- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- e2-166-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00193-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- S. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jermakas“ atstovui nemokumo administratoriui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nagrinėjant nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jermakas“ ieškinį atsakovui S. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jermakas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. A. 46 458,36 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi iškėlė ieškovei nemokumo bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė V. G. Atsakovas S. A. nuo 2017 m. liepos 17 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo jos direktoriumi. Nuo 2015 m. vasario 3 d. atsakovas taip pat buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Katilaitis“ vadovu.
2. Ieškovė nurodė, jog bendrovė buvo nemoki jau 2020 m. sausio 1 d., o nuo 2019 m. gruodžio mėnesio bendrovės vadovui nutraukus veiklos vykdymą, atsakovas dar 2020 m. sausio 1 d. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai padidėjo 26 754,25 Eur. Atsakovas ne tik nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bet iš esmės bendrovei jau esant nemokiai, bendrovės vardu su kita savo vadovaujama bendrove UAB „Katilaitis“ sudarė sandorį, kuriuo bendrovei jokios paslaugos nebuvo suteiktos, tokiu būdu buvo siekiama iš bendrovės pasisavinti pinigines lėšas, kad būtų patenkinti atsakovo asmeniniai interesai per kitą jo vadovaujamą bendrovę. Be to, kad atsakovas su kitomis savo vadovaujamomis bendrovėmis sudarė ieškovės bendrovei nuostolingus sandorius, bendrovei jau esant nemokiai, nepagrįstai už savo vadovaujamą bendrovę UAB „Katilaitis“ mokėjo pinigines sumas, kurios bendrovei nebuvo grąžintos. Nesąžiningus atsakovo veiksmus rodo tai, kad UAB „Katilaitis“ būnant nemokiai, atsakovas 2017 m. liepos 19 d. įsteigė naują ta pačia veikla užsiimančią bendrovę UAB „Jermakas“, į kurią buvo perkeltas UAB „Katilaitis“ turtas. Šį faktą patvirtina aplinkybė, kad bankroto bylos ieškovei iškėlimo dieną bendrovei nuosavybės teise priklausė transporto priemonė Ford Transit, apklijuota lipdukais su UAB „Katilaitis“ kontaktiniais duomenimis ir prekiniais ženklais. Atsakovo priimtas sprendimas pasirašyti sutartį, kurios pagrindu patiriamos 15 343,31 Eur išlaidos, dar labiau pablogino bendrovės finansinę būklę. Atsakovas pats sau suteikė paslaugas, kurios nebuvo reikalingos bendrovei ir kartu nepagrįstai mokėjo pinigines sumas už kitą savo vadovaujamą UAB „Katilaitis“ ir tokiais savo veiksmais padarė bendrovei 15 343,31 Eur žalą.
3. Bendrovės 2019 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita bei atitinkamai valstybės įmonei Registrų centrui pateikta bendrovės finansinė atskaitomybė už 2020 metus patvirtina, kad bendrovės įsipareigojimai 2020 m. sausio 1 d. buvo 71 486 Eur ir beveik visą šią sumą sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, o iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės 2019 metais vykdoma veikla buvo nuostolinga, dėl to bendrovė patyrė 12 037 Eur nuostolių. Tuo tarpu turto bendrovė turėjo už 56 488 Eur. Bendrovės finansinė padėtis nepasikeitė ir 2020 m. gruodžio 31 d., kai bendrovės įsipareigojimai 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 59 083 Eur ir visą šią sumą sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, o iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės 2020 metais vykdoma veikla buvo nuostolinga, todėl bendrovė patyrė 23 022 Eur nuostolį, o bendrovės turtas tebuvo 21 063 Eur.
