- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2S-1111-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23632-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Vitaminas“
- Kategorijos
- 3.2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. (R. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Vitaminas“ dėl sodininkų bendrijos „Vitaminas“ narių 2018 m. balandžio 28 d. susirinkimo sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys byloje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - G. M., L. G. ir A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu sodininkų bendrijos „Vitaminas“ (toliau – s. b. „Vitaminas“, Bendrija) 2018 m. balandžio 28 d. susirinkimo protokolą (2018 m. balandžio 28 d. susirinkimo sprendimus) visa apimtimi.
1.1. Nurodė, kad atsakovo 2018 m. balandžio 28 d. susirinkimo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, pažeidžia jo teises ir interesus, prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ir sąžiningumo principams. Šie atsakovo sprendimai paliečia ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes jais nepagrįstai yra pritarta netinkamai atsakovo valdymo organo veiklai, patvirtintos nepagrįstos ir nepateisintos išlaidos, kurių dalį privalo dengti ieškovas. Pažymi, kad atsakovo susirinkimo sprendimai, susiję su ieškovo prašymų išnagrinėjimu turi būti teismo taip pat panaikinti, kadangi jie susirinkimo metu be jokių aiškių motyvų ir iš esmės esant tik atsakovo valdybos siūlymui buvo „tiesiog“ priimti.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs ieškovo prašymą atidėti teismo posėdį dėl ieškovo sveikatos būklės ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė jokių argumentus apie savo sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų (pvz., kad buvo kreiptasi į sveikatos priežiūros įstaigą), į tai, kad ieškovas yra atstovaujamas advokatės, ir į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė nuo 2018 m. liepos 31 d. bei į ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, nepripažino ieškovo nurodytų priežasčių svarbiomis, todėl ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepatenkino. Teismas, ieškovui ir jo atstovei neatvykus į teismo posėdį, tenkino atsakovo atstovės prašymą ir 2020 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2020 m. balandžio 22 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
3.1. Nurodė, kad teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas už akių yra priimtas nepagrįstai ir atitinka vien tik atsakovo interesus, sprendimas už akių priimtas pažeidžiant teisingo teismo proceso, neatskiriamo nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, principus bei ignoruojant ieškovo teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad ieškovo atstovė 2020 m. kovo 9 d. informavo teismą, kad ieškovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pačią bylą teismas nagrinėtų jai nedalyvaujant, nurodė teismui savo užimtumą, kitaip tariant, byloje buvo pateiktas ieškovo atstovės prašymas nagrinėti ne tik ieškovo prašymą dėl posėdžio atidėjimo, tačiau ir bylą posėdyje nagrinėti ieškovo atstovei jame nedalyvaujant, todėl negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, o byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės ir byloje turėjo būti priimtas teismo sprendimas, o ne sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovo R. Š. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pateikta 2020 m. kovo 10 d. gydytojo pažyma, jog R. Š. neatvyko į teismo posėdį, kuri išduota jau po to, kai posėdis įvyko, ir tam, kad galimai pateisintų neatvykimą, nėra pagrindas naikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad teismas nutarė netenkinti ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ne vien tuo pagrindu, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime, bet ir įvertinęs ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo ieškinio padavimo dienos – 2018 m. liepos 31 d.
6. Teismas ieškovo procesinį elgesį vertino kaip bylos vilkinimą ir nurodė, kad ieškovui neturint pakankamai įrodymų pagrįsti ieškinio reikalavimų, naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, renka įrodymus, siekdamas įsitikinti, ar jo teisės nebuvo pažeistos s. b. „Vitaminas“ 2018 m. balandžio 28 d. visuotinio narių susirinkimo metu priimant sprendimus. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad tenkinus ieškovo prašymą ir atidėjus bylos nagrinėjimą, būtų pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai.
