- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1053/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Atsakovas
- M. N.
- Ieškovas
- draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“
- Kategorijos
- 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-807-590/2012 pagal ieškovo draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ ieškinį atsakovei M. N. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas draudimo bendrovė „Mutua Madrilena Automovilista“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei M. N., prašydamas išreikalauti iš atsakovės automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį priteisti ieškovui, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad automobilis BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausęs kompanijai „Finance de Autore“, buvo pavogtas 2010 m. birželio 10 d. iš gatvės Madrido mieste. Pagrobtoji transporto priemonė BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta Lietuvos Respublikoje ir dėl šio fakto 2010 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus m. 2 PK pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 13- 1-2304-10 pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, jog ieškovas draudimo bendrovė „Mutua Madrilena Automovilista“, pripažindamas minėtą įvykį draudiminiu, išmokėjo jos savininkui 50 500,08 eurų (174 225,27 Lt) draudimo išmoką. Išmokėjęs draudiminę išmoką, ieškovas, įgijo nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktą niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. CK 4.96 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo atvejus, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra <„> pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Tai, pasak ieškovo, sudaro pagrindą teigti, kad sąžiningo įgijėjo teisės nėra suabsoliutinamos, ir jo teisių gynyba turto išreikalavimo atveju yra ribota. Nors atsakovė M. N. turėtų būti laikoma ginčo turto sąžininga įgijėja, tačiau, ieškovo nuomone, pagal CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 4.96 straipsnio 1 dalį, prioritetiškai turi būti ginamos ne atsakovės (sąžiningos įgijėjos), bet automobilio savininko (ieškovo) teisės. Todėl, anot ieškovo, ginčo transporto priemonė turėtų būti išreikalauta iš atsakovės M. N. ir grąžinta ieškovui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino: nusprendė išreikalauti iš atsakovės M. N. ir priteisti ieškovui draudimo bendrovei „Mutua Madrilena Automovilista“ automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini);
priteisė iš atsakovės M. N. ieškovui draudimo bendrovei „Mutua Madrilena Automovilista“ 4485 Lt žyminio mokesčio;
priteisė iš atsakovės M. N. valstybei 23,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, nustatęs, jog atsakovė M. N. 2010 m. rugpjūčio 13 d. VĮ „Regitra“ pateikė užregistruoti transporto priemonę - automobilį BMW X6, kurio identifikavimo numeris buvo suklastotas, kad šis automobilis 2010 m. birželio 10 d. buvo pavogtas kelyje M 413, 5 km., Humanes de Madrid (Madridas) Ispanijoje iš Ispanijos piliečio I. A. E., draudimo bendrovė „Mutua Madrilena“ išmokėjo draudimo gavėjai bendrovei FINANZIA AUTORENTING, S.A. kompensaciją už pagrobtą transporto priemonę ir tapo pastarojo automobilio savininke, taip pat atsižvelgęs į tai, kad duomenų apie tai, kad atsakovė ginčo automobilį įgijo iš jo teisėto savininko, byloje nėra, padarė išvadą, jog atsakovė ginčo automobilį valdo neteisėtai ir nuosavybės teisės į ginčo automobilį priklauso ieškovui.
