- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-645-372/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01937-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. B., J. B., G. T., R. M., V. M., Š. M., K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. B., J. B., G. T., R. M., V. M., Š. M. ir K. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4806-1139/2022 pagal pareiškėjų E. B., J. B., G. T., R. M., V. M., Š. M. ir K. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai E. B., J. B., G. T., R. M., V. M., Š. M. ir K. M. pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: a) pareiškėjams E. B. ir J. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini); b) G. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini); c) R. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini); d) Š. M. ir K. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini), arba, netenkinus pirmojo reikalavimo, nustatyti faktą, kad: a) pareiškėjai E. B. ir J. B. įgyjamosios senaties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo ¼ dalį kitų inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini); b) G. T. įgyjamosios senaties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo ¼ dalį kitų inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini); c) R. M. ir V. M. įgyjamosios senaties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo ¼ dalį kitų inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini); d) Š. M. ir K. M. įgyjamosios senaties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo ¼ dalį kitų inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų pareiškimo dalį, kuria prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso atitinkamos dalys inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini), kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka; priimti pareiškėjų pareiškimo dalį, kuriuo prašoma nustatyti juridinė reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai minėtus nekilnojamojo turto objektus įgijo įgyjamosios senaties būdu; į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos; išsiųsti pareiškėjų pateikto prašymo nuorašą ir šią nutartį suinteresuotiems asmenims bei nustatyti jiems 14 dienų terminą pateikti atsiliepimus į pareiškėjų prašymą; grąžinti pareiškėjams dalį žyminio mokesčio, t. y. 50 Eur, sumokėto 2022 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymo Nr. 122; išaiškinti pareiškėjams, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčio inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
3. Spręsdamas dėl pirmojo pareiškėjų reikalavimo teismas nurodė, kad šiuo reikalavimu pareiškėjai iš esmės prašo pripažinti, kad turtas jiems jau priklauso nuosavybės teise, tačiau toks reikalavimas negali būti sprendžiamas pasirenkant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą.
4. Teismas atsisakė priimti pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y., kad pareiškėjams pareiškime nurodyti nekilnojamojo turto objektai priklauso nuosavybės teise, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną teisme pagal ypatingosios teisenos taisykles).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Skunde dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties pareiškėjai (apeliantai) E. B., J. B., G. T., R. M., V. M., Š. M. ir K. M. prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą pripažinti, kad jiems atitinkamomis dalimis nuosavybės teise priklauso kiti inžineriniai statiniai – sporto paskirties inžineriniai statiniai (t. y. lauko teniso aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaras), esantys (duomenys neskelbtini), bei šio prašymo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjų pareiškime išdėstytos faktinės aplinkybės bei pareikštas prašymas nustatyti (pripažinti), kad pareiškėjai yra įgiję aikštelės nuosavybės teisę šiuo atveju neatitinka ginčo teisenos inicijavimo sąlygų. Viena iš būtinų sąlygų pradėti ginčo teiseną (pareikšti ieškinį) – turi egzistuoti asmuo (atsakovas), kuris pažeidžia kito asmens (ieškovo) teisę arba ją ginčija, ir būtent kuriam / kurio atžvilgiu yra reiškiamas ieškinyje suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas. Šiuo atveju negalima teigti, kad pareiškėjų pareiškime suinteresuotais asmenimis nurodyti Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ginčija ar pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teisę į aikštelę. Telšių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-770-1008/2022 yra priimtas 2022-03-17 teismo sprendimas, kuriuo yra tenkintas VĮ „Turto bankas“ prašymas (pareiškimas) pripažinti aikštelę bešeimininke bei perduoti ją valstybės nuosavybėn, tačiau šis sprendimas iš esmės priimtas ne todėl, kad VĮ „Turto bankas“ nesutinka su tuo, jog pareiškėjai yra aikštelės savininkai, o todėl, kad nei VĮ „Turto bankas“ pareiškimo padavimo metu ir vėliau bylos nagrinėjimo metu, nei bylą nagrinėjęs teismas neturėjo informacijos apie pareiškėjus ir nežinojo apie jų pretenzijas į aikštelę. Nepaisant priimto sprendimo, šiuo atveju būtų neteisinga teigti, jog valstybė ar VĮ „Turto bankas“, ar kurie nors kiti asmenys pažeidžia arba ginčija pareiškėjų nuosavybės teises į aikštelę. Atsižvelgiant į tai, kad nėra tokių asmenų, kurie galėtų būti traukiami atsakovais, ginčo teisenos pradėjimas (t. y. ieškinio pareiškimas) šiuo atveju nėra galimas ir atitinkamai klausimas dėl to, ar pareiškėjai yra įgiję nuosavybės teises į aikštelę, turėtų būti sprendžiamas ypatingosios teisenos tvarka.