4. Tiek bendrovė, tiek ir UAB „Katilaitis“, su kuria buvo sudaryta sutartis, vertėsi praktiškai ta pačia veikla. Ieškovės veikla pagal „Mano VMI“ sistemoje deklaruotas veiklos rūšis: centrinio šildymo radiatorių ir katilų gamyba (veiklos kodas 252100) ir šildymo įrangos didmeninė prekyba (veiklos kodas 467430), tuo tarpu UAB „Katilaitis“ veikla pagal internetinio puslapio www.rekvizitai.lt duomenis: šildymo įrangos didmeninė prekyba. Taigi, akivaizdu, kad bet koks kitokių paslaugų teikimas viena kitai yra labai abejotinas ir apskritai neįtikėtinas. Atsakovas nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., prisidengdamas sutartimi, sumokėjo iš viso 2 017,18 Eur už bendrovę UAB „Katilaitis“, kai tuo tarpu galėjo padengti įsiskolinimą bendrovės kreditoriams. Tokiais nesąžiningais veiksmais atsakovas padarė žalą bendrovei, kadangi UAB „Katilaitis“ piniginių sumų bendrovei negrąžino ir, akivaizdu, jų negrąžins, nes šioje bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, be to, ši bendrovė turi skolą valstybės institucijoms, kuri nėra grąžinama jau ilgą laiką, todėl tikėtinai yra nemoki.
5. Ieškovės nemokumo administratorius, tikrindamas bendrovės sudarytus sandorius taip pat nustatė, kad atsakovas kitai savo vadovaujamai bendrovei UAB „Cargo park logistics“, 2022 m. birželio 22 d. pardavė 107 528 kg saulėgrąžų granulių už 8 886,65 Eur be PVM, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija 2020JER Nr. 00013 po 0,08 Eur kainą už kilogramą, kai pardavimo kainos vidurkis granulių pardavimo metu buvo 0,12 Eur už kilogramą. UAB „Cargo park logistics“ niekada neužsiėmė granulių prekyba ar panašia veikla, nes bendrovė teikia logistikos paslaugas. Toks didelis net 107 528 kg saulėgrąžų granulių kiekis akivaizdžiai skirtas ne su bendrovės veikla susijusioms išlaidoms ar apšildymui. Tokie atsakovo veiksmai, t. y. likvidaus bendrovės turto perpardavimo į kitą savo vadovaujamą bendrovę, vertintini kaip nesąžiningi, kurie bendrovei padarė 4 360,80 Eur žalą. Dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, t. y. atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir bendrovės vardu sudarius nenaudingus bendrovei sandorius, atsakovas padarė iš viso 46 458,36 Eur žalą bendrovei ir jos kreditoriams.
Šalies argumentai
6. Atsakovas S. A. nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog bendrovė buvo nemoki jau 2020 m. sausio 1 d. Pažymi, kad 2019 metais UAB „Jermakas“ veikla buvo vykdoma pilnu pajėgumu, bendrovė planavo vystyti savo veiklą įvairiomis kryptimis, pritraukiant investitorius tiek per Lietuvos finansines organizacijas, tiek per užsienio investicinius fondus. Tuo pagrindu UAB „Jermakas“ 2019 m. vasario 8 d. sudarė su UAB „Katilaitis“ projekto „Neperdirbamo plastiko gamyklos organizavimo Šiaulių apskrityje“ pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2019/02. Projekto reali vertė buvo ne mažesnė, kaip 100 000 Eur, o nupirktas jis buvo už 20 000 Eur, t.y. 80 000 Eur pigiau nei už rinkos vertę.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad UAB „Jermakas“ ir UAB „Katilaitis“ vadovas S. A. veikė ne UAB „Jermakas“, o UAB „Katilaitis“ naudai, nes UAB „Katilaitis“ pagrindinis akcininkas buvo ne jis, bet T. M. (Lenkijos pilietis) „Tis Groupe“ įmonių savininkas. Tai jis nusprendė atlikti minėto projekto pardavimą UAB „Jermakas“ naudingomis sąlygomis. Kaip nurodo ieškovė, atsakovo vadovaujama bendrovė UAB „Jermakas“ dalinai sumokėjo už projektą UAB „Katilaitis“. Apmokėjimas vykdavo atliekant užskaitas UAB „Katilaitis“ tiekėjams už paslaugas, pagal paslaugų sutartis, bet ne už prekes. Šiai dienai už minėto projekto nupirkimą su UAB „Katilaitis“ vis dar neatsiskaityta, kadangi abi bendrovės veiklos nebevykdo. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentu, kad bendrovei jau esant nemokiai, bendrovės vardu su kita savo vadovaujama įmone sudarė sandorį, kuriuo akivaizdu, kad jokios paslaugos nebuvo suteiktos, o tokiu būdu buvo siekiama iš bendrovės pasisavinti pinigines lėšas, kad būtų patenkinti atsakovo asmeniniai interesai per kitą jo vadovaujamą bendrovę. Pažymi, kad atsakovas nemanė, jog nepavyks įgyvendinti šio projekto, nes tik nuo 2019 metų pabaigos UAB „Jermakas“ veikla pradėjo šlubuoti (dėl pandemijos ir dėl bendrovės vadovo sunkios ligos, kurios metu jis buvo nedarbingas).