Šalies argumentai
7. Taip pat ir ieškovo atstovės elgesį, neatvykus į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, teismas įvertino kaip netinkamą ir pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, teismui nepriėmus nutarties prašymą tenkinti, nesudaro pagrindo jo atstovei manyti, kad teismo posėdis bus atidėtas ir atstovė turi pagrindą neatvykti į paskirtą teismo posėdį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, kad ieškovui įrodinėjant, kad jo atstovės prašymas turėtų būti vertinamas, kaip prašymas nagrinėti bylą iš esmės jo atstovei nedalyvaujant, tačiau tuo pačiu ieškovui nurodant, kad vien atstovės dalyvavimas, nesant paties ieškovo, būtų vertinamas kaip netinkamas ir nepakankamas ieškovo interesų atstovavimas, kadangi teismas netenkino ieškovo prašymų išreikalauti iš atsakovo reikiamų bylai dokumentus ir ieškovo atstovei nėra ir negali būti žinomos visos su ginču susijusios aplinkybės, kadangi ieškovo atstovė nedalyvavo bendrijos veikloje, pats ieškovas nepageidavo, kad byla apskritai būtų nagrinėjama 2020 m. kovo 10 d. teismo posėdyje.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu, todėl teismas konstatavo, kad ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
10. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) R. Š. nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ir kaip matyti iš skundo turiniu, iš esmės prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovas net du kartus iki 2020 m. kovo 10 d. posėdžio telefonu informavo teismą, kad ieškovas dar nėra gavęs iš gydymo įstaigos nustatytos formos dokumento, pateisinančio jo negalėjimą atvykti į teismo posėdį, nes jo šeimos gydytojo 2020 m. kovo 10 d. darbo laikas buvo tik nuo 11:30 val., be to, tokie dokumentai nėra išduodami nuotoliniu būdu ir skaitmeninės formos neegzistuoja. Ieškovo pateikta 2020 m. kovo 10 d. gydytojo pažyma, kaip oficialus dokumentas, ne galimai pateisina neatvykimą, o objektyviai patvirtina negalėjimo atvykti faktą, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pažyma yra fiktyvi ar suklastota.
10.2. Bylos nagrinėjimas užsitęsė nuo 2018 m. liepos 31 d. ne dėl ieškovo kaltės, nes ne ieškovas organizuoja procesą ir nustato posėdžių datą ir laiką, o teismas. Ieškovo procesinių teisių įgyvendinimas, teikiant prašymus, atskiruosius skundus ir pan., negali būti vertinamas kaip proceso sąmoningas vilkinimas ar netinkamas elgesys, nes tai yra ieškovo procesinių teisių įgyvendinimo būdas ir jo teisė. Akivaizdu, kad ieškovas proceso metu buvo itin aktyvus.
10.3. Ieškovo atstovės elgesys, vien neatvykimas į 2020 m. kovo 10 d. posėdį, byloje taip pat negali būti vertinamas kaip netinkamas, nes atstovė 2020 m. kovo 9 d. informavo teismą, kad ieškovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pačią bylą teismas nagrinėtų jai nedalyvaujant, nurodė teismui savo užimtumą. Vien atstovės dalyvavimas bylos iš esmės nagrinėjime, nesant pačiam ieškovui, būtų vertinamas kaip netinkamas ir nepakankamas ieškovo interesų atstovavimas. Tokia ieškovo pozicija buvo aiškiai išdėstyta ieškovo 2020 m. kovo 9 d. prašyme dėl posėdžio atidėjimo, todėl ieškovo atstovei vykti į posėdį buvo tiesiog beprasmiška.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto R. Š. pareiškimas dėl sprendimo, priimto jam už akių, peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, taip pat teismas nepagrįstai ieškovo prašyme dėl posėdžio atidėjimo nurodytas priežastis laikė nesvarbiomis.
14. Sprendimas už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
15. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją pagrindas naikinti teismo priimtą sprendimą už akių yra pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir argumentai, patvirtinantys sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).
16. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Tam egzistavo visos CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos: nei ieškovas, nei ieškovo atstovė, kurie apie teismo posėdį buvo tinkamai informuoti, neatvyko į teismo posėdį, iš jų nebuvo gautas prašymas bylą nagrinėti iš esmės jiems nedalyvaujant, o atvykusi šalis (atsakovo atstovė) prašė priimti sprendimą už akių. Ginčo, kad pats ieškovas neteikė prašymo ir nepageidavo bylos nagrinėjimo iš esmės jam nedalyvaujant, nėra. Ieškovo atstovės advokatės R. J. 2020 m. kovo 9 d. prašymas, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, savo turiniu negali būti vertinamas kaip prašymas nagrinėti bylą iš esmės atstovei nedalyvaujant. Teismo vertinimu, tai yra prašymas nagrinėti ieškovo prašymą atidėti 2020 m. kovo 10 d. paskirtą teismo posėdį jai nedalyvaujant, o ne prašymas nagrinėti pačią bylą iš esmės jai nedalyvaujant.