5.2. Egzistuoja visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytos sąlygos, kad pareiškėjų pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo galėtų būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėjai, tenkinus pareiškimą, bus pripažinti aikštelės savininkais ir galės išviešinti šį faktą, t. y. įregistruoti aikštelę ir nuosavybės teises į ją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Pareiškėjai neturi dokumentų, kurie patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą – sandoriuose, kurių pagrindu įgyti pagrindiniai daiktai (gyvenamieji namai ir kt.), nėra nurodyta, kad kartu yra perleidžiama ir aikštelė. Kitų dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai yra aikštelės savininkai, taip pat nėra. Pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjai savo nuosavybės teises į aikštelę kildiną iš sandorių, kurių pagrindu jie įsigijo pagrindinius daiktus (gyvenamuosius namus ir kt.) bei laikosi pozicijos, kad aikštelės (kaip antraeilio daikto / priklausinio) nuosavybės teisės pareiškėjams perėjo kartu su pagrindiniais daiktais. Pagrindinių daiktų pirkimo – pardavimo sandoriuose aikštelės perleidimas nėra užfiksuotas. Taigi, pareiškėjai neturi aikštelės nuosavybę patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitu būdu, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Esant visoms juridinio fakto nustatymo sąlygoms, šiuo atveju nebuvo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjų prašymą nustatyti, jog pareiškėjai yra įgiję aikštelės nuosavybės teises.
5.3. Nutartyje nurodyta teismų praktika, kuria buvo remiamasi atsisakant priimti pareiškėjų pareiškimo dalį dėl juridinio fakto nustatymo, yra suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės visiškai kitokios nei šios bylos, todėl nebuvo jokio pagrindo šia praktika vadovautis. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-19 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 buvo keliamas klausimas, ar ginčo pastatai buvo asmeninė ar bendroji jungtinė pareiškėjo tėvų nuosavybė. Nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1143-622/2009 taip pat buvo keliamas klausimas, ar ginčo butas yra asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė. Šioje byloje yra keliamas esminis klausimas, ar aikštelė perėjo pareiškėjų nuosavybėn kartu su pagrindiniais daiktais (t. y. gyvenamaisiais namais ir kt.) kaip antraeilis daiktas (priklausinys). Nustačius šią esminę aplinkybę, nustatytinas ir juridinis faktas, kad pareiškėjai yra aikštelės savininkai. Nagrinėjamos bylos ir skundžiamoje nutartyje nurodytų civilinių bylų faktinė fabula nėra tokia pati ar labai panaši, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis minėtomis nutartimis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad pareiškėjų atskirajam skundui neprieštarauja, prašo sprendimą dėl pareiškėjų atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra.
7. Atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Pareiškėjai iš esmės siekia nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateiktu pareiškimu yra keliamas ginčas dėl pareiškėjų nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą turtą, todėl toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka.
7.2. Ypatingąja teisena pagal CPK 444 straipsnį nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (giminystės ryšiai, išlaikymas, registracija, valdymas ir pan.), o ne dėl teisinių kategorijų pripažinimo (nuosavybės teisės pripažinimas). Šiuo atveju reiškiamas reikalavimas ne dėl fakto (statinių valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo (CPK 445 straipsnio 2 dalies 5 punktas)), kuris turi juridinę reikšmę, nustatymo (CPK 444 straipsnis), o dėl teisės (nuosavybės teisės į statinius) pripažinimo. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų pareiškimas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena ir teismas atsisakė jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjų (apeliantų) atskirasis skundas netenkintinas.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų pareiškimo dalį, kuria prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso atitinkamos dalys inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini), kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
9. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas: 1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalis).
10. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
11. Pareiškėjai pirmuoju reikalavimu teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: a) pareiškėjams E. B. ir J. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini); b) G. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini); c) R. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini); d) Š. M. ir K. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – sporto paskirties inžinerinių statinių (t. y. lauko teniso aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros su varteliais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinio tinklo atitvaro), esančių (duomenys neskelbtini).
12. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų nustatyta, jog pareiškėjai nurodė, kad prieš jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą jau ilgą laiką (t. y. nuo 1996 m.) yra pastatyti sporto paskirties inžineriniai statiniai (sporto aikštelės, metalinio tinklo su varteliais tvoros, metalinio tinklo atitvaras). Aikštelės statybos užsakovais (statytojais) aikštelės statybos projekte (aiškinamajame rašte) nurodyti nekilnojamojo turto objektų, kuriuos įsigijo pareiškėjai, tuometiniai savininkai. Pareiškėjai jau ilgą laiką (t. y. nuo nekilnojamojo turto objektų įsigijimo) naudojasi bei valdo aikštelę, kaip jiems priklausantį turtą. Pareiškėjai iki šiol yra atlikę veiksmus, orientuotus į siekį įregistruoti aikštelę (ir nuosavybės teises į ją) Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad ginčo turtas (aikštelė) buvo pastatytas neteisėtai, t.y. ginčo turto statyba savavališka. Ginčo turtas pastatytas žemėje, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, suinteresuoti asmenys naudoja valstybei priklausančią žemę ne įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu, todėl laikytina, kad šie asmenys nėra žemės naudotojai, o jų naudojimasis žeme – savavališkas žemės užėmimas. Žemės sklypas, kuriame buvo planuojama statyba, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl jokia statyba negalima, pareiškėjai, ignoruodami šią aplinkybę, neturėdami apskrities valdytojo administracijos valstybinės statybos inspekcijos leidimo, vis tiek savavališkai pasistatė ginčo turtą valstybinėje žemėje. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
13. Pažymėtina, kad ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas reiškia, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012). Tokia išvada grindžiama kasacinio teismo praktika, suformuluota aiškinant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą. Tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2007-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007).
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai iš esmės prašo pripažinti, kad turtas jiems jau priklauso nuosavybės teise, tačiau toks reikalavimas negali būti sprendžiamas pasirenkant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai kelia klausimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tačiau suinteresuoto asmens vertinimu, ginčo turtas negali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Taigi, iš karto yra akivaizdus ginčas dėl pareikšto reikalavimo. Pareiškėjai prašo jiems pripažinti nuosavybės teises, o tokio pobūdžio prašymai, kada jie yra susiję su nuosavybės teisių apimtimi, kaip minėta, ypatingąja teisena nėra nagrinėjami.
15. Pareiškėjų įsitikinimu, nuosavybės teisė į ginčo turtą jiems perėjo kartu su nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teisėmis. Sudarius sandorius, kurių pagrindu pareiškėjai įsigijo nekilnojamojo turto objektus, pareiškėjai nuosavybės teise pradėjo valdyti ir ginčo turtą, jų vertinimu, kaip įsigytų nekilnojamojo turto objektų priklausinį (antraeilį daiktą).
16. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Faktas, jog tam tikras daiktas yra kito daikto priklausinys, yra viena iš nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytinų faktinių aplinkybių. Konkrečioje byloje reikalavimą pagrindžiančios faktinės aplinkybės sudaro ieškinio pagrindą. Pripažinus ieškinio pagrindą įrodytu, teismas taiko materialinę teisės normą ginčo santykiui. Faktas, jog tam tikras daiktas yra kito daikto priklausinys, yra nustatomas ne kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnis), o kaip ieškinio pagrindą sudaranti aplinkybė, ir po šio fakto konstatavimo teismas sprendžia dėl ieškovo nuosavybės teisių į šiuos daiktus pripažinimo. Kaip juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato juridinį faktą, jeigu jis reikalingas dėl asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, bet fakto patvirtinimo metu dėl tų teisių nesprendžia. Jeigu teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, pavyzdžiui, daikto buvimo kito daikto priklausiniu, ir juo remdamasis turi išspręsti reikalavimą dėl ieškovo nuosavybės teisių į tą daiktą pripažinimo, tai fakto nustatymas yra ieškinio pagrindo patvirtinimas.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimų argumentus, įvertinęs nurodytas teisės normas, kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.