- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1127-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23632-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., L. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. (R. Š.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo sprendimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys byloje G. M. (G. M.) ir L. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Š. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę SB „(duomenys neskelbtini)“ nepriiminėti jokių sprendimų (nutarimų) bendrojo naudojimo objektų ir jų administravimo klausimais (netvirtinti ataskaitų, sąmatų ir pan., nepriiminėti jokių sprendimų turinčių įtakos ar reikšmės ieškovo turtinėms teisėms, pareigoms ir interesams) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (e. b. 2 t., b. l. 78–82).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-30 nutartimi (e. b. 2 t., b. l. 87–88) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: įpareigojo atsakovę nepriiminėti jokių sprendimų (nutarimų) bendrojo naudojimo objektų ir jų administravimo klausimais (netvirtinti ataskaitų, sąmatų ir pan., nepriiminėti jokių sprendimų, turinčių įtakos ar reikšmės ieškovo turtinėms teisėms, pareigoms ir interesams) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašyme nurodytus argumentus, reikalavimo pobūdį bei pridėtus dokumentus, darė išvadą, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės gali apsunkinti byloje priimto sprendimo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimu bei sukelti materialinę žalą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 154 str. 2 d. ir ekonomiškumo principu bei pritaikė ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantė (atsakovė) SB „(duomenys neskelbtini)“ atskiruoju skundu (e. b. 2 t., b. l. 111–113) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
5. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį galimai surašė teisėjo padėjėja, neįsigilinus į civilinės bylos esmę, o teisėjas ją atsainiai pasirašė. Nagrinėjamu atveju ieškinį pateikė net neturintis teisės tokį ieškinį paduoti asmuo, nes jis nėra bendrijos narys. Tai, kad joks pašalinis asmuo, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, neturi teisės kištis į sodininkų bendrijos vidaus valdymą ir veiklą, konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2019-01-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-9-368/2018. Po to, kai teismas uždraudė tvirtinti praeitų metų ataskaitas, sąmatas būsimų ūkinių metų laikotarpiui, atsakovei lieka veiklą nutraukti, o patį ūkio subjektą likviduoti. Teigia, jog neįvertinus buvusių ir būsimų išlaidų, bendrija negali rinkti mokesčių, skirti juos savo reikmėms ar gerbūvio gerinimui. Šiuo atveju bet koks lėšų panaudojimas be bendrijos narių susirinkimo pritarimo būtų pripažintas savavaldžiavimu ar savo įgalinimų viršijimu. Nepatvirtinus sąmatos ir veiklos gairių bendrijos darbuotojai negaus atlyginimų.
6. Teigia, jog teismas nepagrįstai nutarė nutartį vykdyti skubiai, taip pat nenurodė ieškovui daromos žalos dydžio ar esmės. Teigia, jog teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Toliau – ir CPK) 283 str. 1 d. 4 p., nutartį gali leisti vykdyti skubiai, jei gali būti padaryta didelė žala išieškotojui arba padaryti negalimą sprendimo vykdymą.
7. Teigia, jog teismas nepagrįstai nutolo nuo teismų praktikos, kuria draudžiama formaliu pagrindu daryti įtaką ar net pakenkti ūkio subjekto veiklai, kuria reikalaujama atidžiai vertinti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama nutartimi teismas parodė, jog jau dabar vienpusiškai palaiko ieškovą, nesigilina į bylos esmę, nesuvokia savo priimtų procesinių sprendimų pasekmių ir daromos žalos.
Atsiliepimas
8. Ieškovas R. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą (e. b. 2 t., b. l. 143–147) prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
9. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiantį skundo reikalavimą, gali būti siejami tik su pirma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atsakovės argumentai dėl ieškovo kvalifikavimo dėl jo narystės bendrijoje ir jo teisių yra glaudžiai susijęs su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėtų būti vertinami. Teigia, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai pateisino prevencinį jų tikslą. Teismui netenkinus ieškovo prašymo, tarp ginčo šalių būtų kilę nauji, analogiški nagrinėjamam, teisminiai ginčai.