Teismas pažymėjo, kad įstatyme numatytas trejų metų terminas išreikalauti daiktą nebuvo praleistas ir kad yra visos CK 4.96 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant daikto savininkas gali jį išsireikalauti iš sąžiningo įgijėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė M. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinys buvo paduotas neįgalioto asmens, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo palikti pareiškimą nenagrinėtu. 1) Nei Lenkijos įmonė AAP „Advance Assistance in Poland“, nei Lietuvoje įregistruota UAB „Alfa Baltic“, anot apeliantės, negali būti Ispanijos draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ atstovai CPK 55 ir 56 straipsnių pagrindu, taigi, jie negali ir pareikšti ieškinio. 2) Nesant įrodymų apie tai, kokią veiklą Lietuvoje gali vykdyti AAP „Advance Assistance in Poland“, UAB „Alfa Baltic“ ir A. Š., minėti asmenys negali būti draudimo bendrovės atstovai ir veikti draudimo bendrovės interesais teisme, taip pat suteikti įgaliojimus advokatams ar jų padėjėjams atstovauti draudimo bendrovei. 3) Draudimo bendrovė „Mutua Madrilena Automovilista“ savo įgaliojimu nesuteikė teisių AAP ADVANCE ASSISTANCE IN POLAND AGNIESZKA KOWALIUK-URBAEZ atstovauti jos interesus civilinėje byloje, pasirašyti ir pareikšti ieškinius. 4) AAP Advance ASSISTANCE IN POLAND AGNIESZKA KOWALIUK-URBAEZ išduotame įgaliojime UAB „Alfa Baltic“ nenurodoma, kad šis įgaliojimas išduodamas atstovauti būtent draudimo bendrovei „Mutua Madrilena Automovilista“. 5) Draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ suteiktų teisių AAP ADVANCE ASSISTANCE IN POLAND AGNIESZKA KOWALIUK-URBAEZ apimtis ir turinys yra mažesnis, negu AAP ADVANCE ASSISTANCE IN POLAND AGNIESZKA KOWALIUK-URBAEZ įgaliojimo UAB „Alfa Baltic“ suteiktų teisių turinys. Tuo tarpu CK 2.145 straipsnyje nustatyta, kad perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir atsakovas, o įgaliojimo, duodamo perįgaliojant, forma turi atitikti duoto įgaliojimo formą. Taip pat perįgaliojime turi būti nurodyta, kad perįgaliojimas duodamas atitinkamo įgaliojimo pagrindu.Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. vasario 15 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovės pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta su neidentifikuojamu asmeniu J. C. L. V., ieškovo atstovei nesuteikia teisės pareikšti ieškinį draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ vardu ir jai atstovauti, nes sutartyje nenurodytas nei advokatų kontoros pavadinimas, nei adresas, nei J. C. L. V. pareigos, nei jo įgaliojimai veikti advokatų kontoros vardu, o taip pat pati sutartis nepatvirtinta advokatų kontoros antspaudu. Ieškovo atstovė, praėjus 5 mėnesiams nuo ieškinio padavimo, pateikė atstovavimo sutartį, sudarytą su J. C. L. V., datuotą atgaline data – 2011 m. spalio 4 d. Todėl, anot apeliantės, tikrovės neatitinkančių duomenų, o, būtent, sutarties sudarymo datos įrašymas į atstovavimo sutartį reiškia dokumento suklastojimą, todėl teismas turėjo tokios sutarties nepripažinti tinkama atstovavimo sutartimi, o ieškinį palikti nenagrinėtą bei CPK 300 str. pagrindu spręsti dėl tyrimo. Akivaizdu, kad teismas AAP „Advance Assistance in Poland“, Lietuvoje įregistruotos UAB „Alfa Baltic“, A. K. U., A. S. ir J. C. L. V. nelaikė tinkamais Ispanijos draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ atstovais, nes apie teismo posėdį jų visų neinformavoAutomobilis atsakovei buvo perduotas buvusio savininko gera valia. Atsakovė ginčo automobilį „BMW X6“ įsigijo iš pardavėjo, kuris prisistatė automobilio savininku ir pateikė Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduotą registracijos liudijimą Nr. HD-S-0-197/10-00068 (ZBI069507161 1 dalis ir VI 144805 II dalis), kuriame nurodyta, kad automobilio savininkas yra D. T. H., gyv. (duomenys neskelbtini). Automobilių BMW gamintojas atkreipė dėmesį, kad tiek automobilis „BMW X6“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), tiek automobilis „BMW X6“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), buvo pagaminti su gamykline signalizacija ir turėjo po 2 raktus su valdymo pulteliais. Kadangi su perkamu automobiliu atsakovei buvo perduoti abu raktai su valdymo pulteliais, anot atsakovės, akivaizdu, kad ieškovė šių raktų neturėjo. Be to, teismo įpareigojimo pateikti raktus, kad galima būtų skirti trasologinę ekspertizę, neįvykdė. Paties automobilio ir visų jo raktų su distancinio valdymo pulteliais buvimas pas D. T. H., kuris parduodamas automobilį perdavė juos atsakovei, reiškia, kad automobilis iš savininko nebuvo pavogtas, t. y. savininkas nenustojo valdyti automobilio prieš savo valią, o pardavė jį susitaręs su kitu asmeniu, kuris pateikė savojo automobilio registracijos liudijimą ir valstybinį numerį. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad pirkdama automobilį, atsakovė gavo originalius dokumentus, originalius valstybinius numerius ir visus originalius automobilio raktus. Teismas, netenkindamas atsakovės prašymų įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje D. T. H., apklausti liudytoju I. A. E., išreikalauti iš ieškovo automobilio įsigijimo, registracijos ir draudimo faktą patvirtinančius dokumentus bei automobilio originalius raktus, suvaržė atsakovės teisę teikti įrodymus ir tokiu būdu suteikė ieškovei pranašumą byloje. Anot atsakovės, D. T. H. paaiškinimai byloje yra būtini, nes jais būtų įrodyta, kad automobilio savininkas nenustojo automobilio valdyti prieš savo valią, o sąmoningai jį pardavęs, apgavo draudimo bendrovę, melagingai pranešdamas apie vagystę ir gaudamas draudimo išmoką.Byloje liko neįrodyta, kad automobilis buvo pavogtas ar perleistas be jo savininko žinios ir sutikimo.Draudimo bendrovė nėra daikto savininkė ir teisės išreikalauti daikto iš atsakovo neturi.Teismas nenustatė, kam faktiškai nuosavybės teise ginčo automobilis priklausė iki vagystės ir po vagystės.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas, kaip draudikas, išmokėjo draudimo išmoką už ginčo automobilį ir jį įgijo nuosavybės teisę. Byloje nėra įrodymų apie tarp šalių egzistavusius draudimo santykius ir išmokėtą draudimo išmoką būtent už automobilį. Teismui nebuvo pateikta nei draudimo sutartis, nei žalos atlyginimo susitarimas. Taip pat nėra jokio dokumento, patvirtinančio, jog automobilio savininkas gavo išmoką.Ikiteisminio tyrimo byloje atsakovei nebuvo suteikta galimybė atpažinti asmenį, valdžiusį automobilį iki vagystės, kaip asmenį pardavusį atsakovei automobilį. Kadangi gali būti, kad atsakovei automobilį pardavęs asmuo yra tas pats asmuo, kuris jį valdė iki vagystės, yra pagrindas iškviesti šį asmenį į teismo posėdį ir apklausti jį apie automobilio praradimo aplinkybes.Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje ginčo automobilis nebuvo identifikuotas pagal kitas automobilio sudedamąsias dalis, o būtent variklį, pavarų dėžę, elektroninės įrangos blokus, salono detales ir pan. Todėl yra tikimybė, kad kėbulas ar ne tik jo priekinė dalis, kurioje yra iškaltas identifikavimo numeris, galimai priklauso ieškovui, tuo tarpu visos kitos dalys ieškovui nepriklauso ir yra atsakovės nuosavybė.Ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto savininkas, pareiškiantis vindikacinį ieškinį, privalo įrodyti, kad jis yra savininkas ir, kad daiktas iš jo buvo pavogtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2000).Teismui atsisakius į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu D. T. H., buvo pasisakyta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl skundžiamas sprendimas, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turi būti panaikintas, kaip absoliučiai negaliojantis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas draudimo bendrovė „Mutua Madrilena Automovilista“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Ieškovas pašalino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškinį, kaip paduotą įgalioto atstovo.Byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog atstovavimo sutartį pasirašęs advokatas J. C. L. V. turėjo įgaliojimus ieškovo draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ vardu sudaryti atstovavimo sutartį su advokato padėjėja, kuri turėjo teisę pasirašyti ieškinį bei atstovauti ieškovą teisme (CK 1.40 str., CPK 55 str.).Apeliantė nepagrįstai teigia, kad neįtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, D. T. H., iš kurio atsakovė įsigijo ginčo automobilį, pardavėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės pirkėjui, taip pažeidžiant atsakovės teises ir teisėtus interesus. Baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-2304-10 nustatyta, kad ieškovas automobilį prarado dėl kito asmens/asmenų nusikalstamų veiksmų, todėl visi vėlesni jo valdytojai, tame tarpe ir atsakovei automobilį perdavęs D. T. H., yra neteisėti, nes iš neteisės negali atsirasti teisė. Be to, įstatyme