d. 15.00 val. iki 2022 m. vasario 3 d. 10.59 val.; nuo 2022 m. vasario 25 d. 19.18 val. iki 2022 m. vasario 27 d. 14.57 val., (trys paros) laikant, kad M. Š. liko atlikti 57 paras arešto bausmės. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, vaiko priežiūra ar gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. M. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. A. Š. civilinis ieškinys tenkintas ir jai iš M. Š. priteista neatlyginta pareikšto civilinio ieškinio dalis - 4 000 Eur, neturtinei žalai nukentėjusiajai atlyginti. Iš M. Š. nukentėjusiajai priteista 600 Eur už atstovo advokato dalyvavimą šiame baudžiamajame procese.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. Š. 2022 m. vasario 2 d. apie 14.20 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1.19 promilių girtumas), tyčia tris kartus dešinės rankos delnu sudavė į savo šeimos nario – žmonos A. Š. kairės pusės žandą, tęsdamas savo veiksmus, tyčia sugriebęs A. Š. už plaukų du kartus trenkė jos galvą į sieną, tuo sukeldamas savo šeimos nariui – sutuoktinei A. Š. fizinį skausmą. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. M. Š. 2022 m. vasario 24 d. apie 15.30 val., automobilių stovėjimo aikštelės 2 aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė ne mažiau trijų smūgių savo žmonai A. Š. į veidą, po ko pargriovęs ją ant betoninio grindinio, delnu uždengė jos burną ir nosį, dėl ko A. Š. pradėjo dusti, po ko, pasilenkęs, savo ranka spaudė A. Š. galvą į betoninį grindinį, dėl ko pastaroji ne mažiau trijų kartų veidu atsitrenkė į betoninį grindinį, taip pagal Valstybinės medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G 645/2022 (01) nukentėjusiajai A. Š. padarydamas poodinės kraujosruvas veido dešinėje, dešiniame žaste, blauzdose. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. M. Š. nenustatytu laiku pritvirtino GPS siųstuvą prie nukentėjusiosios A. Š. automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontroliavo nuotoliniu būdu automobilio judėjimą iki tol, kol 2022 m. kovo 23 d. nukentėjusioji A. Š. (duomenys neskelbtini), patikrinusi savo automobilio bagažinę, rado pritvirtintą sekimo įrangą prie atsarginio rato. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; pakeisti nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį, panaikinti įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val. bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

4.1. Nuteistasis su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnį, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Teismas nesiekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga, ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, neatsižvelgė į aplinkybę, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga, nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio ir kt.

4.2. Skunde cituodamas teismų praktiką dėl bausmės skyrimo nuteistasis teigia, kad teismas neatsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus. Teismas nors ir nurodė, kad vadovavosi ir atsižvelgė į padarytos veikos laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, turinčias įtakos bausmės skyrimui, tačiau neįvertino visų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių. Todėl nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam yra nepagrįsta ir neteisėta.

4.3. Skunde teigiama, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas; dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi; aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams jas išaiškinti (nuo pat pradžių davė parodymus, prisipažino); aktyviais veiksmais padėjo teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; turi nuolatinę gyvenamąją vietą; yra vedęs; turi nepilnametį sūnų, kurį privalo išlaikyti; dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai; nusikalstamais veiksmais A. Š. jokios turtinės žalos padaryta nebuvo; aplinkybių, sunkinančių nuteistojo atsakomybę, byloje nenustatyta. Teismas taip pat neatsižvelgė į teisingumo ir humaniškumo principus; į nuteistojo elgesį šeimoje ir visuomenėje; į tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios; iš dalies savo noru atlygino nukentėjusiajai 1000 Eur neturtinės žalos; savo noru visiškai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę 122,54 Eur žalą; veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, neatitinkantis šeimos principams nukentėjusios elgesys; veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusios ir jos meilužio K. M. veiksmai (grasinančio turinio SMS); į tai, kad nuteistasis suvokė ir patyrė savo neigiamo elgesio pasekmes bei prašė teismo suteikti jam progą ištaisyti savo klaidas; į nuteistojo resocializaciją, kuri galima be realaus laisvės atėmimo.

4.4. Skunde akcentuojama, kad teismas neįvertino, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos beveik prieš 2 metus, naujų nusikalstamų veikų ir/ar administracinių nusižengimų padaryta nebuvo, nuteistasis su nukentėjusiąja bendrauja, augina bendrą vaiką, tariasi dėl jo priežiūros, šiuo metu vyksta derybos dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kas paneigia teismo nepasitikėjimą nuteistuoju. Nors teismas nurodė, kad nuteistasis gydėsi psichikos sveikatos centre dėl adaptacijos sutrikimų, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje: (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė), tačiau į priklausomybės ligų centrą per penkerių metų laikotarpį nuteistasis nesikreipė, kas, pasak teismo, patvirtina galimą kaltinamojo turimų problemų neigimą. Priešingai nei nurodo teismas, aplinkybė, kad nuteistasis nesikreipė į priklausomybės ligų centrą, patvirtina faktą, kad jokio gydymo jam nereikia, jis yra sveikas.

4.5. Nuteistojo teigimu, teismas skirdamas sunkesnę – realią laisvės atėmimo bausmę, sprendimą motyvavo tuo, jog ja siekia nuteistąjį ne tik nubausti, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų padarymo, neva, nuteistasis nepasimokė iš savo ankstesnių teistumų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į prokurorės poziciją. Prokurorė neprašė nuteistajam skirti realios laisvės atėmimo bausmės, nurodė, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir taikant laisvės apribojimą su papildomais įpareigojimais.

4.6. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino nuteistojo pirmojo teistumo aplinkybių, kad tai vyko daugiau nei prieš 10 metų, kad teisiamas buvo dar nepilnametis, nesuvokiantis savo veiksmų esmės ir galimų pasekmių, kad ankstesnis teistumas nebuvo susijęs su nusikaltimais sveikatai ir pan. Tad šių aplinkybių vertinimas arešto bausmės skyrimui neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Teismas neįvertino nuteistojo psichologinių savybių – sąžiningas, dirba, yra gerai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina ir išlaiko savo nepilnametį sūnų, įsigijo būstą, vykdo kreditorinius įsipareigojimus.

4.7. Nuteistasis skunde pažymi, kad teismas skyrė didesnį nei vidurkis arešto parų skaičių: 2022 m. vasario 2 d. veika – 50 parų; 2022 m. vasario 24 d. veika – 60 parų, pagal dėl BK 167 straipsnio 1 dalies – 45 paros, nors pagal BK 49 straipsnį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismas neatsižvelgė į pasekmes, kurios yra susijusios su bausme, nebandydamas numatyti, kokia bus nuteistojo ir jo šeimos narių reakcija, neatkreipė dėmesio į tai, kad nevykdant teismo skirtų įpareigojimų galimas realus bausmės atlikimas itin paveiks nuteistojo socialinius ryšius, jis neteks darbo, jo vaikas liks be priežiūros ir išlaikymo (nuteistasis išlaiko sūnų ir sutuoktinę). Arešto bausmės taikymas yra kraštutinė priemonė. Nors minėtos aplinkybės ir nepašalina padarytos veikos pavojingumo, nesumažina nuteistojo kaltės, tačiau esminį teigiamą poveikį nuteistojo, elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui ir kiti įpareigojimai, neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

4.8. Skunde teigiama, kad teismas nevertino nukentėjusios provokuojančio, etikos bei moralės principų, abipusės pagarbos, šeimos lojalumo bei tarpusavio palaikymo pareigų neatitinkančio elgesio, jos neištikimybes, kuri sąlygojo nusikalstamų veikų padarymą (BK 59 straipsnio l dalies 6 ir 10 punktai). Teismas nevertino aplinkybių, jog nuteistasis nesiekė sužaloti sutuoktinės, o galimai neapskaičiavo savo jėgos ją prispausdamas prie grindinio, tad nėra aišku, kodėl teismas skirdamas bausmę, ją skyrė didesnę nei rekomenduojamas vidurkis.