10. Teigia, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ne bendrijos narių, sodininkų, bendrijos valdybos, o tik paties atsakovės atžvilgiu ir tik atsakovės sprendimų bendrojo naudojimo objektų ir jų administravimo klausimų, turinčių įtakos ar reikšmės ieškovo turtinėms teisėms, pareigoms ir interesams, dalyje. Kitoje atsakovės veikloje laikinosios apsaugos priemonės nepritaikytos, todėl akivaizdu, kad proporcingumo, teisingumo ir pagrįstumo principai nebuvo pažeisti. Atsakovas atskirajame skunde teismui nenurodė argumentų ir nepateikė teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas, kaip juridinis asmuo, šiuo metu realiai negali vykdyti savo funkcijų. Pažymėjo, kad atsakovės metinis finansinis laikotarpis yra nuo xxxx-01-01 iki xxxx-12-31, atsakovė pati suplanavo bendrijos veiklos klausimais sprendimų priėmimui susirinkimą tik 2019-04-27 (pakartotinį 2019-05-11), tačiau laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-04-27 (arba 2019-05-11) tokių susirinkimo sprendimų nebuvimas jokios įtakos atsakovui nesudarė, nes byloje nėra jokių duomenų, kad naujam ataskaitiniam laikotarpiui prasidėjus (nuo 2019-01-01) ir nesant susirinkimo sprendimu veiklos, išskyrus mėgėjišką sodininkystę, klausimais, buvo nevykdoma jokia atsakovo veikla, buvo nemokami atlyginimai, buvo nenaudojamos bendros lėšos ir t.t., arba tai padarė bendrijai žalą.
11. Tretieji asmenys L. G. ir G. M. atsiliepime į atskirąjį skundą (e. b. 2 t., b. l. 170–171) prašė atsakovės atskirąjį skundą grąžinti atsakovui arba jį atmesti.
12. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė atskirąjį skundą pateikė pasibaigus įstatymų ir teismo nustatytam terminui procesinį veiksmą atlikti, kadangi skundžiama teismo nutartis buvo įteikta 2019-05-01 ir įsiteisėjo 2019-05-09.
13. Nurodo, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teismui naikinti skundžiamą nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kadangi atsakovas nepaneigė, jog ieškovas yra skolininkas ir atsakovės valdomų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Teismas, atsakovės atžvilgiu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė CPK 144 str. nuostatų, priimta teismo nutartis yra pagrįsta.
Šalies argumentai
14. Apeliantė teismui 2019-06-19 pateikė naują prašymą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir ieškovo R. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad situacija pasikeitė – bendrija atšaukė bendrijos narių visuotinį susirinkimą, turėjusį įvykti 2019-04-27. Greitu metu už elektros sunaudojimo neapmokėjimą bus nutrauktas vandens tiekimas bendrijai, o nemokami atlyginimai – sukels finansines pasekmes bendrijai. Bendrija jau neteko galimybės pasinaudoti parama bendrijos kanalizacijos ir vandentiekio prijungimui prie Vilniaus miesto centralizuotų tinklų. Nei bendrijos valdyba, nei bendrijos pirmininkė savavališkai negali panaudoti bendrijos lėšų, net jei tai atitiktų bendrijos interesus. Ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
15. Atskirasis skundas tenkintinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
17. Pirmiausia pažymėtina, jog suinteresuoti asmenys L. G. ir G. M. atsiliepime į atskirąjį skundą kelia klausimą dėl apeliantės praleisto termino atskirajam skundui pateikti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, jog skundžiama teismo nutartis ieškovo atstovei advokatei R. J. elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo išsiųsta 2019-04-30 ir įteikta 2019-04-30 18.14 val., atsakovės atstovei D. G. buvo išsiųsta 2019-04-30 adresu: (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., b. l. 91) ir įteikta 2019-05-03. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys netinkamai interpretuoja skundžiamos nutarties įteikimo faktus, teigdami, jog teismo nutartis elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo įteikta 2019-05-01, dėl ko įsiteisėjo 2019-05-09, kadangi, kaip minėta, skundžiama teismo nutartis elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo įteikta ieškovo atstovei, bet ne atsakovės atstovei. Taigi, atsakovei terminas atskirajam skundui pateikti yra skaičiuojamas ne nuo 2019-05-01, kaip įrodinėja suinteresuoti asmenys, bet nuo 2019-05-03, t. y. nuo įteikimo atsakovei. Atskirasis skundas teismui išsiųstas / pateiktas 2019-05-10 (CPK 73 str. 2 d., 74 str. 7 d.), t. y. nepraleidus 7 dienų termino atskirajam skundui pateikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, jog atsakovė praleido terminą atskirajam skundui pateikti ir dėl to atskirasis skundas turi būti grąžinamas, atmetami kaip nepagrįsti.
