- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- e2-235-931/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23632-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Atsakovas
- sodininkų bendrijos „Vitaminas“
- Ieškovas
- R. Š.
- Advokatai
- Renata Janušytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Vitaminas“ dėl sodininkų bendrijos „Vitaminas“ narių (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys byloje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – G. M., L. G. ir A. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui sodininkų bendrijai „Vitaminas“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais SB „Vitaminas“ (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimus visa apimtimi.
Teisme 2018 m. spalio 8 d. buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma: pripažinti negaliojančiais visa apimtimi Sodininkų bendrijos „Vitaminas“ (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimus, kuriais iš esmės buvo nuspręsta: patvirtinti bendrijos valdybos 2017 m. veiklos ataskaitą, bendrijos 2017 m. finansinės veiklos ataskaitą, bendrijos 2018 m. pajamų ir išlaidų sąmatą; R. Š. prašymo dėl įstojimo į bendrijos narius netenkinti; R. Š. prašymo dėl (duomenys neskelbtini) gatvės netenkinti.
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad prieš susirinkimą buvo paskelbta vien tik susirinkimo darbotvarkė. Jokie bendrijos veiklos dokumentai (ataskaitos, sąmata, balansas ir t.t.) nei prieš susirinkimą, nei jo eigoje paskelbti nebuvo.
Susirinkimo protokolas ar priimti susirinkimo sprendimai bendrijoje nėra paskelbti iki šiol. Į ieškovo raštu pateiktus prašymus, kurie susirinkimo metu buvo sprendžiami, taip pat nėra nustatyta tvarka (raštu) atsakyta net iki šiol.
Atsakovo susirinkimo sprendimai paliečia ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes jais (sprendimais) nepagrįstai yra pritarta netinkamai atsakovo valdymo organo veiklai, patvirtintos nepagrįstos ir nepateisintos išlaidos, kurių dalį privalo dengti ieškovas (veiklos ataskaita, balansas).
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su atsakovo susirinkimo patvirtintais planuojamų pajamų ir išlaidų dydžiais (sąmata), jų pagrįstumu ir teisėtumu, nes atsižvelgiant į atsakovo veiklos ypatumą nepagrįsto dydžio įmokų nustatymas ir rinkimas sąlygoja atsakovo neteisėtą praturtėjimą.
Ieškovas taip pat nesutinka ir su jo prašymų išnagrinėjimu, prašymai buvo netenkinti, motyvai nėra aiškūs, nes nėra pateikti ar paskelbti atsakovo atitinkami dokumentai.
Atsakovas savo veiklą privalo vykdyti skaidriai ir ją dokumentuoti. Visa jo vykdoma veikla turi būti pagrįsta atitinkamais dokumentais ir patvirtinta kompetentingų valdymo organų sprendimais. Atsakovo (duomenys neskelbtini) susirinkime nebuvo pateikti nei patys tvirtinami dokumentai, nei jų duomenis pateisinantys dokumentai, tačiau visa atsakovo metinė veikla skundžiamais susirinkimo sprendimais (patvirtinimais) buvo pripažinta tinkama. Dėl šios priežasties susirinkimo sprendimai patvirtinti atsakovo veiklos dokumentus, bei tuo pačiu atsakovo veikla pripažinti tinkama, teismo tvarka turi būti panaikinti, nes iš esmės nei susirinkimo metu, nei pastaruoju metu, nėra jokios galimybės nustatyti bendrijos veiklos, turto ir įsipareigojimų sudėties, finansinių operacijų ar sandorių turinio, veiklos teisėtumo ir pagrįstumo, tikrųjų bendrijos ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su tuo susijusių operacijų ir veiksmų.
Atsakovo (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimai susiję su ieškovo prašymų išnagrinėjimu, taip pat turi būti teismo panaikinti, kadangi jie susirinkimo metu be jokių aiškių motyvų ir iš esmės esant tik atsakovo valdybos siūlymui buvo „tiesiog“ priimti.
Šalies argumentai
Ieškovas mano, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, pažeidžia jo teises ir interesus, prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ir sąžiningumo principams.
Teisme 2019 m. vasario 26 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuo ieškovas išdėsto ieškinio dalyką taip: pripažinti negaliojančiu Sodininkų bendrijos „Vitaminas“ (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolą ((duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimus) visa apimtimi, t. y. pritarta:
1) patvirtinti bendrijos valdybos pirmininkės pateiktą bendrijos 2017 m. veiklos ataskaitą;
2) patvirtinti pateiktą bendrijos 2017 m. finansinės veiklos ataskaitą;
3) patvirtinti pateiktą bendrijos 2018 m. pajamų ir išlaidų sąmatą;
4) įpareigoti teisininkę D. G. atstovauti bendriją kreipiantis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl bylų nagrinėjimo vilkinimo;
Šalies argumentai
5) įgalioti teisininkę D. G. pateikti ieškinį dėl R. Š., L. G. ir G. M. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, prašyti atlyginti bendrijai finansinę ir moralinę žalą;
6) patvirtinti bendrijos teisininkės D. G. pateiktą ataskaitą apie bendrijos teisminių bylų nagrinėjimo eigą;
7) valdybos nariu išrinktas A. P.;
8) netenkinti R. Š. prašymo priimti jį į bendrijos narius;
9) netenkinti R. Š. prašymo „Dėl Bendrijos bendrojo naudojimo objekto ir atliktų darbų ataskaitos pateikimo“, įpareigoti R. Š. atstatyti kelio formavimo sistemą į pradinę padėtį, o valdybai kreiptis į savivaldybę dėl (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos sutvarkymo;
10) priimti dėmesin pateiktą informaciją;
11) gatvių tvarkymą aptarti valdyboje ir individualiai su kiekvienos gatvės sodininkais;
Žemesnės instancijos teismas
12) kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (susirinkimo sprendimų tekstas netaisytas).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka.
Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas teikia ieškinius nepagrįstai, neįvardijant savo tariamos teisės pažeidimo, ieškovas bando teismo pagalba gauti jam nepriklausančius dokumentus ir duomenis. Atsakovo manymu ieškovas siekia ne savo pažeistų teisių, kurių taip ir neįvardija, gynimo, bet trikdo Bendrijos veiklą, įvesdamas destrukciją į Bendrijos veiklą, atitraukdamas Bendriją nuo jai svarbių klausimų sprendimo. Ignoruodamas geros moralės principus ir bendro gerbūvio kūrimo tikslus, ieškovas iš esmės elgiasi priešingai nei bendruomenės nariai turėtų elgtis.
Pažymėjo, kad Bendrijos ataskaitos buvo priimtos narių balsų dauguma, niekam nepritrūko informacijos ir įvertinimas buvo pakankamai objektyvus - atskaitos buvo įvertinos patenkinamai.
Šalies argumentai
Ieškovas pats nežino, ko nori, todėl vilkina bylos nagrinėjimą, prašydamas teismo išreikalauti dokumentus iš sodininkų bendrijos.
Atsakovo manymu, ieškovas nebūdamas bendrijos nariu negali skųsti bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų.
Atsakovas prašo taikyti senaties terminą.
Šalies argumentai
Į teismo posėdį neatvyko ieškovas ir jo atstovė. 2020 m. kovo 9 d. ieškovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo sveikatos būklės, nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2020 m. kovo 9 d. nepateikė su prašymu jokių įrodymų. Prašė jo prašymą išspręsti rašytine nutartimi, kad jam nereikėtų atvykti į teismą. 2020 m. kovo 10 d. ieškovo atstovė pateikė prašymą ieškovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą išspręsti jai nedalyvaujant. Teismas išsprendė ieškovo prašymą rašytinioproceso tvarka iki paskirto teismo posėdžio. Ieškovas telefonu buvo informuotas, kad jo prašymas netenkintas, kadangi nepateiki jo nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Ieškovo atstovė taip pat informuota apie priimtą teismo nutartį, tačiau atstovė telefonu nurodė, kad neketina atvykti į teismo posėdį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė priimti sprendimą už akių neatvykus ieškovui ir jo atstovei į paskirtą teismo posėdį.
Kiti proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai.
Dėl sprendimo už akių priėmimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad ieškovą tinkamai informavus apie teismo posėdį ir šiam neatvykus į teismo posėdį, atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog pripažinti priežastis svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje I. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-173/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje A. D. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2006; 2007 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje S. R., M. N. v. UAB ,, Arteta“, bylos Nr. 3K-3-151/2007, kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs visų pirmą į tai, kad ieškovas nepateikė jokių jo argumentus apie sveikatos būklę pateisinančių įrodymų, kad buvo kreiptasi į gydymosi įstaigą iki teismo posėdžio, t. y. 2020 m. kovo 9 d., kai buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, į tai, kad ieškovą byloje atstovauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta atstovė advokatė Renata Janušytė, į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė nuo 2018 m. liepos 31 d.,2020 m. kovo 10 d. nutartimi nepripažino ieškovo nurodytų priežasčių svarbiomis. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas 2020 m. kovo 9 d. prašė jo pateiktą prašymą išspręsti rašytinio proceso tvarka, siekiant išvengti paties ieškovo beprasmio atvykimo į teismo posėdį. Ieškovas taip pat ne kartą telefonu teiravosi ar teismas nepriėmė procesinio sprendimo, 2020 m. kovo 10 d. buvo informuotas apie tai, kad posėdis bus atidėtas, tačiau jokių aplinkybių, kad teismas turėtų pagrindą spręsti, kad ieškovas kreipėsi į gydymo įstaigą, ar kad jo sveikatos būklė tokia, kad tikrai negali atvykti į paskirtą teismo posėdį, nenurodė.
Pažymėtina, kad teismas nutarė netenkinti ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ne vien tuo pagrindu, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime, bet ir įvertinęs ieškovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo ieškinio padavimo į teismą dienos – 2018 m. liepos 31 d.
