- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-834-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00147-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- R. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-3682-886/2021 pagal pareiškėjos R. K. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/12/00950, suinteresuoti asmenys antstolė G. A., V. K., T. K. ir E. K., kuria atmestas pareiškėjos R. K. skundas dėl antstolės G. A. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. K. 2020 m. gruodžio 22 d. su skundu dėl antstolės G. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/12/00950 kreipėsi į antstolę G. A., kuriame prašė panaikinti šios antstolės 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. S-00104645 dėl išieškotojo pakeitimo, kuriuo pradinė išieškotoja R. K. pakeista naujais išieškotojais T. K. ir E. K., tapusiais pilnamečiais.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad iki vaikų pilnametystės jų išlaikymui buvo skirtos tik R. K. asmeninės lėšos. Skolininkas V. K. niekada neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Pareiškėja viena išlaikė vaikus, todėl tik ji turi teisę į išlaikymo įsiskolinimą, o ne jos sūnūs T. K. ir E. K.. Išieškotojais pripažinus pilnamečius vaikus, susidaro situacija, kai vaikai, gavę išlaikymą iš motinos, įgyja teisę papildomai gauti pinigus iš skolininko V. K., nepagrįstai praturtėdami. Išlaikymas vaikams buvo priteistas R. K. naudai, todėl ji ir toliau turi likti išieškotoja.
3. Antstolė G. A. 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymu pareiškėjos R. K. skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų. Tėvai vaiko turtą tvarko kaip uzufruktoriai – vaiko atstovai pagal įstatymą. Vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia, ir tėvai netenka teisės tvarkyti nepilnamečių turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.191 straipsnio 3 punktas). Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams, todėl išlaikymo vykdymo procese sprendžiant klausimą dėl skolos turi būti pakeistas išieškotojas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Vykdomojoje byloje išieškotojai pakeisti, gavus T. K. ir E. K. prašymus, nepažeidžiant CPK 596 straipsnio.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo V. K. 2021 m. sausio 27 d. atsiliepime į pareiškimą prašė teismo civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad su antstolės patvarkymu sutinka, o su R. K. skundu nesutinka, kadangi skundas yra išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2SP-30885-615/2020.
5. Suinteresuotas asmuo E. K. 2021 m. sausio 27 d. atsiliepime į pareiškimą prašė teismo civilinę bylą nutraukti, kadangi pareiškėjos skundas yra išspręstas kitoje civilinėje byloje Nr. e2SP-30885-615/2020. Nurodė, kad jį išlaikė ir užaugino tėvas V. K., o mama neteikė jokio išlaikymo.
6. Suinteresuotas asmuo T. K. 2021 m. sausio 27 d. atsiliepime į pareiškimą prašė teismo civilinę bylą nutraukti, kadangi pareiškėjos skundas yra išspręstas kitoje civilinėje byloje Nr. e2SP-30885-615/2020. Nurodė, kad jį išlaikė ir užaugino tėvas V. K., o mama neteikė jokio išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos R. K. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/12/00950.
8. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0088/12/00950 duomenų nustatė, kad antstolė G. A. 2012 m. gruodžio 3 d. priėmė vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-121-122/2001 dėl išlaikymo vaikams T., gim. (duomenys neskelbtini), ir E., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam po 125 Lt nuo 2001 m. rugpjūčio 21 d. iki jų pilnametystės, išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojai R. K. (21-22, 25 b. l.). R. K. 2012 m. gruodžio 27 d. informavo santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį teismą, kad skolininkas išlaikymo įsiskolinimą iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra sumokėjęs, todėl prašė sustabdyti išlaikymo išieškojimą iki jos atskiro nurodymo (53 b. l.). Remiantis šiuo prašymu vykdomoji byla buvo sustabdyta. R. K. 2020 m. vasario 26 d. pateikė antstolei prašymą atnaujinti išlaikymo išieškojimą ir išduoti pažymą apie išlaikymo įsiskolinimo dydį (67 b. l.). Antstolė 2016 m. vasario 26 d. patvarkymu atnaujino priverstinį išlaikymo įsiskolinimą (73 b. l.). Pilnamečiai vaikai T. K. ir E. K. 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė antstolei prašymus vykdomojoje byloje pakeisti pradinę išieškotoją R. K. ir juos laikyti naujais išieškotojais (83-91 b. l.). Jų prašymus antstolė tenkino, priimdama 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą. Teismas iš byloje esančių suinteresuotų asmenų atsiliepimų nustatė, kad jie prašo civilinę bylą nutraukti, nes jų teigimu, pareiškėjos prašymas išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje Nr. e2SP-30885-615/2020. Teismas nustatė, kad kitoje byloje išnagrinėtas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo sustabdymo) iki skundo išnagrinėjimo.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas pareiškėjos skundo reikalavimas dėl antstolės patvarkymo teisėtumo, todėl nutraukti civilinę bylą dėl suinteresuotų asmenų nurodytų aplinkybių nėra pagrindo. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje pradinė išieškotoja pakeista, gavus pilnamečiais tapusių vaikų prašymus, bei į tai, kad toks išieškotojo pakeitimas neprieštarauja civiliniame procese įtvirtintoms vykdymo proceso normoms, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendė, kad antstolės skundžiamu patvarkymu pradinė išieškotoja (mama, tvarkiusi vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise iki jų pilnametystės) pakeista pilnametystės sulaukusiais vaikais (kuriems priteistas išlaikymas) pagrįstai ir teisėtai, laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir nepažeidžiant jokių teisės normų. Todėl konstatavo, kad antstolės veiksmai, priimant ginčijamą patvarkymą, yra pagrįsti ir teisėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja R. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės G. A. 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. S-00104645 dėl išieškotojo pakeitimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino, jog pakeitus išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0088/12/00950 lieka pažeistos apeliantės teisės. Iki vaikų pilnametystės jų išlaikymui buvo skirtos tik apeliantės asmeninės lėšos, kadangi būtent ji visą gyvenimą viena išlaikė nepilnamečius sūnus. Tuo tarpu V. K. savo uždirbtų pinigų niekuomet neskirdavo vaikams išlaikyti, nieko jiems nepirkdavo, o savo uždarbį skirdavo išimtinai tik savo poreikių tenkinimui, didžiąją pajamų dalį išleisdamas alkoholinių gėrimų pirkimui, kadangi jis visą gyvenimą turėjo šią priklausomybę. Be to, vykdomojoje byloje Nr. 0088/12/00950 išieškotojais pripažinus apeliantės sūnus susidaro tokia situacija, kai vaikai, gavę išlaikymą iš motinos (kuri išlaikymą teikė už abu tėvus - save ir skolininką) turi teisę dar papildomai gauti pinigus iš V. K., tokiu būdu nepagrįstai praturtėdami. Tuo tarpu apeliantė nebeturi objektyvios galimybės atgauti jos už vaikų tėvą teikto išlaikymo sumos. Šiuo metu apeliantės ir jos vaikų