8. Taip pat nurodo, kad 2019 m. vasario 8 d. UAB „Jermakas“ su UAB „Katilaitis“ sudaryta projekto „Neperdirbamo plastiko gamyklos organizavimo Šiaulių apskrityje“ pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2019/02 yra galiojanti, nes įstatymai nedraudė ieškovei ir UAB „Katilaitis“ sudaryti tokį sandorį, kadangi sutarties laisvės principas reiškia, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis). Sutartį sudarė ne pats atsakovas su savimi, kaip tai teigia ieškovė, bet UAB „Jermakas“ vadovas S. A. ir UAB „Katilaitis“ pagrindinis akcininkas T. M. (Lenkijos pilietis) „Tis Groupe“ bendrovių savininkas. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog kokiu nors būdu ieškovė, kaip ji pati teigia, būtų sumokėjusi už UAB „Katilaitis“ 15 343,31 Eur ir dėl to ieškovė patyrė žalą.
9. Bendrovės nemokumo administratorius tikrindamas bendrovės sudarytus sandorius taip pat nurodė, kad kitai savo vadovaujamai įmonei, t. y. UAB „Cargo park logistic“, 2022 m. birželio 22 d. atsakovas pardavė 107528 kilogramų saulėgrąžų granulių už 8 886,65 Eur be PVM dydžio sumą, pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija 2020JER Nr. 00013 už 0,08 Eur dydžio kainą kilogramui. Atsakovas nesutinka su šiuo argumentu, kadangi pardavimas minėtų granulių vyko ne 2022 metais, bet 2020 metais birželio mėn. Tokiu būdu UAB „Jermakas“ padarė skolos UAB „Cargo park logistic“ uždengimą. Taip pat ieškovė nurodo, kad pardavimo kaina buvo jokiu būdu ne žemesnė, nei tuo metu t.y. 2020 metais buvusi rinkos kaina. Todėl atsakovas mano, kad tokia ieškovės pozicija yra neteisinga ir klaidina teismą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad neva UAB „Cargo park logistic“ niekada neužsiėmė jokia granulių prekybos ar panašia veikla, nes bendrovė teikia logistikos paslaugas. Atsakovas nurodo, kad minėta bendrovė nuo pat įkūrimo dienos niekada neteikė logistikos paslaugų. Ji neturėjo atitinkamos licencijos, o visa bendrovės veikla buvo grynai iš prekybinių sutarčių (kieto kuro katilų ir kieto kuro prekyba). 2021-05-05 atsakovas pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo ir tuo pagrindu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d bendrovė atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Tokiu būdu atsakovas bandė sumažinti bendrovės nuostolius. Argumentai, kad bendrovė saulėgrąžų granules pardavė UAB „Cargo park logistics“ pernelyg maža kaina, nepagrįsti. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tuometines granulių rinkos kainas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Byloje nustatyta, kad ieškinio reikalavimai dėl patirtų 15 343,31 Eur išlaidų ir sandorių su UAB „Katilaitis“ dėl 4 360,80 Eur perkėlimo į kitą savo vadovaujamą bendrovę yra išspręsti. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi šie ieškovės reikalavimai atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nagrinėja bylą dėl ieškinio reikalavimų dalies, kuria prašoma priteisti iš atsakovo 26 754,25 Eur nuostolius dėl bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų padidėjimo, bendrovės vadovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo.
13. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro BUAB „Jermakas“ išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, per visą bendrovės veiklos vykdymo laikotarpį, nuo bendrovės įregistravimo 2017 m. liepos 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2022 m. sausio 27 d., bendrovei vadovavo vienintelis asmuo - S. A., BUAB „Jermakas“ iki bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą apie 5 metus. Pagrindinė BUAB „Jermakas“ veikla pagal „ManoVMI“ sistemoje deklaruotas veiklos rūšis buvo centrinio šildymo radiatorių ir katilų gamyba ir šildymo įrangos didmenine prekyba. Pagal buvusio BUAB „Jermakas“ vadovo pateiktus duomenis, bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo užsiėmė kieto kuro katilų gamyba ir prekyba, kieto kuro prekyba bei mažmeninė prekyba. BUAB „Jermakas“ buvusio vadovo S. A. teigimu, BUAB „Jermakas“ veikla nutrūko, kadangi žaliavų kainoms pakilus kelis kartus, kieto kuro katilai tapo nepaklausūs rinkoje. Šiuos katilus pagrinde įsigydavo rajonų gyventojai, o sumažėjus gyventojų dėl emigracijos, sumažėjo ir eksploatuojančių kieto kuro katilus. Metalo kainų ryškus pakilimas lėmė tai, kad kieto kuro katilai subrango kelis kartus. Dėl dujų platesnio panaudojimo privačiame sektoriuje politikos, vykdomos valstybės, gyventojai pradėjo statyti dujinius katilus. Tai apsprendė ir valstybės vykdoma politika dėl išmetančių CO2 dujų, didinančių užterštumo efektą įrenginių realizacijos apribojimų įstatymo keliu. Katilai turi atitikti 5 klasei, o tokio lygio katilų pagaminti neturėjo techninių galimybių. Naujų šildymo technologijų atsiradimas rinkoje (geometrinis šildymas, šilumos siurbliai) galutinai išstūmė iš rinkos kieto kuro katilus. Prie bendrovės veiklos sustabdymo prisidėjo ir vadovo kardiologinės ligos paūmėjimas, ypač pandemijos laikotarpiu.
14. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-249-440/2022 iškėlė bankroto bylą BUAB „Jermakas“ ir juridinio asmens nemokumo administratoriumi paskyrė V. G. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Jermakas“ įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d. Nutartyje teismas nurodė, jog 2021 m. sausio 7 d. VSDFV Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. VIA SP10-2, kuriuo tenkino 2020 m. gruodžio 29 d. UAB „Jermakas“ prašymą ir įmokų mokėjimą atidėjo iki 2021 m. lapkričio 30 d. Pagal viešai skelbiamus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis (https://mw.vmi.lt/evmi/informaciia-verslui) UAB „Jermakas“ pateko į nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašą, kurioms gali būti taikomos mokestinės lengvatos iki Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino pabaigos. Atsakovė nevykdė sprendime nustatytų sąlygų, tai yra nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl 2021 m. rugpjūčio 24 d. VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. VIA SP4-100, VSDFV Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. VIAJSP10-2 pripažintas netekusiu galios. Bendrovė 2020 m. finansinėje ataskaitoje nurodė, kad patyrė 23022,00 Eur nuostolį. Atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai 2,81 karto viršijo turtą, susidariusi skola nebuvo dengiama, samdomi darbuotojai atleisti. Teismas pažymėjo, kad UAB „Jermakas“ patyrė finansinius sunkumus, todėl laikytina nemokia ir negyvybinga. Iš byloje esančios VĮ Registrų centras pažymos teismas nemokumo byloje nustatė, kad atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto. Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatė, kad atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovė įkeisto turto ar įkeitimų, hipoteka užtikrintų įsipareigojimų neturi. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro balanso (trumpas) išrašo nustatė, kad atsakovė VĮ Registrų centrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020 m. Iš UAB „Jermakas“ 2020 m. balanso duomenų teismas konstatavo, kad bendrovės turto vertė 21 063 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas 3655 Eur ir trumpalaikis turtas 17 408 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 59 083 Eur sumą. Atsakovės 2020 m. nuosavas kapitalas buvo neigiamas - 38020. Pagal 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė patyrė 23022 Eur nuostolių. Iš atsakovės 2020 m. finansinių dokumentų teismas sprendė, kad bendrovės finansinė būklė 2020 m., palyginus su 2019 m. duomenimis pakito, tai yra, sumažėjo atsakovės turto vertė (2019 m. atsakovė turėjo 56488 Eur turto), atsakovė patyrė didesnius nuostolius (2019 m. atsakovė patyrė 12037 Eur nuostolių), atsakovės nuosavas kapitalas išliko neigiamas (2019 m. atsakovė turėjo neigiamą 14998 Eur nuosavą kapitalą) ir 2020 m. sumažėjo atsakovės įsipareigojimai kreditoriams, kurie siekė 59 083 Eur, kai 2019 m. buvo 71486 Eur. Lyginant 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis su 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovės turimo turto vertė sumažėjo 35 425 Eur ir įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo 12 083 Eur.
Dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Jermakas“
15. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė ir vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).
16. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas įmonės nemokumas nustatomas vertinant jos pradelstų įsipareigojimų santykį su puse į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas – visų įmonės įsipareigojimų (ne tik pradelstų) santykį su į balansą įrašyto turto verte (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos, reglamentuojančios bendrovės nemokumo nustatymo kriterijus, yra materialiosios teisės normos, nustatant konkrečios bendrovės tapimo nemokia momentą, remiamasi teisės normomis, kurios galiojo tuo metu, kai bendrovė tapo faktiškai nemoki. Nemokumo būsenai ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos (pažodinio) taikymo prasme konstatuoti yra būtini du elementai: 1) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas ir 2) pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis, kad pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę tokio turto vertės. Taip pat juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Žemesnės instancijos teismas
17. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nurodė, kad tam, jog būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. balanso nustatė, jog UAB „Jermakas“ balanso sudarymo dieną turėjo turto už 56 488 Eur, Bendrovės įsipareigojimai buvo 71 486 Eur ir beveik visą šią sumą sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (68 247 Eur). Iš 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, jog bendrovė patyrė 12 037 Eur nuostolių, pardavimo pajamos sudarė 57 241 Eur. Iš 2020 m. gruodžio 31 d. balanso nustatė, jog UAB „Jermakas“ balanso sudarymo dieną turėjo turto už 21 062 Eur, Bendrovės įsipareigojimai buvo 59 083 Eur ir visą šią sumą sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, jog bendrovė patyrė 23 022 Eur nuostolių, pardavimo pajamos buvo 35 472 Eur. Iš pateiktų 2021 m. balandžio 30 d. ir 2022 m. sausio 27 d. sudarytų kreditorių sąrašų, kuriuos pasirašė atsakovas, teismas nustatė, kad jau 2019 metais bendrovės pradelsti įsipareigojimai buvo 31 711,89 Eur, ir, nors neženkliai, bet viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (2019 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 56 488 Eur). Teismui pateikti UAB „Jermakas“ darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio duomenys patvirtino, kad darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas jau nuo 2019 m. sausio mėn. Kad bendrovės finansinė padėtis buvo sunki jau 2019 metų pabaigoje, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas, nurodydamas, jog 2019 metų pabaigoje dėl sunkios finansinės padėties bendrovė laikinai sustabdė veiklą, pranešė kreditoriams. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas UAB „Jermakas“ direktoriaus (atsakovo) pasirašytas bendrovės kreditorei akcinei bendrovei „LG CORGO“ adresuotas prašymas dėl paslaugų nutraukimo (t. 1, b. l. 67).
18. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad UAB „Jermakas“ užbaigusi 2019 metus jau buvo nemoki, nes 2019 metų pabaigoje bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, bendrovė nevykdė finansinių įsipareigojimų, 2019 metų pabaigoje sustabdė veiklą (t 1, b. l. 67), o 2020 metais bendrovės finansinė padėtis tik blogėjo. Todėl pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Jermakas“ iškėlimo, atsakovui, kaip bendrovės vadovui, atsirado 2020 m. sausio 1 d.
Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės
19. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įmonės vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį yra specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Kitaip nei žalingo verslo sprendimo ar fiduciarinių pareigų pažeidimo atveju, kai nustatant kaltę kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą turi būti nustatytas didelis neatsargumas arba tyčia, už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Civilinei atsakomybei šiuo atveju atsirasti paprasto neatsargumo kaltės formą lemia tai, jog pažeista imperatyvi įstatyme įtvirtinta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kada buvo pažeista pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022).
21. Pagal civilinės atsakomybės taisykles atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 ir kt.).
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartyje pažymėjo, kad atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žalos dydis nustatomas ne pagal konkretaus kreditoriaus reikalavimo padidėjimo aplinkybę, bet pagal tai, ar dėl vadovo neteisėtų veiksmų išaugo visi įmonės įsipareigojimai. Žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Vadovui priskirtina tik ta žala, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-684/2019).
23. Šioje byloje teismas spręsdamas dėl atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės atsižvelgia į kreditorių finansinių reikalavimų padidėjimo apimtį nuo 2020 m. sausio 1 d. (kai įmonė tapo nemoki) iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat į Lietuvos apeliacinio teismo akcentuotus faktus ir teisinius santykius. Įvertintina tai, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. susiklostė ypatingos aplinkybės dėl kilusios COVID-19 pandemijos, o nuo 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, kuriuo buvo suspenduota vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Pirmasis šalyje paskelbtas karantinas tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d. ir tik 2020 m. rugsėjo 17 d. baigėsi minėtu įstatymu nustatyta apsauga bendrovės vadovams.
24. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas
25. Byloje nustatytos vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, padidėję nuostoliai, priežastinis ryšys ir kaltė, tačiau teismo vertinimu, ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Ne visa ieškovės prašoma priteisti žala teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtu atsakovo neveikimu, nes galimybė atsakovui numatyti žalos atsiradimą buvo akivaizdi 2020 m. rugsėjo 17 d. pasibaigus įstatymu nustatytai apsaugai bendrovės vadovams.
26. Įstatyme įmonės vadovams nebuvo numatyti konkretūs terminai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ĮBĮ pakeitimuose, įsigaliojusiuose 2016 m. sausio 1 d., jau nustatytas konkretus terminas, per kurį nemokios įmonės vadovas ir kiti asmenys, įvertinę, kad įmonė yra nemoki, turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo: jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
27. Teismas atsižvelgia į byloje nepaneigtus atsakovo argumentus, kad nuo 2019 metų pabaigos UAB „Jermakas“ veikla pradėjo šlubuoti dėl pandemijos ir dėl bendrovės vadovo sunkios ligos, kurios metu jis buvo nedarbingas. 2021-05-05 atsakovas pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo ir tuo pagrindu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d bendrovė atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Tokiu būdu atsakovas bandė sumažinti bendrovės nuostolius.
28. Teismas vertina, kad ne visi atsakovo veiksmai ar neveikimas turi būti laikomi nesąžiningais ar susiję su pareigų pažeidimu. Protingas terminas per kurį atsakovas S. A. turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo po 2020 m. rugsėjo 17 d. galėjo būti laikotarpis iki spalio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo po 2020 m. spalio 1 d., todėl iš atsakovo priteisiamos žalos dydis nustatomas padidėjusių kreditorinių reikalavimų, atsiradusių po 2020 m. spalio 1d., apimtimi.
Dėl žalos dydžio
29. Konstatavus, jog bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi, delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).
30. Kaip ir minėta, atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju, įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala laikytinas išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos ir yra bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų rezultatas.
31. Ieškovę BUAB „Jermakas“ atstovaujantis nemokumo administratorius papildomai pateikė šiuos įrodymus - kreditorių sąrašą, darbuotojams neišmokėto darbo užmokesčio apskaičiavimo lenteles, kreditorių prašymus patvirtinti finansinius reikalavimus ir juos įrodančius dokumentus, kreditorių reikalavimų suvestinę, kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus suvestinę apie BUAB „Jermakas“ neįvykdytas prievoles 2020-02-17 iki 2022-04-14, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suvestinę apie bendrovės mokestines nepriemokas (pridėtinės vertės mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, mokestį už aplinkos taršą, akcizus) laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2021-01-01.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas netenkina ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo žalą už skolas kreditoriams, kurių reikalavimai susiformavo iki 2020 m. spalio 1 d. ir skolas kreditoriams, kurie nėra pareiškę finansinių reikalavimų bankroto byloje. Pagal bendrovės kreditorių sąrašą, UAB „Dameta“ finansinis reikalavimas susiformavo 2020 m. spalio 16 d. ir sudaro 342,86 Eur sumą, UAB „Šiaulių tauro prekyba“ kreditorinis reikalavimas susiformavo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. vasario 1 d. ir sudaro 475,00 Eur sumą, Telia Lietuva, AB kreditorinis reikalavimas susiformavo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir sudaro 54,43 Eur sumą, TIS Splka z o. o. kreditorinis reikalavimas susiformavo 2020 m. sausio 10 d. ir sudaro 1 427,65 Eur sumą, viso 2 299,94 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šie juridiniai asmenys bankroto byloje nėra pripažinti kreditoriais ir bendrovės buvusios skolos šiems kreditoriams neįtakoja bankroto procese galimybės kitiems kreditoriams gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį, ieškovės reikalavimas 2299,94 Eur dalyje atmetamas.
34. Teismas konstatuoja, kad BUAB „Jermakas“ kreditoriniai reikalavimai (jų skirtumas) susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu su neteisėtu buvusio vadovo neveikimu ir nenulemti kitų aplinkybių, susiformavę (padidėję) po 2020 m. spalio 1d. yra tokie: S. A. finansinis reikalavimas padidėjo 1 089 Eur suma; D. P. finansinis reikalavimas padidėjo 1 045,44 Eur; A. P. finansinis reikalavimas padidėjo 3 301,48 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus finansinis reikalavimas po 2020 m. spalio 1 d. padidėjo 3 213,48 Eur suma; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas po 2020 m. spalio 1 d. padidėjo 3 689 Eur suma, viso 12 029.69 Eur.
35. Teismas sprendžia, kad finansiniai reikalavimai susidarę po 2020 m. spalio 1 d., t. y. esant galiojančiai ir nevykdomai atsakovo kaip bendrovės vadovo pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iškėlimo, yra ieškovės patirta, todėl atlygintina žala. Ieškinį tenkinant iš dalies, ieškovei priteisiama 12 029,69 Eur žalos suma. Likusi ieškinio reikalavimo dalį dėl 14 724,56 Eur žalos, atmesti.
Dėl reikalaujamų procesinių palūkanų
36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus iš dalies piniginius reikalavimus, šalims priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
38. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
39. Kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalys teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Jermakas“ (įmonės kodas 304586859) iš atsakovo S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 029,69 Eur (dvylika tūkstančių dvidešimt devynis Eur 69 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.