2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas su teismo nutartimi nesutiko, apskundė nutartį atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismui nutartį palikus nepakeistą, ieškovas 2018 m. spalio 8 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui prašymą išsiaiškinti ir nustatyti, kokie iš tiesų veiklos dokumentai susiję su patikslinto ieškinio reikalavimais yra pas atsakovą, kad ieškovas galėtų tiksliai nustatyti, kokios galimos jo teisės buvo pažeistos.
Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. Jakutytės-Sungailienės 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi teisėjo Alfonso Guobio žinioje esančias bylas nurodžius perskirti kitiems civilines bylas nagrinėjantiems teisėjams, civilinė byla Nr. e2-1074-931/2019 automatizuotu atrankos būdu paskirta nagrinėti teisėjai A. Stankevičienei.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi nutarta nustatyti ieškovui R. Š. 20 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas su teismo nutartimi nesutiko ir dėl nutarties padavė pateikė atskirąjį skundą. 2019 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikino 2019 m. birželio 21 d. nutartį, kuria buvo nustatytas ieškovui terminas pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus. Patikslintas ieškinys buvo priimtas.
Teismo posėdis bylos nagrinėjimui iš esmės paskirtas buvo 2019 m. lapkričio 26 d. Likus 14 dienai iki numatyto teismo posėdžio, t. y. 2019 m. lapkričio 11 d. ieškovas pateikė ieškinio patikslinimą, kuriuo papildomai prašė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti jau 2019 m. liepos 13 d. uždaro sodininkų bendrijos „Vitaminas“ narių susirinkimo nutarimus; įpareigoti atsakovą sodininkų bendriją „Vitaminas“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti ieškovo į bendrijos narius priėmimo klausimą pagal kompetenciją iš naujo; įpareigoti atsakovą sodininkų bendriją „Vitaminas“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti kelio remontą (pašalinti kelio (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu užliejimą ir sutvarkyti (duomenys neskelbtini) g. esantį įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) g. bei tokiu būdu sustabdyti vandens patekimą į (duomenys neskelbtini) g.) ir pateikti ieškovui R. Š. atliktų darbų ataskaitą.
Teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi tokių ieškovo reikalavimų nelaikė ieškinio patikslinimu CPK 141 straipsnio prasme ir ieškovo 2019 m. lapkričio 11 d. patikslintą ieškinį atsisakė priimti. Teismas ieškovui išaiškino, kad dėl naujai reiškiamų reikalavimų ieškovas turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą bendra tvarka. Taip pat atkreipė ieškovo dėmesį, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas pagal minėto straipsnio 1 dalį imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Teismas išaiškino ieškovui, kad ši nutartis neskundžiama.
Tačiau ieškovas dėl minėtos nutarties padavė atskirąjį skundą ir 2019 m. lapkričio 26 d. prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas ieškovui išaiškino, kad jis padavė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri atskiruoju skundu neskundžiama. Tačiau ieškovas nurodė, kad jis turės teisę skųsti nutartį, kuria teismas atsisakys priimti jo atskirąjį skundą.
Ieškovas yra ne kartą teismui nurodęs, kad jam dar reikalinga rinkti įrodymus, t. y. išsireikalauti iš atsakovo dokumentus, siekiant nustatyti, kokios jo teisės galimai buvo pažeistos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas motyvuota 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą išreikalauti ieškovo manymu trūkstamus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad pirminių dokumentų išreikalavimas neatitiktų bendrijos kaip juridinio asmens interesų, nes ne visi pirminiai dokumentai yra susiję su pareikštu ieškiniu.
2019 m. rugsėjo 29 d. ieškovo atstovė taip pat teikė prašymą atidėti teismo posėdį. Nurodė, kad ieškovas įrodynėtų savo ieškinio pagrįstumą įrodymais, kurie yra šiuo metu pas atsakovą. Vilniaus apylinkės teismui 2019 m. rugsėjo 20 d. atsisakius tenkinti prašymą dėl įrodymų išreikalavimų nurodė, kad ieškovas kreipsis į Vilniaus apygardos teismą. Nurodė, kad ieškovui nepakako termino surinkti įrodymus ieškiniui pagrįsti.
CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Tačiau nagrinėjimu atveju ieškovas vis reikalaudamas įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus ir prašydamas atidėti teismo posėdžius, kurie vyksta nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, siekia rinkti įrodymus tikslu įsitikinti, kad jo teisės nebuvo pažeistos.
Įvertinęs ieškovo procesinį elgesį, teismas daro išvadą, kad ieškovas viso proceso metu nebuvo suinteresuotas greitu bylos išnagrinėjimu, ieškovas siekia iš esmės tik susipažinti su bendrijai priklausančiais dokumentais ir tokiais savo veiksmais pažeidžia priešingos šalies interesus.
Taip pat pažymėtina, kad ieškovą byloje atstovauja advokatė Renata Janušytė. Ieškovo atstovė apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai. Ieškovo atstovė į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių. Ieškovo atstovė 2020 m. kovo 10 d. prieš posėdį pateikė prašymą „Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo“. Tačiau prašyme nurodyta, kad atstovė prašo ieškovo prašymą atidėti teismo posėdį nagrinėti jai nedalyvaujant ir nurodo datas, kuriomis prašo neskirti teismo posėdžio.
