Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-863-567/2016 pagal ieškovės draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ ieškinį atsakovei M. N. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė draudimo bendrovė „Mutua Madrilena Automovilista“ teismo prašė išreikalauti iš atsakovės M. N. automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį priteisti ieškovei, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad automobilis BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausęs kompanijai „Finance de Autore“, buvo pavogtas 2010 m. birželio 10 d. iš gatvės Madrido mieste. Pagrobtoji transporto priemonė BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta Lietuvos Respublikoje ir dėl šio fakto 2010 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-2304-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 306¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, jog ieškovė, pripažindama minėtą įvykį draudiminiu, išmokėjo jos savininkui 50 500,08 Eur draudimo išmoką. Išmokėjęs draudiminę išmoką, ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, grįsdama savo reikalavimus, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktą niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. CK 4.96 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo atvejus, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Ieškovės nuomone, tai sudaro pagrindą teigti, kad sąžiningo įgijėjo teisės nėra suabsoliutinamos, jo teisių gynyba turto išreikalavimo atveju yra ribota. Nors atsakovė M. N. turėtų būti laikoma ginčo turto sąžininga įgijėja, tačiau, ieškovės nuomone, pagal CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 4.96 straipsnio 1 dalį, prioritetiškai turi būti ginamos ne atsakovės (sąžiningos įgijėjos), bet automobilio savininko (ieškovės) teisės. Todėl, anot ieškovės, ginčo transporto priemonė turėtų būti išreikalauta iš atsakovės M. N. ir grąžinta ieškovei.Atsakovė pateikė atsiliepimą, jame prašė ieškinį atmesti, pažymėjo, kad draudimo bendrovė „Mutua Madrilena Automovilista“ nėra automobilio BMW X6 VIN Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl neturi teisės išreikalauti daiktą iš atsakovės. Byloje nėra pateikta įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų (pasirašytų ir antspauduotų), patvirtinančių, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką.Pasak atsakovės, I. A. E. nurodė, kad išeidamas į restoraną užrakino automobilį. Dėl to darytina išvada, jog unikalus automobilio raktas, be kurio automobilio durų neįmanoma atidaryti ir užvesti variklio, turėjo likti pas jį. Taip pat turėjo likti ir kiti automobilio raktai. Todėl lieka neįrodyta, ar automobilis buvo pavogtas, ar perleistas be jo savininko žinios ir sutikimo. Ikiteisminio tyrimo byloje buvo nustatyta, kad automobilio identifikavimo numeris buvo suklastotas, tačiau automobilio dokumentai yra originalūs ir tvarkingi bei priklausantys kitam automobiliui BMW X6, kuris nėra paieškomas.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino: nusprendė išreikalauti iš atsakovės M. N. ir priteisti ieškovei draudimo bendrovei „Mutua Madrilena Automovilista“ automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (suklastotasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisė iš atsakovės M. N. 1 298,95 EUR žyminio mokesčio ir 702,67 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ naudai bei 21,91 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 103,42 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu, valstybės naudai.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė M. N. 2010-08-13 VĮ „Regitra“ pateikė užregistruoti transporto priemonę, automobilį BMW X6, kurio identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suklastotas. Teismo vertinimu, 2010 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvados patvirtina, jog M. N. pateikto registruoti automobilio BMW X6 tikrasis identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini), o pagal Ispanijos Karalystės teisingumo ministerijos dokumentus, automobilis BMW X6, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 buvo pavogtas kelyje M 413, 5 km., Humanes de Madrid (Madridas) Ispanijoje iš Ispanijos piliečio I. A. E., kuris tą pačią dieną apie automobilio vagystę pranešė policijai, dėl vagystės buvo pradėta baudžiamoji byla. 2011 m. spalio 29 d. paaiškinimas, adresuotas Nacionalinės policijos korpuso Teismų policijos junginiui, patvirtina, kad draudimo bendrovė „Mutua Madrilena“ išmokėjo draudimo gavėjai bendrovei FINANZIA AUTORENTING, S.A. kompensaciją už pagrobtą transporto priemonę BMW X6, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir tapo pastarojo automobilio savininke. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2012 m. kovo 7 d. sutartis, sudaryta tarp lizingo davėjo FINANZIA AUTORENTING, S.A., lizingo gavėjo I. A. E. ir draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“. Pirmosios instancijos teismas išdėstytas aplinkybes nustatė remdamasis CK 4.96 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsniu - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.Nustatęs faktines aplinkybes ir įvertinęs surinktų įrodymų visumą (Ispanijos Karalystės teisingumo ministerijos dokumentai, pateikti vykdant teisinės pagalbos prašymą baudžiamojoje byloje, 2010 m. liepos 16 d. išduotu Registracijos liudijimu (I dalis), 2010 m. liepos 16 d. išduotu Registracijos liudijimu (II dalis) 2010 m. liepos 22 d. pateiktu prašymu Nr. BJ10/0000053097, 2010 m. rugsėjo 22 d. pateiktu pranešimu, 2010 m. rugsėjo 28 d. išduotu įgaliojimu, 2010 m. rugpjūčio 13 d., 2010 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvada, 2010 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvada, 2010 m. spalio 15 d. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvada, 2011 m. spalio 29 d. išduotu paaiškinimu, adresuotu Nacionalinės policijos korpuso Teismų policijos junginiui, 2012 m. kovo 7 d. sudaryta sutartimi tarp lizingo davėjo FINANZIA AUTORENTING, S.A., lizingo gavėjo I. A. E. ir draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“, 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Krasta Auto“ pateiktu pranešimu dėl informacijos suteikimo apie automobilius BMW X6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X6 (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 28 d. pažyma apie duomenų suteikimą, 2015-10-08 Bulgarijos notarų rūmų raštu Nr. 827) pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė ginčo automobilį valdo neteisėtai ir yra visos sąlygos daikto savininkui išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo.

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Ieškinys buvo paduotas neįgalioto asmens, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo palikti pareiškimą nenagrinėtą. Draudimo bendrovės „Mutua Madrilena“ atstovui įgaliojimas išduotas 2001 m. kovo 5 d., jo galiojimo terminas nenurodytas. Pagal CK 2.142 straipsnio l d. įgaliojimas, kurio galiojimo terminas nenurodytas, galioja vienerius metus nuo išdavimo dienos. Tokiu būdu, ieškovės atstovės pateikto įgaliojimo terminas pasibaigė 2002 m. kovo 5 d., todėl advokatas J. C. L. V. neturėjo teisinio pagrindo sudaryti atstovavimo sutarties su advokatės J. S. kontora. Teismas neįvertino šios aplinkybės.Ieškovės atstovai AAP „Advance Assistance in Poland“, UAB „Alfa Baltic“ ir J. C. L. V. nebuvo tinkamai informuojami apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.Teismas neįvertino aplinkybės, nurodomos Ispanijos Karalystės teisingumo ministerijos pateiktuose dokumentuose, kad automobilis 2010-09-23 pastebėtas Lenkijoje. Nepateikti įrodymai, kad 50 500,08 Eur suma buvo išmokėta būtent už automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), o ne už kitą transporto priemonę, nes pateiktame čekyje automobilis nekonkretizuotas. Apeliantė pažymi, kad nuosavybės teisių į automobilį perleidimo sutartis tarp draudimo bendrovės „Mutua Madrilena“ ir bendrovės FINANZIA AUTORENTING S. A sudaryta nebuvo, todėl draudimo bendrovė nėra daikto savininkė. Teismas nenustatė, kam faktiškai nuosavybės teise ginčo automobilis priklausė iki vagystės ir po jos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iki galo identifikuotas pagal jo sudedamąsias dalis, jis, kaip vientisas daiktas, negali būti priteistas ieškovei. Siekiant identifikuoti sudedamąsias dalis, teismas privalėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus arba skirti papildomą identifikavimo ekspertizę. Pagal byloje surinktus įrodymus liko neįrodyta, kad automobilis buvo pavogtas ar perleistas be jo savininko žinios ir sutikimo, nes priešingu atveju, visi automobilio rakteliai su distancinio valdymo pulteliais ir imobilaizeriais būtų likę pas buvusį jo savininką. Todėl neįrodžius, kad automobilio valdymo jo buvęs savininkas būtų netekęs prieš savo valią, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio.Apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus taip pažeisdama CK 4.96 straipsnio 1 dalį, pagal kurią suteikta teisė savininkui išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti valdomas, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, kuris įpareigoja šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi ieškovas kaip savo atsikirtimų pagrindu, bei netinkamai taikydamas Lietuvos Aukščiausio teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad daikto savininkas, pareiškiantis vindikacinį ieškinį, privalo įrodyti, kad jis yra savininkas ir, kad daiktas iš jo buvo pavogtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2000). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo 1997-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimu Nr.5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Ginčas dėl įgaliojimų atstovauti ieškovę jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, o atsakovės skundo argumentai dėl tariamai netinkamų įgaliojimų atstovauti ieškovę, pripažinti nepagrįstais.Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl automobilio nuosavybės teisės padarė remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma.Priešingai nei nurodo atsakovė, į bylą yra pateikta 2012 m. kovo 7 d. sutartis, sudaryta tarp lizingo davėjo, lizingo gavėjo ir draudimo bendrovės, patvirtina, kad buvęs automobilio savininkas - lizingo davėjas „FINANZIA AUTORENTING S. A, gavęs draudimo išmoką iš ieškovės draudimo bendrovės, atsisako pretenzijų į ginčo automobilį ir pripažįsta ieškovės nuosavybės teisę į šią transporto priemonę. Šia sutartimi lizingo davėjas taip pat patvirtino, kad už pagrobtą automobilį ieškovės draudimo bendrovė išmokėjo 50 500,08 Eur dydžio kompensaciją. Todėl 2012 m. gegužės 9 d. sutartis paneigia ginčą dėl nuosavybės teisių į automobilį bei patvirtina, kad ieškovė yra ginčo automobilio savininkė.Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-2304-10 metu atlikus ginčo automobilio kėbulo identifikacinių numerių tyrimą, specialistas pateikė išvadą Nr. 140-(6650)-IS1-6875, kurioje nurodyta, kad automobilio BMV X6, be valstybinių numerių, VIN yra pakeistas standartinėje VIN kalimo vietoje priklijuojant metalinę plokštelę su kitu VIN. Tikrasis šio automobilio identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovės argumentas, kad tik kėbulas priklauso ieškovei, yra tik prielaidos.Vilniaus apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad yra visos sąlygos, nurodytos CK 4.96 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant daikto savininkas galį jį išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo, t. y. atsakovės M. N..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė draudimo bendrovė „Mutua Madrilena Automovilista“ 2011-09-27 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama CK 4.96 straipsnio 1 dalies ir 4. 93 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindais, iš atsakovės M. N. išreikalauti automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį priteisti ieškovei. Nurodė, kad minėta transporto priemonė buvo pavogta Madrido mieste, Ispanijoje, o ieškovė, pripažinusi įvykį draudiminiu, jo savininkui išmokėjo 50 500,08 Eur draudimo išmoką, taip įgydama nuosavybės teisę į transporto priemonę.Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Išreikalavo iš atsakovės ir priteisė ieškovei automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini).Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-807-590/2012, pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino CPK 329 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad šios bylos išnagrinėjimo rezultatas gali turėti įtakos T. H. D., kaip ginčo transporto priemonės pardavėjo, teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą jam nedalyvaujant, pažeidė šio asmens teises.Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje įtraukė T. H. D. (t.2, b. l. 54-55).Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų miręs, o teisių perėmimas neįvyko, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinės bylos dalį dėl trečiojo asmens H. D. T. nutraukė (t. 2, b. l. 166).Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu, įvertinęs byloje esančius duomenis, ieškinį tenkino, išreikalavo iš atsakovės ieškovei automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (suklastotas VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) (žr. į. 7-10 p.). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (žr. į. 11 p.). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1,2 dalys).

