Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Arešto bausmę paskirta atlikti (duomenys neskelbtini).

Daiktus – (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ modelio pistoletą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) fondui prie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos.

Dėžutę su 500 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kalibro kulkų ir buteliuką su 425 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kalibro šratų, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu: 2020 m. balandžio mėnesį, tiksli data nenustatyta, savo namuose, (duomenys neskelbtini) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., neteisėtai laikė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgytus nešaunamuosius ginklus, t. y. (duomenys neskelbtini) gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą C kategorijos nešaunamajam ginklui, (duomenys neskelbtini) gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ modelio pistoletą, priskiriamą D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, iki tol, kol 2020 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai ginklus rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

8.4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad J. B. nusikalstamą veiką padarė, veikdamas tyčine kaltės forma. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta viena svarbiausių baudžiamosios atsakomybės nuostatų – atsakomybė tik už kaltai padarytą veiką. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų. Tai reiškia, kad tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Baudžiamajame kodekse išskiriamos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. BK 15 straipsnis apibrėžia tyčios turinį, nustatydamas dvi tyčios rūšis – tiesioginę ir netiesioginę. Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas), būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.). Vien ta aplinkybė, kad pats nuteistasis J. B., įsigydamas ginklus, pardavėjo klausė, ar ginklai yra legalūs, parodo, kad jam buvo žinoma, jog tiek patiems nešaunamiesiems ginklams, tiek jų įsigijimui įstatymu yra numatyti atitinkami reikalavimai, kurių nesilaikant, tokie veiksmai laikomi neteisėtais. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog J. B. jau kartą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. nuteistajam buvo žinomi įstatymo keliami reikalavimai nešaunamųjų ginklų įsigijimui. Taigi, net jei nuteistasis J. B. iš pradžių neturėjo tikslo neteisėtai įsigyti nešaunamuosius ginklus, tačiau, nesiimdamas visų įmanomų priemonių, kad patikrintų, ar pardavėjas teisėtai parduoda ginklus, ir neužtikrindamas įstatymo reikalavimus atitinkančio ginklo įsigijimo, t. y. nesiimdamas jokių priemonių įsitikinti, kad turi teisę įsigyti aptariamus ginklus, J. B. neturėjo jokio objektyvaus pagrindo, kuris jam būtų leidęs manyti, kad perkamus ginklus įsigyja teisėtai. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad J. B. buvo abejingas daromos nusikalstamos veikos atžvilgiu, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

8.6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, iš kurio J. B. nusipirko ginklus, todėl taip pat nebuvo nustatyta, ar toks asmuo turi leidimą prekiauti ginklais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog J. B. paaiškino, kad su įstatymo reikalavimais yra susipažinęs ir žinojo, kad ginklus įsigijo neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo įsigyti C kategorijos ginklą ir abu ginklus (C ir D kategorijos) įsigydamas ne ginklų prekybos vietoje, o pagal skelbimą internete iš asmens (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Nors D kategorijos ginklų laikymui leidimas nereikalingas, tačiau jų įsigijimui taikomas legalaus įsigijimo reikalavimas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, turi teisę prekiauti Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatyme visuomet buvo nustatyti apribojimai C ir D kategorijoms priskiriamų ginklų prekybai, nurodant, kad jais gali prekiauti tik asmenys, gavę nustatytos formos leidimą (licenciją). Teisiamojo posėdžio, vykusio 2020 m. spalio 12 d., metu J. B. nurodė, kad pas jį rastus nešaunamuosius ginklus jis pirko pagal skelbimą iš fizinio asmens. Kaip jau buvo konstatuota prieš tai, abu nešaunamieji ginklai J. B. buvo parduoti be oficialių dokumentų, skirtų konkrečiai jo įsigytiems ginklams. Taigi, įvertinus aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ modelio šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamas C kategorijai, ir (duomenys neskelbtini) gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ modelio pistoletas, priskiriamas D kategorijai, J. B. buvo įsigyti iš fizinio asmens, neturinčio licencijos civilinėje apyvartoje prekiauti ginklais, t. y. ginklai buvo įgyti pažeidžiant Įstatyme nustatytą tvarką – neteisėtai.