Aplinkybė, kad ieškovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, teismui nepriėmus nutarties prašymą tenkinti, nesudaro pagrindo jo atstovei manyti, kad teismo posėdis bus atidėtas ir atstovė turi pagrindą neatvykti į paskirtą teismo posėdį.
Nagrinėjamu atveju teismas ieškovo atstovės elgesį neatvykus į teismo posėdį be pateisinamos priežasties vertina kaip netinkamą.
Ieškovo atstovė 2020 m. kovo 10 d. pateiktame prašyme nurodė, kad prašo tik ieškovo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo nagrinėti jai nedalyvaujant. Prašymo pačią bylą nagrinėti ieškovui ar ieškovo atstovei nedalyvaujanti byloje nėra pateikta.
Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, gali būti priimamas sprendimas už akių.
Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo ar pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai).
Teismas nagrinėjamu atveju tenkino atsakovo atstovės prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo byloje.
Teismas pažymi, kad posėdis turėjo vykti 2020 m. kovo 10 d. ieškovas prašymą atidėti teismo posėdį, nepateikęs prašymą pagrindžiančių įrodymų 2020 m. kovo 9 d., t. y. dar iki Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbus karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki 2020 m. kovo 30 d. 24 val., taip pat iki Teisėjų tarybai 2020 m. kovo 16 d. suformulavus rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo karantino laikotarpiu, t. y. atšaukiant visus karantino laikotarpiu suplanuotus teismo posėdžius bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus neatidėliotinus atvejus.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyko sodininkų bendrijos ,,Vitaminas“ susirinkimas, kurio metu iš esmės beveik vienbalsiai buvo pritarta visais susirinkimo metu svarstomais klausimais:
1. bendrijos valdybos 2017 metų veiklos ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas – patvirtinta pateikta 2017 m. bendrijos veiklos ataskaita;
2. bendrijos 2017 metų finansinės veiklos ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas – patvirtinta 2017 m. bendrijos finansinės veiklos ataskaita;
3. bendrijos 2018 metų pajamų ir išlaidų sąmatos svarstymas ir tvirtinimas – patvirtinta bendrijos 2018 m. pajamų ir išlaidų sąmata,
Rezoliucinė dalis
4. dėl klausimų, reguliuojamų atsakovo įstatų IV ir V skirsniuose, sprendimo ir bendrijos teisminių bylų nagrinėjimo apžvalga – nutarta:
4.1. įpareigoti teisininkę D. G. atstovauti Bendrijai, kleipiantis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl bylų nagrinėjimo vilkinimo;
4.2. įpareigoti bendrijos teisininkę D. G. pateikti ieškinį dėl R. Š., L. G. ir G. M. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, prašyti atlyginti bendrijai finansinę ir moralinę žalą;
4.3. patvirtinti teisininkės D. G. pateiktą ataskaitą apie bendrijos teisminių bylų nagrinėjimo eigą.
Žemesnės instancijos teismas
5. bendrijos valdybos nario R. Č. prašymo svarstymas ir valdybos narių skaičiaus papildymas – valdybos nariu išrinktas A. P.,
6. R. Š. pareiškimo „Dėl jo priėmimo į narius“ svarstymas – nutarta netenkinti R. Š. prašymo priimti jį į Bendrijos narius,
7. R. Š. prašymas „Dėl bendrijos bendrojo naudojimo objekto ir atliktų darbų ataskaitos pateikimo“ - nutarta netenkinti prašymo „Dėl bendrijos bendrojo naudojimo objekto ir atliktų darbų ataskaitos pateikimo“. Įpareigoti R. Š. atstatyti kelio formavimo sistemą į pradinę padėtį, o valdybai kreiptis į savivaldybę dėl (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos sutvarkymo.
8.1 – nutarta priimti dėmesin pateiktą informaciją dėl atliekų išvežimo;
8.2 Svarstyta informacija dėl sodų bendrijos gatvių tvarkymo – nutarta gatvių tvarkymą aptarti valdyboje ir individualiai su kiekvienos gatvės sodininkais.
8.3 Svarstyta dėl sodų bendrijos nario M. G. pareiškimo - nutarta kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.
Ieškovas nėra sodininkų bendrijos „Vitaminas“ narys. Ieškovas nesutinka su visais šiais sprendimais, prašo pripažinti juos negaliojančiais.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas, nebūdamas sodininku bendrijos nariu, neturi teisės reikšti reikalavimų dėl sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimų nuginčijimo. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka.
