- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-03
- Bylos Nr.
- 2S-1143-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Erika Misiūnienė, Algirdas Gailiūnas
- Pareiškėjas
- S. V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1143-622/2009
Teisėjas Darius Kurpavičius Procesinio sprendimo kategorijos:
122.4.; 128.2.
NUTARTIS
2009 m. rugpjūčio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Algirdo Gailiūno, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-15 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos S. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nekilnojamojo daikto – buto, esančio adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, pripažinimo asmenine pareiškėjos nuosavybe. Pareiškėja nurodė, jog 1964-11-21 sudarė santuoką su A. V. Nuo 1996 m. šalys negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, nes A. V. išvyko gyventi pas savo gimines. Turtą jie pasidalijo geranoriškai, ir notaras patvirtino sutartį. Kadangi šalims nebuvo ginčytinų klausimų, šalys nesprendė skyrybų klausimo. 1998 m. pareiškėja nusipirko butą, esantį adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda. 2007-02-09 mirė sutuoktinis A. V. Pareiškėja nori parduoti butą, todėl prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso jai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-15 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nurodė, kad kilus ginčui dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės kategorijos, turėtų būti reiškiamas ieškinys ir įrodinėjami bendrosios ar asmeninės nuosavybės įgijimo faktai bei kitos reikšmingos aplinkybės. Šiuo atveju pareiškėja S. V. prašo nustatyti ne juridiškai reikšmingus, o įrodomuosius faktus, todėl dėl šių priežasčių Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja S. V. su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantė nurodo, kad ginčo dėl šio pareiškimo objekto nėra. Į šį butą pretenzijų niekas nereiškia, nes vieninteliai paveldėtojai pagal įstatymą būtų pareiškėja bei jos sūnus N. V. Nėra teisinga paveldėti savo pačios buto dalį. Be to, net jei reiktų priimti palikimą po vyro mirties, turint omenyje ½ buto dalį, tai įrodytinas juridinis faktas, kad palikimas priimtas tuo pagrindu, kad palikimas pareiškėjos priimtas valdyti ir valdomas nepertraukiamai. Nesutinka, kad šios problemos negalima spręsti ypatingąja teisena. Teismo motyvai, kad reikėtų reikšti ieškinį, yra nepagrįsti, nes nėra nei atsakovo, nei ginčo. O ir nėra teismo minėtos kitos civilinės bylos, kurioje turėtų būti įrodinėjamas tas pats faktas, dėl ko negalimas juridinio fakto nustatymas. Nutartyje konkrečiai nepaaiškinta, kokiam atsakovui reikėtų reikšti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, jog nustatomi tik tokie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ir nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms.
Pagal CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neatitinka šių sąlygų.
Apeliantė nurodė, kad panorėjusi parduoti butą, sužinojo, kad negali to padaryti be vyro sutikimo, nes butą įsigijo būdama susituokusi. Gauti vyro sutikimo nėra galimybės, nes 2007-02-09 jis mirė (b. l. 2). Apeliantė pareiškimu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad aplinkybę, jog butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, apeliantė gali realizuoti (nustatyti) pareikšdama reikalavimą ginčo teisenos tvarka. Teismas atmeta atskirojo skundo teiginius, jog apylinkės teismas nepaaiškino, kokioje civilinėje byloje (kokiam atsakovui pareikšti ieškinį) pareiškėja turėtų prašyti nustatyti faktą, kad butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kaip teisiškai nereikšmingus skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas negali būti nustatytas, nes turto priskyrimas asmeninės nuosavybės kategorijai yra teismo padaryta išvada, kuri nustatoma byloje konstatavus kitus faktus, todėl gali būti įrodinėjimo dalyku civilinėje byloje ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašomas nustatyti faktas negali būti konstatuotas kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingosios teisenos būdu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad toks faktas, kad turtas yra asmeninė ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį. Todėl kilus ginčui dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės kategorijos, turėtų būti reiškiamas ieškinys ir įrodinėjami bendrosios ar asmeninės nuosavybės įgijimo faktai bei kitos reikšmingos aplinkybės.
Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka, ir atsisakė jį priimti, nepažeisdamas CPK normų, reglamentuojančių pareiškimo priėmimo bei įrodymų vertinimo klausimus.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-15 nutartį palikti nepakeistą.