Dėl ieškovės atstovavimo ir atstovų informavimo pareigos (apeliacinio skundo 11.1, 11.2 argumentai)

Apeliantė skunde kelia klausimus, susijusius su ieškovės atstovavimo tinkamumu, nurodydama, kad nagrinėjamu atveju ieškinys paduotas neįgalioto asmens, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą (žr. į 11.1 p.).Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio apeliacinio skundo argumento, pažymi, kad tinkamo ieškovės atstovavimo klausimas jau buvo nagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1053/2013, pasisakydamas dėl ieškovės atstovavimo tinkamumo, nustatė, kad ieškovės vardu ieškinį teismui padavė advokato padėjėja I. S. (t. 1, b. l. 1-3). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, konstatavus, kad ieškinį ieškovės vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Alfa Baltic“ ir advokato padėjėjos I. S. 2011 m. rugsėjo 26 d. sudaryta atstovavimo sutartis nepatvirtina advokato padėjėjos teisės atstovauti ieškovę Lietuvos teismuose (t. 1, b. l. 80). Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, pirmosios instancijos teismui pateikė draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ 2001 m. kovo 2 d. išduotą įgaliojimą, kuriuo ji konkretiems advokatams, kartu ir J. C. L. V., suteikė įgaliojimus atstovauti teisme, su bendrojo įgaliojimo teisėmis teismo procesams ir specialiojo įgaliojimo teisėmis kitiems pavedimams (t. 1, b. l. 100-119), bei 2011 m. spalio 4 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp advokato padėjėjos I. S. ir ieškovės atstovo advokato J. C. V., kuria advokato padėjėja įsipareigojo atstovauti minėtai draudimo bendrovei visuose teisiniuose ginčuose dėl automobilio BMW X6, VIN WBAFG01060L187406 išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (t. 1, b. l. 98). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškinį, kaip pateiktą tinkamai įgalioto atstovo. Taip pat nebuvo nustatytas ir 2011 m. spalio 4 d. atstovavimo sutarties suklastojimo faktas. Kasacinis skundas dėl šios nutarties paduotas nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra saistomas ankstesnėje savo nutartyje, priimtoje šioje byloje, pateiktų išaiškinimų, jie nebegali būti pakartotinės (trečiosios) apeliacijos objektas.Tokia pozicija iš esmės atitinka horizontalaus precedento atvejį, nes ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta šioje, dar iki galo neišspręstoje byloje. Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad tuo atveju, kai byla grąžinama siekiant, jog žemesnės instancijos teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo metu aukštesnės instancijos teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo, arba jei, atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus, yra teisinis pagrindas ir būtinumas keisti ankstesnę teismų praktiką tokios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016).Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr. į 16 p.). Bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebenagrinėtas ieškovės atstovavimo tinkamumo klausimas, nenustatytos naujos aplinkybės, nepateikti įrodymai, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, turėtų nesivadovauti išaiškinimais, pateiktais Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje (t. 2, b. l. 5-6).Pažymėtina, kad apeliantė, teigdama, jog ieškinys paduotas neįgalioto asmens, remiasi advokatui J. C. L. V. išduotu 2001 m. kovo 5 d. įgaliojimu, nurodydama, kad jo terminas pasibaigė 2002 m. kovo 5 d. (CK 2.142 straipsnio 1 dalis), todėl pastarasis neturėjo teisinio pagrindo sudaryti atstovavimo sutarties su advokatės J. S. kontora. Nors dėl išduoto įgaliojimo termino tiesiogiai Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nepasisakė, tačiau ši aplinkybė (2001 m. kovo 2 d. išduotas įgaliojimas) buvo nustatyta ir žinoma Lietuvos apeliaciniam teismui sprendžiant ieškovės atstovavimo tinkamumo klausimą (žr. 23 p.), todėl ji nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti kitokių (priešingų) išvadų (CPK 185 straipsnis).Taigi, Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą priimti ieškinį, kaip pateiktą tinkamai įgalioto asmens, apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo atstovavimo atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas dėl to, kad visi ieškovės atstovai, kurie laikytini lygiaverčiais (CPK 37 straipsnio 2 dalis), nebuvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką (žr. į 11.2 p.). Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, kad CPK normose, reglamentuojančiose juridinio asmens atstovavimą teisme (CPK 51 straipsnis, 56 straipsnis), taip pat procesinių dokumentų įteikimą (CPK 118 straipsnis, 119 straipsnis) nėra reikalavimo procesinius dokumentus įteikti visiems atstovams. Be to, procesinių dokumentų įteikimas siejamas su informavimo pareigos įvykdymu, galėjimu tinkamai ir laiku apginti savo teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauti procese ir kt. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo, jog jos teisės buvo pažeistos dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo. Tai patvirtina ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad ieškovė aktyviai dalyvavo procese, teikė procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, jos interesai buvo atstovaujami bylą pirmosios instancijos teismo metu nagrinėjant žodinio proceso tvarka.