4.9. Nuteistasis teigia, kad jis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik arešto bausmę. Toks bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties bei sukelti dar sunkesnius padarinius. Paskyrus viešuosius darbus, laisvės apribojimą, išreikštas teismo pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudarė pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais.

4.10. Skunde pažymima, kad BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Visų nuteistajam inkriminuotų veikų sankcijose numatyta lengviausia bausmė - viešieji darbai. Nors nuteistasis buvo teistas, tačiau teistumas nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išnykęs, padaryti nesunkūs nusikaltimai, todėl teismas galėjo paskirti viešuosius darbus už visas tris veikas, kuriuos nuteistasis galėtų atlikti savaitgaliais, atostogų metu ir pan. Tokia bausmė užtikrintų galimybę pasitaisyti ir apgalvoti savo elgesį.

4.11. Nuteistasis nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiajai priteistos 5 000 Eur dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti. Neabejotina, kad bet koks sveikatos sutrikdymas sukelia tiek fizinius, tiek ir emocinius išgyvenimus, tačiau siekiant teisingai įvertinti ir atlyginti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nukentėjusiojo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta. Iš nukentėjusiosios civilinio ieškinio bei teisme duotų parodymų matyti, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė stresą, jautėsi nesaugi, patiria nerimą ir pan. Tačiau teismas neįvertino nukentėjusiosios ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, jog dėl jai sukelto fizinio skausmo pretenzijų savo vyrui neturi; civilinio ieškinio reikšti nepageidauja; į VTMT nesikreipė, kadangi jai pareigūnai nenurodė, kad turėtų kreiptis; el. paštu gavo dokumentus, tačiau paprasčiausiai galimai nesuprato, kad tai buvo siuntimas atlikti medicininę apžiūrą; jeigu būtų žinojusi, kad reikia kreiptis medicininės apžiūros, tai nesikreiptų, kadangi mėlynių neturėjo. Kitos apklausos metu ji parodė, kodėl jis pradėjo bėgti link „C“ automobilio su kuriuo atvažiavo, jai taip pat pribėgus prie minėto automobilio, jis laikydamas vaiką ant rankų pradėjo bėgti palei namus link miško. Jai jį vejantis ji šaukė, kad atiduotų vaiką, tačiau jis jos neklausė. Bėgdama ji viską filmavo. Tai patvirtina, jog įvykio metu ji buvo sąmoninga, nuovoki, nesirūpino savo būsena, filmavo nuteistąjį su vaiku.

4.12. Skunde teigiama, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. veikos teismas neįvertino nukentėjusios elgesio, itin didelio puolimo intensyvumo. Nukentėjusioji teisme paaiškino, kad 5 000 Eur suma susideda ir iš jos atstovo honoraro. Ieškinyje nėra pateikta reikalavimą pagrindžiančių argumentų, nukentėjusioji tik formaliai įvardijo dėl tariamai padarytos nusikalstos veikos atsiradusius padarinius, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtus išgyvenimus (išrašai iš med. dokumentų, epikrizės ir pan.); nusikalstamų veikų pasekmių (dėl pirmo epizodo – sukeltas fizinis skausmas, dėl antro epizodo – nežymus sveikatos sutrikdymas, trečiu epizodu – jokia žala nepadaryta) ir kt.

4.13. Nuteistasis pažymi, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į byloje esančią vaizdo medžiagą, pvz. ,,2022_0224_160635_002(1)“. Moteris aiškina, kad vyras šiandien pakėlė ranką prieš ją, vyras tykojo stovėjimo aikštelėje, moteris tik išėjo ir vyras prie sienos stovėjo, užpuolė, pargriovė ir nežino, ar vyras norėjo ją pasmaugti, ar tiesiog uždaryti jai burną, kad nerėktų, t. y. teismas nevertino šių duomenų nuteistojo naudai, nors įstatymas numato, kad visi neaiškumai turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Teismas neįvertino nukentėjusiosios elgesio, kuriuo ji išprovokavo nuteistąjį. Nors teismas nurodė, kad šiame nuosprendyje konstatuotus nusikaltimus nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis padarė dėl griūnančių šeimos santykių, nesugebėjęs susidariusius nesutarimus spręsti civilizuotai ir teisėtai, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pati nukentėjusioji yra iš dalies kalta dėl nusikalstamų veikų, dėl nebendravimo su nuteistuoju, nesiekiant paneigti jo abejonių dėl ištikimybės, kas skatino konfliktų kilimą bei įtarimus. Nors teismas nurodė, kad nebuvo nustatytas nukentėjusiosios buvimas nelojalia sutuoktiniui, tačiau teismas nevertino nuteistojo parodymų apie nukentėjusios pagrindinių šeimos principų nesilaikymo. Išrašas iš medicinos dokumentų patvirtina, kad nuteistajam diagnozuotas susirgimas buvo sąlygotas nukentėjusiosios veiksmų – neištikimybės (laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. jis gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre dėl psichikos elgesio sutrikimų, sukeltų dėl nesutarimų su žmona, prieš porą mėnesių sužinojus apie jos neištikimybę bei sutuoktinei pripažinus šį faktą, t. y. nurodžius, kad kitam vyrui ji jaučia šį tą daugiau nei nuteistajam), kas teismo turėjo būti vertinamas kaip nukentėjusiosios provokuojantis ir/ar pavojingas elgesys, dėl ko buvo pagrindas tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

4.14. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiajai priteista viso net 5 000 Eur suma neatitinka teisingumo, pagrįstumo principų bei nukrypsta nuo teismų praktikos. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos, pagal kurią nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 Eur.

4.15. Skunde akcentuojama, kad teismas neįvertino nuteistojo turtinės padėties bei galimybių mokėti tokią sumą: nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. dirbo „T“ verslo plėtros vadybininku, atlyginimas buvo 1800 Eur atskaičius mokesčius; šiuo metu yra registruotas darbo biržoje; augina nepilnametį vaiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo nutarta priteisti iš nuteistojo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. Š., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur; ikiteisminio tyrimo metu nustačius įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, buvo priverstas išeiti iš savo būsto, nuomotis kitą gyvenamąją vietą (nuomos išlaidos sudaro 400 Eur); nors nukentėjusioji nuo 2022 m. vasario 2 d. viena gyvena nuteistojo bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji nemoka komunalinių mokesčių, tad iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuteistasis sumokėjo 1 536 Eur, buvo susidaręs neapmokėtos skolos likutis 669,84 Eur; nuteistasis vienas mokėjo įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo 2 324,52 Eur. A. Š. pareigos pagal šią sutartį nevykdo, nors už gautas lėšas pirktas automobilis yra jos žinioje, ji juo naudojasi. Nuteistasis turi įsipareigojimų AB L pagal kredito sutartį, kiekvieną mėnesį moka 430 Eur dydžio įmokas ir kt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiajai patirtai neturtinei žalai atlyginti turėtų būti laikytina 1 000 Eur dydžio suma, kurią nuteistasis yra atlyginęs.