nustatyta, kad pirkėjas, iš kurio paimamas vogtas automobilis, turi teisę reikalauti, kad pardavėjas grąžintų sumokėtą kainą (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d., 6.321 str.).Ginčo automobilio vagystės faktas yra pagrįstas ikiteisminio tyrimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma, todėl atsakovės argumentas, kad ji turi originalius automobilio raktelius, neįrodo, kad automobilis iš savininko nebuvo pavogtas.2012 m. vasario 15 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovui buvo išaiškinta teisė prašyti skirti jos atsakovės turimų distancinio valdymo pultelių trasologinę ekspertizę, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo. Taigi, atsakovė nepagrįstai teigia, jog buvo suvaržytos jos teisės teikti įrodymus.Į bylą pateikta 2012 m. gegužės 9 d. sutartis paneigia ginčą dėl nuosavybės teisių į automobilį bei patvirtina, kad ieškovas yra ginčo automobilio savininkas.Specialisto išvada Nr. 140-(6650)-IS1-6875 patvirtina, kad visas ginčo automobilis identifikuotas kaip turintis VIN Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės samprotavimai, kad tik kėbulas galimai priklauso ieškovui, yra jokiais įrodymais nepagrįstos prielaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas naikintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Ieškovas pareikštu ieškiniu CK 4.96 straipsnio 1 dalies pagrindu prašo išreikalauti iš atsakovės M. N. automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį priteisti ieškovui.
Pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatą, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai, padaręs išvadą, yra visos sąlygos, nurodytos CK 4.96 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant daikto savininkas gali jį išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo.
Dėl ieškovo atstovavimo
Atsakovė savo apeliaciniu skundu ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, be kita ko, teigia, kad Vilniaus apygardos teismas šioje byloje pareikštą ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes ieškinį ieškovo draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ vardu padavė neįgaliotas asmuo.
Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovo draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ vardu ieškinį teismui padavė advokato padėjėja I. S. (1-3 b. l., 1 t.). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovui draudimo bendrovei „Mutua Madrilena Automovilista“ nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Šia nutartimi teismas padarė išvadą, kad ieškinį draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, nustatęs, kad UAB „Alfa Baltic“ ir advokato padėjėjos I. S. 2011 m. rugsėjo 26 d. sudaryta atstovavimo sutartis nepatvirtina advokato padėjėjos teisės atstovauti ieškovą draudimo bendrovę „Mutua Madrilena Automovilista“ Lietuvos teisme (80 b. l., 1 t.).
Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, teismui pateikė draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ 2001 m. kovo 2 d. išduotą įgaliojimą, kuriuo ši bendrovė konkretiems advokatams, tarp jų ir J. C. L. V., suteikė įgaliojimus atstovauti ją, teisme, solidariai, su bendrojo įgaliojimo teisėmis teismo procesams ir specialiojo įgaliojimo teisėmis kitiems pavedimams (100-119 b. l., 1 t.), taip pat 2011 m. spalio 4 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp advokato padėjėjos I. S. ir draudimo bendrovės „Mutua Madrilena Automovilista“ atstovo advokato J. C. L. V., kuria advokato padėjėja įsipareigojo atstovauti minėtai draudimo bendrovei visuose teisiniuose ginčuose dėl automobilio BMW X6, VIN: (duomenys neskelbtini), išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (98 b. l., 1 t.). Šia atstovavimo sutartimi advokato padėjėjai pavesta atlikti visus procesinius veiksmus, tame tarpe surašyti, pasirašyti už klientą bei pateikti užklausimus, prašymus, skundus, ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, atsiliepimus, dublikus ir triplikus, susipažinti su bylos medžiaga, sudaryti taikos sutartį, atsiimti ar atsisakyti ieškinio, daryti išrašus ir nuorašus, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą bei pateikti jį vykdymui, taip pat naudotis kitomis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK 59 str. Atstovavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad pavedimas atliekamas visų rūšių institucijose, įstaigose ir organizacijose, visų rūšių ir institucijų teismuose.