Dėl automobilio nuosavybės

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas ieškinį tenkino įvertinęs byloje esančią medžiagą ir nustatęs, kad atsakovės 2010-08-13 VĮ „Regitra“ siekto užregistruoti automobilio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suklastotas (tikrasis Nr. – (duomenys neskelbtini)), o automobilis BMW X6, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 buvo pavogtas iš Ispanijos piliečio I. A. E. 2010-06-10 Madride. Tą pačią dieną dėl vagystės pradėta baudžiamoji byla. Bylos duomenimis, ieškovė transporto priemonės savininkui išmokėjo 50 500,08 Eur kompensaciją už automobilio vagystę, todėl tapo minėtos transporto priemonės savininke. Teismui neturint duomenų apie tai, kad atsakovė transporto priemonę būtų įsigijusi iš teisėto savininko, konstatuota, kad atsakovė jį valdo neteisėtai, o nustačius vagystės faktą – taikyta CK 4.96 straipsnio 1 dalies nuostata.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo automobilis nuosavybės teise priklauso ieškovei (žr. į 11.5 p.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš sąlygų pareikšti vindikacinį ieškinį yra fakto nustatymas, kad ieškinį reiškia ginčo daikto savininkas. Nustačius, kad asmuo nėra daikto savininkas, nebūtų teisinio vindikacijos pagrindo.Nuosavybės teisę į transporto priemonę gali patvirtinti tiesioginiai įrodymai, išrašai iš viešųjų registrų apie ginčo automobilio savininką, sandoriai su automobilio savininku, patvirtinantys nuosavybės teisės turėjimą (perėjimą) asmeniui, norinčiam remtis vindikacijos normomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-584-241/2016). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas išvadą, jog ginčo automobilis nuosavybės teise priklauso ieškovei, padarė įvertinęs byloje esančių duomenų pagrindu – 2011-10-29 paaiškinimu, adresuotu Nacionalinės policijos korpuso Teismų policijos junginiui, patvirtinančiu, kad draudimo bendrovė „Mutua Madrilena“ išmokėjo draudimo gavėjai bendrovei FINANZIA AUTORENTING, S. A. kompensaciją už pagrobtą transporto priemonę BMW X6, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir tapo šio automobilio savininke (baudžiamosios bylos t, 1, b. l. 305, t. 1, b. l. 143), taip pat lizingo davėjo FINANZIA AUTORENTING, S. A, lizingo gavėjo I. A. E. ir draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ 2012-03-07 sutartimi (t. 1, b. l. 177-184).Iš 2012-03-07 sutarties, sudarytos Ispanijoje, matyti, kad minėtos šalys, atsižvelgdamos į tai, jog: a) ginčo automobilis nuosavybės teisėmis priklausęs kompanijai FINANZIA AUTORENTING, S. A buvo apdraustas draudimo bendrovėje „Mutua Madrilena Automovilista“; b) ginčo automobilis nuosavybės teisėmis priklausęs FINANZIA AUTORENTING, S. A 2010-06-10 Madrido mieste iš teisėto valdytojo I. A. E. buvo pagrobtas; c) pripažinus šį įvykį draudiminiu, draudimo bendrovė „Mutua Madrilena Automovilista“ išmokėjo kompanijai FINANZIA AUTORENTING, S. A 50 500,08 Eur kompensaciją; d) ginčo automobilis buvo sulaikytas ir dėl šio fakto atliekamas ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikoje; e) dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla, sudarė sutartį, kuria nustatė tam tikrus faktus: 1) šalys patvirtino, jog už pagrobtą automobilį draudimo bendrovė „Mutua Madrilena Automovilista“ išmokėjo 50 500,08 Eur kompensaciją; 2) šalys patvirtino, kad išmokėjus už ginčo automobilį 50 500,08 Eyr kompensaciją, nuosavybės teisės į jį ir visos kitos su šiuo daiktu susijusios išvestinės teisės (pvz., teisė pareikšti vindikacinius ieškinius, teisė reikalauti atlyginti daiktui padarytą žalą ir pan.) neatšaukiamai perėjo draudimo bendrovei „Mutua Madrilena Automovilista“; 3) šalys sutiko ir pareiškė, jog sprendžiant ginčo automobilio išreikalavimo iš neteisėto valdymo klausimą, jo išsprendimui būtų taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai (žr. į 34, 35 p.), kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (pvz., 2010-09-22 pateiktas pranešimas, kad ieškovė pagal čekį išmokėjo FINANZIA AUTORENTING, S. A 50 500,08 Eur kompensaciją už automobilio vagystę (t. 1, b. l. 10, 20, 145), baudžiamojoje byloje nustatytais faktais dėl automobilio savininko (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 128-129, 163, t. 2, b. l. 186) ypatingai minėta 2012-03-07 sutartis, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuosavybės teisės į ginčo automobilį priklauso ieškovei, todėl ji, būdama transporto priemonės savininke, turi teisę reikšti vindikacinį ieškinį (CPK 185 straipsnis).