8.7. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, jog buvo nuteistas už neteisėtą nešaunamųjų ginklų laikymą, nors baudžiamoji atsakomybė įstatyme yra numatyta tik už įsigijimą ir nešiojimą. BK 258 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Nagrinėjamu atveju, nors J. B. tvirtina, kad buvo nubaustas už nešaunamųjų ginklų laikymą, pažymėtina, kad kaltinime buvo suformuluota ir pirmosios instancijos teismas jį nuteisė už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu. Pirmosios instancijos teismas, atskleisdamas J. B. padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, jog J. B. savo namuose laikė neteisėtai įgytus šaunamuosius ginklus. Kaip jau buvo atskleista anksčiau, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino įrodyta, kad J. B. šaunamuosius ginklus įgijo neteisėtai, ir teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, t. y. J. B. buvo nuteistas būtent už neteisėtą įgijimą, o laikymas, aprašant nusikalstamą veiką, tik nurodytas, siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamus nuteistojo veiksmus. Kaip skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neteisėtai įsigytas ginklas negali būti vertinamas kaip laikomas teisėtai. Pažymėtina, jog teismų praktikoje labai dažnai, siekiant išsamiai ir visapusiškai atskleisti neteisėtą disponavimą (įgijimą ir / ar nešiojimą) nešaunamaisiais ginklais, aprašant nusikalstamas veikas, yra pažymimas ir neteisėtas ginklų laikymas, nors už jį baudžiamoji atsakomybė įstatyme nenumatyta. Vadovaujantis tuo pačiu principu, J. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje, buvo aprašyta ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. baudžiamajame įsakyme, t. y. nors J. B. buvo nuteistas už neteisėtą nešaunamųjų ginklų įsigijimą, tačiau nusikalstamos veikos aprašyme buvo nurodytas ir neteisėtas ginklų laikymas.

8.8. Įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė nuteistojo kaltę, buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tai neduoda pagrindo konstatuoti, kad baudžiamojo proceso metu buvo pažeisti įrodymų vertinimo reikalavimai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Taigi apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Įvertinusi anksčiau aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. B. pagrįstai buvo nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

9.2. Visiškai nepagrįstais teisėjų kolegija laiko ir nuteistojo argumentus dėl galimo pareigūnų suinteresuotumo ar kerštavimo. Byloje nesama visiškai jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius subjektyvius J. B. teiginius. 2020 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) S. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis kartu su (duomenys neskelbtini) A. Č., A. G., (duomenys neskelbtini) J. K. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pas J. B. (b. l. 5–6). Šie duomenys nesudaro jokio pagrindo manyti, kad pareigūnai buvo priešiškai nusiteikę prieš nuteistąjį J. B., siekė jį suklaidinti, apkalbėti ar jam pakenkti. Vien ta aplinkybė, kad patikrinimo metu dalyvavo keturi pareigūnai, niekaip neįrodo, kad šie pareigūnai yra kokia nors forma suinteresuoti bylos baigtimi ar šio patikrinimo tikslas buvo išimtinai pradėti ikiteisminį tyrimą J. B. Taigi aptartus apeliacinio skundo teiginius teisėjų kolegija vertina išimtinai kaip gynybinę J. B. poziciją ir siekį pateisinti neteisėtus savo veiksmus, kad pavyktų išvengti baudžiamosios atsakomybės. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nebuvo nurodyta, jog J. B. pateikė ginklų dokumentus (b. l. 11–13), nes, kaip šioje nutartyje jau buvo konstatuota anksčiau, J. B. tokių dokumentų neturi ir negalėjo pateikti. Kaip jau buvo nurodyta, nuteistojo pateikti dokumentai laikytini naudojimosi instrukcija (specifikacija), jie nėra priskirti konkrečiai J. B. įsigytiems ginklams.

9.3. Apeliaciniame skunde yra padaryta išvada, jog Įstatymas nedraudžia prekiauti kulkomis ir šratais, kurie nėra šaudmenys, todėl, nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus, dėžutę su 500 vienetų „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kalibro kulkų ir buteliuką su 425 vienetais „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kalibro šratų sunaikinti. 2020 m. liepos 7 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 500 vienetų (duomenys neskelbtini) kalibro kulkų nėra šaudmenys, jos skirtos C ir D kategorijų nešaunamiesiems ginklams. Taip pat nurodyta, kad 425 vienetai (duomenys neskelbtini) kalibro šratų nėra šaudmenys, jie skirti C ir D kategorijų nešaunamiesiems ginklams (b. l. 19–25). Taigi sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog šių kulkų ir šratų apyvarta nėra draudžiama, vis dėlto, atsižvelgiant į aplinkybę, kad jie yra skirti C ir D kategorijų nešaunamiesiems ginklams, t. y. būtent tų kategorijų ginklams, dėl kurių neteisėto įsigijimo buvo nuteistas J. B., nurodyti kulkos ir šratai laikytini būtinu dalyku (daiktu), be kurio nusikalstamos veikos priemonės nebūtų įmanoma panaudoti. Kadangi 500 vienetų „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kalibro kulkų ir 425 vienetus „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kalibro šratų J. B. būtų naudojęs būtent kartu su (duomenys neskelbtini) gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ modelio šautuvu Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamu C kategorijai, ir (duomenys neskelbtini) gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro „(duomenys neskelbtini)“ modelio pistoletu, priskiriamu D kategorijai, laikytina, kad jie kartu sudaro nusikalstamos veikos objektą, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo grąžinti J. B., o nuspręsta juos sunaikinti.