4.16. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai skyrė nuteistajam įpareigojimus, iš kurių ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1 metus neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, vaiko priežiūra ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Teismas per daug apribojo nuteistojo teises, nes visus metus jis negalės nei atostogauti su šeima, nei išvykti gydytis ir pan., o bus įkalintas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo santykiai su nukentėjusiąja nutrūko, kad jam tenka pareiga rūpintis ir auginti nepilnametį vaiką, su juo turės praleisti pusę atostogų, kurių metu negalės niekur išvykti, kuo bus pažeidžiami vaiko interesai. Liko neįvertinta, kad nusikaltimus nuteistasis padarė namuose, namų stovėjimo aikštelėje, o ne kitoje viešoje vietoje, jis nėra linkęs į smurtą, dėl ko jam turėtų būti skirtas įpareigojimas būti namuose naktimis. Teismas paskyrė per griežtas bausmes, jos keistinos į viešuosius darbus, kuriuos nuteistasis sutinka atlikti, jei teismas netenkins prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

4.17. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo bausmės pagal laidavimą instituto. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Šios formuluotės gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Teismas netaikė laidavimo instituto, remdamasis tuo, kad byloje nėra galimybės pripažinti nuteistąjį nusikaltusiu pirmą kartą ir konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, nes padarė tris nusikalstamas veikas, sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

4.18. Skunde pažymima, kad teismas neįvertino to, kad baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius.

4.19. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad fizinio skausmo sukėlimas 2022 m. vasario 2 d., nežymus sveikatos sutrikdymas 2022 m. vasario 24 d., sutuoktinės sekimas buvo sąlygoti vieningos tyčios – turint pagrįstų abejonių dėl sutuoktinės neištikimybės, lojalumo stokos, nebendravimo, jos meilužio K. M. grasinančio turinio SMS pranešimų, t. y. nuteistojo veiksmai sudaro nuoseklią veiksmų seką ir atlikti esant vieningai tyčiai, todėl nuteistojo padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį, o priešinga teismo išvada yra nepagrįsta.

4.20. Nuteistasis pažymi, kad visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas bei iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, šias aplinkybes teismas pripažino lengvinančiomis jo atsakomybę. Nors teismas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis vertino neigiamai, tačiau šie duomenys leidžia nuteistąjį vertinti kaip iš esmės teigiamą asmenybę ir nesudaro pagrindo spręsti apie susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Nuteistasis darbdavio yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Galima manyti, jog nuteistasis nusikalto ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti, neturėdamas išankstinės tyčios, o dėl sutuoktinės nelojalaus elgesio, nebendravimo, ignoravimo, pareigų nevykdymo, t. y. spontaniškai nesugebėjus suvaldyti savo emocijų ir veiksmų. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl ko byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės būtinos sąlygos.

5. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi teisėjų kolegija nutarė baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Ala Petrenko atsiliepimu prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

6.1. Atsiliepime teigiama, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą (M. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – baigtus nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, bei vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje), į nustatytą M. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – dėl 2022 m. vasario 2 d. nusikaltimo yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 dalis), į nustatytą M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6.2. Prokurorė pažymi, kad be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir M. Š. asmenybę – kaltinamasis yra jauno amžiaus, augina su nukentėjusiąja mažametį vaiką, šiuo metu santuokos nutraukimo stadijoje, rūpinasi, dirbantis, paskutinės darbovietės charakterizuojamas teigiamai, praeityje teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, gydėsi psichikos sveikatos centre ir VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė, tačiau į priklausomybės ligų centrą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė. Visgi, nenustatyta, kad kaltinamasis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti).

6.3. Atsiliepime akcentuojama, kad įvertinęs šias nuteistąjį M. Š. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už 2022 m. vasario 2 d. padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta arešto bausmė – 50 parų, už 2022 m. vasario 24 d. padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta didesnė nei vidurkis – 60 parų arešto bausmė, už padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta BK 167 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta artima vidurkiui – 45 parų arešto bausmė. Paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, pridedant prie griežčiausios 60 parų arešto bausmės, atitinkamai po 15 parų kitų arešto bausmių dalių bei paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis).

6.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis teigia, jog teismas priimdamas nuosprendį nevertino netinkamo nukentėjusios provokuojančio, etikos bei moralės principų, abipusės pagarbos, šeimos lojalumo bei tarpusavio palaikymo pareigų neatitinkančio elgesio, jos neištikimybės, kurie sąlygojo nusikalstamų veikų padarymą, tačiau tai prieštarauja nuosprendžio turiniui, o būtent teismas nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas nukentėjusiosios buvimas nelojalia nuteistajam. Priešingai, byla nagrinėta kaltinimo ribose, tad kaltinamojo gynybos keltos abejonės dėl nukentėjusiosios lojalumo kaltinamajam santuokoje, ištikimybės, kaip tai supranta kaltinamasis, nebuvo nagrinėjamas, o gynybą neteikė jokių tai patvirtinančių duomenų, kuriuos būtų pagrindas nagrinėti kaltinimo ribose kaip gynybinę poziciją dėl staiga kilusios kaltinamojo tyčios smurtauti prieš nukentėjusiąją, ar dėl nusikaltimų padarymo afekto būsenoje. Vien vykstantis santuokos nutraukimo procesas, nagrinėjamas civilinio ginčo tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti būtent nukentėjusiosios netinkamą elgesį šeimoje ir tai sieti su kaltinamojo neteisėtu elgesiu nukentėjusiosios atžvilgiu. Vien kaltinamojo parodymai, kad jis pavydėjo dėl galimos nukentėjusiosios neištikimybės, nepatvirtina paties neištikimybės fakto. Byloje teikti, tirti gynybos dokumentai – fotonuotraukos, kuriuose neva vaizduojama gynybos tvirtinimu gan atvira nukentėjusiosios apranga niekaip nesusiję su šia byla, ypač vertinant faktą, kad teiktus ir tirtus dokumentus galiausiai gynyba atsiėmė, atsisakydama prašymo dėl jų pateikimo. Taigi, aptartos, vien kaltinamojo įsivaizduojamos ir niekuo nepagrįstos aplinkybės dėl nukentėjusiosios elgesio šeimoje ir pradėjus sutuoktiniams gyventi skyrium būtent dėl kaltinamojo smurto šeimoje, šioje baudžiamojoje byloje negali būti laikomos kaip nukentėjusiosios provokuojantis ir/ar pavojingas elgesys, dėl ko būtų pagrindas tai pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

6.5. Atsiliepime teigiama, kad teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, augina su nukentėjusiąja mažametį vaiką, yra santuokos nutraukimo stadijoje, rūpinasi, nuteistasis nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, aktyviai dalyvavo procese ir būtent jo sprendimu prisipažinti ir papasakoti visas padarytų nusikaltimų aplinkybes bylos nagrinėjimas neužsitęsė labiau, nei to reikia tiesai byloje nustatyti, atitinkamai, sudarė sąlygas išvengti didesnio ginčo kilimui ir nukentėjusiosios antrinei viktimizacijai. Todėl matyti, kad nuteistojo skundo teiginiai, jog teismas nevertino minėtų aplinkybių yra nepagrįsti ir neatitinka teismo priimto nuosprendžio turiniui.

6.6. Prokurorė pažymi, kad nors nuteistasis teigia, jog teismas nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto, tačiau sutiktina su teismo išvada, kad šiuo atveju laidavimo institutas netaikytinas, kadangi nėra visų būtinų sąlygų minėto instituto taikymui.

6.7. Atsiliepime teigiama, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas atsižvelgė į visas nuteistajam M. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Todėl pritartina teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų bausmei individualizuoti, vertinimo tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam, atidėjimo terminą bei nustatant įpareigojimus.

Atsiliepimas

6.8. Prokurorė atsiliepime pažymi, kad nuteistojo padarytos veikos yra tyčinės, jis praeityje teistas, po minėtų nusikaltimų padarymo, nuteistasis buvo baustas už 2022 m. balandžio 17 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje – būdamas neblaivus (1,39 promilės), panaudojo tėvų valdžią priešingai savo mažamečio vaiko, gimusio 2019 m., interesams, buvo neblaivus prižiūrint vaiką ir vartojo alkoholį, tai rodo, kad M. Š. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. M. Š. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padarytomis veikomis ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam asmeniui švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Nors M. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad jam paskirta bausmė – areštas (atidedant bausmės vykdymą 1 metams) ir paskiriant jam įpareigojimus yra paskirta neįvertinus jo šeimyninės padėties, t. y. į tai, kad jis turi šeimą, turi dirbti, prižiūri ir išlaiko savo nepilnametį sūnų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad paskirta bausmė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties.