santykiai yra prasti. Vyresnysis apeliantės sūnus buvo linkęs vagiliauti, o kadangi apeliantė niekuomet nepalaikė šio sūnaus polinkio, todėl T. K. veikė prieš motiną. Negana to, apeliantė kartais dirbo užsienyje ir tokiu būdu išlaikė savo vaikus, kadangi V. K. daugelį metų apskritai niekur nedirbo. Kol vaikai buvo maži apeliantė neišsiieškojo išlaikymo iš V. K., kadangi jis visą laiką prašydavo apeliantės palaukti, žadėdamas skirti pinigų vaikų išlaikymui, tačiau tai buvo tik tušti jo pažadai. Nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta, jog pareiškėja viena pilnai išlaikė nepilnamečius vaikus ir įvykdė V. K. prievolę teikti išlaikymą, todėl ji įgijo teisę reikalauti kompensuoti jos už V. K. teiktą išlaikymą vaikams. V. K. neginčijo tos aplinkybės, kad jis neteikė išlaikymo vaikams, t. y. jis žinojo, jog jo atžvilgiu užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams skyrimo, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad išlaikymas vaikams būtų teikiamas. Kadangi nėra jokių duomenų, jog V. K. vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus, todėl laikoma, jog toks teismo sprendimas yra teisingas ir vykdytinas, nes jis nėra nuginčytas.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, jog pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir Šeimos kodeksą (toliau - SŠK) išlaikymas vaikams buvo priteisiamas konkretaus tėvo naudai, šiuo atveju apeliantės, todėl ji ir toliau turi likti išieškotoja vykdymo procese, kaip kad buvo iki šiol. Be to, skirtingai nei pagal dabartinį reglamentavimą (kai priteisiant išlaikymą vaikams, tėvas yra paskiriamas tik lėšų uzufruktoriumi), prieš tai galiojusiame teisės akte (kurio reglamentavimo metu ir buvo priteistas išlaikymas) tokia teisė nebuvo nustatyta, kadangi išlaikymo suma buvo priteisiama vienam iš tėvų, kuris rūpinosi vaikų išlaikymu vienas. Apeliantei išlaikymo pareigą vykdžius už abu tėvus, ji įgijo atgręžtinį reikalavimą į V. K., todėl tinkamu ir teisėtu kreditoriumi vykdomojoje byloje Nr. 0088/12/00950 pagal teismo priimtą ir neįvykdytą sprendimą yra būtent apeliantė.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta, o apeliantės atskirasis skundas nepagrįstas. Apeliantė klaidina teismą teigdama, jog iki vaikų pilnametystės jų išlaikymui buvo skirtos tik apeliantės asmeninės lėšos, nes viena išlaikė vaikus. Apeliantė turėjo ir šiai dienai turi sveikatos problemų, dėl kurių kyla problemos V. K. ir pilnamečiams vaikams. Apeliantė viena neišlaikė iš savo asmeninių lėšų nepilnamečių vaikų. Vaikais visada rūpinosi ir V. K., juos išlaikė, ką ir daro iki šios dienos, net esant vaikams jau pilnamečiams.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12112/2001 nutarta išieškoti iš V. K. išlaikymą R. K. naudai vaikų T. K. ir E. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 125 Lt kas mėnesį ir mokėti nuo 2001 m. rugpjūčio 21 d. iki sūnaus T. K. pilnametystės, po to po 125 Lt kas mėnesį iki sūnaus E. K. pilnametystės. Nutartis priimta jau galiojant naujam civiliniam kodeksui (įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o CK 3.185 straipsnio 1 dalyje aptariamas nepilnamečių vaikų turto tvarkymas, t. y. turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Jokių kitokių sąlygų ar išlygų įstatymas nenustato.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo T. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Apeliantės atskirasis skundas nepagrįstas. Apeliantė niekada viena neišlaikė vaikų. Visada šeimoje buvo tėtis V. K., kuris vaikais labai rūpinosi. Kaip tik šeimoje daugiau problemų būdavo su apeliante, nes ji inicijuodavo barnius, pykčius tarp šeimos narių. Apeliantė buvo išvykusi į užsienį, tuomet vaikais rūpinosi tėvas V. K.. Tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikai sulaukia pilnametystės, todėl apeliantė nėra teisi, reikalaudama panaikinti antstolės, G. A. 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo Nr. S-00104645.
13. Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Apeliantės atskirasis skundas nepagrįstas. Apeliantė niekada viena neišlaikė vaikų. Vaikus išlaikė tik tėtis V. K., arba apeliantė kartu su tėčiu V. K.. Tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikai sulaukia pilnametystės, todėl apeliantė nėra teisi, reikalaudama panaikinti antstolės, G. A. 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo Nr. S-00104645, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos R. K. skundas dėl antstolės G. A. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė G. A. 2012 m. gruodžio 3 d. priėmė vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-121-122/2001 dėl išlaikymo vaikams T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam po 125 Lt nuo 2001 m. rugpjūčio 21 d. iki jų pilnametystės, išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojai R. K. (vykdomoji byla Nr. 0088/12/00950). R. K. 2012 m. gruodžio 27 d. informavo santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį teismą, kad skolininkas išlaikymo įsiskolinimą iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra sumokėjęs, todėl prašė sustabdyti išlaikymo išieškojimą iki jos atskiro nurodymo. Remiantis šiuo prašymu vykdomoji byla buvo sustabdyta. R. K. 2020 m. vasario 26 d. kreipėsi į antstolę su prašymu atnaujinti išlaikymo išieškojimą, kuriame prašė išduoti pažymą apie išlaikymo įsiskolinimo dydį. Antstolė 2016 m. vasario 26 d. patvarkymu atnaujino priverstinį išlaikymo įsiskolinimą. Pilnamečiai vaikai T. K. ir E. K. 2020 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į antstolę su prašymais dėl išieškotojų vykdomojoje byloje pakeitimo, kuriuose prašė antstolės vykdomojoje byloje pakeisti pradinę išieškotoją R. K. ir juos laikyti naujais išieškotojais. Pareiškėja R. K. 2020 m. gruodžio 22 d. su skundu dėl antstolės G. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/12/00950 kreipėsi į antstolę G. A., kuriame prašė panaikinti antstolės G. A. 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. S-00104645 dėl išieškotojo pakeitimo, kuriuo pradinė išieškotoja R. K. pakeista naujais išieškotojais T. K. ir E. K., tapus pilnamečiais. Antstolė G. A. 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymu pareiškėjos R. K. skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos R. K. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/12/00950. Nesutikdama su šia nutartimi pareiškėja R. K. pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti antstolės G. A. 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. S-00104645 dėl išieškotojo pakeitimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino, jog pakeitus išieškotoją vykdomojoje byloje lieka pažeistos jos teisės, kadangi išlaikymas vaikams buvo priteistas konkretaus tėvo naudai, šiuo atveju apeliantės, todėl ji ir toliau turi likti išieškotoja vykdymo procese, kaip kad buvo iki šiol. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės atskirojo skundo argumentais nesutinka.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantės skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos atsakyta skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.
18. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad antstolė nepagrįstai pakeitė išieškotoją pareiškėją išieškotojais T. K. ir E. K., motyvuodamas tuo, kad vaikams, kuriems priteistas išlaikymas, suėjo pilnametystė.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
20. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
22. Sutiktina, kad nepilnamečių asmenų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai (CPK 38 straipsnis), pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir gali savarankiškai įgyvendinti savo procesines teises, todėl tėvų atstovavimas pasibaigia (CPK 38 straipsnio 1 dalis) ir pilnametis vaikas gali savarankiškai įgyvendinti teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatymo nustatytos nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Toks teisės normų aiškinimas buvo suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009, tačiau vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, išaiškinta, kad vien aplinkybė, jog vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, sulaukia pilnametystės, savaime nereiškia, kad vykdomojoje byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo išieškotoju esantis tėvas (motina) netenka teisės atstovauti vaiko interesams. Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakę pilnametystei šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiam, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, vykdymas turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018).
24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog vykdomojoje byloje pradinė išieškotoja t. y. pareiškėja (apeliantė), pakeista pilnamečiais tapusių vaikų T. K. ir E. K. prašymais, todėl tai neprieštarauja civiliniame procese įtvirtintoms vykdymo proceso normoms.
25. Atsižvelgdamas į tai, taip nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja pradinė išieškotoja (mama, tvarkiusi vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise iki jų pilnametystės) pakeista pilnametystės sulaukusiais vaikais (kuriems priteistas išlaikymas) pagrįstai ir teisėtai, laikantis teismų suformuotos praktikos ir nepažeidžiant jokių teisės normų.
26. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pagal byloje pateiktus duomenis antstolės G. A. priimtas patvarkymas Nr. S-00104645 dėl išieškotojo pakeitimo neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų ar yra priimtas ir vykdomas pažeidžiant įstatymo nuostatas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus atskirąjį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.