Dėl ieškovo, ne bendrijos nario, teisės kontroliuoti juridinio asmens – sodininkų bendrijos veiklą, ginčyti ar revizuoti valdymo organo sprendimus ir kt., pasisakė Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-9-368/2019, išnagrinėjęs R. Š. ir atsakovo sodininkų bendrijos „Vitaminas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo pagal ieškovų R. Š. (pradinio ieškovo K. Š. teisių perėmėjas), L. G., G. M. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Vitaminas“ dėl juridinio asmens valdymo organo 2016 m. balandžio 23 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad asmenys, kurie nėra sodininkų bendrijos dalyviai (nariai), turi teisę pareikšti ieškinį dėl sodininkų bendrijos valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau pagrindas teismo sprendimu tenkinti ieškinį bus tik tuo atveju, jei ieškovas savo teisių pažeidimą įrodys ne bet kokiais pagrindais, o įrodys požymius, patvirtinančius sodininkų bendrijos valdymo organo sprendimo kaip niekinio sandorio sudarymo faktą, kuris įtakojo (nulėmė) ieškovo (ne bendrijos narių) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar (ir) pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80-1.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra sodininkų bendrijos narys, todėl teismas daro išvadą, kad jis turi teisę reikšti ieškinį dėl tokių sprendimų nuginčijimo, tačiau jis turi įrodyti sprendimų atitikimo niekiniam sandoriui požymius, sukeliančius ieškovo (ne bendrijos nario) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar/ir pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis).
Atsakovas byloje prašo taikyti senaties terminą reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimų panaikinimo. CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Ieškinys dėl (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimų teismui pateiktas 2018 m. liepos 30 d., t. y. nepraleidus trijų mėnesių termino kreiptis į teismą (CPK 74 str. 1 d., 5 d.).
Ieškovas ginčija susirinkime priimtus sprendimus – patvirtinti bendrijos valdybos 2017 metų veiklos ataskaitą (Nr.1), bendrijos 2017 metų finansinės veiklos ataskaitą (Nr. 2), bendrijos 2018 metų pajamų ir išlaidų sąmatą (Nr. 3), sprendimus, kuriais buvo nutarta įpareigoti teisininkę D. G. atstovauti Bendrijai, kleipiantis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl bylų nagrinėjimo vilkinimo (Nr. 4.1), pateikti ieškinį dėl R. Š., L. G. ir G. M. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, prašyti atlyginti bendrijai finansinę ir moralinę žalą (Nr. 4.2); patvirtinta teisininkės D. G. pateiktą ataskaita apie bendrijos teisminių bylų nagrinėjimo eigą (4.3), svarstytas bendrijos valdybos nario R. Č. prašymas ir papildytas valdybos narių skaičius – valdybos nariu išrinktas A. P. (Nr. ).
Sodininkų bendrijos kaip ir bet kurio kito juridinio asmens valdymo organai pagal savo patvirtintus įstatus bei vidinę tvarką turi prerogatyvą patys spręsti kaip vykdyti veiklą ir kokiu būdu valdyti sodininkų bendriją, kaip vykdyti jos valdymo organų priežiūrą ir juos kontroliuoti, ką įgalioti veikti bendrijos vardu, ar kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo, kokios pozicijos laikytis teismo procese ir pan. (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.81 straipsnis, Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnis). Vadinasi, joks pašalinis asmuo, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, neturi teisės kištis į sodininkų bendrijos vidaus valdymą ir veiklą, kontroliuoti valdymo organus, jos revizuoti, inicijuoti jų atstatydinimą, spręsti dėl bendrijos teisės/pareigos bylinėtis ir pan. Juridinio asmens administraciniai, struktūriniai bei kiti vidinės veiklos klausimai ir jų išsprendimas, priimant sprendimus, yra išimtinė juridinio asmens dalyvių (sodininkų bendrijos narių) teisė. Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismų praktikoje (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-9-368/2019). Kaip jau buvo minėta, ieškovas ginčydamas sodininkų bendrijos sprendimus turi įrodyti sprendimų atitikimo niekiniam sandoriui požymius, sukeliančius ieškovo (ne bendrijos nario) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar/ir pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis).
Teismo vertinimu, ginčijamais sprendimais Nr. 1-5 buvo sprendžiami išimtinai su bendrijos vidaus valdymu susiję klausimai, todėl ginčijami atsakovo susirinkimo sprendimai nesukūrė ieškovui, kuris nėra bendrijos narys, naujų teisių ar pareigų bei neįtakojo jo turimų teisių ar turtinių interesų suvaržymo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ginčijamais sprendimais atsakovas galimai nepagrįstai praturtės, taip pat nurodo abstrakčius argumentus, kad sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, pažeidžia jo teises ir interesus, prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ir sąžiningumo principams. Tačiau konkrečiai kokioms teisėms normoms prieštarauja, kaip pasireiškė prieštaravimas protingumo ir sąžiningumo principams, nenurodė.
Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas ginčija visus bendrijos susirinkimų sprendimus, taip bandydamas kištis į juridinio asmens vidaus valdymą ir veiklą. Pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis negali susipažinti su bendrijos dokumentais, negali nustatyti bendrijos turto.
Ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu prašė teismo išreikalauti iš atsakovo buhalterinių bei juos pagrindžiančių pirminių dokumentų, leidžiančių spręsti finansinės ataskaitos, sąmatos pagrįstumą, todėl jis negali žinoti, ar šių ataskaitų, sąmatų patvirtinimas nepažeidžia jo teisių ir pareigų. Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta bendrijos nario teisė susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Tačiau, kaip jau minėta 2019 m. rugsėjo 20 d., į bendrijos vidaus veiklą neturi teisės kištis jokie pašaliniai asmenys, nesantys sodininkų bendrijos nariai – tokie asmenys (tame tarpe ir ieškovai) turi teisę susipažinti tik su tais bendrijos veiklos dokumentais, kurie įtakoja jų teises ir pareigas.
2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu teismas sudarė ieškovui galimybę teikti teismui prašymus, nurodant kokių įrodymų ieškovui trūksta, siekiant pagrįsti savo ieškinį.
Ieškovas taip pat reikalavo atsakovo pateikti jam išrašytas sąskaitas už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų naudojimą ir priežiūrą.
Teismas pažymi, kad asmuo, turintis žemės sklypą, sodininkų bendrijos teritorijoje, tačiau nesantis sodininkų bendrijos narys, turi vienodas pareigas kaip ir kiti bendrijos nariai, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų naudojimu ir priežiūra; taip pat turi pareigą atsiskaityti už teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį. Atsakovo atstovė ieškovui 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu reikalaujant pateikti jam išrašytas sąskaitas mokėti bendrijai mokesčius, nurodė, kad sąskaitų jokių pateikti negali, kadangi bendrija iš ieškovo šiuo metu nereikalauja mokėti jokių mokesčių, todėl sąskaitų jam neišrašo ir neteikia apmokėti.
Ieškovas reikalavo pateikti Sodininkų bendrijos įstatyme nurodytą bendrijos turto registravimo knygą, nors atsakovo atstovė nurodė, kad „knygos“ neturi. Ieškovas vis replikavo, kad bendrija privalo turėti ir pateikti knygą, kaip tai numatyta Sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnyje. Atsakovo atstovė į bylą pateikė 2019 m. gruodžio 16 d. pažymą apie SB „Vitaminas“ turimą turtą. Atsakovo atstovė nurodė, kad ta pati pažyma buvo pateikta į Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-19-967/2019, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl 2017 m. balandžio 22 d. SB „Vitaminas“ visuotinio narių susirinkimo sprendimų. Ieškovas neginčijo, kad jam yra žinoma apie bendrijos turtą.
Atsižvelgus į išdėstytą, teismas sutinka su atsakovo atstovės nurodyta aplinkybe, kad ieškovui pačiam nėra aišku, kaip ginčijami sprendimai pažeidžia jo teises, ieškovas tiesiog siekia tokiu būdu trikdyti bendrijos veiklą.
Sodininkų bendrijos „Vitaminas“ susirinkimo 8.1 klasuimu sodo pirmininkė informavo, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. yra pakeitimai atliekų išvežime. Pagal Vilniaus miesto sasvivaldybės patvirtintas taisykles kiekvienam sodininkui bus teikiamos sąskaitos už atliekų sutvarkymą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Atliekų surinkimo konteineriai bus statomi prie transformatorinės. Bendrijos nariai vienbalsiai nutarė priimti dėmesin pateiktą informaciją dėl atliekų išvežimo. Šis sprendimas niekaip neįtakoja ieškovo teisių ir pareigų, kadangi svarstytinu klausimu buvo suteikta tik informacija apie pasikeitusį Vilniaus mieste atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą.
Susirinkimo metu klausimu Nr. 8.2, kuriuo buvo svarstyta informacija dėl sodų bendrijos gatvių tvarkymo. Šiuo susirinkimo sprendimu buvo nutarta gatvių tvarkymą aptarti valdyboje ir individualiai su kiekvienos gatvės sodininkais. Teismo vertinimu šis sprendimas, kaip ir Nr. 8.3 sprendimas dėl sodų bendrijos nario M. G. pareiškimo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, nei ieškovui, nei kitiems bendrijos nariams konkrečių teisių ar pareigų. Priėmus konkrečius sprendimus dėl gatvių tvarkymo, tiek ieškovas, tiek kiti bendrijos nariai, nesutikdami su priimtais sprendimais, turės teisę juos ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimas bendrijai kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą taip pat nesukuria jokių teisių ar pareigų, nepažeidžia ieškovo interesų.
Už sprendimą gatvių tvarkymą aptarti valdyboje ir individualiai su kiekvienos gatvės sodininkais balsavo 72, prieš – 0, susilaikė – 0. Toks sprendimas priimtas vienbalsiai.
Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo naikinti ginčijamus atsakovo susirinkimo sprendimus Nr. 1-5, 8.1 ir 8.2 nesant jokių argumentų ir argumentus patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima šiuos sprendimus pripažinti kaip niekinius sandorius (prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei), sukėlusių ieškovui neteisėtas materialines pasekmes, suvaržiusių ieškovo turėtas teises ar turtinius interesus (CK 1.78 straipsnis, 1.80-1.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 2 dalis).