9.4. Pažymėtina, jog nors nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) fondas prie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos nebedirba, tačiau jo veiklą tęsia (duomenys neskelbtini) departamento prie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas joks esminis proceso įstatymų normų pažeidimas, kuris būtų turėjęs reikšmės neteisingam ir nevisapusiškam bylos išnagrinėjimui bei neteisėto nuosprendžio priėmimui.

10. Dėl nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme ir paskirtos bausmės pagrįstumo

10.1. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

10.2. Nors nagrinėjamu atveju dėl J. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, žala ir / ar kiti neigiami padariniai nekilo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad neribotas nešaunamųjų ginklų įsigijimas ir / ar nešiojimasis kelia pavojų, jog ginklai gali būti neatsakingai naudojami konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai. Kadangi J. B. už analogišką nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju yra nuteistas jau antrą kartą, tai rodo, kad jis aiškiai nesupranta savo daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, nemoka tinkamai įvertinti dėl jo neteisėtų veiksmų galinčių kilti grėsmių kitiems asmenims, atsakingai nevertina įstatymų saugomos tinkamos ir teisėtos ginklų apyvartos. Taigi J. B. veiksmai savaime nesudaro pagrindo juos pripažinti mažareikšmiais ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o pačios nusikalstamos veikos mažesnis pavojingumas jau yra įvertintas įstatymų leidėjų ir įtvirtintas pačiame įstatyme, nustatant, kad ji laikoma baudžiamuoju nusižengimu, ir numatant už jos padarymą švelnesnę baudžiamąją atsakomybę. Be to, BK 37 straipsnis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės tik dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o ne dėl baudžiamojo nusižengimo mažareikšmiškumo, t. y. įstatymas nenumato galimybės baudžiamąjį nusižengimą pripažinti mažareikšmiu.

10.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. B. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo principams. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog Baudžiamajame kodekse kaip nusikalstamos veikos yra įtvirtinti veiksmai, kurie savo pobūdžiu ir galimai sukeliamais padariniais yra mažiau pavojingi, savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, kad tokios teisės normos prieštarauja Konstitucijai. Tokių veikų mažesnis pavojingumas yra įvertinamas, atskiriant jas nuo nusikaltimų ir skiriant už jų padarymą švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Be to, prerogatyva nustatyti ir keisti teisinį reguliavimą priklauso įstatymų leidžiamajai valdžiai. Tai, kad ateityje tam tikra nusikalstama veika gali būti dekriminalizuota, savaime neįrodo normos, kurioje numatyta atitinkama nusikalstama veika, prieštaravimo Konstitucijai ir joje įtvirtintiems pamatiniams teisės principams. Pastebėtina, jog nuteistojo J. B. gynėjas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, posėdžio metu prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nebeišsakė.

10.4. Nuteistojo J. B. manymu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, kuri turėtų būti švelninama. Nors nuteistasis J. B. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (J. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

10.5. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

10.6. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog J. B. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), yra teistas (b. l. 54–55), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 59–62). J. B. 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį 16 parų arešto, bausmę atliko 2019 m. kovo 20 d. ir, praėjus vos metams po bausmės atlikimo, padarė analogišką nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į J. B. charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, J. B. turi būti paskirta arešto bausmė, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai. Jokių išskirtinių aplinkybių, apibūdinančių J. B. padarytą nusikalstamą veiką, kurios sudarytų pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę, nenustatyta. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Vien tik simbolinės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti kaltininką, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes.

10.7. Anksčiau išvardytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam J. B. pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai paskyrė arešto bausmę, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Manytina, kad, J. B. paskyrus švelnesnę bausmę, nuteistasis nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jam ir toliau gali būti sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Papildomai pastebėtina, jog, be to, kas jau aptarta, aplinkybė, kad nuteistasis J. B. nedirba (b. l. 53), nesudaro pagrindo manyti, jog, nuteistajam paskyrus baudos bausmę, jis turėtų teisėtų lėšų ir galėtų ją sumokėti.

10.8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., Nr. 2019-11177), J. B. arešto bausmės vykdymas negali būti atidėtas, kadangi jis arešto bausme nuteistas jau ne pirmą kartą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. B. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.