6.9. Prokurorė atsiliepime teigia, kad bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Darytina išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, baudžiamojo proceso normų pažeidimų šiuo atveju nepadaryta. Nuteistajam paskirta bausmė, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pernelyg griežta ir neprieštarauja sąžiningumo bei teisingumo principams. Jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių M. Š. ir (ar) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BK 54 straipsnio 3 dalis), byloje nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

7. 2024 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu – kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Prie šio prašymo buvo pridėtas nukentėjusiosios prašymas Vilniaus apygardos teismui atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu jai ir M. Š. susitaikius, kuriame ji nurodo, kad su nuteistuoju susitaikė, nuteistasis jos atsiprašė, o ši jam atleido, taip pat atsisako ir nereikalauja skundžiamu nuosprendžiu priteistų 4000 Eur kaip neturtinės žalos atlyginimo (t. 6, b. l. 104-105).

8. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi teisėjų kolegija nutarė baudžiamąją bylą pagal nuteistojo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nustačius, kad yra BPK 325¹ straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

9. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja pateikė I. M. prašymą atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant M. Š. jos kaip laiduotojos atsakomybėn. Prie šio prašymo yra I. M. charakterizuojanti informacija.

10. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji atšaukė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas – papildomai apklaustas M. Š. ir A. Š., I. M. dėl pateiktų prašymų atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės.

12. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis M. Š. parodė, kad sutinka duoti paaiškinimus. Visas faktines aplinkybes, kurios jam buvo inkriminuotos, pripažįsta, sutinka su viskuo. Pateikė prašymą dėl susitaikymo, skyrybų procesas iš esmės vyksta dvejus metus. Su sutuoktine gražiai sutaria, bendrauja su vaiku, susiskambina, nėra tarp jų įtampos, telefonu pasitaria dėl vaiko. Nenori žmonai kenkti, bando sutarti gražiai. Vyksta skyrybų procesas, bando susitarti, išspręsti finansinius reikalus, yra pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuri pateikta teismui. Su nukentėjusiąją draugiški santykiai, su vaiku bendrauja, gyvena pas tėvus, ji (nukentėjusioji) gyvena jo bute Jonažolių g., moka būsto paskolą, komunalinius mokesčius. Nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio, nes su ja pasitarė, taiką sudarė, nėra milijonierius, šiuo metu yra bedarbis, planuoja eiti studijuoti programavimą. Nevartoja visiškai alkoholio, nei psichotropinių medžiagų, sportuoja 3 kartus per savaitę. Atsisakė tų žalingų įpročių, kurie jam pakenkė. Psichologines problemas jam įveikti padeda sportas, aktyviai leidžia laiką, skaito knygas, turi vizitą pas psichologą, vaikas padeda, motyvuoja, savaitgaliais važiuoja pramogauti, darbo dienomis edukaciniais reikalais užsiima. Visi klysta, jis padarė klaidas, išvadas, tai jam didelė pamoka, jam vertybė yra šeima, nori blaiviai gyventi, turėti sveikus įpročius, adekvačiai elgtis, ši situacija jam yra griežta pamoka. Jam ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtas įpareigojimas nebendrauti su nukentėjusiąja, antrą veiką padarė esant šiam įpareigojimui, mylėjo žmogų, pirmą kartą susidūrė, tarp veikų praėjo nedidelis laiko tarpas, emocijos gyvos buvo tuo metu, plius vaikas darė įtaką, po pirmo atvejo žmona vaiko neduodavo, dabar viskas susitvarkė, bendravimo tvarka aiški, taikos sutartis pasirašyta. Yra byloje specialisto išvada dėl SMS žinučių, tai buvo seniai, sunku atsakyti, emocijos buvo užvaldžiusios, nenori kenkti, gerbia vaiką, mamą. Civilinėje byloje yra pateikta taikos sutartis, nežino procesinės tvarkos, nežino, kodėl dar nėra pateiktas prašymas patvirtinti sutartį. Jie su žmona kalbėjo, kad viską išspręsti taikiu būdu, kad jis nebūtų nuteistas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinės instancijos teisme apklausta nukentėjusioji A. Š. parodė, kad atšaukia susitaikymą, nes nuteistasis jos taip ir neatsiprašė, nuoširdumo nebuvo, tik teisme atsiprašė prieš teisėjus tik esant reikalui. Susitikus ne kartą ir vaiko reikalais buvo, jis irgi neatsiprašė. Jam visada atrodo, kad tai, ką jis padarė, yra normalu, ji sulaukia kaltinimų savo adresu, kad vis dėlto yra kalta, kad jis prieš ją naudoja smurtą, sekimą ir pan. Susitaikymo susitarimas buvo todėl, kad vyksta skyrybų procesas, jie turėjo tokį susitarimą ne vieną, kaip jau buvo susitarę iki galo, kad gražiai išsiskiria, bet vis sulaukdavo nuteistojo pasišalinimo iš tokio susitarimo proceso. Yra ir baudžiamoji byla ir vyksta skyrybų procesas. Vieną dieną nuteistasis jai pasiūlė pasirašyti susitaikymą, pajuto tokį spaudimą, kad greičiau pasirašo susitaikymą ir jis pasirašys skyrybų dokumentus. Tikėjo, kad jis laikysis susitarimo, kad greičiau baigtųsi skyrybų procesas, tačiau pasirašius susitarimą, jis atšaukė skyrybų sutartį. Ji atšaukia susitaikymą šioje baudžiamojoje byloje. Pirmos instancijos teismas priteisė jai pinigų sumą – 4000 eurų neturtinės žalos, nori, kad būtų ta suma jai ir priteista šioje byloje. Ta suma buvo perkelta į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau ta sutartis šiai dienai yra atšaukta. Bent jau tiek norėtų, kad jai būtų priteista – 4000 eurų neturtinės žalos suma, nes ką jai teko išgyventi tiek psichologiškai, tiek fiziškai, nelinkėtų niekam, tą sumą apibrėžti yra neįmanoma, bent jau tiek, kiek yra priteista, norėtų gauti.

14. Apeliacinės instancijos teisme apklausta galima laiduotoja I. M. parodė, kad pažįsta M. nuo mažens, šiek tiek pažįsta A. Yra pateikusi prašymą dėl laidavimo. Nepalaiko M. veiksmų, bet mato, kaip jis keičiasi, kad jis išgyveno dėl to, ką padarė, mato, kaip jis taisosi, supranta, ką A. jautė. Ji taip pat buvo mušama vyro, bet jam teisme atleido, nes nenorėjo, kad jos sūnaus tėvas būtų teisiamas. M. atveju taip pat palaikė A., jis atsiprašinėjo ir jos (I. M.), ir savo tėvų, ir A., ji jam atleido, jai tai buvo svarbu, jis norėjo susitvarkyti. Mato, kaip jis išgyvena, kokia yra jo motyvacija dėl sūnaus, mano, kad galėtų jam padėti, kad jis daugiau taip nesielgtų. Žino, kad M. prieš žmoną naudojo smurtą ir su kažkokia įranga sekė ją, jis jai papasakojo apie tai gal prieš 2 metus. Jis buvo dingęs ilgą laiką, kai jį susirado, paprašė jo viską papasakoti. Jai buvo svarbu, ką jis pasakos, ką sakys, jis kaltu prisipažino, kad blogai pasielgė, išgyveno dėl sūnaus. Žino, kad M. trenkė A. per veidą, trenkė į sieną už plaukų, aikštelėje pastūmė ją ant žemės, sekė ją įtardamas neištikimybe. Kad A. M. atleido, jis jai pats sakė, ir kad jie pasirašė taikos sutartį. Su M. susiskambina kiekvieną dieną, kartais susitinka, jis su savo sūnumi atvyksta pas ją į svečius, kartais į teatrą nueina. M. gali daryti teigiamą įtaką, nes jie beveik kasdien apie tai kalbasi, pataria, ką jis dar galėtų padaryti, jis yra motyvuotas keistis, klauso jos nuomonės ir ją gerbia. Artimiau su M. bendrauja gal nuo 2023 m. balandžio - gegužės mėn. Su M. ją sieja draugystė, jie susipažino per M. šeimą, jų tėvai bendravo. Apie įvykius dėl šios bylos sužinojo 2022 m. balandžio ar gegužės mėn., nes kurį laiką jo ieškojo, jis buvo dingęs ir tėvų pagalba jį surado, sužinojo po įvykių praėjus keliems mėnesiams. Su A. nėra bendravusi, tik kelis kartus yra ją mačiusi. Apie šios bylos nagrinėjimą apylinkės teisme žinojo iš M.. M. girto nėra mačiusi, šalia jo nebuvo, kai jis vartoja alkoholį. Koks jo santykis su alkoholiu, nežino. Ar vartoja jis narkotines medžiagas, nežino, tik žino, kad kai buvo nepilnametis, buvo pagautas su narkotinėmis medžiagomis. M. jos klauso, jis atkūrė gražius santykius su žmona dėl vaiko, žinutes jai rodė, bendrauja su vaiku, turi grafiką. Kiek žino, jis moka išlaikymą vaikui, viską žino iš Š. pasakojimų. Jis jos klausia patarimo kaip elgtis tam tikroje situacijoje, jie kalbasi apie tai, ką ji toje situacijoje galėjo kitaip padaryti. Kasdien su M. kalbasi įvairiomis temomis, jis domisi jos ir jos mamos reikalais. M. laisvalaikį pagrinde leidžia su vaiku, jie yra kartu buvę su juo teatre - 6 kartus per tuos du metus. Iki šios bylos įvykio su M. susiskambindavo, o po jo, gal 2-3 mėnesius nebendravo, jis buvo dingęs, kai jį susirado, suprato, kad jis kenčia, išgyvena. M. sakė, kad sekė žmoną, nes įtarė ją neištikimybe. Jis mušė žmoną jo žodžiais, nes buvo pažemintas jo vyriškumas, mano, kad jis nesusivaldė, kaip jai aiškino, ir trenkė.

15. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, veikų kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų ir jo neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, atidėjus bausmės vykdymą jam paskirtais įpareigojimais ir nukentėjusiajai priteistos pinigų sumos neturtinės žalos atlyginimui dydžiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

16. Kaip minėta šios nutarties 7 punkte, nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Prie šio prašymo pridėtas analogiškas nukentėjusiosios prašymas, kuriame nurodoma, kad ji su M. Š. susitaikė, jis jos atsiprašė, o ši jam atleido, taip pat atsisako ir nereikalauja priteistų 4000 Eur kaip neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. Š. pareiškė, kad atšaukia susitaikymą, nes nuteistasis jos taip ir neatsiprašė, nori, kad pirmosios instancijos teismo priteista 4000 eurų suma jai būtų priteista šioje byloje, paaiškino, kad susitaikymo susitarimas buvo todėl, kad vyksta skyrybų procesas, prašymą dėl susitaikymo pasirašė tikėdamasi, kad skyrybų procesas baigsis greičiau.

18. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu); yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

19. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji prašymą nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu pasirašė mainais už nuteistojo veiksmus, kuriais bus pagreitintas jų skyrybų procesas. Nukentėjusioji šio savo prašymo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsisakė, paaiškino, kad su nuteistuoju nesusitaikė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistąjį M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei nuteistasis, nei jo gynėja baigiamųjų kalbų metu minėto prašymo nebereiškė. Todėl teisėjų kolegija detaliau dėl šio prašymo nenagrinėja.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

20. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs <...> nesunkų <...> tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Žemesnės instancijos teismas

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas BK 40 straipsnio nuostatas yra nurodęs, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022).

22. Esminis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dalyje dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo yra teiginys, kad visos jo atliktos nusikalstamos veikos – fizinio skausmo sukėlimas 2022 m. vasario 2 d., nežymus sveikatos sutrikdymas 2022 m. vasario 24 d., sutuoktinės sekimas buvo sąlygoti vieningos tyčios, todėl jo padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

23. Nuteistasis skunde pažymi, kad visas nusikalstamas veikas padarė turėdamas pagrįstų abejonių dėl sutuoktinės neištikimybės, lojalumo stokos, nebendravimo, jos meilužio grasinančio turinio SMS pranešimų. Vertindama šiuos nuteistojo teiginius teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo neištikima nuteistajam, nebuvo konstatuota. Pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paneigė šią aplinkybę, o nuteistojo parodymai dėl šios aplinkybės yra prieštaringi ir neįtikinantys.

24. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad 2022 m. vasario 2 d. iš nežinomo numerio jam paskambino vyras, kuris nurodė, kad gali nuteistajam atsiųsti intymias jo ir nukentėjusiosios nuotraukas. Nukentėjusiajai grižus namo, nuteistasis jos paklausė, kodėl ji leido save fotografuoti nuogą, o ši atkirto „kam noriu tam ir leidžiu“, tuo momentu nuteistasis neatlaikė įtampos, uždarė šaldytuvą ir trenkė nukentėjusiajai per žandą. Tokios įvykių versijos nuteistasis laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu. Vis dėlto, pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis nurodė, kad žmona grįžo iš miesto, paklausė jos, kur ji buvo, ji jam neatsakė, jis pradėjo klausti, kodėl ji taip daro, ji jam atsakė, kad ne jo reikalas, neprivalo teisintis. Tuo metu nuteistasis supyko, nes A. jam buvo neištikima, neatsakinėjo į jo klausimus. Įtarė, kad vėl gali turėti kitą vyrą (pažymėta teismo), todėl ją rankomis pastūmė, ji stūmė jį atgal, tuomet jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją. Akistatos tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios metu nuteistasis paaiškino, kad 2022 m. vasario 2 d. žodinis konfliktas tarp jų prasidėjo dėl dėmesio trūkumo, o būtent, kad žmona nekėlė ragelio, nesakė, kur važiuoja. Ji nuteistąjį tokiais veiksmais provokuoja, o būtent, kad nuteistąjį ignoruoja, kadangi prieš tai ji buvo nuteistajam neištikima. Dėl to nuteistajam tą akimirką trūko kantrybė ir nuteistasis nukentėjusiajai sudavė į veidą.

25. Iš aptartų parodymų matyti, kad nuteistojo parodymai yra prieštaringi. Pirmoje apklausoje tyrimo metu nuteistasis parodė, kad galimą nukentėjusiosios neištikimybę tik įtarė, nors tikint vėlesniais jo parodymais matyti, kad apie neištikimybę jam turėjo būti neabejotinai žinoma – jis teigė, kad nukentėjusiosios meilužis jam apie tai pats patvirtino ir netgi nurodė, jog gali pateikti tai patvirtinančias nuotraukas. Pastarieji nuteistojo paaiškinimai teisėjų kolegijos neįtikina, kadangi šias aplinkybes pirmojoje apklausoje nuteistasis nutylėjo, nurodė tik turintis įtarimų. Iš esmės šių aplinkybių nuteistasis nenurodė ir akistatos metu, kaip konflikto priežastį įvardindamas nukentėjusiosios atsisakymą su juo bendrauti. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie nuteistojo minimą skambutį, nors tokius duomenis nuteistasis neabejotinai galėjo pateikti.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat parodė, kad 2022 m. vasario 2 d. smurtą prieš nukentėjusiąją naudojo todėl, kad ši su juo nebendravo – jis norėjo pasikalbėti, ji nenorėjo bendrauti, o nuteistasis norėjo išlaikyti jos dėmesį.