18. Pažymėtina ir tai, jog pagal CPK 323 str., pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (pildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Iš apeliantės apeliacinės instancijos teismui 2019-06-19 pateikto prašymo matyti, jog apeliantė siekia papildyti atskirąjį skundą, tačiau atskirojo skundo papildymo gavimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme praėjus daugiau nei mėnesio po termino atskirajam skundui pateikti suėjimo ir bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme prieštarauja ne tik CPK 323 str. reikalavimams, bet ir neatitinka CPK 7 str. įtvirtintų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir šalių lygiateisiškumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsisakytina priimti apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktą prašymą – atskirojo skundo papildymą (Registracijos Nr. Dok28125).
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirajame skunde apeliantė iš esmės įrodinėja, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos. Teigia, jog teismas nepagrįstai nusprendė taikyti nutarties vykdymą skubiai, taip pat nenurodė ieškovo galimai patiriamo žalos dydžio ar esmės. Be to, ieškinį teismui padavė apskritai neturintis teisės tokį ieškinį paduoti asmuo.
20. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas turi teisę spręsti, ar nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Nesant bent tikėtinai pagrįsto reikalavimo, taip pat nesant pagrindo matyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nėra ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Dėl apeliantės argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovo prašymą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškinį pateikė asmuo, kuris nėra sodininkų bendrijos narys ir dėl to jis apskritai neturi teisės daryti įtakos sodininkų bendrijos vidaus valdymui ir veiklai, pažymėtina, jog teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymėtina, kad ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).
22. CPK 152 str. 1 d. nustatyta, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė skundžiamą nutartį vykdyti skubiai, tuo tarpu apeliantės nurodomas teisinis reglamentavimas – CPK 283 str. 1 d. 4 p., yra neaktualus, kadangi šiame straipsnyje nustatyti atvejai, kada teismui suteikta teisė leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį.
23. Būtina pažymėti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Proporcingumo principas reikalauja taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtų pakankamos užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet neapsunkintų proceso dalyvio, kurio atžvilgiu yra taikomos, labiau negu būtina sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslui pasiekti.
24. Be to, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Vertinant prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir pareikštus ieškovo reikalavimus, teismas sprendžia, kad, nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinti negaliojančiais ginčijami atsakovo sprendimai, įvykdymas nepasunkėtų, tuo labiau, kad tokio pobūdžio teismo sprendimui nėra būtinas priverstinis įvykdymas.
25. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl nepagrįsto atsakovo veiklos ribojimo. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija konkretų atsakovės (sprendimą), todėl ateityje priimami atsakovės sprendimai nėra susiję su bylos dalyku, niekaip neįtakoja šioje byloje busimo teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės išeina už ginčo ribų ir nesusijusios su galimo teismo sprendimo įvykdymu. Taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų taikymo proporcingumo, ekonomiškumo principų.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad egzistuoja antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 str. 1 d.). Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1074-235/2019 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.