Susirinkime buvo svarstomas ieškovo R. Š. pareiškimas „Dėl jo priėmimo į narius“(Nr. 6).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 3 straipsnis numato, kad sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. liepos 8 d. nutarimas).
Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalie 7 punktas numato, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti priėmimo į bendriją, bendrijos narių pašalinimo ir išstojimo iš bendrijos klausimus, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.
Susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir civilinės darbo bylos Nr. e2-19-967/2019 medžiaga, SB „Vitaminas“ įstatais, įregistruotais juridinių asmenų registre 2013 m. rugpjūčio 22 d. kodas 191493568, nustatė, kad pagal įstatų 27 punktą prašymas stoti į Bendriją paduodamas bendrijos valdybai, kuri posėdyje svarsto sodininko prašymą dėl priėmimo į bendrijos narius klausimą.
Nagrinėjamu atveju iš SB „Vitaminas“ (duomenys neskelbtini) visuotinio ataskaitinio –rinkiminio susirinkimo protokolo matyti, kad 2017 m. bendrijos valdyba gavo R. Š. prašymą priimti jį į bendrijos narius. Bendrijos valdyba apsvarsčiusi prašymą nutarė, kad galutinį sprendimą dėl R. Š. priėmimo turi svarstyti Bendrijos nariai susirinkime.
Tai reiškia, kad buvo nuspręsta, jog R. Š. priėmimo į narius klausimą spręs visuotinis narių susirinkimas, kaip aukščiausias valdymo organas. Pažymėtina, kad tiek valdyba, tiek visuotinis narių susirinkimas turi teisę, bet ne pareigą priimti naujus narius. Neigiamas balsavimų rezultatas parodo galimybę bendrijos nariams balsuoti savarankiškai, tuo užsitikrinant visų narių lygiateisiškumą ir demokratinį bendrijos valdymą.
Susirinkimo metu dalyvaujantiems nariams teisininkė D. G. informavo, kad nepriimti į narius galima dviem atvejais, tai yra, kai asmuo nėra sumokėjęs bendrijos mokesčio ir jei asmuo nelojalus Bendrijai.
R. Š. Bendrijos valdybos pranešime buvo informuotas apie tai, kad bendrijos narių susirinkimas spręs dėl jo priėmimo į narius. R. Š. buvo kviečiamas atvykti į bendrijos narių susirinkimą, jame dalyvavo.
Atsižvelgiant į tai, kad susirinkime absoliučia dalyvavusių narių balsų dauguma (prieš – 74, už – 0, susilaikė – 0) buvo nuspręsta netenkinti R. Š. prašymo priimti jį į bendrijos narius, susirinkime dalyvaujant bendrijos narių kvorumui, teismas atmeta ieškovo R. Š. reikalavimą pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) visuotinio sodininkų bendrijos „Vitaminas“ susirinkimo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo prašymas priimti jį į bendrijos narius, kadangi bendrija veikia laisvanoriškumo principu, o ne prievolinių santykių pagrindu.
Susirinkime buvo svarstomas ir R. Š. prašymas „Dėl bendrijos bendrojo naudojimo objekto ir atliktų darbų ataskaitos pateikimo“ – nutarta netenkinti prašymo „Dėl bendrijos bendrojo naudojimo objekto ir atliktų darbų ataskaitos pateikimo“ (Nr. 7). Įpareigoti R. Š. atstatyti kelio formavimo sistemą į pradinę padėtį, o valdybai kreiptis į savivaldybę dėl (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos sutvarkymo.
Bendrijos įstatų 34.15 punktas numato, kad bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrojo naudojimo tvarkymo ir pardavimo klausimus.
Iš susirinkimo protokolo matyti, kad Sodo bendrijos pirmininkė V. M. susirinkimą informavo, kad R. Š. tėvas K. Š. 1997 m. kreipėsi į valdybą su prašymu leisti jam tvarkyti šalia jo esančią gatvę už jo lėšas. Valdyba leido, nenumatydama, kad gatvė bus pritaikyta tik jo poreikiams, pažeidžiant kitų sodo bendrijos narių teises. Apie tai byloja jo kaimynų prašymai valdybai. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (skl. savininkė A. G.) buvo užkastas nutekėjimo griovys ir vandens surinkimo duobė su sklende. K. Š. (įgaliotais R. Š.) padarytas šulinys praktiškai vandens nesugeria. Būtina atstatyti kelio formavimo sistemą į pradinę padėtį. Balsuota už - 0, prieš-71, susilaikė-2. Sprendimas netenkinti R. Š. prašymo „Dėl Bendrijos bendrojo naudojimo objekto ir atliktų darbų ataskaitos pateikimo“ iš esmės priimtas balsų dauguma. Jokių procedūrinių pažeidimų teismas nenustatė.
Pažymėtina, kad susirinkime klausimą Nr. 6 pristatė gan plačiai sodininkų bendrijos teisininkė, klausimą Nr. 7 pristatė sodininkų bendrijos pirmininkė. Bendrijos nariai už balsavo svarstomais klausimais, protokole pažymėtą balsavimo rezultatai. Nėra reikalavimo kiekvienam balsuojančiajam pateikti argumentus pagrindžiančius apsisprendimą balsuoti „už“ ar „prieš“.