Dėl CK 4.96 straipsnio 1 dalies taikymo

CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti valdomas.Apeliantė skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina vagystės fakto (žr. į. 11.7 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šį apeliacinio skundo argumentą paneigia byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai, grindžiami bylos medžiaga, patvirtinantys vagystės faktą, konkrečiai:Baudžiamojoje byloje esantys Ispanijos karalystės dokumentai, pateikti vykdant teisinės pagalbos prašymą, konkrečiai - raportas (protokolas) Nr. 2010-000293-00002625 (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 144-145) patvirtinantis, kad Isidoro A. E. 2010-06-10, kreipėsi į pareigūnus, nurodydamas, kad 2010-06-10 kelyje M413,5 km, Madride pavogta transporto priemonė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Gavus nukentėjusiojo pareiškimą, pradėta byla dėl baudžiamojo nusikaltimo;2010-07-22 pateiktas prašymas Nr. BJ10/0000053097 išregistruoti automobilį dėl jo vagystės (t. 1, b. l. 12, 22, baudžiamosios bylos t. 1, . l. 111);2010-08-13 VĮ „Regitra“ pranešimas Nr. (1.7)-24-735, kuriame nurodyta, kad į valstybės įmonę kreipėsi M. N., norėdama užregistruoti transporto priemonę BMW X6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio suklastota identifikavimo lentelė ir identifikavimo numeris. Remiantis šiuo pranešimu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pranešta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas, neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas) (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 1, 2, 14). Tyrimo metu nustatyta, kad automobilis yra paieškomas, kaip pavogtas Ispanijoje (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 3) ;2010-09-24 specialisto išvadoje Nr. 140-(6650)-IS1-6875 nurodyta, kad automobilio BMW X6, be valstybinių numerių, VIN yra pakeistas standartinėje VIN kalimo vietoje priklijuojant metalinę plokštelę su kitu VIN, o tikrasis šio automobilio identifikavimo Nr. yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 152-153, baudžiamosios bylos r. 1, b. l. 65-66).Ikiteisminiame tyrime atlikus transporto priemonės paiešką Interpolo duomenų bazėje pagal VIN kodą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ši transporto priemonė paieškoma, paieškos priežastis – pamesta, pavogta ar neteisėtai nusavinta (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 67). Minėtos transporto priemonės vagystės faktą patvirtina ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštas dėl sulaikyto automobilio BMW X6 VIN (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 70).Teismo vertinimu, apeliantės teiginys, kad vagystės faktą paneigia aplinkybė, jog jai perkant ginčo transporto priemonę kartu perduoti abu automobilio raktai su valdymo pulteliais, nepaneigia aukščiau nustatytų faktų, patvirtinančių ginčo transporto priemonės vagystę. UAB „Krasta auto“ pateiktame atsakyme (t. 1, b. l. 64) nurodė, kad nepažeidžiant užrakto ir gamyklinės signalizacijos bei be papildomo elektroninio perdarymo, su originaliu valdymo pultu ir raktu kito automobilio atrakinti neįmanoma; pagal pateiktus raktelius nustatyti, ar BMW automobilio raktai ir pulteliai yra originalūs, negali. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme 2012-02-15 posėdžio metu (t. 1, b. l. 120-123) buvo kalbama apie distancinio valdymo pultelio trasologinę ekspertizę, tačiau atsakovė, teigdama, kad ji turi ginčo transporto priemonės raktus ir pultelius, teise skirti ekspertizę nepasinaudojo. Dėl to negalima laikyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teises dėl įrodymų rinkimo.Nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nėra pakankamai įrodymų vagystės faktui konstatuoti. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs ieškovės nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę, taip pat vagystės faktą, vadovavosi CK 4.96 straipsnio 1 dalimi, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo principą, nes vadovavosi tik tais įrodymais, kurie atitiko ieškinio reikalavimus, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl Ispanijos Karalystės teisingumo ministerijos pateiktos informacijos, pagrindžiančios, jog automobilis buvo rastas Lenkijoje (žr. į. 11.3 p.). Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, vadovavosi byloje esančių duomenų visetu, t. y. ne tik 2011-10-29 paaiškinimu, adresuotu Nacionalinės policijos korpuso Teismų policijos junginiui (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 305), tačiau taip pat ir kitais byloje esančiais duomenimis - Ispanijos Karalystės teisingumo ministerijos dokumentais, pateiktais vykdant teisinės pagalbos prašymą baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 13-14, 23-24, baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 303-304), 2010-09-24 Specialisto išvada Nr. 140-(6650)-IS1-6875, 2012-03-07 sutartimi (t. 1, b. l. 177-184) ir kt. (taip pat žr. į 30, 34, 38 p.), kurie, teismo vidiniu įsitikinimu, pagrindė ieškovės ieškinio pagrįstumą (CPK 185 straipsnis). Be to, 2011-10-29 paaiškinime, adresuotame Nacionalinės policijos korpuso teismų policijos junginiui, nurodytas teiginys (jame nurodyta data), kad „2010-09-23 d. Zaragoza Centras mums pranešė, kad minėta transporto priemonė yra Lenkijoje ir atliekami veiksmai, siekiant ją susigrąžinti“ gali būti siejama ir su pranešimo pateikimu, ne vien su faktine transporto priemonės situacija, o, pagal byloje esančius duomenis, jų visetą gali būti vertinama ir kaip apsirikimo klaida, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad šiuos paaiškinimus teikė ieškovė, kurios pozicija byloje aiški, todėl, byloje esant priešingų įrodymų, patvirtinančių, jog 2010-08-13 Lietuvoje VĮ „Regitra“ pateiktos užregistruoti transporto priemonės VIN Nr. buvo suklastotas (specialisto išvada) ir atitinka VIN kodą transporto priemonės, kuri bylos duomenimis 2010-06-10 buvo pavogta kelyje M 413,5 km, Madride (šių duomenų apeliantė neginčija), nėra pakankamas argumentas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.Apeliantė skunde nurodo, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, jog 50 500,08 Eur suma ieškovės buvo išmokėta FINANZIA AUTORENTING S. A būtent už automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nes pateiktame čekyje automobilis nekonkretizuotas. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio apeliacinio skundo argumento, pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantė, 2010 m. rugsėjo 22 d. čekyje nurodytas transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su Madride pavogtos transporto priemonės numeriais. Be to, aplinkybę, kad ieškovė savininkui sumokėjo už konkrečią transporto priemonę, patvirtina ne tik minėtas čekis, tačiau ir kiti byloje esantys įrodymai. 2011-10-29 paaiškinime, adresuotame Nacionalinės policijos korpuso Teismų policijos junginiui, nurodyta, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. draudimo bendrovė „Mutua Madrilena“ išmokėjo draudimo gavėjai bendrovei FINANZIA AUTORENTING S. A 50 500,08 Eur kompensaciją už pagrobtą transporto priemonę BMW X6 35 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 305), taip pat 2012-03-07 sudaryta sutartis tarp lizingo davėjo FINANZIA AUTORENTING S. A, lizingo gavėjo I. A. E. ir draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ (t. 1, b. l. 181). Atsižvelgiant į šiuos byloje esančius duomenis, nesutiktina su apeliantės pozicija, jog byloje nėra įrodymų, jog 50 500,08 Eur suma išmokėta būtent už ginčo automobilį. Priešingų šiems byloje esantiems ir teismo nustatytiems duomenims apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės skunde nurodomu argumentu, jog automobilis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iki galo identifikuotas pagal jo sudedamąsias dalis, todėl jis, kaip vientisas daiktas, negali būti priteistas ieškovei. Ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-2304-10 metu atliktas ginčo automobilio kėbulo identifikacinių numerių tyrimas, ir jo pagrindu pateikta 2010-09-24 specialisto išvada Nr. 140-(6650)-ISI-6875 patvirtina, kad visas ginčo automobilis identifikuotas kaip turintis VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Specialistas minėtoje išvadoje nurodė, kad automobilis BMW X6 tirti buvo pateiktas nedemontuotas, tik priekinėje automobilio dalyje priklijuota metalinė plokštelė su kitu VIN kodu.Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir pateiktus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vindikaciją reglamentuojančias teisės normas, tyrė ir vertino byloje esančius duomenis, todėl pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.