17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. kovo 10 d. teismo posėdžio data buvo iš anksto žinoma tiek pačiam ieškovui, tiek jo atstovei dar nuo 2019 m. lapkričio 26 d., kai vyko ankstesnis teismo posėdis ir jis buvo atidėtas, suderinus kito posėdžio datą su dalyvaujančiais byloje asmenimis, įskaitant ir ieškovo atstovę, todėl ieškovo atstovė, žinodama ir būdama informuota apie teismo nutartį atmesti ieškovo prašymą atidėti posėdį, į posėdį neatvyko (pasirinko neatvykti). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien dėl to, kad ieškovas pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, advokatė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad toks prašymas bus neabejotinai patenkintas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būtent 2020 m. kovo 10 d. prieš teismo posėdį rašytinio proceso tvarka teismas išsprendė ieškovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir nutarė jo netenkinti, ir apie tai buvo informuoti tiek ieškovas, tiek jo atstovė (jie tą pripažįsta ir to nekvestionuoja), prieš teismo posėdį ieškovo atstovei netgi buvo teismo suteiktas pakankamas ir protingas laikas dar tą pačią dieną, kad ir pavėluotai, atvykti į teismo posėdį, tačiau ieškovo atstovė pati pasirinko į jį neatvykti.
18. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, šiuo konkrečiu atveju neįžvelgia pagrindo konstatuoti, kad pagrindas atidėti teismo posėdį buvo, kadangi, visų pirma, iki 2020 m kovo 10 d. vykusio teismo posėdžio pradžios nepateikta jokių įrodymų dėl prašyme atidėti posėdį nurodytų aplinkybių - nėra 2020 m. kovo 9 d. gydytojo darbo grafiko, duomenų ir įrodymų, kad ieškovas objektyviai dar tą pačią dieną negalėjo kreiptis į gydymo įstaigą, jei, kaip pats nurodo, jau 2020 m. kovo 9 d. sirgo, turėjo temperatūros ir t. t. Ieškovo pateiktas gydytojo darbo grafikas tik 2020 m kovo 10 d. Pažymėtina, kad paprastai šalies liga, taip pat ir šalies atstovo užimtumas kitose bylose nėra laikomi pateisinama nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi, be to, ieškovas nagrinėjamu atveju buvo atstovaujamas advokatės, kuri į teismo posėdį, kaip minėta, taip pat neatvyko.
19. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ne vien tuo pagrindu, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime, bet ir įvertinęs ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu nuo ieškinio padavimo į teismą dienos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamos bylos proceso metu ieškovas ne kartą teismui teikė patikslintus ieškinius ir tikslindavo ieškinio reikalavimus, o teismui nustatant terminus ieškinio trūkumams pašalinti, teismo nutartys kaskart buvo skundžiamos aukštesnės instancijos teismui. 2019 m. lapkričio 11 d. teismui atsisakius priimti ieškovo patikslintą ieškinį, ieškovui buvo išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Nors teismas nurodė, kad ši nutartis nėra skundžiama, tačiau ieškovas dėl jos padavė atskirąjį skundą, nurodydamas, jog jis turės teisę skųsti nutartį, kurią teismas atsisakys priimti jo atskirąjį skundą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu prašė teismo išreikalauti iš atsakovo įvairius rašytinius įrodymus, tokius, kaip pvz., buhalterinius dokumentus, finansines ataskaitas, sąmatas, sąskaitas už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų naudojimą ir priežiūrą, bendrijos turto registravimo knygą ir t. t. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir buvo ne itin aktyvus, kaip pats tą akcentuoja, tačiau priešingai – vilkino procesą.
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020). Taigi, siekdamas savo pareiškime nurodyto tikslo, ieškovas turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas apskritai nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui paneigti. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ir įrodymų ieškovas nenurodė bei nepateikė ir su atskiruoju skundu. Atskirojo skundo 20 punkte tik aprašyta proceso eiga, bet nenurodyta, kuo, ieškovo nuomone, pasireiškia teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumas, kokie konkrečiai įrodymai gali turėti tam įtakos. Apeliantui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Minėta, ieškovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Tokių įrodymų ir argumentų ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas neturėjo pagrindo panaikinti 2020 m. gegužės 20 d. priimto sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi tam nebuvo nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
23. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nesant pagrindo tenkinti ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Apelianto (ieškovo) R. Š. (R. Š.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.