Ieškovas teigia, kad jam iki šiol (ieškinio padavimo metu 2018 m. liepos 31 d.) nebuvo atsakyta raštu į jo prašymus. Pažymėtina, kad prašymus ieškovas pateikė bendrijos valdybai. Ieškovas argumentuoja, kad bendrijos valdyba jam raštu nebuvo atsakiusi. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčijami bendrijos narių susirinkimo sprendimus, ne bendrijos valdymo organo – valdybos veiksmus.
Sodininkų bendrijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat visus bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kurioje ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.
Iš Vilniaus miesto SB „Vitaminas“ narių visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo protokolo Nr. 1 nustatyta, kad apie susirinkimą, datą ir vietą buvo skelbiama dvejose bendrijos teritorijoje esančiose skelbimų lentose, daugelis bendrijos narių informuoti asmeniškai, iš jų 17-ai narių pranešta registruotais laiškais, taip pat priminimai pakartotinai visiems bendrijos nariams išsiųsti sms žinutėmis telefonu bei turintiems elektroninį paštą, elektroniniu paštu. Pranešimas apie susirinkimą 2018 m. balandžio 15 d. buvo patalpintas tinklapio www.vilnius.lt skiltyje „bendruomenių skelbimai“. Pridėta SB „vitaminas“ pranešimo kopija, iš kurios matyti, kad apie susirinkimą paskelbta 2018 m. balandžio 10 d. Pranešime nurodyta, kad su valdybos 2017 m. veikos ataskaita, 2017 m. finansinės veikos ataskaitos ir Revizorius išvadų apie bendrijos 2017 m. finansinę veiklą projektais bei Bendrijos 2018 m. pajamų – išlaidų sąmatos projektu galima susipažinti sodininkų bendrijos „Vitaminas“ būstinėje. Toks supažindinimas su svarstomais klausimais atitinka bendrijos įstatų 37.7 punkte reglamentuotą susirinkimo organizavimo tvarką.
Pagal Įstatų 38 punktą, bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip ½ bendrijos narių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrijos narių yra 116, susirinkime dalyvavo 75 sodininkų bendrijos narių (iš kurių 5 bendrijos nariai suteikė įgaliojimus kitiems asmenims, 2 bendrijos nariai atvyko vėluodami, 30 balsavo raštu, prieš tai susipažinę su bendrijos valdybos 2017 m. veiklos ataskaita, revizijos aktu, bendrijos 2017 m. finansinės veiklos ataskaita, bendrijos 2018 m. pajamų ir išlaidų sąmata, bendrijos teisininkės valdybai pateikta ataskaita. Taigi bendrijos susirinkime dalyvavo 64,7 proc. visų bendrijos narių. Susirinkus kvorumui, pagrįstai susirinkimas buvo laikytas įvykusiu. (bendrijos įstatų 38 punktas).
Teismas neturi pagrindo abejoti dėl susirinkime dalyvavusių narių kvorumo ir teisingo balsavimų rezultatų buvimo.
Teismas daro išvadą, kad susirinkimo darbotvarkė buvo paskelbta tinkamai, buvo laikomasi susirinkimo sušaukimo tvarkos (SBĮ 16 straipsnio 3 dalis), bendrijos narių susirinkimo sprendimai buvo priimti iš esmės vienbalsiai, susirinkimas pagrįstai laikytas įvykusiu, susirinkus narių kvorumui, bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų, balsavę iš anksto raštu, buvo informuoti, kokiais klausimais bus balsavimas, kokia jų pozicija dėl kiekvieno iš klausimo.
Pažymėtina ir tai, kad tiek sodininkų bendrijų įstatymas, tiek sodininkų bendrijos „Vitaminas“ įstatai reglamentuoja bendrijos narių informavimą apie susirinkimą terminus ir tvarką. Susirinkime dalyvavo ir ne bendrijos narys R. Š. Jis taip pat buvo informuotas apie susirinkimą 2018 m. balandžio 18 d. (su ieškiniu pateiktas priedas). R. Š. ginčijamame susirinkime dalyvavo, nepareiškė jokių pretenzijų dėl termino, nepasiūlė pakeisti susirinkimo datą, ją nukeliant į vėlesnį laikotarpį pagal 14 dienų terminą. Tai reiškia, kad terminas ieškovą tenkino ir jam iš esmės pakako laiko pasiruošti susirinkimui.
Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovo ieškinio reikalavimai dėl sodininkų bendrijos „Vitaminas“ narių visuotinio (duomenys neskelbtini) susirinkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo yra nepagrįsti, todėl netenkinami.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl konkrečių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas daro išvadą, kad neįgyvendino CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Byloje patirta 112,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)18-T-299-144849 atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 92, 93, 96 straipsniais, 246 straipsnio 2, 5 dalimis, 262 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsnio 1 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškovo R. Š. ieškinį atmesti.
Ieškovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.