27. Dėl 2022 m. vasario 24 d. veikos nuteistasis teisiamajame posėdyje paaiškino, jog gavo žinutę iš viešbučio, kad yra užregistruotas. Skambino į viešbutį ir pasakė, kad jis neregistravo nieko, o jam buvo atsakyta, kad jo numeris yra susietas. Nukentėjusioji jam telefonu nurodė, kad į viešbutį nesiregistravo ir numetė ragelį. Nuteistasis pagalvojo, kad nuvažiuos pašnekėti (su nukentėjusiąja). Nuteistajam nuvykus į namus, automobilių stovėjimo aikštelėje (parkinge) nuteistasis sutiko nukentėjusiąją, ji jį pamatė ir išeidinėjo pro duris, jis ją sustabdė, norėjo su ja pasikalbėti, ji bendrauti nenorėjo. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad jis yra tokio charakterio, kai jį ignoruoja, norisi daugiau (2023 m. vasario 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo garso įraše nuo 01:00:17). Nuteistasis parodė, kad nukentėjusiąją sekė vedinas smalsumo, norėdamas žinoti, kur ji yra.

28. Iš šių nuteistojo parodymų matyti, kad smurtines nusikalstamas veikas jis padarė todėl, kad nukentėjusioji su juo nebendravo, o BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką jis padarė vedinas smalsumo ir norėdamas žinoti, kur nukentėjusioji yra. Gretinant aptartus nuteistojo parodymus duotus teisme ir pirmojoje apklausoje tyrimo metu darytina išvada, kad 2022 m. vasario 2 d. veiką nuteistasis padarė dėl to, kad nukentėjusioji atsisakė jam nurodyti, kur buvo tos dienos metu, 2022 m. vasario 24 d. veiką nuteistasis padarė dėl to, kad nukentėjusioji atsisakė paaiškinti aplinkybes dėl žinučių apie registraciją viešbutyje, o BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nuteistasis padarė, kaip minėta, vedinas smalsumo ir norėdamas žinoti nukentėjusiosios buvimo vietą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo tyčia padaryti aptartas nusikalstamas veikas formavosi atskirai, dėl skirtingų aplinkybių ir/ar nukentėjusiosios veiksmų ar neveikimo.

29. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius arba to paties BK straipsnio skirtingas dalis, numatančias atskiras nusikalstamų veikų sudėtis. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011 ir kt.). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009).

30. Atsižvelgiant į aptartą teisės aiškinimą šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis visas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas, padarė įgyvendindamas vieną sumanymą. Kaip minėta, nuteistojo tyčia kiekvienos nusikalstamos veikos padarymo metu formavosi atskirai. Nėra jokio pagrindo teigti ir tai, kad nuteistasis atskirais nusikalstamos veikos epizodais siekė vieno bendro tikslo, įgyvendindamas vieną bendrą sumanymą. Matyti, kad M. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas asmens sveikatai, nesuvaldęs emocijų, tyčia smurtauti abiem atvejais formavosi staiga. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokią tyčinės kaltės rūšį nustatė šioje byloje, apsiribojo tik konstatavęs, kad visos trys veikos yra tyčinės. Tačiau iš M. Š. parodymų ir kitų bylos duomenų, visas abejones aiškinant kaltinamojo naudai, darytina išvada, kad M. Š. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas padarė netiesiogine tyčia – jo teigimu, jis nenorėjo sutuoktinei sukelti fizinio skausmo ir sveikatos sutrikdymo, tačiau jis neabejotinai suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jų gali atsirasti minėti padariniai ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Tuo tarpu BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. Š. padarė tiesiogine tyčia – jis sekimo įrangą sutuoktinės automobilyje įrengė sąmoningai, siekdamas rinkti informaciją apie jos judėjimą, t. y. suvokė, ką daro ir norėjo taip veikti. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad M. Š. sumanymas dėl visų veikų buvo vieningas. Todėl nėra ir pagrindo išvadai, kad visos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį.

31. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas dėl trijų atskirų nusikalstamų veikų padarymo, todėl nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo instituto taikymui yra būtina nustatyti visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, šiuo atveju nėra galimybės M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu. Teisėjų kolegijai nustačius, kad nėra visų sąlygų, kurios yra būtinos laidavimo instituto taikymui, teismo išvados dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos laidavimo sąlygos būtų teisiškai neprasmingos, kadangi jokios įtakos teismo sprendimui neturėtų. Todėl teisėjų kolegija dėl šios apeliacinio skundo dalies nepasisako ir apeliacinės instancijos teisme apklaustos I. M. kaip laiduotojos nevertina.

Dėl nuteistajam skirtos bausmės ir įpareigojimų

32. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo jam sušvelninti jam paskirtą bausmę – parinkti švelnesnę bausmės rūšį (baudą ar viešuosius darbus), taip pat panaikinti jam paskirtą įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę neįvertino visų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

34. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

35. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmes įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą. Teismas konstatavo, kad nuteistasis padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus. Teismas pripažino esant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl 2022 m. vasario 2 d. padarytos veikos – jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 dalis).

36. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, juo rūpinasi. Nuosprendyje pažymima, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo procese, dėl jo prisipažinimo bylos nagrinėjimas neužsitęsė nepagrįstai ilgai. Nuteistasis dirba, vykdo ir individualią veiklą, nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. gegužės 15 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Darbe charakterizuojamas teigiamai. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis praeityje buvo teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 2 metams laisvės apribojimo, jam paskirtą bausmę atliko, o teistumas 2022 m. vasario 2 d. jau buvo išnykęs. Nuteistasis baustas už 2022 m. balandžio 17 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje – būdamas neblaivus (1,39 promilės), panaudojo tėvų valdžią priešingai savo mažamečio vaiko, gimusio 2019 m., interesams, buvo neblaivus prižiūrint vaiką ir vartojo alkoholį.

37. Iš aptartų aplinkybių seka, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurias nuteistasis skunde įvardija kaip teismo neįvertintas.

38. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui išaiškinti nusikalstamas veikas prisipažindamas ir apie jas duodamas parodymus. Iš apeliacinio skundo teiginių seka, kad nuteistasis laiko šias aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad, be kita ko, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šios lengvinančios aplinkybės turinį nurodė, kad jau iš pačios BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos normos turinio matyti, kad prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra tolygus padėjimui teisėsaugos pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką ir (ar) ją padarant dalyvavusį (-ius) asmenį (-is). Padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką pripažintini atvejai, kai kaltininkas laisva valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, kurios (dalis kurių) pareigūnams iki tol nebuvo žinomos, nurodo nusikalstamai veikai išaiškinti reikšmingos informacijos žinančius asmenis ir (ar) pateikia nusikalstamai veikai išaiškinti reikšmingus daiktus, dokumentus, kitus objektus arba nurodo jų buvimo vietą, o padėjimu išaiškinti padarant nusikalstamą veiką dalyvavusį (-ius) asmenį (-is) laikytina, kai kaltininkas nurodo kito (-ų) padarant nusikalstamą veiką dalyvavusio (-ių) asmens (-ų) vardą, pavardę, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusio (-ių) asmens (-ų) požymius ar kitas žinias apie jį (-uos), jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn šį (-iuos) asmenį (-is). (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023)

40. Visų pirma pažymėtina, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ne dėl visų nusikalstamų veikų padarymo, o visas kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes visiškai pripažino tik teisiamojo posėdžio metu. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji pranešdama apie smurtines nusikalstamas veikas nurodė, jog jas padarė būtent nuteistasis. BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu nukentėjusioji taip pat nuo pat pradžių įtarė būtent nuteistąjį, nurodė faktines aplinkybes, kurios leido jai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagrįstai įtarti M. Š.. Taigi jau nuo nusikalstamų veikų paaiškėjimo momento ikiteisminio tyrimo pareigūnams jau buvo žinoma, kad šias veikas galimai padarė nuteistasis. Todėl aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino ir apie nusikalstamas veikas davė parodymus, šiuo atveju negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vis dėlto pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino esant nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o tai, kad asmuo aktyviai dalyvavo procese ir būtent jo sprendimu prisipažinti ir papasakoti visas padarytų nusikaltimų aplinkybes bylos nagrinėjimas neužsitęsė labiau nei to reikia tiesai byloje nustatyti, skundžiamame nuosprendyje vertino skirdamas nuteistajam bausmę.

41. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiajai turtinė žala nebuvo padaryta todėl, kad ji yra draudžiama socialiniu draudimu. Pats nuteistasis skunde pažymi, kad savo noru visiškai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę 122,54 Eur žalą. Kartu su šiuo argumentu nuteistasis skunde teigia, kad jis iš dalies savo noru atlygino nukentėjusiajai 1000 Eur neturtinės žalos ir šias aplinkybes vertina kaip jo atsakomybę lengvinančias (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013).‏‏‎

42. Nuteistasis visiškai atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasai turtinę 122,54 Eur žalą. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios atstovo pareikštas civilinis ieškinys 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti buvo tenkintas, nukentėjusiajai iš M. Š. priteisiant neatlygintą pareikšto civilinio ieškinio dalį – 4 000 Eur. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi jis neatlygino visos nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo dalinio žalos atlyginimo pripažinti aplinkybe, lengvinančia nuteistojo atsakomybę ir BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi nuteistasis atlygino tik vos daugiau nei 20 procentų visos (turtinės ir neturtinės) padarytos žalos.

43. Nuteistasis skunde teigia, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, neatitinkantis šeimos principams nukentėjusios elgesys; veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusios ir jos meilužio veiksmai (grasinančio turinio SMS). Šias aplinkybes nuteistasis laiko jo atsakomybę lengvinančiomis pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktus.

44. Atsakydama į šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo neištikima nuteistajam, nebuvo nustatyta. Nuteistojo parodymus apie tariamo nukentėjusiosios meilužio skambutį teisėjų kolegija įvertina kaip neįtikinančius, o nuteistojo nurodomų grasinančio pobūdžio SMS žinučių byloje nėra, nors nuteistasis ar jo gynėja neabejotinai turėjo galimybę jas pateikti. Todėl nėra ir pagrindo pripažinti nuteistojo nurodomas tariamai buvusias aplinkybes kaip jo atsakomybę lengvinančias.

45. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę neįvertino to, kad jis yra vedęs, jo elgesio šeimoje ir visuomenėje, aplinkybės, kad jis turi gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija su šiais skundo teiginiais negali sutikti. Priešingai nei teigiama skunde, teismas neabejotinai įvertino aplinkybę, kad nuteistasis yra vedęs – teismas nuteistąjį pripažino kaltu padarius smurtines nusikalstamas veikas ir BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prieš jo sutuoktinę, teismas įvertino ir nuteistojo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, kas savo ruožtu parodo ir jo elgesį šeimoje, o aplinkybė, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas, teismo taip pat buvo įvertinta, ir parodo jo elgesį visuomenėje. Aplinkybė, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, nors ir neaptarta skundžiamame nuosprendyje, tačiau neabejotinai turėjo įtakos taikant M. Š. bausmės vykdymo atidėjimą.

46. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji paneigė tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis bandė jos atsiprašyti, tačiau tokio atsiprašymo ji nevertina kaip nuoširdaus, kadangi nuteistasis savo elgesį bando pateisinti tuo, kad ji neva jam buvusi neištikima.

47. Teisėjų kolegija sutinka ir su nuosprendyje teismo nurodytu aplinkybių dėl galimų nuteistojo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, vertinimu. Nuteistasis gydėsi psichikos sveikatos centre nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. – dėl adaptacijos sutrikimų. Taip pat buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, abstinencijos būklės (4 t., b. l. 53). Apie galimas nuteistojo problemas dėl alkoholio vartojimo patvirtina ir aplinkybė, kad 2022 m. vasario 2 d. nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus. Iš tarnybinio pranešimo (t. 4, b. l. 106) matyti, kad sulaikant nuteistąjį 2022 m. vasario 25 d. jam taip pat buvo nustatytas 2,19 prom. girtumas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. Š. 2022 m. spalio 13 d. buvo neblaivus ir vartojo alkoholį prižiūrėdamas vaiką. Apie tai, kad nuteistasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo parodė ir nukentėjusioji.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis apeliaciniame skunde jam skirtą arešto bausmę įvardija kaip realų laisvės atėmimą, akcentuoja, kad jam nevykdant teismo skirtų įpareigojimų galimas realus bausmės atlikimas itin paveiks jo socialinius ryšius, jis neteks darbo, jo vaikas liks be priežiūros ir išlaikymo. Atsakydama į šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam teismo parinkta bausmės rūšis – areštas, negali būti vertinama atsietai nuo teismo sprendimo šios bausmės vykdymą atidėti.

49. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio nuostatų) taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).‏‏‎

50. Šie kasacinio teismo išaiškinimai iš esmės reiškia, kad atidėdamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą iš esmės parodo tam tikrą pasitikėjimą nuteistuoju. Paskirtos bausmės realaus vykdymo grėsmė ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tokiu atveju yra pakankamos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti. Tačiau egzistuojanti realaus bausmės vykdymo grėsmė nuteistajam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, savaime neleidžia tokios teismo paskirtos bausmės vertinti kaip pernelyg griežtos, kadangi realus bausmės vykdymas tokiu atveju visiškai priklauso nuo paties nuteistojo veiksmų ar neveikimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi siekdamas išvengti nepageidaujamų padarinių nuteistasis turi būti suinteresuotas vykdyti visus teismo paskirtus įpareigojimus.

51. Nuteistasis skunde akcentuoja ir BK 55 straipsnio nuostatas, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą. Kita vertus, BK 55 straipsnis nedraudžia tokiam asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmės: dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą – motyvuoti tokį savo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2006, 2K-138/2011, 2K-181/2014).‏‏‎

52. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nuteistajam parinkti arešto bausmes motyvavo tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes nuteistasis, nors teistumui ir išnykus, ganėtinai neužilgo padarė tris naujus pavojingus nusikaltimus, du kurių artimoje aplinkoje ir panaudojus vis intensyvėjantį fizinį smurtą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas parinkti arešto bausmės rūšį yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.

53. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas skyrė didesnį nei vidurkis arešto parų skaičių: 2022 m. vasario 2 d. veika - 50 parų; 2022 m. vasario 24 d. veika - 60 parų, pagal dėl BK 167 straipsnio 1 dalies - 45 paros, nors pagal BK 49 straipsnį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Su šiais skundo teiginiais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

54. Kaip teisingai nurodo nuteistasis, BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Aritmetinis arešto bausmės vidurkis už padarytą nusikaltimą yra 52,5 paros ((15+90)/2). Taigi didesnį nei bausmės vidurkis teismas nuteistajam skyrė tik už 2022 m. vasario 24 d. nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. Parinkdamas tokį bausmės dydį už minėtą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau teismas bausmės dydį parinko didesnį nei vidurkis, kadangi nuteistasis per gana trumpą laiką padarė antrą tyčinį smurtinį nusikaltimą ir nukentėjusiąją sužalojo mažamečio vaiko akivaizdoje, ją puldamas intensyviai. Teisėjų kolegija pritardama šiems teismo motyvams, pažymi, kad BK 140 straipsnyje numatyta alternatyvi veika – nežymus sveikatos sutrikdymas savo pobūdžiu yra pavojingesnė nei fizinio skausmo sukėlimas. Nuteistasis 2022 m. vasario 24 d. veiką padarė pažeisdamas jam kardomąja priemone paskirtą įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja. Teisėjų kolegijos vertinimu, už šią nusikalstamą veiką teismo parinktos arešto bausmės dydis yra proporcingas šios veikos pavojingumui ir nuteistojo asmenybei, todėl nėra pagrindo bausmę už šią nusikalstamą veiką laikyti pernelyg griežta ir ją švelninti.

55. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam paskirtu įpareigojimu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1 metus neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, vaiko priežiūra ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Nuteistojo teigimu, teismas pernelyg apribojo nuteistojo teises, nes visus metus jis negalės nei atostogauti su šeima, nei išvykti gydytis ir pan., o bus įkalintas. Nuteistajam tenka rūpintis nepilnamečiu vaiku, su juo turės praleisti pusę atostogų, kurių metu negalės niekur išvykti, kuo bus pažeidžiami vaiko interesai. Nusikaltimus nuteistasis padarė namuose, namų stovėjimo aikštelėje, o ne viešoje vietoje, jis nėra linkęs į smurtą, dėl ko jam turėtų būti skirtas įpareigojimas būti namuose naktimis.

56. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

57. Iš nukentėjusiosios ir paties nuteistojo parodymų matyti, kad 2022 m. vasario 2 d. nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o teismas padarė išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistasis proceso metu parodė, kad naktį prieš minėtos veikos padarymą jis buvo mieste su draugais ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vertinant šias aplinkybes kartu su jau minėtomis galimomis nuteistojo problemomis dėl alkoholio vartojimo ir su teismo paskirtu įpareigojimu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, darytina išvada, kad teismo nuteistajam paskirtas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val. padės įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje ir jo teisių nesuvaržys labiau nei reikia bausmės tikslams pasiekti.

58. Priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val. neturėtų trukdyti jo gydymuisi ar bendravimui su vaiku, nes numatyta šio įpareigojimo išimtis – jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, vaiko priežiūra ar gydymusi. Taigi, negalima daryti išvados, kad nuteistajam skirtu įpareigojimu bus pažeisti jo nepilnamečio vaiko interesai.

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Š. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su jo asmenybe, paskyrė ne per griežtą bausmę ir parinko bausmės paskirtį padėsiantį įgyvendinti įpareigojimą.

Dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos

60. Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiosios atstovo paduotą civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jai iš nuteistojo neatlygintą pareikšto civilinio ieškinio dalį – 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

61. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

62. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

63. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalyje dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nurodė, kad nuteistasis smurtavo prieš savo artimą šeimos narį – sutuoktinę. Smurtas buvo ne pavienis. Abiem atvejais nuteistasis tyčia, naudodamas fizinį smurtą smurtavo prieš nukentėjusiąją, šiai suduodamas smūgius rankomis, griebdamas ją už plaukų, daužydamas nukentėjusiosios galvą į sieną (bute) ir į grindinį (automobilio stovėjimo aikštelėje). Pirmu atveju nuteistasis buvo neblaivus, o antruoju – smurtavo prieš sutuoktinę ne tik gan intensyviai, šią pargriovęs, tačiau ir savo mažamečio, iš išgąsčio šaukiančio, vaiko akivaizdoje. Dėl nuteistojo smurto ir nukentėjusiosios sekimo (2022 m. vasario 24 d. smurtavo sužinojus nukentėjusiosios buvimo vietą), nukentėjusioji nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. kovo 23 d. patyrė didelius išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nuolatiniu nesaugumo jausmu. Be minėtų išgyvenimų, nukentėjusioji patyrė kiekvieno smurto atveju ir fizinį skausmą, sužalojimus.

64. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog nukentėjusioji tyrimo metu parodė, kad civilinio ieškinio reikšti nepageidauja; iš 2022 m. vasario 24 d. jos parodymų matyti, kad tą dieną po patirto smurto ji buvo sąmoninga, nuovoki, nesirūpino savo būsena, priešingai, filmavo nuteistojo buvimą su vaiku; pačios nukentėjusios itin didelio puolimo intensyvumo; jos parodymų teisme, aiškinant iš ko susideda jos prašoma priteisti 5 000 Eur suma - nukentėjusioji A. Š. patvirtino, kad „su advokatu pasitarėme“ (186 psl.), o jos atstovas nurodė, kad tai yra jo „honoraras“; ieškinyje nėra pateikta reikalavimą pagrindžiančių argumentų, nukentėjusioji tik formaliai įvardijo dėl tariamai padarytos nusikalstos veikos atsiradusius padarinius, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtus išgyvenimus. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad civilinio ieškinio reikšti nepageidauja, negali būti vertinama kaip paneigianti (sumažinanti) jos patirtą neturtinę žalą. Nukentėjusioji turi teisę, bet ne pareigą reikšti civilinį ieškinį, ji yra laisva pasirinkti reikalauti jai padarytos žalos atlyginimo, todėl minėti jos parodymai neturi teisinės reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiosios parodymai, jog prieš nustatant reikalavimo dydį ji tarėsi su savo atstovu, taip pat negali būti suprantama kaip nepagrįstas neturtinės žalos dydžio padidinimas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro ir atsižvelgdama į nukentėjusiosios parodymus teisme, jog net ir ieškiniu prašomos sumos neužtektų jos patirtai žalai atlyginti.

66. Nukentėjusioji teisme parodė, kad 2022 m. vasario 24 d. po patirto smurto vijosi nuteistąjį, kuris ant rankų nešėsi jų vaiką ir šaukė prašydama vaiką gražinti jai. Tuo metu jai svarbiausia buvo vaiko saugumas. Iš šių parodymų matyti, kad net ir po patirto smurto, nukentėjusioji vaiko saugumą kaip vertybę iškėlė aukščiau savo patirtų išgyvenimų. Ši aplinkybė savaime nepaneigia nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos.

67. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybės, kad nukentėjusioji būtų puolusi nuteistąjį. Motyvuojant nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo už 2022 m. vasario 24 d. veiką nuosprendyje yra nurodoma: „vertinamas ir gan didelis nukentėjusiosios puolimo intensyvumas“. Ši frazė gali būti suprantama dvejopai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji būtų puolusi nuteistąjį, ji vertintina kaip reiškianti, jog nuteistasis puolė nukentėjusiąją gana intensyviai. Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į 2022 m. vasario 24 d. jo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir nukentėjusiosios paaiškinimus užfiksuotus vaizdo įraše. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis pats pripažino visas kaltinime nurodomas aplinkybes, apeliaciniu skundu jos nėra ginčijamos.

68. Nuteistasis skunde teigia, jog pati nukentėjusioji yra iš dalies kalta dėl nusikalstamų veikų, dėl nebendravimo su nuteistuoju, nenorėjimo paneigti jo abejonių dėl ištikimybės, kas skatino konfliktų kilimą bei įtarimus. Nuteistojo teigimu, teismas nevertino jo parodymų apie nukentėjusios šeimos principų (lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, ištikimybės bei kitų civiliniame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo) nesilaikymo. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiosios neištikimybės faktą patvirtina medicininiai duomenys. Šių teiginių teisėjų kolegija nevertina, kadangi minimos aplinkybės nebuvo nustatytos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų, o medicininiuose duomenyse ši aplinkybė buvo nurodyta ne objektyviai ją nustačius, o tik iš paties nuteistojo žodžių.

69. Nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu jis turėjo gyventi atskirai nuo nukentėjusiosios yra nulemtos paties nuteistojo neteisėtų veiksmų. Aplinkybės dėl nuteistojo vykdytų įsipareigojimų ir nukentėjusiosios galimai neatlygintų išlaidų už komunalines paslaugas jai gyvenant nuteistajam priklausančiame bute, nėra šios baudžiamosios bylos dalykas, kadangi šios nuteistojo išlaidos nėra susijusios su nukentėjusiajai nusikalstamomis veikomis padaryta neturtine žala. Nuteistasis turi teisę jo patirtas išlaidų atlyginimo reikalauti civilinio proceso tvarka.

70. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Nuteistojo skunde minimų priteistinų neturtinės žalos dydžių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąją smurtavo du kartus, vieną jų – mažamečio vaiko akivaizdoje, nukentėjusioji buvo sekama nuteistojo, tą aplinkybę ji nujautė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji galėjo aptariamų įvykiu metu nuolat jausti baimę dėl savo saugumo. Nukentėjusioji paaiškino, kad įtardama jog yra sekama, ji turėjo įsigyti kitą telefono aparatą, kas taip pat vertintina kaip jos patirti nepatogumai.

71. Teisėjų kolegijai nepritarus nuteistojo apeliacinio skundo argumentams ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, nėra pagrindo apeliacinį skundą tenkinti ir šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka nuteistojo padarytų veikų pavojingumą, jų intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat nuteistojo kaltės laipsnį bei užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė