Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-329-859/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-12-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-06
Bylos Nr.
1-329-859/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03935-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Nukentėjusysis
A. Š.
Kaltinamasis
M. Š.
Advokatai
Dalius Povilius, Marina Gušauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-329-859/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03935-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.10.3; 2.3.4.3; 1.1.7.2.4.; 1.1.10.1.; 1.1.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

sekretoriaujant Eglei Gurskajai, Elžbietai Liubartovič, Simonai Zdanevičienei, Rasai Pladaitei,

valstybinį kaltinimą palaikant prokurorei Alai Petrenko,

dalyvaujant nukentėjusiajai A. Š. (2023 m. gegužės 18 d. teisiamajame posėdyje) ir jos atstovui advokatui Daliui Poviliui,

kaltinamajam M. Š. ir jo gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 2 metams laisvės apribojimo, su įpareigojimu, taip pat jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1 300 LTL) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turėjo būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. spalio 24 d., o vykdymui atiduotas 2013 m. lapkričio 12 d. (LITEKO duomenys). Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunktis),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), BK 167 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės

M. Š. 2022 m. vasario 2 d. apie 14.20 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1.19 promilių girtumas), tyčia tris kartus dešinės rankos delnu sudavė į savo šeimos nario – žmonos A. Š. kairės pusės žandą, tęsdamas savo veiksmus, tyčia sugriebęs A. Š. už plaukų du kartus trenkė jos galvą į sieną, tuo sukeldamas savo šeimos nariui – sutuoktinei A. Š. fizinį skausmą. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

M. Š. 2022 m. vasario 24 d. apie 15.30 val., automobilių stovėjimo aikštelės 2 aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė ne mažiau trijų smūgių savo žmonai A. Š. į veidą, po ko pargriovęs ją ant betoninio grindinio, delnu uždengė jos burną ir nosį, dėl ko A. Š. pradėjo dūsti, po ko, pasilenkęs, savo ranka spaudė A. Š. galvą į betoninį grindinį, dėl ko pastaroji ne mažiau trijų kartų veidu atsitrenkė į betoninį grindinį, taip pagal Valstybinės medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G 645/2022 (01) nukentėjusiajai A. Š. padarydamas poodinės kraujosruvas veido dešinėje, dešiniame žaste, blauzdose. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

M. Š. nenustatytu laiku pritvirtino GPS siųstuvą prie nukentėjusiosios A. Š. automobilio „VW PASSAT“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kontroliavo nuotoliniu būdu automobilio judėjimą iki tol, kol 2022 m. kovo 23 d. nukentėjusioji A. Š. (duomenys neskelbtini), patikrinusi savo automobilio bagažinę rado pritvirtintą sekimo įrangą prie atsarginio rato. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Pažymėtina, kad kaltinamojo pareiškimas paskelbus kaltinamąjį aktą, kad prisipažįsta iš dalies dėl kaltinimo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamos veikos aplinkybės nėra aiškios, o kaltinamasis nepripažino visų kaltinimų. Priešingai, teisiamajame posėdyje 2023 m. gegužės 18 d. po pertraukos, išklausius nukentėjusiosios A. Š. parodymus dėl pareikšto civilinio ieškinio, kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė ir kaltinamojo gynėja su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Š. parodė:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui – sutuoktinei A. Š.) 2023 m. vasario 14 d. parodė: <...> faktai gal padidintas burbulas, bet iš esmės kaltę pripažįsta. <...> Buvo tokios faktinės aplinkybės, neginčija. <...> (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) <...> Buvo vidinė įtampa, kai <...> pusę metų pajuto, kad ji (teismo past. nukentėjusioji A. Š.) atšalo, pasikeitė. Vienu momentu buvo išėjęs gyventi pas draugą. Buvo išėjęs porai mėnesių, rugsėjo mėnesį ir susitikinėjo su vaiku, būdavo bute. Pabūti atskirai, nes nežinojo kas darosi, kad ją erzina savo buvimu, noras santykius pataisyti. Vėliau grįžo, nes buvo penktadienis, ateidavo į butą ir būdavo su vaiku, išeidavo pas draugą nakvoti, pas kurį gyveno. Matė, kad gulėjo kompiuteris žmonos, supypsėjo, pasižiūrėjo ir pamatė „Messenger“, <...> kad iškrenta žinutės asmens su kuriuo bendrauja, suprato, kodėl atšalo ir paklausė kas yra. Sakė, kad stengiasi, o ji nepasako kodėl tokia pasikeitusi, pasakė, kad visi klystame, kad kažką galim padaryti ne taip, nori atleisti ir nepyksta, bet negyvens tame bute, jei susirašinėja su žmogumi ir susitikinėja, įtampa nepasikeitė, jautė jausmą, kad kažkas ne taip ir bendravime ir elgesyje. Gavosi taip, kad nesusilaikė, rado kontaktą ir buvo susiskambinęs su juo. Ten buvo vyras. <...> Jis (teismo past. kaltinamasis) buvo su vaiku, o ji tuo metu susitikdavo su juo. Vyras turintis šeimą. Žmona (duomenys neskelbtini) – iš tų žinučių suprato. Bandė išlaikyti šeimą, bet nesusilaikė. Dėl elgesio kas vyko. Jam buvo nustatytas girtumas, nes iš vakaro buvo mieste ir leido laiką, galėdavo (duomenys neskelbtini), nusprendė dirbti (duomenys neskelbtini), anksti grįžęs, atsikėlė pusryčiauti, žmonos nebuvo, prisikambanti negalėjo ir paskambino iš nežinomo numerio ir pasakė, kad žino su kokia mašina važinėja ir gali atsiųsto (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini), nenori plėstis. Norėjo paklausti kodėl daro taip, kišasi į šeimą, bet užgavo jo ego, paskambino jam (teismo past. kaltinamajam) dar kartą ir pasakė, kad turi (duomenys neskelbtini) ir gali atsiųsti. Padėjo ragelį ir ji grįžo namo, paklausė jei turi kažką, kodėl leido (duomenys neskelbtini) ir taip toliau ir [ji] atkrito, kam noriu tam ir leidžiu, tuo momentu neatlaikė įtampos, uždarė šaldytuvą ir trenkė per žandą, kiek gali [mane] nervuoti. Su delnu sudavė per žandą. Negalėjo į sieną trenktis. Trenkė, bet į sieną neatsitrenkė. Iš emocijų gal buvo ir du, emocijos buvo, metai laiko, neatsimena. Gali teigti, kad du smūgiai buvo, bet nebuvo už plaukų sugriebęs (t. 5, b. l. 162-169).

Teisiamajame posėdyje perskaičius parodymus (t. 1, b. l. 2, 37), duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), atsakydamas į klausimus kaltinamasis M. Š. parodė, kad du kartus trenkė. Pripažįsta, kad pakėlė ranką, kad buvo virtuvėje ir sudavė jai. Buvo emocijos, nori prisipažinti. Pripažįsta, kad trenkė, sudavė, bet sienos į galvą nedavė. Sėdėjo vienas prieš kitą, sakė A., kad taip juk nebuvo. Į tą patį skruostą. Jis su dešine ranka jai į kairį skruostą. [Ji pasiėmė] šunį ir išėjo į lauką, jis nuėjo toliau dirbti, nebuvo jokių jam minčių. Pasakė viskas raminkis, pašnekėsime vėliau. Atvažiavo policija. Ji grįžo namo. Kai grįžo jis pasakė, kad paskambino tas. Virtuvė šalia koridoriaus, nueina į miegamąjį padėti rankinuką, sakė kam, atsakė. Liko virtuvėje, atėjo į virtuvę ir atsidarė šaldytuvą ir sakė kaip ir ji su pašaipa, koks tau skirtumas ir man. <...> emocijos tos, jis iš jos intonacijos, kalbos suprato, kad jai tai nieko tokio ir kad stengiasi, išėjo gyventi atskirai. (duomenys neskelbtini), mylėjo, stengėsi. <...> Atvyko policija, užėjo ir ji buvo koridoriuje su šunimi atskirai bendravo su pareigūnais. Jis nieko nematė, nekilo minčių jokių. Jis irgi yra gavęs nuo jos <...>. Blogai vertina tai, ką padarė. Ji pasakė, kad nenori toliau gyventi, ryte jį paleido, paskambino jai ir sakė gal galime susitikti pakalbėti ką daryti toliau. Pasakė, kad nenori, greičiausiai (duomenys neskelbtini), bet nežino kaip kas, nes emocijos, reikia pagalvoti. Buvo tuo momentu išgėręs. Per tiek metų, (duomenys neskelbtini) pažįstami, yra buvę įvairiausių situacijų buvo labai neblaivus, provokavo, trenkė jam, jam niekad nekilo minties trenkti, nelietė jų santykių, grįžo girtas iš baliaus, trenkė jam ir tiek. Jis pats bandė save tyrinėti ar vedamas buvo, kad išgėręs ar tam turėjo įtakos girtumas. Jo vertinimu, girtumas prisidėjo minimaliai prie to. Tiksliai atsakyti negali. Tuo metu išėjo pas tėvus gyventi. Vyko bendravimas su vaiku, bet minimaliai. (Duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo ir dėl jos buvo ignoravimas, norėdama įkasti jam, jo vertinimu;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas) ir BK 167 straipsnio 1 dalį (neteisėtas informacijos rinkimas apie privatų asmens gyvenimą), 2023 m. vasario 14 d. parodė: įvyko taip, kad atėjo žinutės iš viešbučio, kad yra užregistruotas į viešbutį. Skambino į viešbutį ir sakė, kad neregistravo nieko, sakė, kad numeris susietas, pasakė, gal gali asmenį pasakyti, pasakė, kad telefonu užregistruotas ir išskirta parkavimo vieta. Prie (duomenys neskelbtini) viešbutis, (duomenys neskelbtini). Pasakė koks kambarys, sakė, kad nesiregistravo, Kaune šventė (duomenys neskelbtini) ir įvedė jo numerį ir jos duomenis, sutarė su vaiku savaitgaliui, o ji nieko jam nesakė. Sakė, kad nesiregistravo ir numetė ragelį. Pagalvojo nuvažiuos pašnekėti. Kardomoji buvo nebendrauti. <...> Dabar kai prisimena, <...> emocijos, praėjo nemažai laiko, galvoja, kaip jis taip. Parado (duomenys neskelbtini) dėl pirmo epizodo, <...> pasakė viso gero ir liko be automobilio, nes turėjo tarnybinį. Važinėjo su SPARK arba CityBee. Atvažiavo iki namų, (duomenys neskelbtini). Sekimas tas buvo. Automobilį padėjo nupirkti jo (teismo past. kaltinamojo) tėvai, davė 8 000 eurų, kad įsigyti automobilį. Jam pinigus davė. Jie šeima buvo. Kad geresnį automobilį įsigyti, (duomenys neskelbtini). Nusipirko ir ant jos registravo PASSAT. Vaikas (duomenys neskelbtini). Sakė – padarom (duomenys neskelbtini) draudimą, (duomenys neskelbtini) metų, maža kas, sakė nereikia, viskas bus gerai. [Jis] sakė, gal pririšame mašiną prie kažko, kad kažkas nutiktų, kad žinotume, nesakydamas tai padarė. Buvo konfliktavo, nebuvo pagrindas dėl sekimo. Dėl automobilio, kad apsidrausti. Ji nekeldavo ragelio, važinėdavo su vaiku, žinotų kur ji būna. Kaip ir žmogaus sekimas, bet vežiodavo jų vaiką. Jis nepasakė jai dėl sekimo įrangos. Pradėjo konfliktuoti, nesutarimas buvo. Jis net nežinojo, po to tik pradėjo žiūrėti duomenis, kai pradėjo įtarti. 2021 metų gruodį pirko automobilį. 2022 metų sausį sekimą įdiegė. Jis sužinojo vasaros gale, rudenio pradžioje, bet jie jau turėjo automobilį. Pas juos buvo draudimas ir baiginėjosi, sakė ar pasidarysi ar kaip. Buvo apibraižytos durelės, sako nereikia, jis sakė padarys ir nieko nesakys jai. Sutapo, kad draudimas baiginėjosi, 2020 metų galas. Prieš sekimo įrangą buvo sužinojęs. Minčių nebuvo, smalsumas tik. Nestebėjo nuo pat pradžių, po kurio laiko. Pasiūlė sutikti gražiai naujus 2022 metus ir nesutiko gražiai, nebuvo emocijų, nors gyveno kartu, bet (duomenys neskelbtini). Po pirmo įvykio pradėjo domėtis, galimai. Buvo sekimo ranga dėl to ir atvažiavo. Nusileido žemyn aukštu į parkingą. Turi raktus. Jį pamatė ir išeidinėjo pro duris, jis ją sustabdė, sakė pasišnekam, kai jį ignoruoja, norisi daugiau. Norėjo sustabdyti, buvo plytelės ir paslydo. [Jos] striukė su kapišonu. Už peties, už striukės timptelėjo ir [ji] nukrito. Pradėjo šaukti, [jis] sakė nešauk, pasikalbam ir gražiai pridėjo ranką, nešauk ir viskas, galvos į grindinį nedaužė. Nei vieno smūgio nesudavė. Uždengė burną, kad nerėktų. Neatsimena jis to. Galimai. Pripažįsta, trinktelėjo. Košė kaltinime. Veidą spaudė. Timptelėjo ją ir [ji] nukrito ant betono, nespėjo trinktelėti, nukrito, užspaudė burną kad nerėktų. Nebuvo tikslas pasmaugti. Burną dengė, galimai gal galėjo nosį liesti. Po to paleido ją. Sustabdė, nukrito, bandė, kad nerėktų, tai tikrai buvo. Ji gulėjo ant žemės. Priešinosi spaudimui. Sekundės reikalas. Detaliai neatsimena. Ji parkrito. Galimai pargriovė. Parkinge aidas didelis, sakė nerėk, bandė spausti burną, kelios sekundės pats išsigando. Slidu parkinge, laiptinė. Neatsimena, kada sudavė. Negalėjo prieš parvirtimą suduoti. Ji atsistojo ir netrenkė ir ji išėjo. Ji grįžo iš miesto su vaiku. Vaikas matė viską. Vaikas suverkė ir sustojo, paleido. Galėjo sustoti ir pakalbėti. <...> Paėmė vaiką ant rankų ir užlipo su vaiku ir žmona iš galo į pirmą aukštą. Po to ji iškvietė policiją. Ji buvo su rankinuku, gal griūdama. Ji visada labai jautri. Kai griuvo gal susitrenkė. Gal kai bandė spausti, pasuko galvą. Negali paaiškinti kaip. <...> Butas (duomenys neskelbtini), sako (duomenys neskelbtini). Ant savęs ėmė paskolą. Dabar nuomojasi butą ir moka jai (duomenys neskelbtini). Bandė ne kartą tartis su ja. <...>

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis M. Š. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gerą pusmetį. (Duomenys neskelbtini) atgal nuo (duomenys neskelbtini). Rugsėjo, spalio mėnuo, po įvykio jau. Daug temų. Tikslas vidinės pozicijos motyvavimas. Subalansuoti savijautą. <...> konfliktavo, [ji] slėpdavo telefoną, nors netikrindavo jos telefono. Kartu gyveno, (duomenys neskelbtini), negalvojo, kad jai reikalo nėra. Automobilis bendras. <...> pagal sekimą matė kur ji buvo 24 dieną. Į parkingą nuėjo, nes aš žinojo, kad ji važiuoja į parkingą. Kai automobilis juda, kai įvažiuoja į parkingą ryšys dingsta. Matė, kad link namų važiuoja, išvažiavo, pamatė, kad netoli <...>. Parkinge ryšio nėra. Nuspėjo, kad ji gali būti parkinge <...> Jis važiavo, (duomenys neskelbtini) nuomojosi butą, kadangi netoli yra. Nestovėjo ir netykojo jos. Programėlė telefone buvo. Duomenys atsinaujina kas kažkiek laiko. <...> (t. 5, b. l. 162-169);

- 2023 m. gegužės 18 d. parodė, kad tvirtina savo parodymus (teismo pastaba – duotus iki paskelbus byloje pertrauką). Nepripažįsta, kad trenkė galva į sieną. Parkrito. Burną uždengė, nenorėjo, kad rėktų. [Ji bandė] kelti galvą, [jis] bandė nuraminti, spaudė galvą prie grindų. Keldama galėjo atsitrenkti į grindis. <...> Praėjo nemažai laiko. Iš jos (teismo past. nukentėjusiosios) žodžių galėtų suformuluoti veiksmą kaip jis trenkė į sieną. Jeigu ji atkartotų savais žodžiais, galbūt galėtų atsiminti. Norėjo pasikalbėti, ji nenorėjo bendrauti. Tai buvo emocija, kuri buvo išreikšta nevyriškai. Trenkė į veidą, ji norėjo išeiti. Griebė už plaukų ir trenkė į sieną. Paskui ji išėjo. Tuo momentu buvo mintys, kad su juo nebuvo bendraujama, norėjo išlaikyti dėmesį. Kodėl taip pasielgė, tai suveikė emocija. Nėra mušeika. Atsirado nesveikas pavydas, kuris išsireiškė tokiais veiksmais, kurie nėra teisingi. Negalvojo apie pasekmes. Bendravimas su vaiku vyksta. Problemų nėra. Neklausinėja vaiko ką veikia mama. Nori ją gerbti kaip mamą, nebėra tų jausmų kurie buvo. Po posėdžio kai buvo pareiškęs komentarą, kad suma yra didelė ir jam neįkandama, susisiekė su A. Š., siūlė nupirkti kokią kelionę. Sakė „nešnekėk nesąmonių“, išgirdo ją. Jos tada nebuvo per posėdį. Dabar nuomojasi butą, išlaiko dar kitą butą, negali leisti 5 000 EUR. Vaikui (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 185-189).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju M. Š. parodė:

- 2022 m. vasario 3 d. - kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad <...> (duomenys neskelbtini) <...> A. sudavė delnu į veido sritį, bet jis tikrai neėmė jai už plaukų ir netrenkė jos galvos į sieną. <...> 2022 m. vasario 2 d. apie 14.00-14.30 bute adresu (duomenys neskelbtini) jis buvo namuose, žmona grįžo iš miesto, paklausė jos kur ji buvo, ji jam neatsakė, jis pradėjo klausti kodėl ji taip daro, ji jam atsakė, kad ne jo reikalas, neprivalo teisintis. Supyko, nes A. jam buvo (duomenys neskelbtini), neatsakinėjo į jo klausimus. Įtarė, kad vėl gali turėti (duomenys neskelbtini), todėl ją rankomis pastūmė, ji stūmė jį atgal, tuomet jis savo dešinės rankos delnu galimai tris kartus kaip nurodyta pranešime apie įtarimą (tikslaus skaičiaus nurodyti negaliu) sudavė savo žmonai A. Š. į kairės pusės žandą, po šio smūgio A. pasiėmė šunį ir išėjo į lauką, po kurio laiko ji grįžo kartu su policijos pareigūnais. Tai yra pirmas kartas kai buvo smurtas šeimoje, jis nėra prieš ją smurtavęs. <...> Dėl A. sukelto fizinio skausmo labai gailisi, nenori prarasti šeimos, nori susitaikyti su A. Daugiau neturi ką parodyti (t. 4, b. l. 78,79, 80-83);

- 2022 m. vasario 26 d. - su pareikštu įtarimu sutinka iš dalies, neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. <...> žmona nekėlė ragelio, jis negalėjo su ja bendrauti, norėjo sužinoti kaip laikosi jo vaikas ir atvažiavo iki jos namų, (duomenys neskelbtini), apie 15.00 val. 2022 m. vasario 24 d. Atvyko su nuomojamu automobiliu. Jis buvo susitikęs su A. Š. (duomenys neskelbtini), PARKING 2 aukšte 2022 m. vasario 24 d. apie 15.30 val. Žmona buvo su vaiku, jis paėmė vaiką ir išėjo, norėjo pabūti su vaiku, todėl jį pasiėmė. Žmona jį vijosi, jis bėgo, išnešė vaiką iš laiptinės. Žmona pradėjo šaukti, kad atiduotų vaiką, jis sustojo ir pastatė vaiką ant kojų ir išėjo. <...> 2022 m. vasario 24 d. prieš A. Š. fizinio smurto nenaudojo. <...> Jam trūko (duomenys neskelbtini), jis artimiesiems (duomenys neskelbtini), atsiprašė artimųjų. (Duomenys neskelbtini) neplanavo. Tai darė dėl (duomenys neskelbtini). Anksčiau nėra (duomenys neskelbtini), niekada (duomenys neskelbtini). Ko siekė (duomenys neskelbtini) negali pakomentuoti. Padarė (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, nedirba apie (duomenys neskelbtini) laiko. Jis neplanavo išvykti iš Lietuvos, neturi kur vykti ir dokumentų nebuvo pasiėmęs su savimi, todėl to neplanavo. Anksčiau vieną kartą yra naudojęs fizinį smurtą prieš žmoną. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė – nebendrauti su žmona, nesilankyti adresu kur gyvena žmona su vaiku. Kardomosios priemonės nesilaiko, nes žmona neteikia jam informacijos apie vaiką, nežino kaip jis jaučiasi. Jis mano, jog žmona pranešė, jog jis smurtavo prieš ją 2022 m. vasario 24 d. specialiai, kad nebūtų šalia jos, kad atvyktų policija. Jis nežino, kas galėjo sužaloti jo žmoną 2022 m. vasario 24 dieną. Prieš paimdamas vaiką, jis nepanaudojo fizinio smurto prieš žmoną. Nori atsiprašyti žmonos dėl 2022 m. vasario 24 d., dėl to, kad paėmė vaiką ir sukėlė psichologinę įtampą ir išgąsdino vaiką, norėtų atsiprašyti ir pasakyti, kad daugiau to nedarys, kad negąsdins jų. Norėtų akistatos su žmona, kad galėtų atsiprašyti jos, kad ji atsiimtų pareiškimą. Kai sutiko žmoną 2022 m. vasario 24 d. jis niekur nesislėpė, stovėjo ir laukė PARKING. Advokato klausimas įtariamajam: Kokia konfliktų priežastis, nepatogi padėtis jums ir žmonai, kur yra priežastis, kur jūs nesutinkat? Atsakymas: Konfliktuoja dėl to, kad žmona (duomenys neskelbtini), ji nenorėjo būti su juo, jam tai buvo didelis praradimas, dėl to viskas ir prasidėjo. Konfliktai vyksta pora mėnesių. Dėl 2022 m. vasario 24 d. įvykių gailisi, kad sukėlė žmonai psichologinį šoką, kad paėmė vaiką. Kai bus paleistas, ieškos darbo ir lauks kada galėtų pamatyti vaiką oficialiai. Poreikio (duomenys neskelbtini) nejaučia, jam to nereikia. Nemano, kad jam gali kilti (duomenys neskelbtini), kai bus paleistas. Buvo prigėręs, apie tai kalbėjo. Kai išeidinėjo iš tėvų namų, savo mamai pasakė, kad eina pasivaikščioti, jai apie (duomenys neskelbtini) nekalbėjo. Dėl ko jo mama galėjo pasakyti, jog jis (duomenys neskelbtini), nežino, negali pakomentuoti. Žmonos persekioti neplanuoja, myli ją ir vaiką, dėl vaiko jai nieko blogo nedarys (t. 4, b. l. 136-138, 139-143);

- 2022 m. kovo 30 d. - savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio jų santykiai su A. tapo įtempti, dėl to, kad žmonai viskas netikdavo, nenorėdavo kartu leisti laiko, dažnai susipykdavo dėl visiškai neaiškios priežasties. Stengdamasis tą situaciją ištaisyti, leisdavo jai savaitgaliais kažkur išvažiuoti pasibūti, kadangi tuo metu vaikas (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko A. išvis nenorėjo jo matyti be jokios priežasties. Jis neatlaikęs įtampos susikrovė lagaminą ir išvažiavo pagyventi pas buvusį kolegą. Tai buvo (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko ateidavo namo pasimatyti su vaiku, susitardavo su ja, kad kartais ateis savaitgaliais. Kažkurią dieną jam atėjus į butą, pamatė atidarytą kompiuterį, kuriame pamatė A. susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini). Taip buvo (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas, su (duomenys neskelbtini). Po šito įvykio jų santykiai tapo dar labiau nestabilūs. Jos draugas vardu K. Po to karto jis pasakė, kad jis negyvens kitur ir, kad grįš namo. Butas (duomenys neskelbtini) priklauso jam nuosavybes teise. Ji neprieštaravo, kad grįžtų. Nuo (duomenys neskelbtini) jie vėl kartu gyveno. Jie stengėsi gyventi kartu, tačiau kaskart vis su įtampomis. Porą dienų iki vasario antros dienos ji buvo labai pikta, ignoravo jį, rėkdavo ant jo, kad jis išeitų iš buto, kai grįždavo namo papietauti iš darbo. Vieną dieną po pietų darbe pasidarė bloga ir jam atvažiavus namo, ji tuo metu sportavo ir jam pasakė, kad jis grįžtų į ofisą. Ji trenkė durimis, jis neatlaikęs pasiėmė kompiuterį ir išėjo. Jis tą dieną namo vakare negrįžo, buvo susitikęs su draugais. Link ryto jis grįžo, pamiegojo ir prabudęs žmonos nerado namie, norėjo su ja susiskambinti, tačiau ji nekėlė ragelio. Jis nuėjo pasidaryti valgyti ir sulaukė iš jos draugo K. skambučio, kuris pasakė, kad (duomenys neskelbtini) ir jį, pasakė, kad žino su kokia mašina jis važinėja. Dar pridūrė, kad gali atsiųsti (duomenys neskelbtini). Sulaukęs tokio skambučio jis labai supyko. Žmonai grįžus namo jis paklausė kur ji buvo, į ką ji jam atsakė, kad ji neprivalo jam aiškintis. Jis visiškai nejausdamas pagarbos sau, jiems stovint virtuvėje prie šaldytuvo, neatlaikęs sudavė jai keletą kartų su dešinės rankos delnu į kairės pusės žandą, tačiau tikslai pasakyti kiek smūgių buvo tikrai negali. Ji trenkė jam atgal, jis jai tikrai nerovė plaukų. Todėl savo kaltę dėl to įvykio jis pripažįsta iš dalies. Ji pasiėmė šunį ir išėjo lauką. Nuėjus jam toliau dirbti, sulaukė skambučio į duris, A. jau stovėjo su policijos pareigūnais. Jis gyveno pas tėvus laikinai, kol ieškojo atskirto buto. Jie gyveno su A. atskirai, ji leisdavo jam matytis su vaiku. Po to pirmo įvykio ji pradėjo ignoruoti jį, išnyko adekvatus bendravimas, pasidarė uždara. Jam susiradus butą, tą pačią dieną jis sulaukė žinutes iš viešbučio, kad savaitgaliui yra rezervuotas kambarys viešbutyje. Mano, kad tai įvyko dėl to, kad (duomenys neskelbtini) viešbučio sistemoje jie abu su žmona registruoti ir nurodyti jų elektroninio pašto adresai, viešbutis per klaidą atsiuntė rezervacijos laišką jam. A. tuo metu prašė jo, kad jis pabūtų su vaiku. Jie vis tiek su A. bendravo, tai buvo abejų iniciatyva, kadangi bendravo dėl vaiko. Kitą dieną bandė išsiaiškinti šią situaciją su A., jis bandė su ją susisiekti, tačiau ji padėjo ragelį ir nieko jam neatsakė. Jis žinodamas, kad negali lankytis adresu (duomenys neskelbtini) surizikavo ir atvyko pasikalbėti su A. Viskas vyko vasario 24 dieną. Atvyko apie 15 val. galvodamas, kad ji yra namie, ji neatidarė buto durų, jis tada nusileido į PARKING pasižiūrėti ar stovi automobilis, išgėręs jis nebuvo ir alkoholio kvapo tikrai nebuvo. Nusileidęs, stovint prie lifto pamatė, kad ji eina su vaiku. Jis stovėjo lauke kol ji užeis pro duris. Durys stiklinės, mano kad ji galėjo jį matyti. Jai užėjus, ji pradėjo jį vyti, sakė, kad ji nebendraus ir ji pradėjo eiti atgal link automobilio. Ji pradėjo gretai eiti ir jis norėdamas ją tiesiog sulaikyti su tikslu pasikalbėti, griebė jai už rankos ir ji norėdama ištraukti ranką pargriuvo. Pradėjus jai rėkti ir vaikui verkti jis nieko toliau nedarė ir tiesiog paėmė vaiką ant rankų, kad jis neverktų. Paėmęs vaiką ėjo link išėjimo, į bendrą laiptinę. Ji pasakė, kad nešnekės ir kad atiduotų jai vaiką. Tuo metu jis išėjo pro pagrindinės laiptinės duris į lauką su vaiku, sakydamas jai, kad nori pabūti su vaiku. Ji pradėjo šaukti, kad atiduotų vaiką. Jis nenorėdamas kelti streso vaikui, pastatė vaiką ir išėjo. PARKING fizinio smurto A. atžvilgiu nenaudojo, ji buvo parkritusi, tačiau jos nemušė. Vėlai vakare grįžo namo pas tėvus. Po to, kai sužinojimo, kad ji yra (duomenys neskelbtini), santykiai pradėjo griūti ir ko pasėkoje jis prarado (duomenys neskelbtini), sugriuvo (duomenys neskelbtini), prarado galimybę gyventi savo bute, išsinuomojus butą, jam buvo labai sunku, o prašė A., kad ji leistų jam bent su vaiku matytis. Dėl to jis nusprendė, kad praradęs didžiausias vertybės, kurias turėjo ir dėl ko (duomenys neskelbtini), išsipasakoti, išsikalbėti, ir todėl (duomenys neskelbtini), bandė (duomenys neskelbtini) kitų. Jis, pasakydamas mamai, kad eina pasivaikščioti, išėjo iš namų. Paliko telefoną namie, kadangi jis išsikrovė. Išėjo į kavinę pavalgyti ir pabūti vienas. Kadangi seniai yra buvęs savo praleistos vaikystės miestelyje, nusprendė aplankyti (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš kavinės pamatė taksi ir su juo nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini), nuėjo į parduotuvę, nuėjo į (duomenys neskelbtini). Nusprendė, kad nueis aplankyti kaimyno. Nusipirkęs degtinės butelį, užėjo pas jį, bet jisai atsisakė ir jis išėjo iš jo. Tuo metu eidamas gatve, jis pamatė privažiuojant policijos pareigūnus. Iš jo atėmė butelį ir pasodino į laikino sulaikymo patalpas. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini) jis bandė prisiskambinti, ji jam pasakė, kad vaiko jis daugiau nematys. Jie buvo susitikę su A., kalbėjo apie jų ateitį. Po to kaip grįžo iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo vieną kartą. Atvyko su tikslu pabendrauti su kaimynu iš (duomenys neskelbtini) aukšto, kadangi sužinojo, kad jis nori nuomoti butą, tai pagalvojo būtų visai gerai išsinuomoti butą pas jį, kad būtų arti vaiko. Taip pat dėl pirkimo, kadangi tėvai planavo tame rajone pirkti butą, tai pagalvojo, būtų gerai suderinti su kaimynu. Taip pat paklausė kaimyno ar jis mato A. Jam važiuojant namo, jam pradėjo skambinti policijos pareigūnai, su klausimu kodėl jis lankosi adresu (duomenys neskelbtini). Spėja, kad A. galėjo jį pamatyti ir todėl paskambino į policiją. Parodo, kad transporto priemonė VW Passat, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 2020 m. gruodžio mėnesį. Automobilis yra registruotas A. vardu, tačiau už automobilį mokėjo jis. Yra tai patvirtinantis dokumentai, kuriuos galėtų pateikti. Jo tėvai padėjo jiems įsigyti minėtą automobilį, kadangi tai buvo kaip bendras šeimos turtas. Mašina yra pirkta lizingu ir kiekvieną mėnesį jam nuskaitomi pinigai nuo jo banko sąskaitos. A. visiškai neprisidėjo prie automobilio įsigijimo. Kadangi automobilio draudimas buvo tik metams ir planavo, kad kitais metais įsigis „(duomenys neskelbtini)“ draudimą, tačiau jiems neįsigijus, nusprendė įdėti sekimo įrangą į mašiną. Norėdamas apsaugoti automobilį, 2021 m. sausio mėnesį, antroje pusėje (duomenys neskelbtini) nupirko sekimą įrangą. Jo žiniomis, jos veikimo principas yra toks, kad ateina pranešimai apie buvimo vietą. Įsigijus sekimo įrangą, jis paslėpė ją mašinoje, kad vagys nematytų, kad tokia įranga yra. Kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą, sausio pabaigoje jis pritvirtino minėtą įrangą bagažinėje, o būtent, kadangi sekimo įrenginyje yra magnetas tai pritvirtino bagažinėje prie atsarginio rato. Prieš tai jis perspėjo A., kad įdės sekimo įrangą, ji žinojo. Apie automobilio buvimo vietą, pranešimą gaudavo jis į savo mobilaus ryšio telefoną SMS žinute. <...> Kad į jo numerį neitų signalai, po pirmo įvykio jis užblokavo pranešimus, todėl nežinojo jos buvimo vietos ir jam nebuvo įdomu. GPS įsijungdavo tada, kuomet mašina pradėdavo važiuoti, jis tuomet gaudavo pranešimą, pranešimas ateidavo tik 5-10 minučių. Antras pranešimas ateidavo, kai mašina sustodavo, kai baigdavo kelionę, po 20 minučių. Pranešimus gaudavo nuo įrangos įsigijimo dienos iki 2021 metų vasario mėnesio. Jis galvojo, kad automobilis yra bendras turtas, įgytas jo bendromis lėšomis su tėvais, tai dėl saugumo paliko sekimo įrangą. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažįsta, tikrai nenorėjo jos persekioti ir rinkti informaciją apie A. asmeninį gyvenimą. Parodo, kad buvo toks įvykis, kai A. sakė, kad ji yra su vaiku, vaiko ji jam parodyti negalėjo tą vakarą, t. y. net atsiųsti nuotraukas. Kitos dienos ryte jis jai paskambino ir ji pasakė, kad atsiųs nuotrauką vėliau. Jis per „Bookingą“ rado patalpas, išsinuomoti (duomenys neskelbtini) proga. Jis susisiekė su apartamento savininke ir sutarė, kad atvažiuos apžiūrėti. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), jam įvažiavus į vidinį kiemą (kurie buvo atidaryti), jis pamatė, kad vidiniame kieme stovi A. automobilis. Jam išvažiuojant iš vidinio kiemo, vartai jau buvo uždaryti, jis palaukė kelias minutes, paskambino šeimininkei, kad atidarytų vartus, jai atidarius jis išvažiavo, tuo pačiu dar paklausė ar ten yra jo žmona, ji atsakė, kad negali pasakyti. Jis nuomojosi automobilius ir tą dieną irgi buvo su išnuomotu automobiliu, nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas A. motiną, pasižiūrėti ar ten yra jo vaikas, pamatė per langą, kad miega jo vaikas. A. motina pastebėjusi jį užtraukė užuolaidas ir neleido jam bendrauti su vaiku. Važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) nusprendė „prasukti ratą“ po Vilnių, norėjo nusiraminti po įvykio. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) žiedo, pasuko prie degalinės į dešinę ir prie (duomenys neskelbtini) biuro pasuko kairėn. Jam važiuojant per veidrodėlį pamatė dideliu greičiu važiuojanti automobilį. Pamatė, kad tai yra jo sutuoktinės automobilis, ji staigiai apsisuko, nes ji greičiausiai jį pamatė. Jis, norėdamas jos paklausti, ką ji čia veikia, nes ji turėjo būti namie, apsisuko irgi ir pradėjo važiuoti jai iš paskos. Pradėjo mirksėti jai lempomis, kad ji sustotų. Jis šalia jos važiuodamas per langą norėjo jos paklausti, kodėl ji čia važinėja, ji jį ignoravo ir jis nuvažiavo toliau. Dėl pirmo įvykio savo kaltę pripažįsta iš dalies, nepripažįsta kaltės dėl griebimo už plaukų. Dėl antro įvykio savo kaltės visiškai nepripažįsta. Dėl trečiojo įvykio savo kaltės irgi nepripažįsta, sekimo įrangą buvo įstatyta su tikslu apsaugoti automobilį nuo vagystės <...> (t. 5, b. l. 54-57, 58-63).

Vertinant kaltinamojo parodymus šiame baudžiamajame procese yra pagrindas konstatuoti jų nenuoseklumą. Taip, ikiteisminiame tyrime kaltinamasis nepripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymaus sveikatos sutrikdymo sutuoktinei A. Š.) ir BK 167 straipsnio 1 dalyje. Neigė naudojęs fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu. Teigė, kad ji buvo parkritusi, jos nemušė. Sekimo įrangą įrengė siekdamas apsaugoti automobilį nuo vagystės, apie įrangą nukentėjusioji žinojo. Vėliau, iš dalies pripažino kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei A. Š., nurodęs, kad smūgius sudavė, tačiau už plaukų nukentėjusiosios negriebė. Tokių parodymų kaltinamasis laikėsi ir pradėjus bylą nagrinėti teisme iki buvo nagrinėjamas civilinis ieškinys, kurį byloje pareiškė nukentėjusioji. Būtent po pastarosios nurodytų aplinkybių bei kaltinamajam proceso dalyvių užduotų klausimų, kaltinamasis savo kaltę pripažino dėl visų nusikalstamų veikų, nurodomų kaltinamajame akte, padarymo. Išdėstė kiekvienos veikos aplinkybes ir priežastis, kurios, kaltinamojo manymu, turėjo įtakos veikų padarymui. Kaltinamojo parodymai teisme sudarė pagrindą byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taigi, buvo ir šioje stadijoje išliko pagrindas konstatuoti, kad kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas teisus teigdamas, kad kaltinamasis prisipažino visiškai tik po nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės nurodytų aplinkybių, kai buvo nagrinėjamas pastarosios pareikštas byloje civilinis ieškinys. Visgi, tai nesudaro pagrindo neigti kaltinamojo prisipažinimą šiame baudžiamajame procese. Konkrečiu atveju pirmiausia svarbu tai, kad ši baudžiamoji byla yra apie santykius tarp dviejų sutuoktinių, šiems susidūrus su sunkumais tarpusavio santykiuose šeimoje, kurie galiausiai peraugo į negebėjimą surasti abiem priimtino problemų sprendimo. Galiausiai, (duomenys neskelbtini), dėl negebėjimo tinkamai valdyti savo emocijas vienas sutuoktinių – konkrečiu atveju kaltinamasis, peržengė leistino elgesio ribas sprendžiant konfliktines situacijas ir padarė nusikalstamas veikas. Gan paaštrėjusią emocinę kaltinamojo būseną ir dėl vykstančio šalia baudžiamojo proceso ir (duomenys neskelbtini) patvirtina emocijų rodymas ir procese, dėl ko kaltinamasis buvo ir įspėtas. Sunkumus valdant emocijas kaltinamasis pripažino ir duodamas parodymus apie nusikalstamas veikas. Pripažino, kad pirmiausia pavydas, nesaugumo jausmas ir, kaip galima spręsti iš kaltinamojo apibūdintos savo emocinės būsenos veikų padarymo laikotarpiu dėl santykių su sutuoktine (teismo pastaba – nukentėjusiąją ir civiline ieškove), būtent pastarojo negebėjimas susitvardyti ir suvaldyti neigiamas mintis ir dėl to kilusias destruktyvaus pobūdžio emocijas, buvo pagrindine priežastimi, dėl kurios kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, kai smurtaudamas sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą, padarė sužalojimus. Būtent kaltinamojo įvardintas pavydo jausmas ir kitos neigiamos emocijos, sukeltos nevaldomo minčių srauto ir iki tai dienai išmokto elgesio, reaguojant į konfliktą su sutuoktine, pasireiškė ne tik jau aptartu smurtu nukentėjusios sutuoktinės atžvilgiu, tačiau ir pastarosios sekimu, įtaisant nukentėjusiosios naudotame automobilyje sekimo prietaisą.

Minėta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Be kaltinamojo prisipažinimo teisme, jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 167 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

Visi šiame nuosprendyje žemiau išdėstyti ir aprašyti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais BPK 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Fizinio skausmo sukėlimas A. Š. 2022 m. vasario 2 d.

(BK 140 straipsnio 2 dalis)

BRIT ataskaitų žiūryklėse užfiksuota, kad 2022 m. vasario 2 d. 14.33 val. registruotas pranešėjos A. Š. skambutis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 37-41).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole A. Š. nurodė, kad 2022 m. vasario 2 d. 14.20 val. jos vyras M. Š. <...> su kuriuo veda bendrą ūkį, gyvena kartu bute adresu (duomenys neskelbtini) virtuvėje, galimai dėl pavydo, trenkė jai į veido sritį apie tris kartus su dešinės rankos delnu į kairės pusės žandą, po to trenkė kaire ranka vieną kartą į dešinės pusės žandą, paėmė viena ranka už plaukų (kuria ranka tiksliai nurodyti negali) ir trenkė du kartus galvą į sieną. M. Š. jai sukėlė fizinis skausmą (t. 1, b. l. 1-5).

2022 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašo apžiūra. Pranešėja A. Š. praneša, jog prieš ją smurtauja jos vyras (t. 1, b. l. 28, 29-31).

2022 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BODY vaizdo įrašų apžiūra:

- „2022_0202_145225_002“, kurio trukmė yra 05.01 val. Prie daugiabučio namo, automobilio stovėjimo aikštelėje su policijos pareigūnais bendrauja moteris (duomenys neskelbtini) ir su šuniuku ant rankų. Moteris nurodo, kad jos vyras tris kartus sudavė jai per veidą, [griebė] už plaukų. Čia jau ne pirmas smurto atvejis, du kartus į policiją nesikreipė, šį kartą nori rašyti pareiškimą. Moteris nurodo, kad įtaria jog jos vyras šiuo metu gali būti (duomenys neskelbtini), kadangi jis naktį gėrė ir galėjo (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad turi vieną bendrą vaiką, kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Moteris kartu su pareigūnais eina į butą. Atidarę buto duris, bute stovi vyras, kuris kalba telefonu. Vyras nurodo, kad tiesiog apsipyko su žmona, apsistumdė ir tiek. Vyras bando pabendrauti su žmona, prašo, kad atsiimtų pareiškimą;

- „2022_0202_145725_003“, kurio trukmė yra 05.00 val. Vyras nurodo, kad kažkiek yra pavartojęs alkoholio <...> kad jie su žmona apsistumdė. Policijos pareigūnai kartu su vyru eina link tarnybinio automobilio. <...>.

- „2022_0202_150321_005“, kurio trukmė yra 03:08 val. Policijos pareigūnai bendrauja su moterimi. <...> (t. 1, b. l. 34-36).

Sulaikius kaltinamąjį 2022 m. vasario 2 d., 15:59 val. buvo nustatytas kaltinamojo neblaivumas 1,19 promilių (4 t., b. l. 67).

Nukentėjusioji 2023 m. gegužės 18 d. teisiamajame posėdyje nagrinėjant pareikštą civilinį ieškinį, sutiko duoti parodymus prieš savo sutuoktinį. Dėl 2022 m. vasario 2 d. nusikalstamos veikos patvirtino, kad M. Š. buvo už plaukų paėmęs ir trenkęs ją į sieną. Tuo metu jis spaudė nosį ir burną, dėl ko ji negalėjo pasikviesti pagalbos, nes šalia stovėjo vaikas ir rėkė „mama“ (teismo pastaba – dėl 2022 m. vasario 24 d.). Jai trūko oro, ji pradėjo dūsti. Visą laiką bandė nuo jo atsimušti. Bandė atstumti, o jis ją atgal stūmė į betoninį grindinį. Jis nenorėjo jos paleisti, tai darė sąmoningai. Nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Jos žodžiais net ir tų pinigų neužtektų. Su advokatu pasitarė. Iš jos gyvenimo, iš emocijų, streso. Bijojo išeiti iš namų. Šie smurto įvykiai buvo ne pirmi, buvo dar du kurių nefiksavo, t. y. nekvietė pagalbos. Tai buvo gruodį. Pirmą kartą pagailėjo žmogaus dėl (duomenys neskelbtini). Po santuokos daugiau nei po (duomenys neskelbtini) tai prasidėjo. Aplinkiniai pasakojo, kad įtartinai elgiasi. Moterys siųsdavo susirašinėjimus. Jie visą laiką kalbėjosi, kadangi mylėjo šį žmogų. Socialiniuose tinkluose buvo pažymėta, kad yra jo sutuoktinė. Jau tada kalbėjo, kad nori (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vaikas. <...> tikėjo, kad žmogus tikrai turėtų pasikeisti. Bandė dar gyventi, bet vėl pasikartodavo nesaikingi gėrimai, (duomenys neskelbtini). Išeidavo iš namų, nepasakydavo, grįždavo paryčiais. Kas antrą savaitę, kas savaitę. Su vaiku padėdavo. Ji visą laiką kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), jis pagrindą dėdavo, kad ji (duomenys neskelbtini) ir bandė ją provokuoti. Jam visą laiką atrodė, kad nieko tokio, viskas gerai. Pagrindo nebuvo. Laiko neturėjo. Dabar dirba. (Duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) atostogose. Vasario 2 d. galimai vėl dėl to pavydo. Jis išgėrinėjo. Ji grįžo iš miesto viena, vaikas buvo (duomenys neskelbtini). Matė, kad miega girtas, nes paryčiais grįžo, tada atsidarė šampano. [Ji nuvežė] vaiką į (duomenys neskelbtini), grįžo namo, gal valandą ar dvi pabuvo namuose ir vėl išvažiavo į miestą. Norėjo sutvarkyti reikalus. Reikėjo pasižiūrėti kas yra šaldytuve, norėjo nusipirkti valgyti. Užėjus namo, net nenusimovus striukės, nei batų iš karto nuėjo prie šaldytuvo. Tada iš karto priėjo jos sutuoktinis ir kažkokio stipraus konflikto pas juos nebuvo, buvo iš karto panaudoti veiksmai. Jis pradėjo jai smūgiuoti su delnu. Ji buvo su žiemine striuke, smūgių tikrai buvo daug, bet iš tų smūgių 3 ar 4 pajuto į savo veido sritį. Kiek dabar atsimena, buvo frazė „tu sugadinai man gyvenimą“. <...> Vienu momentu jį atstūmė. Neprisimena ar kažkokio paklausė, bet vėl gavo smūgį į veido sritį. Buvo stiprus smūgis, kad ji susiėmė už galvos, nes jai pradėjo zvimbėti ausyse. Tada jis pagriebęs už plaukų trenkė ją du kartus į sieną. Ji sušuko, jis matomai išsigando, paleido ją ir bandė nusivesti į kambarį, su ja pasikalbėti. Mintyse galvojo, kaip greičiau išsikviesti pagalbą, nes geruoju tikrai nesibaigs. Juto labai didelį išgąstį, stresą, skausmą. Bandė apsimesti, kad nebaisu ir kad turi sutvarkyti reikalus, nes norėjo kuo greičiau išeiti iš buto. Bandė judėti link išėjimo. Atsidarė duris, išbėgo tik šuniukas. Pagriebė šuniuką, pasakė, kad tuoj išves šunį, grįš, pakalbės. Tada nubėgo į automobilį išsikviesti pagalbos. Jai iki šiol nėra noro grįžti namo. Butas yra sutuoktinio. Dabar gyvena su vaiku tam bute. Pirmą laiką stengėsi grįžti namo, kol nesutemsta. Bijojo, kad jis kažkur pasislėpęs. Labai bijojo vėl patirtį tą išgąstį, skausmą. Kontaktavo nemažai, nemažai žeminančių žinučių buvo siųsta. Nelabai atsimenu šiai dienai (t. 5, b. l. 185-192).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. vasario 2 d. nukentėjusioji A. Š. parodė, kad 2022 m. vasario 2 d. 14.00 val. grįžo namo iš miesto, <...> atsidarė šaldytuvą norėdama pažiūrėti ar jame yra maisto ir ar dar nereikia eiti į parduotuvę apsipirkti. Tuo metu vyras M. Š. (jis buvo išgėręs, bei naktį (duomenys neskelbtini), kokias tiksliai pasakyti negali) nuolat priekaištavo jai dėl (duomenys neskelbtini) <...> Netrukus virtuvėje prie šaldytuvo, ten kur ir stovėjo, galimai dėl pavydo M. Š. trenkė jai į veido sritį apie tris kartus su dešinės rankos delnu į kairės pusės žandą, po to trenkė su kaire ranka vieną kartą į dešinės pusės žandą, tada paėmė su viena ranka už plaukų (kuria ranka tiksliai nurodyti negalėjo) ir trenkė du kartus jos galvą į sieną sakydamas, jog ji (duomenys neskelbtini), sugadino gyvenimą. Po šių veiksmų jos vyras dar bandė ją nusitempti į kambarį, ji apsimetė kad jai nebaisu, kad yra viskas gerai, pasakė jam, kad jai reikia reikalus tvarkyti ir išvažiuoti į miestą tvarkyti reikalų. Išėjusi į lauką atsisėdo į savo automobilį ir nedelsiant kreipėsi pagalbos, paskambino policijai bendruoju pagalbos numeriu. Po vyro M. Š. veiksmų ji labai išsigando, pajuto fizinį skausmą, labai savo vyro bijo. <...> vaikas buvo (duomenys neskelbtini) ir jokio konflikto nematė. Buvo panašių atvejų, kai vyras panaudojo smurtą prieš ją ir seniau, tačiau nesikreipė į policiją, nes bijojo <...> ( t. 1, b. l. 1- 5).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. vasario 8 d. papildomai nukentėjusioji A. Š. parodė, kad M. Š. yra jos sutuoktinis, <...> [nuo] 2021 metų gruodžio mėnesio vyras pradėjo naudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu. Tačiau į policiją prieš tai nesikreipė, <...> [smurto] atvejai prasidėjo nuo to momento, kai prasidėjo kalba dėl (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 2 d. vaikas buvo (duomenys neskelbtini), vyras buvo namie. Dar prieš tai naktį jis vartojo alkoholį, kadangi apie 3 val. nakties jis grįžo neblaivas. Tačiau kur ir su kuo jis vartojo alkoholį nurodyti negali. Matė, kad jis iš ryto dar vartojo alkoholį. Apie 12 val. ji išvažiavo į miestą savo reikalais. Namo grįžo apie 14 val., norėjo pažiūrėti ar yra maisto šaldytuve. <...> vyras buvo atsikėlęs. Jai tik užėjus į butą jis pradėjo ją provokuoti, <...> vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, klausinėjo dėl kažkokių tai vyrų, kadangi jis mano, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau ji vengdama konflikto nieko jam neatsakinėjo ir paprasčiausiai jį ignoravo. Tada ji nuėjo iki šaldytuvo pasižiūrėti maisto, atidarė dureles ir stovėjo žiūrėjo į šaldytuvą, prie jos priėjęs vyras uždarė šaldytuvo duris ir be jokios priežasties pradėjo jai smūgiuoti. Dar prieš tai pasakydamas, kad ji jam sugadino gyvenimą, mano, kad jis turėjo omeny, kad ji (duomenys neskelbtini) kadangi ji nori (duomenys neskelbtini). Vyras su dešinės rankos delnu sudavė į kairės pusės veido sritį vieną kartą. Tada su kairės rankos delnu sudavė jai į dešinės pusės veido sritį, tačiau nelabai pajuto fizinio skausmo, kadangi buvo su striukę ir kapišonas kažkiek uždengė jos veidą. Ji jį atstūmė, vyras toliau priekaištavo. Tada jis vėl su dešinės rankos delnu sudavė jai į kairės pusės veido sritį du kartus. Nuo visų vyro veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Jai apsvaigo galvą, pradėjo zvimbti ausyse, ji pasilenkė prie sienos link lango, tada vyras griebė jai už plaukų ir laikydamas ją už plaukų smūgiavo jos galvą du kartus į sieną (esančią tarp šaldytuvo ir lango). Ji atsitrenkė su pakaušiu, labiau iš dešinės pusės, kadangi kiek vėliau buvo guzas toje vietoje. Patyrė fizinį skausmą. Ji užrėkė ir jis paleido jos plaukus. Po to vyras bandė dar kartą suduoti jai smūgį iš kairės rankos delno į veido sritį, tačiau šito ji nenurodė pareigūnams, kadangi buvo apie tai pamiršus. Apie tą smūgį jai priminė pats vyras jų pokalbio metu. Tačiau negali nurodyti ar ji patyrė fizinį skausmą nuo to smūgio, ar jis jai sudavė, ar gal tik bandė suduoti tikrai nurodyti negali. Ji bandė jam parodyti, kad ji neišsigando ir galvojo kokiu būdų iškviesti policiją, ji pradėjo ieškoti auskarą, kadangi smūgių metu jis jai išrovė auskarą iš kairės ausies. Bandė tokiu būdu nukreipti jo dėmesį. Nurodė jam, kad jai reikia važiuoti į parduotuve, vyras dar bandė ją nusivesti į kambarį pokalbiui (žodžiais, jis jos negriebė ir netempė). Jai išeinant iš buto į laiptinę išbėgo šuo ir ji nurodė vyrui, kad tuoj išves šunį ir grįžus pasikalbės. Ji nuėjo iki savo mašinos, pavažiavo kažkiek toliau nuo namų ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. <...> Dėl jai sukelto fizinio skausmo pretenzijų savo vyrui turi. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Į VTMT nesikreipė, kadangi jai pareigūnai nenurodė, kad turėtų kreiptis. Elektroniniu paštu gavo dokumentus, tačiau paprasčiausiai galimai nesuprato, kad tai buvo siuntimas atlikti medicininę apžiūrą. Jeigu būtų žinojusi, kad reikia kreiptis medicininės apžiūros tai nesikreiptų, kadangi mėlynių neturėjo. Buvo paraudimas ant kairės veido pusės, taip pat kaip ir minėjo buvo guzas ant pakaušio iš dešinės pusė. Į kitas medicinines įstaigas taip pat nesikreipė. Šiuo metu negali nurodyti ar pageidauja susitaikyti su vyru (t. 3, b. l. 62-65).

Ikiteisminiame tyrime, siekiant pašalinti prieštaravimus, tarp nukentėjusiosios A. Š. ir įtariamojo M. Š., 2022 m. vasario 17 d. buvo atlikta akistata:

1. Klausimas nukentėjusiajai A. Š.: - Kas įvyko 2022 m. vasario 2 d.?

Nukentėjusiosios A. Š. atsakymas: - Jam grįžus namo iš miesto, vyras be jokios priežasties pradėjo smurtauti jos atžvilgiu, o būtent smūgiavo per veidą 3 kartus su dešinės rankos delnu. Taip pat paėmęs jį už plaukų smūgiavo galvą du kartus į sieną. Galimai buvo daugiau smūgių, tačiau kadangi buvo šoko būsenoje, tai gali neatsiminti.

2. Klausimas įtariamajam M. Š.: - Ar girdėjote nukentėjusiajai A. Š. užduotą klausimą, jos atsakymą, juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?

Įtariamojo M. Š. atsakymas: - Klausimą girdėjo, jį suprato. Atsakymą girdėjo ir sutinka iš dalies. Smūgiavo žmonai su dešinės rankos delnu į veidą 3-4 kartus, tačiau nesutinka su tuo, kad buvo griebęs už plaukų ir sudavė su galvą į sieną du kartus.

3. Klausimas nukentėjusiajai A. Š.: - Ar girdėjote įtariamajam M. Š. užduotą klausimą, jo atsakymą, juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?

Nukentėjusiosios A. Š. atsakymas: - Viską girdėjo ir suprato, tačiau nesutinka ir lieka prie savo parodymų.

4. Klausimas nukentėjusiajai A. Š.: - Dėl ko įvykio diena t. y. 2022 m. vasario 2 d. kilo konfliktas tarp Jūsų ir įtariamojo M. Š.? Kas pirmas pradėjo konfliktą?

Nukentėjusiosios A. Š. atsakymas: - Kiek ji suprato, tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad vyrui trūko dėmesio, kad ji jį ignoravo, nes buvo užsiėmusi savo reikalais, o jis tuo metu ją provokavo. Žodinį konfliktą pradėjo jos vyras.

5. Klausimas įtariamajam M. Š.: - Ar girdėjote nukentėjusiajai užduotą klausimą, jos atsakymą, juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?

Įtariamojo M. Š. atsakymas: - Atsakymą ir klausimą girdėjo ir suprato, sutinka. Žodinis konfliktas prasidėjo dėl dėmesio trūkumo, o būtent, kad žmona nekėlė ragelio, nesakė kur važiuoja. Ji jį provokuoja tokiais veiksmais, o būtent, kad jį ignoruoja, kadangi prieš tai ji buvo (duomenys neskelbtini). Dėl to, tą akimirką trūko kantrybė ir jiems stovint virtuvėje prie šaldytuvo, uždarė šaldytuvo dureles ir sudavė žmonai į veidą. Po jo smūgių ji buvo susiėmusi už galvos su abiem rankomis ir jis jai dar sudavė du smūgį į galvą su dešinės rankos, dėl ko ji galėjo atsitrenkti į sieną su galva, tačiau tikrai tyčia negriebė jos už plaukų ir nesudavė su galva į sieną.

5. Klausimas nukentėjusiajai A. Š.: - Nurodykite veiksmus, kuriuos įtariamasis M. Š. panaudojo Jūsų atžvilgiu bei nuo kurių Jus patyrėt fizinį skausmą?

Nukentėjusiosios A. Š. atsakymas: - Jai suskaudo kairės pusės žandą, nuo vyro trijų smūgių į veidą. Galimai buvo daugiau smūgių, tačiau ji jų neatsimena. Pajuto fizinį skausmą taip pat nuo smūgių su galva į sieną, tačiau kadangi buvo pasilenkusi, tai nematė, kad vyras būtų griebęs jai už plaukų, tačiau jautė plaukų tempimą. Taip pat po įvykio iššukavo plaukų kuokštą, pradėjo skaudėti galvą ir atsirado guzas.

6. Klausimas įtariamajam M. Š.: - Ar girdėjote nukentėjusiajai užduotą klausimą, jos atsakymą, juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?

Įtariamojo M. Š. atsakymas: - Girdėjo ir suprato, tačiau, kaip ir minėjo, su viskuo sutinka, išskyrus griebimą už plaukų ir tokiu būdu smūgiuojant su galva į sieną. Pabrėžė, kad su galva į sieną žmona galėjo atsitrenkti po jo dvejų smūgių į galvą, tačiau sugriebęs už plaukų nebuvo.

7. Paklausus nukentėjusiosios A. Š. ir įtariamojo M. Š. ar jie turi vienas kitam klausimų:

Nukentėjusiosios atsakymas: - Klausimų neturi.

Įtariamojo M. Š. atsakymas: - Klausimų neturi (t. 4, b. l. 11-15).

Nežymus sveikatos sutrikdymas A. Š. 2022 m. vasario 24 d.

(BK 140 straipsnio 2 dalis)

BRIT ataskaitų žiūryklėse užfiksuota, kad 2022 m. vasario 24 d. 15.55 val. registruotas pranešėjos A. Š. skambutis apie smurto artimoje aplinkoje atvejį (t. 1, b. l. 118-124).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole A. Š. nurodė, kad 2022 m. vasario 24 d. apie 15.30 val., automobilių stovėjimo aikštelės 2 aukšte adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras M. Š., kuriam yra skirta kardomoji priemonė prie jos nesiartinti, nieko nesakęs, be jokios pateisinamos priežasties pastūmė ją ir iš delno sudavė ne mažiau trijų smūgių į veidą, vėliau pargriovė ją ant žemės ir delnu uždengė burną ir nosį, ko pasėkoje jai pradėjo trūkti oro ir ji pradėjo dūsti. Jai jį nustūmus nuo savęs, jis pasilenkė ir pradėjo ranka spausti jai galvą, ko pasėkoje ji ne mažiau trijų kartų su veidu atsitrenkė į betonines grindis. Po šių M. Š. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą bei buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai diagnozavo galvos sumušimą (t. 1, b. l. 51-58).

Nukentėjusioji 2023 m. gegužės 18 d. teisiamajame posėdyje, sutikusi duoti parodymus prieš savo sutuoktinį, dėl antros veikos parodė, kad negali pasakyti, kodėl jis taip pasielgė. Jai grįžtant su vaiku, priparkavus automobilį požeminiame parkinge prie namų, įėjus į bendras patalpas prie lifto, vaikas užėjo pirmas, jai užėjus, suprato, kad kaltinamasis yra pasislėpęs. Jai tik užėjus, jis iš karto iššoko ir pradėjo jai smūgiuoti. Vaikui buvo (duomenys neskelbtini). Jis visą laiką stovėjo šalia ir tai matė. Tuo metu kaltinamasis į tai nereagavo. Ji jau negalėjo atsimušinėti, pradėjo dusti. Jis paėmė vaiką ir išbėgo. Tarp durų jis dar sustojo, sakė einam pasikalbėti. Grįžtam vėl į parkingą. Nesakė apie ką. Jis nebuvo blaivus. Kadangi labai bijojo, nesutiko, jis nusisuko ir pradėjo bėgti su vaiku. Bėgo iš galo ir rėkė „atiduok vaiką“. Iš gretimo namo kaimynai pradėjo pro langą rėkti „atiduok vaiką, nes iškviesim policiją“. Jis tada sustojo, pastatė vaiką ir nubėgo į kitą pusę. Koks tikslas pabėgti tikrai nežino. Vaikas verkė visą laiką. Jai buvo vienintelė mintis atsiimti vaiką. Matė, kad jis buvo neblaivus ir jos akimis pavartojęs narkotikų. Vaikas apsikabino ją, kai priėjo. Tai buvo isteriškas vaiko verkimas. Jis <...> rėkė „mama“. Nurimo namuose. Jis tada mažai kalbėjo. [Ji išsikvietė] greitąją, nes kai grįžo namo, jautė skausmus galvos srityje. Medikai nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nustatė galvos sumušimą. Vaikas liko pas kaimynę. Kaimynė žinojo iš jos žodžių. Tą pačią dieną grįžo namo, buvo įbauginta. Bijojo, kad vėl kažkur lauks pasislėpęs už sienos. Iš jo skambučių nebuvo. Pareigūnai iškvietė duoti parodymus. Ji tą pačia dieną iškvietė policiją, jie atvažiavo, užsirašė. Tada nuvažiavo į ligoninę, grįžo namo. Neatsimena po kiek laiko, gal po savaitės, turėjo važiuoti į komisariatą. Vaiką paliko (duomenys neskelbtini). Davė parodymus. Po apklausos jautėsi labai prastai. Gal gerą pusvalandį sėdėjo mašinoje, bandė nusiraminti ir tada nuvažiavo namo. Baisiausias buvo antras įvykis, kai jis buvo pasislėpęs ir laukė jos (t. 5, b. l. 185-192).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. vasario 24 d. nukentėjusioji parodė, kad pareiškime nurodytu laiku kartu su (duomenys neskelbtini) <..> atvykus prie namų, pastačius automobilį PARKING -2 aukšte. Ji su (duomenys neskelbtini) nuėjo link lifto, (duomenys neskelbtini) į bendrą koridorių esantį PARKING užėjo pirmas, o po jo ir ji. Jai tik užėjus pastebėjo savo vyrą – M. Š., kuris tuo metu buvo pasislėpęs už sienos, bei tik pamatęs ją priėjo ir nieko nesakęs ją pastūmė bei iš delno sudavė ne mažiau trijų smūgių į veidą. Smūgių buvo daugiau, tačiau jis pataikė į jos striukę ir tik apie tris kartus jai į veidą. Vėliau jai net nesupratus kaip, jis staiga ją pargriovė, ko pasėkoje ji atsidūrė ant betoninių grindų, o jis laikė savo ranką jai ant veido, tuo uždengdamas burną ir nosį, todėl ji negalėjo nei pasikviest pagalbos nei kvėpuoti, ko pasėkoje pradėjo dūsti. Vėliau kažkaip ji jį nustūmė nuo savęs ir pasisuko šonu, tačiau M. su ranka paėmė jai už galvos ir ne mažiau trijų kartų jos galvą pradėjo daužyti į betonines grindis, ko pasėkoje ji pajuto fizinį skausmą. Jai tuo metu buvo sunku kvėpuoti, ji ne taip įnirtingai priešinosi, todėl jis staiga atsistojo ir sugriebė M., kuris visą tą laiką matė kaip M. prieš ją smurtavo. Paėmęs vaiką jis laiptais išbėgo į lauką. Jai atsistojus ir pasivijus jį prie išėjimo iš namo, ji paprašė jo grąžinti vaiką, tačiau M. atsakė, kad vaiko negražins ir pasiūlė grįžti į PARKING bei ten dar pabendrauti, tačiau ji nesutiko, nes labai jo bijojo. Todėl jis pradėjo bėgti link „Citybee“ automobilio su kuriuo atvažiavo, jai taip pat pribėgus prie minėto automobilio, jis laikydamas vaiką ant rankų pradėjo bėgti palei namus link miško. Jai ji vejantis ji šaukė, kad atiduotų vaiką, tačiau jis jos neklausė. Bėgdama ji viską filmavo bei visą tai matė kaimynai iš gretimo namo, kurie buvo sušukę, kad kvies policiją. Po to M. vaiką pastatė ant žemės ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) <...> (t. 3, b. l. 71-74).

Papildomai apklausta 2022 m. kovo 23 d. nukentėjusioji parodė, kad sutuoktinis M. Š. nesilaiko jam paskirtų kardomųjų priemonių. <...> laikotarpyje nuo vasario 2 dienos iki vasario 24 dienos, jos sutuoktinis ateidavo adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą matė jį pasislėpusi bendrame balkone. Kurią tiksliai diena tai buvo neprisimena, tačiau tai buvo apie 21 val., 21.30 val. Mano, kad jis neatsitiktinai atvyko būtent tuo laiku, kadangi jis žino, kad tokiu laiku (duomenys neskelbtini) ir eina išvesti šuns į lauką. Matė, kad jis norėjo eiti link jos, tačiau ji jam pasakė, kad kvies policiją ir pradėjo judėti link buto, M. tuo metu nubėgo laiptais į apačią. Tą kartą ji policijos nekvietė. Mano, kad M. tą dieną tykojo ją balkone tikslu pasikalbėti, kadangi jis verčia ją prisipažinti, kad neva buvo ir yra (duomenys neskelbtini), tačiau kokio tikslo jis siekia versdama ją prisipažinti. M. rašė jai įžeidžiančias, manipuliuojančias, žeminančias žinutes. Kartais jam atrašinėdavo, tačiau tik į klausimus kurie susiję su vaiku. <...> vasario 24 diena. Automobilių požeminėje aikštelėje M. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, <...> Kelis kartus buvo susitikę su M. po įvykio 24 dienos, viešoje vietoje, kadangi bijo M. Susitikimai buvo tikslu aptarti (duomenys neskelbtini) ir kitus asmeninius dalykus. Džiaugėsi, kad M. lyg ir buvo ramus ir santykiai pagerėjo, rado bendrą kalbą. Tačiau po vasario 24 dienos įvykio visuomet jaučia, kad yra stebima, o būtent M. nuolat žino jos buvimo vietą ir jis jai skambina ir nurodo jos buvimo vietą, nurodydamas, kad ją matė bendri jų pažįstami, tačiau nemano, kad tiek daug sutapimų. Nuolat jaučia įtampą ir baimę, kad M. gali ją kažkur laukti, žino jos buvimo vietą.

Kovo 17 diena jai važiuojant (duomenys neskelbtini) mikrorajonu, (duomenys neskelbtini) gatve apie 10 val. ryto, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) žiedo, norėdama sankryžoje išvažiuoti pirmu išvažiavimo link (duomenys neskelbtini), norėjo apvažiuoti kamštį todėl, prieš žiedą pasuko į dešine prie degalinės „Circle K“. Pasukus į dešine pavažiavus tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve pasuko į kaire ir pamatė priekyje lėtai tą pačią kryptimi judančia CityBee mašiną <...> judėjo įtartinai lėtai, ji pristabdė, nes nežinojo kaip ji manevruos. <...> per priekyje važiuojančios mašinos kairės pusės šoninį veidrodėlį pamatė M., kuris vairavo minėtą mašiną. Išsigandusi apsisuko ir pajudėjo kitą kryptimi, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad M. irgi staigiai apsisuko ir pradėjo vytis. Jis važiavo paskui ją iki pat „(duomenys neskelbtini)“ automobilių salono. Jiems važiuojant keliu, kur yra po vieną juostą į abi puses, [jis] važiavo jai iš galo, išvažiavo į priešpriešine eismo juostą, bandė ją aplenkti, važiuodamas lygiagrečiai su ranka rodė jai, kad ji sustotų, tačiau ji važiavo toliau. Bandė ištraukti telefoną, kad nufotografuoti M., tačiau jis padidino greitį ir išvažiavo. Buvo labai išsigandusi tai nepastebėjo kur jis išvažiavo. Mano, kad tai parodo, kad jis laukė, žinojo jos buvimo vietą, įtaria, kad jis norėjo sekti ją į galo. M. toliau skambinėja jai, rašinėja žinutes. Visas žinutes gali pateikti. Kovo 19 diena ryte jos su vaiku ruošėsi į kaimą (duomenys neskelbtini) ir apie 9.30 val. sulaukė skambučio, ėjo atrakinti, tačiau turėjo nuojautą, kad tai gali būti M., tai pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kad prie laiptinės stovi M. ir žiūri į langus. Nusprendė tai užfiksuoti ir jį nufilmavo. Vaizdo įrašą pateiks. Jis persimetė kažkiek žodžių su kaimynu iš (duomenys neskelbtini) aukšto ir (duomenys neskelbtini) buto, tačiau kokie ten skaičiai nurodyti šiuo metu negali. Ji nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė. Tuo momentu M. jau išeidinėjo nuo namų. Sekančią dieną ji sutiko minėtą kaimyną, kuris jai nurodė, kad M. jo klausė ar kaimynas matė ir mato ją. Kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto sakė, kad M. ne vieną kartą prašė jos atrakinti jam laiptinę, pasakojo, kad kažkurią dieną sulaukė skambučio laiptinės duris, tačiau, kadangi jis yra sugedęs tai ji tiesiog atidarė laiptinės duris. Ir kaip tik išeidinėjo iš buto ir laiptinėje pamatė laiptais kylantį M., kuris, iš jos žodžių, buvo pasimetęs. Jo paklausė ar čia jis skambino, tačiau nežino ką jis jai atsakė. Kitas kartas buvo, kad vakare M. jai rašė žinute su prašymų atrakinti laiptinę, kadangi jis atseit nenori skambinti į jų butą, kad nepažadinti vaiko. Tačiau ji jo neįleido. Jaučiasi nesaugiai, netgi naktį ji bijo, kad jis gali užeiti į butą. Užėjus į butą, ilgai žiūri pro akutę, stebėdama ar M. nestovi prie buto durų. Išeidama su vaiku į lauką baimė dvigubai didesnė, kadangi bijo, kad jeigu ją puls M., tai negalės apsaugoti vaiko. Prasideda panikos priepuoliai, nuolatinis nerimas, baimė, kad jis gali kažką jai padaryti. Jaučia jo psichologinį smurtą, spaudimą, manipuliaciją. Jaučia grėsmę sveikatai ir gyvybei, pergyvena dėl vaiko sveikatos ir gyvybes, nes mano jis gali bandyti pagrobti vaiką. Prašo apsaugoti ją nuo M., kadangi nesijaučia saugi. Pakeitė telefoną, jai atrodo, kad jis gali sekti jos telefoną, jis buvo įsilaužęs į jos socialinius tinklus, turi nuojauta, kad jos automobilyje įrengtas stebėjimo įtaisas, kadangi M. nuolat žino jos buvimo vietą. Netgi prieš atvykstant į apklausą, buvo nuvykusi į autoservisą tikslu patikrinti ar nėra sekimo prietaiso jos mašinoje, tačiau specialistai nerado. Iš to serviso pirko automobilį ir ten dirba M. pažįstamas, kuris jai pasakė, kad jau skambina M. ir klausė kokiu tikslu ji atvažiavo į servisą. Tas pažįstamas dirbantis servise žino visą jų situaciją su M., todėl atmeta galimybė, kad jis galėjo pranešti M. Mano tai eilinis įrodymas, kad M. ją stebi, persekioja. Šios apklausos metu galimai ne visas aplinkybes ir įvykius nurodė, prisiminus nurodys papildomos apklausos metu (t. 3, b. l. 93-97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. kovo 2 d. išvadoje Nr. G 645/2022(01) A. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos veido dešinėje, dešiniame žaste, blauzdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina, 5-8 paros iki apžiūros. Sužalojimai, visumoje, ir kiekvienas atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai veide, tikėtina, atsirado suduodant smūgius (t. 3, b. l. 83-85).

2022 m. birželio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC garso įrašo apžiūra. Pranešėja A. Š. informavo, kad jos girtas vyras atėmė vaiką ir sumušė ją (t. 1, b. l. 86-89).

Apžiūros protokolu 2022 m. kovo 28 d. apžiūrėti BODY kamerų vaizdo įrašai:

- „2022_0224_160635_002(1)“, - trukmė yra 05.03 val. Moteris aiškina, kad vyras šiandien pakėlė ranką prieš ją <...> vyras tykojo PARKING, moteris tik išėjo ir vyras prie sienos stovėjo, užpuolė, pargriovė ir nežino ar vyras norėjo ją pasmaugti, ar tiesiog uždaryti jai burną, kad nerėktų. Smūgiavo jai į veidą. Paskui griebė vaiką, pakilo laiptais, išbėgo iš laiptinės, norėjo sėstis į CITYBEE mašiną su kuria buvo atvažiavęs. Tada jai išbėgus jis puolė bėgti tiesiog gatve. Ji vijosi vyrą, vyras atsitokėjo ir paleido vaiką. Vyras sukėlė jai fizinį skausmą <...>;

- „2022_0224_161136_003(1)“, kurio trukmė yra 05.00 val. Pareigūnai su moterimi nusileidžia liftu į PARKING. Moteris parodo įvykio vietą. <...>;

- „2022_0224_184003_003(1)“, kurio trukmė yra 04.52 val. Moteris parodo, kad jai grįžtant su vaikų iš miesto, vyras tykojo juos, laiptinėje prie lifto ir jai tik praėjus pro duris jis užpuolė ją. Kiek prisimena jis pastūmė ją, kelis kartus bandė smogti su delnais. Nesuprato kokiu būdu jis ją pargriovė ir bandė pasmaugti, bet ne per kaklą bet bandė uždengti delnu veidą, burną. Moteris pradėjo šaukti ir tada jis uždengė jai dar nosį. Kiek ji galėjo, atstūmė jį nuo savęs. Gavosi taip, kad iš pradžių ji ant nugaros gulėjo, o po to pasisuko šonu. Kelis smūgius gavo į betoninį grindinį. Kaip spaudė veidą tai sužalojo dešine pusę veido. Ne tiesioginius smūgius gavo nuo jo, bet spaudė galvą į grindinį kelis kartus. Tada jis atsitraukė, tačiau tai nebuvo labai greitai, vaikas visą tą laiką stovėjo stebėjo ir rėkė „Mama“. Jis pagriebė vaiką ir pradėjo bėgti laiptais. Nes jie buvo -2 aukšte, jis atsistojo laiptuose ir prašė jos atsisėsti į mašiną pasikalbėti, ji prašė atiduoti vaiką ir netraumuoti. Jis išbėgo į lauką ir įsėdo į CITY BEE mašiną, atidarė durys ir pradėjo bėgti tiesiog gatve su vaiku ant rankų. Jis paleido vaiką. Moteris nurodo, kad jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Moteris nurodo, kad patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 92-94).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. liepos 29 d. liudytoja G. J. parodė, <...> Š. šeimą pažįsta nuo to laiko, kai jie atsikraustė gyventi (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini). Per (duomenys neskelbtini) viskas buvo gerai, teko su jais bendrauti, kartais kartu vedžioja šuniukus. Šiais metais jie pradėjo pyktis. <...> po kažkiek tai laiko jis (teismo pastaba – kaltinamasis), skambino jai į telefoną ir prašė, kad ji įleistų jį, nes jo bute neva miega vaikas ir nenori žadinti jo. Jai kilo įtarimas, kad kažkas vyksta ir kodėl jis neturi savo raktų, todėl jo neįleido. Dar buvo įvykis, kad vėl sulaukė skambučio, įleido M. Š. ir neužilgo jos su (duomenys neskelbtini) dukra ėjo laiptais žemyn ir susitiko su M., jo paklausė ar ji čia jį įleido. M. atrodė pasimetęs ir atsakė, kad sumaišė skaičius. Po to jį susitiko laiptinėje už kelių dienų pastebėjo policiją kieme. Įtarė, kad čia kažkas įvyko Š. šeimoje, nes ji vedžiojo šunį lauke ir matė kaip pareigūnai su medikais kalbasi tarpusavyje ir žiūri į A. langus. Tą pačią diena bendravo su A., paskambino jai paklausti ar pas juos policija. A. buvo šoke, pasimetusi ji papasakojo jai kas vyksta jų šeimoje, nurodė, kad M. prieš ją smurtavo. A. papasakojo, kad jai einant iš automobilio požeminės aikštelės su vaiku, prie lifto jos laukė M., kuris ją užsipuolė. Atsimena iš jos žodžių, jis ją lyg tai smaugė, buvo pargriovęs ant žemės. Tada M. griebė vaiką ir pradėjo bėgti su vaiku ( t. 4, b. l. 33-36).

Neteisėtas informacijos rinkimas apie privatų asmens gyvenimą

(BK 167 straipsnio 1 dalis)

BRIT ataskaitų žiūryklėse užfiksuota, kad 2022 m. kovo 23 d. 15.53 val. registruotas pranešėjos A. Š. skambutis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 3, b. l. 35-41).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolu 2022 m. kovo 23 d. pareiškėja A. Š. nurodė, jog 2022 m. kovo 23 d. apie 15.50 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro <...> savo automobilio Volkswagen Pasat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje rado, kaip įtaria, sekimo įrangą: IMEI (duomenys neskelbtini) ir ID (duomenys neskelbtini), kurios pagalba, kaip įtaria, jos sutuoktinis M. Š., <...>, neteisėtai renka informaciją apie jos privatų asmeninį gyvenimą (t. 2, b. l. 1-11).

2023 m. gegužės 18 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji, sutikusi liudyti prieš savo sutuoktinį, duodama parodymus apie trečią nusikalstamą veiką, nurodė, kad: kovo mėnesį automobilyje rado siekimo prietaisą. Įtarinėjo, kad automobilyje kažkas yra iš pokalbių konteksto. Suprato, kad [kaltinamasis] žinojo daugiau negu [ji] jam pasako. Kai melavo, matė jo reakciją, kad jis žino kitą tiesą. Rado prie <...> parduotuvės. Ruošėsi eiti į parduotuvę, <...> bagažinėje visada gulėjo medžiaginis maišelis. Atsidarius bagažinę, vežimėlis buvo nuvažiavęs labiau į galą, pamatė, kad dangtis su atsargine padanga nėra iki galo uždarytas. Pirmą minutę nesuprato, nes tas siekimo aparatas buvo įdėtas prie pat krašto. Pradėjo su ranka dėlioti daiktus ir pamatė IMEI kodą. Galimai suprato, kad tai siekimo prietaisas, ji to daikto į mašiną nesidėjo. Automobilis yra jos, bet pirktas (duomenys neskelbtini).

Papildė, kad paėmė į rankas, padėjo atgal ir laukė pareigūnų. <...> Atsiprašymo nebuvo išgirdusi. Dalinai bandė atsiprašyti, <...> bandė pateisinti tuo, kad buvo (duomenys neskelbtini)

Atsakydama klausimus patvirtino, kad palaiko civilinį ieškinį, nurodė, kad pačioj pradžioj, kaltinamasis pažadėjo, kad daugiau to nepasikartos. Jie kalbėjosi. Po pirmo smurto bandė kviestis pagalbos, bet jis atėmė telefoną. Tada jis apsistojo pas tėvus. Nežinojo kur kreiptis, kas gali pagelbėti. Bendravo su (duomenys neskelbtini). Po visų įvykių su ja susisiekė iš (duomenys neskelbtini) du kartus. Po to lankė asmeniškai. Iš (duomenys neskelbtini) nežino ar išrašytų. Jie pasiūlė, ji sutiko. Kažkiek padėjo (t. 5, b. l. 185-192).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. kovo 23 d. nukentėjusioji A. Š. parodė, kad <...> [tą dieną] apie 15.45 val. nutarė apsipirkti prekybos centre <...> pasistatė savo automobilį <...> automobilių stovėjimo aikštelėje prie minėtos parduotuvės. Prieš einant į parduotuvę, nutarė iš bagažinės, kur (duomenys neskelbtini) laiko medžiaginį pirkinių maišelį, jį pasiimti. Tada pastebėjo, kad ne iki galo uždarytas atsarginio rato skyriaus dangtis. Bandė jį nuleisti, tačiau nepavyko, todėl nutarė atidaryti dangtį ir patikrinti, kas trukdo jam pilnai užsidaryti ir užsifiksuoti. Pakėlusi jos žvilgsnis tiesiai nukrypo į juodą dėžutę, kur „švietė“ baltos spalvos lipdukas, tada ištraukė tą dėžutę apžiūrėjo ir įtarė, kad tai bus sekimo įranga, nes ant dėžutės buvo IMEI (duomenys neskelbtini) ir ID (duomenys neskelbtini) lipdukai. Ji 2022 m. kovo 23 d. lankėsi automobilio servise ir iš karto tas servisas sulaukė jos vyro M. skambučio, su klausimu ką ji veikia servise, kokias paslaugas yra užsisakiusi. Pats vyras yra ne kartą sakęs, jog jis žino kiekvieną jos žingsnį. Nuo 2022 kovo mėn. iš M. sulaukdavo skambučių su klausimu kur ji yra, po ko, jeigu sumeluodavo, sakydavo, kad ji yra tikrai ne ten ir sakydavo konkrečią vietą kur ji tuo metu būdavo. Nuo to laiko ji ieškojo sekimo įrangos. Pradžioje galvojo, kad įranga yra mobiliajame telefone, net pasikeitė telefoną. Tačiau pasikeitusi suprato, kad bėda yra ne telefone, o, ko gero, automobilyje. Todėl radusi dėžutę suprato, ir buvo pilnai įsitikinusi, kad tai sekimo įranga (t. 3, b. l. 100-103).

Papildomai ikiteisminiame tyrime 2022 m. kovo 23 d. apklausta nukentėjusioji A. Š. parodė, kad M. Š., turi nuo jos naudojamo automobilio Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsarginį raktą, kadangi jis buvo jos bute (duomenys neskelbtini), po ko dingo jos atsarginis automobilio raktas. Daugiau niekas kitas rakto neturi, į automobilį įsibrovęs niekas nebuvo, spynos nepažeistos, automobilyje įrengta garso signalizacija. 2022 m. kovo 23 d. servise planavo perprogramuoti jos naudojamą raktą, kad M. negalėtų pasinaudoti savo turimu atsarginiu raktu. Tačiau servise pasakė, kad vyras vis vien galės pasinaudoti savo turimu raktu, atidaręs automobilį mechaniškai. Taip pat nurodė, kad jeigu automobilis bus atidarytas tuo raktu, tada įsijungs automobilio signalizacija (t. 3, b. l. 104-106)

Papildomai ikiteisminiame tyrime 2022 m. rugsėjo 22 d. nukentėjusioji A. Š. parodė, kad <...> [buvo] priversta įsigyti naują telefono numerį, kadangi senasis telefono numeris 2022 m. vasario 24 d. buvo užblokuotas, <...> užblokavo M., kadangi niekas kitas to padaryti negalėjo ir buvo su juo šneka dėl to, M. prisipažino, kad jis užblokavo jos numerį, nes jam tuo momentu taip reikėjo. <...> 2020 m. gruodį įsigijo automobilį VW Passat (duomenys neskelbtini) automobilis buvo registruotas jos vardu, jokios kalbos, kad bus įrengta sekimo įranga į automobilį tikrai nebuvo. Nebuvo informuota, kad tokia įranga yra automobilyje <...> (t. 3, b. l. 118-121).

Apžiūrėjus įvykio vietą 2022 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis VW Passat, kurio bagažinėje yra juodos spalvos plastmasinė dėžutė su baltos spalvos lipduku. Dėžutė paimta iš automobilio prie bylos (2 t., b. l. 20-23, 29-32), apžiūrėta 2022 m. kovo 23 d., nustatant, kad joje yra įstatyta SIM kortelė (2 t., b. l. 33-41), bei perduota saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyriui, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2 t., b. l. 42-44).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. liepos 5 d. liudytojas Ž. R. (dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), parodė, kad M. Š. pažįsta (duomenys neskelbtini), su juo nebendrauja. Kovo 15 diena gavo laišką iš A. Š., kuri paprašė suderinti laiką atvykimui į servisą. Ji nurodė, jog nori patikrinti <...> ar automobilyje nėra sekimo įrangos, taip pat prašė programuoti jos automobilio raktą. Kovo pabaigoje jai atvykus į servisą adresu (duomenys neskelbtini) serviso darbuotojai atliko visus darbus, kuriuos užsakė savininkė automobilio. Jis tik užregistravo automobilį apžiūrai ir viskas. Dėl duomenų apsaugos informaciją dėl automobiliui teikiamas paslaugas gali teikti tik transporto priemonės savininkui. Serviso meistro priėmėjai informavo jį, kad M. Š. skambino ir teiravosi ar šiuo metu automobilis yra servise ir kokie darbai yra atliekami. Minėjo, kad dėl duomenų apsaugos jų servisas teikia informacija tik automobilio savininkui, todėl M. Š. informacija pateikta nebuvo. Taip pat buvo atliktas raktų programavimas <...> (t. 4, b. l. 21-24).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. rugsėjo 6 d. liudytojas E. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ž. R. yra jo (duomenys neskelbtini), jis nurodė, kad su juo susisiekė jo klientė, kuri paprašė atlikti rakto antro rakto pririšimą ir ieškoti GPS seklio automobilyje. Kovo 23 diena į jų servisą <...> atvyko klientė A. Š. su savo transporto priemone <...> jo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliko prašomus darbus, o būtent klientės prašymų buvo pririštas antras raktas nuo automobilio, kadangi klientės teigimu antras raktas buvo pas jos vyrą ir ji norėjo pririšti raktą, kad jis negalėtų atrakinti automobilio savo raktu. Jo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliko GPS seklio paiešką. Gavus tokį klientės prašymą, buvo jos paklausta kokiu pagrindu jie turi atlikti GPS paiešką, klientė nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) ir kur ji bebūtų, vyras žino jos buvimo vietą, įtaria, kad automobilyje yra GPS seklys. (Duomenys neskelbtini) atliko GPS patikrą rankiniu būdu, be jokios specialios papildomos įrangos. Pagrinde buvo ieškota po prietaiso skydelio apdailom, pagrindiniai automobilio saugiklinėje, link ventiliatoriaus, prie vidurinės konsolės. Jų servisas neteikia tokios paslaugos, neturi specialios įrangos tikrinti GPS seklio, klientei buvo pasiūlyta kreiptis ieškoti mieste pas specialistus. Apžiūros metu po vairo apdailom buvo rastas blokelis, tačiau buvo išsiaiškinta, kad tai yra nuo signalizacijos. Tuo metu kai buvo atliekami darbai, gal apie 10 val. tikslaus laiko nepasakys, sulaukė skambučio iš vyro, kuris pasakė, kad skambina dėl automobilio <...>, teiravosi kokie darbai yra atliekami servise. Patikrinus, kad skambinantis vyras nėra minėto automobilio savininku, jam buvo paaiškinta, jog negali jam teikti tokios informacijos. Vyras bendravo ne itin maloniai, aiškino, kad jis yra transporto priemonės savininkės vyras ir nori žinoti kokie darbai yra atliekami, tačiau vyrui vėl buvo paaiškinta, jog informacijos jis negaus. Už 10-15 minučių sulaukė antro skambučio, kalbėjo su vyru, iš balso sprendžia, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras, iš pokalbio suprato, kad tai yra prieš tai skambinusio vyro (duomenys neskelbtini), kadangi jis teiravosi dėl to paties automobilio, kaip ir prieš tai skambinęs vyras, norėjo sužinoti kokie darbai yra atliekami. Vyrui buvo paaiškinta, kad jis nėra automobilio savininkas ir jam jokia informacija nebus pateikta <...> (t. 4, b. l. 27-30).

2022 m. birželio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC garso įrašo apžiūra. Pranešėja A. Š. praneša, jog būdama <...> automobilio stovėjimo aikštelėje, tvarkydama automobilio bagažinę, rado galimai sekimo įrangą, kurią, kaip įtaria, galėjo palikti jos vyras M. Š. (t. 2, b. l. 47-49).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BPK 38 straipsnyje pateikta šeimos narių sąvoka. Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Ištirtais bylos įrodymais nustatyta, kad veikos padarymo metu kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo artimi šeimos teisiniai santykiai. Nors pastarieji kurį, kaip nurodė, galimai nuo (duomenys neskelbtini), juos siejo santuoka, bendri vaikai. Tad, vis dar buvo artimi šeimos nariai.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji bei civilinė ieškovė 2022 m. vasario 2 ir 24 dienomis buvo ir (duomenys neskelbtini) santuokoje. (Duomenys neskelbtini). Todėl kaltinamojo veiksmai dėl smurto ir kilusių pasekmių teisingai vertinti per BK 38 straipsnio nuostatas, o veikos atitinkamai kvalifikuotos esant kvalifikuojančiam požymiui, nes smurtas kaltinamojo naudotas sutuoktinės atžvilgiu, kuri dėl minėto smurto patyrė, atitinkamai, fizinį skausmą ir nustatytus sužalojimus, kurie išsamiai išdėstyti šiame nuosprendyje.

Byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, smurtaudamas prieš sutuoktinę (teismo pastaba - nukentėjusiąją) 2022 m. vasario 2 ir 24 dienomis. Pirmą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus.

Nusikaltimų padarymą patvirtina ne tik kaltinamojo išanalizuoti ir šiame nuosprendyje išdėstyti parodymai, kuriais jis visiškai prisipažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją 2022 m. vasario 2 ir 24 dienomis, tačiau ir sekęs pastarąją iki 2022 m. kovo 23 d., kada nukentėjusioji automobilyje rado sekimo įrangą.

Kaltinamojo pripažintas faktines aplinkybes patvirtino nukentėjusioji, kuri viso baudžiamojo proceso eigoje davė nuoseklius parodymus. Pastarosios parodymus patvirtina jos pranešimai BPC, policijai apie kaltinamojo smurtą jos atžvilgiu, atitinkamai, 2022 m. vasario 2 ir 24 dienomis, atvykusių pagal nukentėjusiosios pagalbos šaukimą pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota nukentėjusiosios nurodytos smurto aplinkybės policijos pareigūnams. Kaltinamojo neblaivumą 2022 m. vasario 2 d. patvirtina ištirtas alkotesterio kvitas. Nurodytas aplinkybes dėl 2022 m. vasario 24 d. smurto ir jo intensyvumo patvirtina ir 2022 m. kovo 2 d. specialisto išvada Nr. G 645/2022(01). Įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Taip, liudytoja G. J. patvirtino, kad iš nukentėjusiosios sužinojo apie pastarosios sutuoktinio smurtą 2022 m. vasario 24 d. automobilių stovėjimo aikštelėje. Matė, kad įvykio dieną buvo atvykusi policija.

Nukentėjusiosios sekimo faktą iki 2022 m. kovo 23 d. patvirtina kaltinamojo parodymai teisme, nukentėjusiosios parodymai ir apžiūrint automobilį rasta sekimo įranga su SIM kortele, baudžiamajame procese apklaustų liudytojų Ž. R. ir E. S. parodymai, dėl nukentėjusiosios kreipimosi į juos ir dėl sekimo įrangos paieškos.

Minėta, kad šiame nuosprendyje konstatuotus nusikaltimus nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis padarė dėl (duomenys neskelbtini) santykių, nesugebėjęs susidariusius nesutarimus spręsti civilizuotai ir teisėtai. Tačiau tai jokiais būdais nepateisina nei vieno kaltinamojo šiame nuosprendyje konstatuoto veiksmo darant nusikaltimus.

Dėl kaltinamojo smurto prieš nukentėjusiąją ši patyrė fizinį skausmą ir buvo sužalota, todėl 2022 m. vasario 2 ir 24 dienomis, atitinkamai, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą.

Žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, o 4 dalyje nustatyta, kad nuo savavališko ar neteisėto kišimosi į asmeninį ir šeimos gyvenimą, kėsinimosi į garbę ir orumą asmenį saugo įstatymas ir teismas. Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų, kuriomis asmens privatus gyvenimas saugomas ne tik nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, bet ir nuo kitų asmenų neteisėto kišimosi. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Kasacinis teismas pasisakė, kad iš konstitucinio privataus gyvenimo neliečiamumo principo reglamentavimo matyti, jog, siekiant užtikrinti veiksmingą privatumo apsaugą, informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo procesas iš esmės formalizuojamas, siejamas su įstatymo nustatyta tvarka ir teismo sprendimo priėmimu. Taigi laisvai veikiantys privatūs asmenys paprastai neturi teisės rinkti tokios informacijos (žr. taip pat CK 2.23 straipsnį). Kita vertus, atsižvelgiant į privačių asmenų tarpusavio santykių tam tikrose srityse specifiką ir jos nulemtus skirtingus lūkesčius dėl privatumo, taip pat į atitinkamos informacijos svarbą kitų asmenų teisėms įgyvendinti, konstitucinis privataus gyvenimo neliečiamumo principas kai kuriais atvejais įstatyminiu lygmeniu reglamentuojamas ir teismų praktikoje aiškinamas lanksčiau, tačiau nepaneigiant jo esmės. Vienas tokių atvejų – privačių asmenų – teismo proceso dalyvių teisės pateikti įrodymus įgyvendinimas (pvz. kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-269/2012, 3K-3-412/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2013).

Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad privatus gyvenimas gali apimti profesinę veiklą ir santykius su kitais asmenimis, vykstančius už asmens namų ar privačių patalpų ribų. Tam tikri privatumo lūkesčiai egzistuoja ir darbo vietoje, taip pat tuo atveju, kai bendrauja keli žmones (Köpke v. Germany, no. 420/07, decision of 5 October 2010). <...> Santuokos sudarymas savaime nereiškia besąlygiško sutuoktinių tarpusavio privatumo panaikinimo, taigi ir vieno sutuoktinio teisės kontroliuoti kito sutuoktinio santykius su išoriniu pasauliu (pvz. 2013 m. balandžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2013).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis rinko informaciją apie savo sutuoktinės privatų gyvenimą – jos judėjimą automobiliu ir buvimo atitinkamu laiku vietas. Minėta, kad nukentėjusioji jau buvo išreiškusi kaltinamajam savo poziciją dėl gyvenimo šeimoje, tarp sutuoktinių jau vyko ginčas, o kaltinamasis jau buvo panaudojęs nukentėjusiosios atžvilgiu smurtą du kartus, kaip nustatyta šioje byloje. Kaip nurodė kaltinamasis, 2022 m. vasario 24 d. būtent nukentėjusiosios automobilyje įrengtos sekimo įrangos dėka žinojo kur yra sutuoktinė. Taigi, tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai, naudojant GPS įrangą nukentėjusiosios automobilyje, apribojo nukentėjusiosios teisę į privatumą, kurį pažeidęs, kaip minėtą, kaltinamasis pažeidė ir nukentėjusiąją minėtą dieną sumušęs.

Dėl išanalizuotų byloje ištirtų įrodymų, aptarto reglamentavimo ir teismų praktikos yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje. Ši trūkusi iki 2022 m. kovo 23 d. veika kvalifikuota teisingai.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

(BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Šiame baudžiamajame procese antru prašymu (po 2023 m. vasario 14 d. teisiamajame posėdyje reikšto prašymo dėl šaukimo kaip laiduotoją kaltinamojo (duomenys neskelbtini) B. Š. (5 t., b. l. 163)), dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamojo ir jo gynėjos prašoma laiduotoju paskirti V. J. Šį prašymą kaltinamojo gynėja pateikė 2023 m. gegužės 30 d. teisiamajame posėdyje. (5 t., b. l. 193-195, 197-199). Nurodė, kad jos vertinimu yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą.

Tam, kad įsitikinti dėl laidotojo tinkamumo, teismas išklausė V. J., kuris žodžiu suformulavo teismui prašymą atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Į teismo klausimus atsakė, kad taps jo patarėju, kadangi šis jį gerbia, jį išklauso ir prašo patarimų. Jie yra giminės, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metų skirtumas. Bendrauja nuo pat vaikystės. Jo (teismo pastaba – kaltinamojo) mama yra jo (duomenys neskelbtini). Bendravo, susitikdavo kaime. Bendravimas nenutrūkdavo. Po jo (duomenys neskelbtini) susitikdavo gimtadieniuose. Dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). M. dabar dirba su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dirba nuo (duomenys neskelbtini). Prieš tai dirbo irgi (duomenys neskelbtini). Jis daugiau prie (duomenys neskelbtini). Prieš tai dirbo su (duomenys neskelbtini). Susiskambindavo, pasiklausdavo kas kaip gyvena. Gyvena skirtinguose mikrorajonuose. Bendravo apie šeimą, asmeninį gyvenimą. Žino, kad dabar (duomenys neskelbtini). Pasmurtavo. Sužinojo iš jo mamos, kad (duomenys neskelbtini). Žmonės nesuėjo charakteriais. Kada pas jį atvažiavau, pasakė, kad sudavė savo žmonai. Paklausiau kodėl. Sakė, kad pats nesupranta ir labai gailisi. Jo (teismo pastaba - laiduotoju prašomo skirti asmens) tėvai (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini). Tėvai pasidarė vėl draugais dėl jo. Vasario mėnesį. Ką žino, kad buvo sudavęs. Pasakojo. Norėjo palaikyti žmogų, kad suprastų, kad ne taip pasielgė. Nesigilino. M. paprašė būti laiduotoju. Suprato, kad (duomenys neskelbtini), padarė klaidą. Nori pasitaisyti. Prašė padėti pasitaisyti. Jam kažkada pasakė, kad yra jam (teismo pastaba – kaltinamajam) kaip vyresnis brolis. Pagarba iš jo pusės yra labai nuoširdi. Sakė tai iki vasario į mėnesio pabaigą. Ne, jis gal nepasakė, nenorėjo gilintis. Kiek suprato, jis (duomenys neskelbtini) su sutuoktine ir (duomenys neskelbtini). Jo nuomone, jie gyveno gerai, bet nesutapo charakteriais. Buvo įvykis kuris paskatino (duomenys neskelbtini). Jam asmeniškai užtenka informacijos, kurią turi. Jis dirbo stengėsi. Jie stengiasi ne vieną vaiką užauginti, kūrė šeimą, gerovę ateičiai. Įsitikinęs, kad jis nepridarys daugiau nieko. Nesumenks jo akyse. Netiki tuo. Jeigu jam taip atsitiktų, būtų sunku taip pat papasakoti. Nežino, ką turi pasakyti laiduotojas. Sunku išaiškinti. Galės bendrauti. Kad jis (duomenys neskelbtini) žino. Tokiuose santykiuose vienas kaltas negali būti. Nori, kad žmogus pasitaisytų, tiki tuo. Nematė, kad turėjo problemų su (duomenys neskelbtini), bet girdėjo iš jo mamos. Pasidalino tuo, kai viskas įvyko. Jo jis neklausė. Šeimos pajamos (duomenys neskelbtini). Gyvena su (duomenys neskelbtini). Vaikai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis, atsakydamas į teisėjo klausimą parodė, kad neatskleidė visos informacijos, nes sudėtingas laikotarpis. Reikia dėl (duomenys neskelbtini) bendrauti ir šita byla slegia. Kai padarė negerai, neturi kuo džiaugtis. Svarbiausia suprasti veiksmą. Jam pačiam yra šlykštu prisiminti ir nesinori ta informacija dalintis.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad konkrečiu atveju laidavimo institutas netaikytinas. Pirmiausia, kaltinamasis padarė trys pavienes nusikalstamas veikas. Nėra pagrindo jas vertinti kaip vieną tęstinį nusikaltimą, nes kiekvienam smurtiniam nusikaltimui padaryti kaltinamojo tyčia kildavo skirtingomis aplinkybėmis, laiku ir vietoje. Gi nukentėjusiosios sekimas apskritai vyko iki 2022 m. kovo mėnesio 23 d., kai nukentėjusioji GPS sekimo prietaisą rado automobilyje. Smurto ir neteisėtą informacijos apie asmenį rinkimo faktą kaip vieną veiką kvalifikuoti nėra jokio pagrindo, net ir vertinant, kad laikotarpiai sutapo, ypač su antruoju nusikaltimu 2022 m. vasario 24 d., ką, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, pripažino ir pats kaltinamasis. Taigi, konkrečiu atveju kaltinamajam padarius trys pavienes nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus, laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. kovo 23 d. Tad, tai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalie p1 punkto reikalavimui aptariamam institutui taikyti - asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Nesant bent vienai sąlygai aptariamam institutui taikyti, asmuo negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nagrinėjamoje byloje įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 p. reikalaujamai sąlygai - yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmiausia dėl to, kad palyginus neseniai išnykus teistumui (2020 m. lapkričio 19 d.), už padarytą sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis), kurtis buvo konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, kai kaltinamajam buvo pritaikyta ženkliai švelnesnė bausmė, dėl ko kaltinamasis išvengė vienintelės minėtu straipsniu nustatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis, šiek tiek daugiau nei po (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. kovo 23 d. padarė minėtas trys, nors nesunkias, tačiau pavojingas nusikalstamas veikas – tyčinius nusikaltimus, du kurių yra smurtiniai ir artimoje aplinkoje. Vertinant nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamojo naudotą smurtą ir jo intensyvumą, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis, dėl jau aptartos jo asmenybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Svarbu tai, kad ir po minėtų nusikaltimų padarymo, kaltinamasis tęsė pavojingas veikas, nes buvo baustas 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu už 2022 m. balandžio 17 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje – būdamas neblaivus (1,39 promilės), panaudojo tėvų valdžią priešingai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), interesams, buvo neblaivus prižiūrint vaiką ir vartojo alkoholį (4 t., b. l. 45). Toks kaltinamojo alkoholio vartojimas ne tik padarant nusikaltimą, tačiau neužilgo ir prižiūrint savo (duomenys neskelbtini) vaiką, kelia rimtą susirūpinimą, ypač vertinant ir sudėtingą (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), kuriame, be kitą ko sprendžiami ir ginčai dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. Vykstantis ginčas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nepavyksta, todėl, teismo vertinimu, kaltinamajam nesprendžiant (duomenys neskelbtini) (pvz. (duomenys neskelbtini)), kuriomis siekė (duomenys neskelbtini), bei savo elgesį dėl kartais nevaldomų smurto protrūkių, šioje stadijoje yra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo grėsmė nusikalsti tebėra gan aukšta, atsiradus kaltinamojo savikontrolę mažinantiems, kad ir neženkliems, išoriniams faktoriams. Tam neprieštarauja bylos duomenys, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – dėl (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 52). (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 53). Tačiau į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 54). Tai patvirtina galimą kaltinamojo (duomenys neskelbtini) neigimą.

Taigi, konkrečiu atveju nėra dviejų sąlygų, kai kaltinamajam galėtų būti taikomas laidavimo institutas, o pats kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Laidavimo institutui taikyti svarbus ir laiduotojo asmuo. Nustatant laiduotojo asmenybę nekyla abejonių, kad laiduotoju prašomas būti paskirtu V. J. yra gan teigiama asmenybė. Visgi, iš pastarojo nurodytų aplinkybių yra abejonių, kad pastarasis būtų tinkamas laiduotojas kaltinamajam pirmiausia dėl to, kad iš pateiktų paaiškinimų ir atsakymų ir klausimus teismui aišku, kad su kaltinamuoju V. J. be artimų giminystės ryšių – (duomenys neskelbtini), nesieja artimi santykiai. Kaip paaiškino V. J., nuo vaikystės bendraudavo su kaltinamuoju, susitikdavo (duomenys neskelbtini). Vėliau bendraudavo susitikdami vestuvėse, gimtadieniuose, susiskambindavo, pasiklausdavo, kaip gyvena. Taigi, jokių bendrų interesų realiai neturėjo, o bendravimas apsiribodavo tik retais trumpalaikiais tarpusavio kontaktais. Svarbi ir aplinkybė, kad tapti laiduotoju V. J. sutiko faktiškai norėdamas padėti (duomenys neskelbtini). Visgi, teismo vertinimu tokie geranoriški norai padėti savo giminaičiui nėra pakankami pripažinti asmenį tinkamų laiduotoju, kai apie laidojamą asmenį galimas laiduotojas žino tik iš pastarojo mamos ar retų tarpusavio pokalbių, neturėdami artimesnio ryšio. Taigi, be paminėto, net ir esant pagrindui taikyti kaltinamajam laidavimo institutą nustačius tam visas sąlygas, konkrečiu atveju ir antras šioje byloje gynybos siūlomas laiduotojas teismo vertinimu nėra tinkamas šiai atsakingai misijai net ir su proporcingu užstatu.

Dėl aptarto reglamentavimo ir konstatuotų aplinkybių, kaltinamasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Kaltinamasis M. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – baigtus nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą įstatymo leidėjas nustatė tokias alternatyvias sankcijas – viešieji darbais arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis padarė ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą įstatymo leidėjas nustatė tokias alternatyvias sankcijas – viešieji darbais arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės laikytinos tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl 2022 m. vasario 2 d. nusikaltimo yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 dalis). Kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant jau aptartas aplinkybes dėl santykių šeimoje, pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas nukentėjusiosios buvimas (duomenys neskelbtini) (teismo pastaba – kaltinamajam). Priešingai, byla nagrinėta kaltinimo ribose, tad kaltinamojo gynybos keltos abejonės dėl nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) kaltinamajam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaip tai supranta kaltinamasis, nebuvo nagrinėjamas, o gynybą neteikė jokių tai patvirtinančių duomenų, kuriuos būtų pagrindas nagrinėti kaltinimo ribose kaip gynybinę poziciją dėl staiga kilusios kaltinamojo tyčios smurtauti prieš nukentėjusiąją, ar dėl nusikaltimų padarymo afekto būsenoje. Vien (duomenys neskelbtini), nagrinėjamas civilinio ginčo tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti būtent nukentėjusiosios netinkamą elgesį šeimoje ir tai sieti su kaltinamojo neteisėtu elgesiu nukentėjusiosios atžvilgiu. Vien kaltinamojo parodymai, kad jis pavydėjo dėl galimos nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), nepatvirtina (duomenys neskelbtini) fakto. Byloje teikti, tirti gynybos dokumentai – fotonuotraukos, kuriuose neva vaizduojama gynybos tvirtinimu gan (duomenys neskelbtini) niekaip nesusiję su šia byla, ypač vertinant faktą, kad teiktus ir tirtus dokumentus galiausiai gynybą atsiėmė, atsisakydama prašymo dėl jų pateikimo. Taigi, aptartos, vien kaltinamojo įsivaizduojamos ir niekuo nepagrįstos aplinkybės dėl nukentėjusiosios elgesio šeimoje ir pradėjus sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) būtent dėl kaltinamojo smurto šeimoje, šioje baudžiamojoje byloje negali būti laikomos kaip nukentėjusiosios provokuojantis ir/ar pavojingas elgesys, dėl ko būtų pagrindas tai pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, augina su nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) vaiką, kuriuo (duomenys neskelbtini), rūpinasi (6 t., b. l. 1). Kaltinamasis šiame baudžiamajame procese nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Aktyviai dalyvavo procese ir būtent jo sprendimu prisipažinti ir papasakoti visas padarytų nusikaltimų aplinkybes bylos nagrinėjimas neužsitęsė labiau nei to reikia tiesai byloje nustatyti, atitinkamai, sudarė sąlygas išvengti didesnio ginčo kilimui ir nukentėjusiosios antrinei viktimizacijai.

Kaltinamasis dirba. Darbo santykius palaiko su (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), vykdo ir individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo registruotas užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 46-47, 48; 5 t., b. l. 27-33). Paskutinės darbovietės charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 160).

Minėta, kad kaltinamasis praeityje teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 2 metams laisvės apribojimo, su įpareigojimu, taip pat jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1 300 LTL) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turėjo būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. spalio 24 d., o vykdymui atiduotas 2013 m. lapkričio 12 d. Iš probuojamųjų sąrašo išbrauktas 2015 m. lapkričio 19 d. (LITEKO duomenys, 4 T., b. l. 41-44). Bausmę atlikęs, o teistumas, kai buvo padaryta pirmoji nusikalstama veika 2022 m. vasario 2 d., jau buvo išnykęs 2020 m. lapkričio 19 d. (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunktis).

Minėta, kad kaltinamasis baustas 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu už 2022 m. balandžio 17 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje – būdamas neblaivus (1,39 promilės), panaudojo tėvų valdžią priešingai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), interesams, buvo neblaivus prižiūrint vaiką ir vartojo alkoholį (4 t., b. l. 45). Taigi, šią veiką padarė po to, kai padarė trys tyčinius nusikaltimus 2022 m. vasario 2 d., vasario 24 d. ir kovo 23 d.

Minėta, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – dėl (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 52). (Duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 53). Tačiau į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 54). (Duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini), galinčiu turėti įtakos (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 55-59; 60-63).

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas parenka kaltinamajam trumpalaikės laisvės atėmimo – arešto bausmės rūšį ir paskiria jam tokius šios bausmės dydžius:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už nukentėjusiajai 2022 m. vasario 2 d. sukeltą fizinį skausmą) - 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę. Šis bausmės dydis parinktas įvertinus minėtų vienos atsakomybę lengvinančios ir vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, kitas aptartas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už nukentėjusiajai 2022 m. vasario 24 d. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą) - 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę. Šis bausmės dydis parinktas įvertinus tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visgi, bausmės dydis parinktas didesnis nei vidurkis, nes kaltinamasis padarė per gan trumpą laiką antrą tyčinį smurtinį nusikaltimą, sužalojęs nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) vaiko akivaizdoje. Vertinamas ir gan didelis nukentėjusiosios puolimo intensyvumas, tad, vien lengvinančios aplinkybės buvimas konkrečiu atveju nėra tiek reikšmingas bausmės dydžiui mažinti, ypač vertinant, kad ir be kaltinamojo prisipažinimo šio nusikaltimo padarymo bylos įrodymai reikšmingai pakankami kaltinamajam nuteisti;

- pagal BK 167 straipsnio 1 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Šis bausmės dydis parinktas įvertinus tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Bausmės dydis parinktas artimas vidurkiui dėl jau aptartų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių.