Taigi, ieškovui pašalinus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą priimti ieškinį, kaip pateiktą tinkamai įgalioto atstovo.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės išdėstytais argumentais pripažinti 2011 m. spalio 4 d. atstovavimo sutartį netinkama ar suklastota nėra pagrindo. Tai, kad sutartyje nėra nurodytas advokatų kontoros pavadinimas, adresas, antspaudas, J. C. L. V. pareigos, nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kad šis asmuo yra įgaliotas veikti advokatų kontoros vardu, nesudaro pagrindo pripažinti pateiktą atstovavimo sutartį netinkama (ar negaliojančia). Kaip minėta, ieškovas draudimo bendrovė „Mutua Madrilena Automovilista“ 2001 m. kovo 2 d. įgaliojimu įgaliojo jai atstovauti ne konkrečios advokatų kontoros advokatus, o pavienius Madrido advokatus, tarp kurių buvo nurodytas ir advokatas J. C. L. V.. Kadangi šis įgaliojimas buvo patvirtintas notariškai, nėra pagrindo abejoti, jog šis asmuo yra advokatas. Taigi, yra pagrindas daryti išvadą, jog advokatas J. C. L. V., sudarydamas atstovavimo sutartį su advokato padėjėja, turėjo teisę veikti ir veikė ieškovo vardu. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti 2011 m. spalio 4 d. atstovavimo sutarties klastojimo fakto, nes šios aplinkybės atsakovė jokiais duomenimis neįrodė.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo
Atsakovė savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismui netenkinus jos prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu transporto priemonės pardavėją D. T. H., skundžiamu sprendimu buvo pasisakyta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų, todėl, jos nuomone, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip absoliučiai negaliojantis.
Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimų dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 14 str. 3 d., 266 str.). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų, todėl kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013, 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012).
Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-02304-10 medžiagos matyti, kad transporto priemonę BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė N. M. 2010 metais įsigijo iš T. H. D. (1 t., 27 b. l.). Atlikus transporto priemonės BMW X6, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilio BMW X6 VIN yra apkeistas, standartinėje VIN kalimo vietoje priklijuojant metalinę plokštelę su kitu VIN, tikrasis šio automobilio identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini) (žr. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2010 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvadą Nr. 140-(6650)-IS1-6875; B. b. 1 t., 65-66 l.). Ispanijos Karalystės teisingumo ministerijos dokumentai, pateikti vykdant teisinės pagalbos prašymą baudžiamojoje byloje, patvirtina, kad automobilis BMW X6, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 10 d. buvo pavogtas kelyje M 413, 5 km., Humanes de Madrid (Madridas) Ispanija iš Ispanijos piliečio I. A. E., kuris tą pačią dieną apie automobilio vagystę pranešė policijai, dėl vagystės pradėta baudžiamoji byla (B. b. 2 t., 303-304; 23 b. l., 1 t.).
Pagal CK 6.322 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu trečiasis asmuo iki pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymo atsiradusiu pagrindu pareiškia pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo, tai pirkėjas privalo patraukti pardavėją dalyvauti byloje, o pardavėjas privalo įstoti į bylą pirkėjo pusėje. CK 6.323 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, priteisia iš pirkėjo, pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, jog pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti.
Taigi, nagrinėjamoje byloje teismui pripažinus, jog atsakovė M. N. yra neteisėta ginčo automobilio, kuris iš jo savininko buvo Ispanijoje pagrobtas, valdytoja (nepaisant to, jog atsakovė – sąžiningas nurodyto automobilio įgijėjas), ir nusprendus išreikalauti ginčo automobilį iš atsakovės pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovė įgytų CK 6.323 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimo teisę į asmenį, pardavusį jai ginčo automobilį, t. y. T. H. D.. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė šį asmenį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu (48 b. l., 1 t.), tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šios bylos rezultatas gali turėti įtakos T. H. D., kaip ginčo transporto priemonės pardavėjui, teisėms ir pareigoms, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, jam nedalyvaujant, pažeidė ne tik šio asmens teises, bet ir, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą bei perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.