Teismo vertinimu, tokių bausmių rūšys ir bausmių dydžiais atitiks padarytiems nusikaltimams, protingumo ir teisingumo principams bei padės įgyvendinti bausmių paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nors prokurorė baigiamojoje kalboje siūlė skirti laisvės apribojimo bausmes ir jas subendrinti, konkrečiu atveju pažymėtina, kad švelnesnės bausmės rūšies nei arešto bausmė, parinkti nėra galimybės dėl to, kad pirmiau minėtu nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes kaltinamasis nors teistumui ir išnykus, ganėtinai neužilgo padarė trys naujus pavojingus nusikaltimus, du kurių artimoje aplinkoje ir panaudojus vis intensyvėjantį fizinį smurtą.

Paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, pridedant prie griežčiausios 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės, atitinkamai po 15 (penkiolika) parų kitų arešto bausmių dalių bei paskiriant kaltinamajam galutinę taip subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirtos subendrintos bausmės dydis mažintinas 1/3 (vienu trečdaliu), paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą ir sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę (BK 64¹ straipsnis).

Dėl laikinojo sulaikymo.

Kaltinamasis nuo 2022 m. vasario 2 d. 15.00 val. iki 2022 m. vasario 3 d. 10.59 val. (t. 4, b. l. 68-69, 84-85), taip pat nuo 2022 m. vasario 25 d. 19.18 val. iki 2022 m. vasario 27 d. 14.57 val. (t. 4, b. l. 66, 113-116; t. 5, b. l. 20-21), buvo laikinai sulaikytas (BPK 140 straipsnis). Viso laikinajame sulaikyme kaltinamasis išbuvo 3 (trys) paras, kurios įskaitytinos į paskirtą arešto bausmę kaip 3 (trys) paros arešto (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis, 66 straipsnis).

Dėl kardomųjų priemonių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 27 d. nutartimi buvo atmestas prokurorės prašymas skirti suėmimą M. Š., nutarta pakeisti kaltinamajam nuo 2022 m. vasario 3 d. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 4, b. l. 87-89) į kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams (t. 5, b. l. 13-17). Prokurorės 2022 m. gegužės 25 d. ir 2022 m. birželio 10 d. nutarimais kardomosios priemonės sąlygos buvo keičiamos (t. 5, b. l. 34-36, 42-44). Iš 2022 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nebus prokurorės kreipimosi dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, termino pratęsimo (5 t., b. l. 48).

Dėl nustatyto, prokurorei nebetęsiant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, iki byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui 2022 m. spalio 26 d. (5 t., b. l. 110-112), bei vertinant, kad kaltinamajame akte prokurorė nurodė, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta 2022 m. vasario 3 d. (4 t., b. l. 87-89), laikytina, kad baudžiamajame procese kaltinamajam paskirta tik ši kardomoji priemonė, kuri naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinių ieškinių.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 113-117) ikiteisminiame tyrime pareiškė 122,54 EUR (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų penkiasdešimt keturių centų) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiosios gydymo (t. 1, b. l. 109-110, 111-112). Nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą kaltinamasis atlygino visiškai (t. 5, b. l. 161), todėl šis reikalavimas netenkintinas.

Nukentėjusioji A. Š. 2023 m. vasario 7 d. teisme, iki įrodymų tyrimo pradžios, pareiškė 5 000 EUR (penkių tūkstančių eurų) dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 5, b. l. 155-156). Nurodė, kad dėl kaltinamo sutuoktinio smurto veiksmų jos atžvilgiu 2022 m. vasario 2 ir 24 dienomis, bei dėl to, kad jis ją sekė, įrengęs automobilyje sekimo įrangą, patyrė išgyvenimus, jaučia nuolatinę baimę ir dėl savo sūnaus sveikatos. Sutuoktinis piktnaudžiavo (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad kaltinamąjį nestabdė daryti jos atžvilgiu nusikaltimo 2022 m. vasario 24 d. ir (duomenys neskelbtini) vaiko buvimas. Dėl kaltinamo sutuoktinio veiksmų baimė ir stresas ją persekioja iki šio momento.

Teisiamajame posėdyje 2023 m. gegužės 18 d. nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė visikai. 2022 m. vasario 2 d. M. Š. buvo už plaukų paėmęs ir trenkęs ją į sieną. Tuo metu jis spaudė nosį ir burną, dėl ko ji negalėjo pasikviesti pagalbos, nes šalia stovėjo vaikas ir rėkė „mama“ (teismo pastaba - dėl 2022 m. vasario 24 d. įvykio). Jai trūko oro, ji pradėjo dūsti. Visą laiką bandė nuo jo atsimušti. Bandė atstumti, o jis ją atgal stūmė į betoninį grindinį. Jis nenorėjo jos paleisti, tai darė sąmoningai. Mano, kad ir tų pinigų neužtektų. Su advokatu pasitarė. Iš jos gyvenimo, iš emocijų, streso. Bijojo išeiti iš namų. Šie smurto įvykiai buvo ne pirmi, buvo dar du kurių nefiksavo, t. y. nekvietė pagalbos. Tai buvo gruodį. Pirmą kartą pagailėjo žmogaus dėl (duomenys neskelbtini). Po santuokos daugiau nei po (duomenys neskelbtini) tai prasidėjo. Aplinkiniai pasakojo, kad įtartinai elgiasi. Moterys siųsdavo susirašinėjimus. Jie visą laiką kalbėjosi, kadangi mylėjo šį žmogų. Socialiniuose tinkluose buvo pažymėta, kad yra jo sutuoktinė. Jau tada kalbėjo, kad nori (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). <...> tikėjo, kad žmogus tikrai turėtų pasikeisti. Bandė dar gyventi, bet vėl pasikartodavo nesaikingi gėrimai, neišeidavo į darbą. Išeidavo iš namų, nepasakydavo, grįždavo paryčiais. Kas antrą savaitę, kas savaitę. Su vaiku padėdavo. Ji visą laiką kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), jis pagrindą dėdavo, kad ji (duomenys neskelbtini) ir bandė ją provokuoti. Jam visą laiką atrodė, kad nieko tokio, viskas gerai. Pagrindo nebuvo. Laiko neturėjo. Dabar dirba. (Duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) atostogose. Vasario 2 d. galimai vėl dėl to pavydo. Jis išgėrinėjo. Ji grįžo iš miesto viena, vaikas buvo (duomenys neskelbtini). Matė, kad miega girtas, nes paryčiais grįžo, tada atsidarė šampano. [Ji nuvežė] vaiką (duomenys neskelbtini), grįžo namo, gal valandą ar dvi pabuvo namuose ir vėl išvažiavo į miestą. Norėjo sutvarkyti reikalus. Reikėjo pasižiūrėti kas yra šaldytuve, norėjo nusipirkti valgyti. Užėjus namo, net nenusimovus striukės, nei batų iš karto nuėjo prie šaldytuvo. Tada iš karto priėjo jos sutuoktinis ir kažkokio stipraus konflikto pas juos nebuvo, buvo iš karto panaudoti veiksmai. Jis pradėjo jai smūgiuoti su delnu. Ji buvo su žiemine striuke, smūgių tikrai buvo daug, bet iš tų smūgių 3 ar 4 pajuto į savo veido sritį. Kiek dabar atsimena, buvo frazė „tu sugadinai man gyvenimą“. <...> Vienu momentu jį atstūmė. Neprisimena ar kažkokio paklausė, bet vėl gavo smūgį į veido sritį. Buvo stiprus smūgis, kad ji susiėmė už galvos, nes jai pradėjo zvimbėti ausyse. Tada jis pagriebęs už plaukų trenkė ją du kartus į sieną. Ji sušuko, jis matomai išsigando, paleido ją ir bandė nusivesti į kambarį, su ja pasikalbėti. Mintyse galvojo, kaip greičiau išsikviesti pagalbą, nes geruoju tikrai nesibaigs. Juto labai didelį išgąstį, stresą, skausmą. Bandė apsimesti, kad nebaisu ir kad turi sutvarkyti reikalus, nes norėjo kuo greičiau išeiti iš buto. Bandė judėti link išėjimo. Atsidarė duris, išbėgo tik šuniukas. Pagriebė šuniuką, pasakė, kad tuoj išves šunį, grįš, pakalbės. Tada nubėgo į automobilį išsikviesti pagalbos. Jai iki šiol nėra noro grįžti namo. Butas yra sutuoktinio. Dabar gyvena su vaiku tam bute. Pirmą laiką stengėsi grįžti namo, kol nesutemsta. Bijojo, kad jis kažkur pasislėpęs. Labai bijojo vėl patirtį tą išgąstį, skausmą. Kontaktavo nemažai, nemažai žeminančių žinučių buvo siųsta. Nelabai atsimenu šiai dienai (t. 5, b. l. 185-192). Šiame nuosprendyje minėti nukentėjusiosios parodymai ikiteisminiame tyrime patvirtina nurodytas faktines aplinkybes dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų ir dėl to nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus.

Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies. Kartu su prašymu taikyti BK 40 straipsnyje įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, pateikė teismui 2023 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymą Nr. 56505438, kuriuo atliko nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei 1 000 EUR (vienas tūkstantis eurų) pavedimą (5 t., b. l. 196). Taigi konstatuotina, kad iš dalies kaltinamasis atlygino reikalaujamą ieškinio dalį.

Prokurorė prašė mažinti prašomą ieškinio sumą, nes, pastarosios nuomone, reikalaujama suma nėra proporcinga padarytiems nusikaltimams, neatitinka prokurorės išanalizuotos teismų, kasacinio teismo praktikos, (teismo pastaba – nenurodytos baigiamojoje kalboje) protingumo ir sąžiningumo kriterijus (6 t., b. l. 10-12).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137-693/2017, 2K-347-976/2018, 2K-235-628/2020 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei šiuo aspektu aktualia teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-235-628/2020).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą.

Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019, 2K-130-387/2023).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, įvertinus minėto ieškinio reikalavimo atlygintą dalį. Šioje byloje nustatytais įrodymais nėra pagrindo sutikti su kaltinamuoju ir prokurore, kad pareikštas ieškinys yra pernelyg didelis. Minėta, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo artimą šeimos narį – sutuoktinę. Smurtas buvo ne pavienis, vyko mažiausiai kelių mėnesių bėgyje. Smurto veiksmų aplinkybės 2022 m. vasario 2 ir 24 dienomis išsamiai išdėstytos šiame nuosprendyje. Abiem atvejais kaltinamasis tyčia, naudodamas fizinį smurtą smurtavo prieš nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę, šiai suduodamas smūgius rankomis, griebdamas ją už plaukų, daužydamas nukentėjusiosios galvą į sieną (bute) ir į grindinį (automobilio stovėjimo aikštelėje). Be to, pirmu atveju kaltinamasis buvo neblaivus, o antruoju – kaltinamasis smurtavo prieš sutuoktinę ne tik gan intensyviai, šią pargriovęs, tačiau ir savo (duomenys neskelbtini), iš išgąsčio šaukiančio, vaiko akivaizdoje. Visą tai neginčijamai pagrindžia, kad dėl kaltinamojo smurto, o galiausiai ir nukentėjusiosios sekimo, naudojant GPS įrangą, kai antras smurtavimo įvykis 2022 m. vasario 24 d. padarytas kaltinamojo būtent sužinojus nukentėjusiosios buvimo vietą naudojant minėtą įrangą, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, vėliausiai nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. kovo 23 d. patyrė didelius išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nuolatiniu nesaugumo jausmu. Šiuos jausmus sukėlė ir savo neteisėtais veiksmais palaikė, juos sustiprindamas, būtent kaltinamasis, kuris, kaip galima suprasti iš pačio parodymų, dėl savo patiriamo streso dėl (duomenys neskelbtini), visa apimtimi nesugeba suprasti jo smurto ir sekimo veiksmų pasėkoje sukeltų padarinių nukentėjusiosios patirtiems ir patiriamiems išgyvenimams. Pažymėtina, kad be minėtų išgyvenimų, nukentėjusioji patyrė kiekvieno smurto atveju ir fizinį skausmą, sužalojimus. Taigi, dėl aptarto reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų byloje aplinkybių, reikalaujama suma nėra pernelyg didele, neprieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams, todėl priteistina, tenkinant ieškinį iš dalies, nes minėtoji dalis kaltinamojo jau atlyginta. Todėl iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai likusi neatlyginta 4 000 EUR (keturių tūkstančių eurų) neturtinė žala.

Dėl proceso išlaidų.

Iš teisiamajame posėdyje 2023 m. gegužės 18 d. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo pateiktų pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad nukentėjusioji sumokėjo už atstovavimą: 600 EUR (šešis šimtus eurų) - 2 (du) kartus po 300 EUR (trys šimtus eurų), atitinkamai 2022 m. gegužės 26 d. ir 2023 m. gegužės 18 d. (5 t., b. l. 189, 190-191). Šiuos nukentėjusiosios išlaidos buvo patirtos dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, nes nukentėjusioji ir civilinė ieškovė buvo atstovaujama šiame baudžiamajame procese profesionalaus atstovo – advokato. Todėl pastarosios patirtos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš M. Š. (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

Minėta, kad apžiūrėjus automobilį, kuriuo naudojosi nukentėjusioji, bagažinėje buvo paimtas nukentėjusiosios nurodytas juodos spalvos plastmasinės dėžutės pavidalo įrenginys su SIM kortele, kurie apžiūrėti ir saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyriui, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2 t., b. l. 42-44). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šis daiktas gražintinas nukentėjusiajai, o šiai nesutikus jo atsiimti - sunaikintinas kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1-5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas A. Š. 2022 m. vasario 2 d.), ir paskirti jam trumpalaikio laisvės atėmimo – 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (Nežymus A. Š. sveikatos surikdymas 2022 m. vasario 24 d.), ir paskirti jam – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis), paskiriant M. Š. subendrintą trumpalaikio laisvės atėmimo - 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, kurią sumažinus vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir paskirti M. Š. galutinę subendrintą bei sumažintą trumpalaikio laisvės atėmimo - 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme M. Š. išbūtą 3 (trijų) parų laikinajame sulaikyme laiką: nuo 2022 m. vasario 2 d. 15.00 val. iki 2022 m. vasario 3 d. 10.59 val.; nuo 2022 m. vasario 25 d. 19.18 val. iki 2022 m. vasario 27 d. 14.57 val., laikant, kad kaltinamajam liko atlikti 57 (penkiasdešimt septynias) paras arešto bausmės.

Paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymą M. Š. atidėti 1 (vieneriems) metams (BK 75 straipsnio 1 dalis), be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (BK 75 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

2) tęsti darbą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, vaiko priežiūra ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Skirti M. Š. ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 75 straipsnio 5 dalis, 72² straipsnis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti M. Š. šiame baudžiamajame procese taikytą kardomąją priemonę - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasų pareikštą 122,54 EUR (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų penkiasdešimt keturių centų) civilinį ieškinį netenkinti, nes šis M. Š. atlygintas.

A. Š. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš M. Š. neatlygintą pareikšto civilinio ieškinio dalį - 4 000 EUR (keturis tūkstančius eurų), neturtinei žalai nukentėjusiajai atlyginti.

Išieškoti iš M. Š. 600 EUR (šešis šimtus eurų) nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Š. už atstovo – advokato dalyvavimą šiame baudžiamajame procese.

Grąžinti A. Š. juodos spalvos plastmasinę dėžutę, paimtą apžiūrint jos automobilį 2022 m. kovo 23 d. – sekimo įrenginį su SIM kortele, kuris saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2 t., b. l. 42-44), o šiai atsisakius šį atsiimti – daiktą sunaikintinas kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij